Tag: Senovės Roma

  • Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje DI atkūrė bėgusio vyro paskutinį judesį: ką išdavė prie kūno rasti daiktai

    Pompėjoje archeologai naujų kasinėjimų metu aptiko dviejų vyrų palaikus, žuvusius per Vezuvijaus išsiveržimą 79 metais. Vieno jų laikysena ir šalia rasti daiktai leido detaliau atkurti paskutines bėgimo akimirkas, o tam pirmą kartą šiame tyrime pasitelktas ir DI.

    Radimai atlikti Porta Stabia nekropolyje, netoli monumentalaus Numerijaus Agrestino Ekvicijaus Pulcherio kapo. Specialistai teigia, kad palaikų padėtis rodo dvi skirtingas išsiveržimo fazes ir skirtingas mirties priežastis.

    Du vyrai, dvi išsiveržimo fazės

    Jaunesnis vyras, kaip spėjama, žuvo nuo piroklastinės srovės, itin karšto dujų ir pelenų debesies, galinčio pražudyti akimirksniu. Tokios srovės laikomos viena pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų pasekmių, nes jos juda greitai ir pasižymi mirtina temperatūra.

    Antrasis, vyresnis vyras, veikiausiai mirė keliomis valandomis anksčiau, kai miestą užklojo nenutrūkstama lapilių ir pelenų kruša. Archeologai mano, kad jis bandė pasitraukti iš miesto, tačiau buvo užkluptas krentančių vulkaninių nuolaužų.

    Šalia vyresniojo vyro rastas molinis grūstuvas su aiškiais įskilimo ženklais. Tyrėjų vertinimu, jis galėjo būti iškeltas virš galvos kaip skydas, mėginant apsisaugoti nuo krentančių akmenėlių ir karštų pelenų.

    Daiktai, pasakojantys apie bėgimą

    Kartu su vyru rasta keraminė alyvos lempa, tikėtina, skirta orientuotis tamsoje, kurią sukėlė pelenų debesis. Taip pat aptiktas geležinis žiedas ant kairės rankos mažojo piršto ir dešimt bronzinių monetų.

    Archeologų teigimu, šie kasdieniai daiktai tampa svarbiais įkalčiais: jie rodo, kad žmogus bėgo sąmoningai rinkdamasis tai, kas tuo metu atrodė praktiška. Tokie radiniai padeda išvengti vien abstrakčių pasakojimų apie katastrofą ir priartina prie konkrečios, individualios patirties.

    Šiuolaikiniai duomenys netikėtai susišaukia su senoviniais liudijimais. Plinijus Jaunesnysis, laikomas vienu svarbiausių išsiveržimo amžininkų, rašė, kad bėgantys žmonės rišdavosi pagalves ant galvos, kad apsisaugotų nuo krintančių nuolaužų.

    DI rekonstrukcija ir ribos

    Pompėjos archeologijos parkas kartu su Paduvos universitetu sukūrė skaitmeninę aukos rekonstrukciją, paremtą kasinėjimų metu surinktais duomenimis. Naudojant DI ir vaizdo apdorojimo metodus, siekiama moksliškai pagrįstai vizualizuoti, kaip galėjo atrodyti žmogaus laikysena ir judesys, kai jis bėgo iš miesto.

    Tokios rekonstrukcijos tampa vis dažnesnės archeologijoje, nes tyrimų metu sukaupiama milžiniški kiekiai informacijos: nuo nuotraukų ir matavimų iki 3D skenavimų. DI gali padėti greičiau apdoroti duomenis, palyginti fragmentus, iškelti hipotezes ir sukurti visuomenei suprantamesnį pasakojimą.

    „DI sukuria hipotezes, o ne tiesas. Hipotezes reikia tikrinti, aptarti, koreguoti ir patvirtinti, o mokslinės atsakomybės deleguoti negalima“, – sakė Jeilio universiteto Skaitmeninės etikos centro įkūrėjas Luciano Floridi.

    Tyrėjai pabrėžia, kad technologijos čia nepakeičia archeologo, o veikia kaip įrankis, leidžiantis tiksliau ir aiškiau pateikti sudėtingą medžiagą. Pompėjos atvejis dar kartą parodo, kad archeologija šiandien yra ne tik kasinėjimai, bet ir laboratorinis darbas, duomenų analizė bei atsakinga interpretacija.

  • DI prikėlė Pompėjos auką: taip vyras bėgo nuo Vezuvijaus – detales atskleidė 2000 metų radiniai

    DI prikėlė Pompėjos auką: taip vyras bėgo nuo Vezuvijaus – detales atskleidė 2000 metų radiniai

    Archeologai pristatė skaitmeninę vienos Pompėjos katastrofos aukos rekonstrukciją, kuri leidžia naujai pažvelgti į 79 metais įvykusį Vezuvijaus išsiveržimą. Pasitelkus dirbtinis intelektas ir archeologinius duomenis, sukurtas vaizdas atkuria vyro bandymą pabėgti iš miesto, kai aplink krito akmenys ir pemza.

    Rekonstrukcija parengta bendradarbiaujant Pompėjos archeologinio parko specialistams ir Paduvos universiteto tyrėjams. Skaitmeninis vaizdas sukurtas remiantis skeleto analize, radinių kontekstu ir aplinkos tyrimais, o vėliau apdorotas vizualizavimo įrankiais.

    Radinių detalės atskleidė bėgimą

    Vyras rastas netoli senovinio miesto sienų, o šalia aptiktas molinis dubuo, kuris, kaip manoma, galėjo būti naudojamas kaip improvizuotas skydas galvai. Pasak tyrėjų, toks sprendimas atitinka ankstyvąją katastrofos fazę, kai grėsmę kėlė intensyvus vulkaninių nuolaužų lietus.

    Greta palaikų taip pat rasta alyvos lempa, geležinis žiedas ir dešimt bronzinių monetų. Šie daiktai leidžia spėti, kad žmogus buvo pasirengęs keliui: lempa galėjo padėti orientuotis pelenų debesies pritemdytoje tamsoje, o pinigai praversti ieškant prieglobsčio ar tęsiant kelionę.

    Plinijaus liudijimai sutapo su mokslu

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad radinys papildo senovinius liudijimus apie katastrofą. Romėnų autorius Plinijus Jaunesnysis rašė, jog žmonės dengėsi galvas pagalvėmis, audiniais ir kitais daiktais, bandydami apsisaugoti nuo krintančių nuolaužų.

    „Šios technologijos gali pakeisti, kaip tiriame ir pasakojame istoriją: archeologinių duomenų kiekis toks didelis, kad būtini nauji analizės įrankiai“, – sakė Pompėjos archeologinio parko vadovas Gabrielis Zuchtriegelis.

    Kas keičiasi archeologijoje

    Pastaraisiais metais DI vis dažniau naudojamas kultūros paveldo srityje: nuo fragmentų sujungimo ir pažeistų užrašų atkūrimo iki 3D modelių kūrimo bei interaktyvių ekspozicijų. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokios rekonstrukcijos nėra fotografiška tiesa, o moksliškai pagrįstas vizualus scenarijus, priklausantis nuo turimų duomenų kokybės.

    Pompėja ir toliau išlieka vienu svarbiausių senovės pasaulio tyrimų centrų, nes vulkaniniai pelenai išsaugojo miestą tarsi laiko kapsulę. Nauja rekonstrukcija primena ne tik tragedijos mastą, bet ir tai, kaip modernūs metodai padeda anoniminiams radiniams sugrąžinti žmogišką istorijos veidą.