CP v2

Tag: Sezamas

  • Sezamkos laikomos sveikesnėmis už batonėlį: ką iš tiesų duoda kalcis ir magnis, o kada geriau vengti?

    Sezamkos laikomos sveikesnėmis už batonėlį: ką iš tiesų duoda kalcis ir magnis, o kada geriau vengti?

    Sezamkos dažnai pristatomos kaip saldumynas, kuris yra geresnis pasirinkimas nei įprastas šokoladinis batonėlis. Pagrindą čia sudaro sezamo sėklos, suklijuotos cukrumi, gliukozės sirupu arba medumi, todėl užkandis turi ir maistinių medžiagų, ir nemažai energijos.

    Sezamo sėklose daug riebalų, įskaitant nesočiąsias riebalų rūgštis, taip pat yra augalinių baltymų ir skaidulų. Jose randama ir mineralų, tokių kaip magnis, kalcis, fosforas, cinkas bei geležis, svarbūs raumenų, nervų sistemos veiklai ir kaulų būklei.

    Sezamas išsiskiria ir lignanais, ypač sezaminu bei sezamolinu, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Pastaraisiais metais publikuotos klinikinių tyrimų apžvalgos rodo, kad sezamo produktai kai kuriems žmonėms gali būti susiję su palankesniais atskirais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais, pavyzdžiui, trigliceridais ar kraujospūdžiu.

    Vis dėlto moksliniai duomenys nėra tokie vienareikšmiai, kad sezamą ar sezamkas būtų galima laikyti priemone cholesterolio mažinimui ar apsauga nuo širdies ligų. Tyrimų rezultatai nevienodi, o įrodymai ne visada yra aukštos kokybės, todėl lemiamą vaidmenį turi ne vienas produktas, o visa mitybos visuma.

    Kodėl sezamkos greitai prideda kalorijų

    Didžiausia problema paprasta: daugelyje parduodamų sezamkų yra nemažai pridėtinių cukrų. Be to, pats sezamas yra kaloringas, nes natūraliai turi daug riebalų, todėl net nedidelė porcija gali turėti netikėtai daug kalorijų.

    Dėl to sezamkas verta vertinti kaip saldumyną su kiek įdomesne maistine verte, o ne kaip riešutų, sėklų ar nesaldintų užkandžių pakaitalą. Retkarčiais suvalgytos viena ar dvi nedidelės sezamkos paprastai yra visai kas kita nei įprotis ištuštinti visą pakuotę.

    Kaip išsirinkti ir kam būtinas atsargumas

    Renkantis sezamkas pravartu pasižiūrėti į sudėtį: kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo geriau. Taip pat svarbu, kad sezamas sąraše būtų kuo aukščiau, nes tai dažniausiai reiškia didesnę sėklų dalį ir santykinai mažiau saldiklių.

    Ypatingą dėmesį turėtų skirti žmonės, alergiški sezamui, nes jis priskiriamas prie alergenų, kurių buvimas maiste Europos Sąjungoje turi būti aiškiai nurodomas. Sezamkų kiekį taip pat verta riboti tiems, kurie kontroliuoja pridėtinio cukraus vartojimą ar bendrą kalorijų kiekį, o sergant diabetu ar esant atsparumui insulinui svarbiausia yra konkretaus produkto sudėtis ir porcija.

    Namų gamybos sezamkos leidžia geriau kontroliuoti, kiek naudojama sezamo ir kiek saldiklių. Tačiau net ir tokia versija išlieka saldi ir kaloringa, todėl pagrindinis principas nesikeičia: svarbiausia saikas ir bendras mitybos kontekstas.

  • Graikės į kavą kasdien deda tahini: teigia, kad lengvina virškinimą ir mažina apetitą

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamo sėklų, dažnai naudojama humusui, padažams ar užtepėlėms. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo idėja tahini dėti į kavą, o šis derinys ypač dažnai siejamas su graikiškomis mitybos tradicijomis.

    Tokio gėrimo šalininkai teigia, kad tahini kavoje suteikia ilgesnį sotumo jausmą, todėl lengviau išvengti užkandžiavimo. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad tai nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė, o poveikis labiausiai priklauso nuo viso dienos raciono ir suvartojamų kalorijų.

    Sezamo pasta vertinama dėl maistinės sudėties: joje yra nesočiųjų riebalų, baltymų, taip pat mineralų, tokių kaip kalcis, magnis, geležis ir cinkas. Tahini taip pat turi skaidulų, kurios prisideda prie normalaus virškinimo ir gali padėti palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje, ypač kai valgoma su subalansuotu maistu.

    Mokslinėje literatūroje sezamo sėklos siejamos su širdžiai palankia mityba, nes nesočiosios riebalų rūgštys ir lignanai gali prisidėti prie geresnių lipidų rodiklių. Tačiau konkretus kavos su tahini poveikis cholesterolio ar kraujospūdžio rodikliams nėra plačiai ištirtas, todėl reikėtų vengti kategoriškų pažadų.

    Praktinė pusė paprasta: į pravėsusią juodą kavą ar kavą su pienu įmaišoma maždaug vienas arbatinis šaukštelis tahini. Skonis tampa riešutinis, tirštesnis, bet gėrimas kartu tampa ir kaloringesnis, todėl svarbu įvertinti, ar toks priedas dera prie jūsų dienos mitybos tikslų.

    Renkantis tahini verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamo sėklos. Jei produkte daug druskos, pridėtinių aliejų ar saldiklių, tokia pasta jau nebūtinai bus palankus kasdienis pasirinkimas, ypač žmonėms, stebintiems kraujospūdį ar cukraus kiekį.

    Svarbu prisiminti ir saugumą: sezamas yra vienas dažnesnių alergenų, tad jautresniems žmonėms net ir nedidelis kiekis gali sukelti reakciją. O sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar turintiems individualių mitybos apribojimų prieš keičiant įpročius verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

  • Sezamki kaloringos ir riebios, bet vertos dėmesio: kaip sezamas gali padėti širdžiai

    Sezamkai daugeliui primena vaikystės saldumyną, tačiau jų pagrindas – sezamo sėklos – yra kur kas daugiau nei tik priedas prie cukraus sirupo. Sezamas vertinamas dėl nesočiųjų riebalų rūgščių, augalinių baltymų ir skaidulų, taip pat mineralų, tarp jų kalcio, magnio ir cinko.

    Vis dėlto parduotuvėse dažniausiai randamos sezamkų versijos turi nemažai pridėtinio cukraus, todėl jas lengva suvalgyti „per daug“ net nepastebint. Būtent dėl šios priežasties sezamkai laikomi kaloringu užkandžiu, kuris tinka ne kasdienai, o kaip mažas desertas prie kavos ar po valgio.

    Riebalai, kurie svarbūs

    Sezamo sėklose natūraliai gausu riebalų, tačiau didelė jų dalis yra nesočiosios riebalų rūgštys. Mitybos rekomendacijose pabrėžiama, kad nesočiųjų riebalų šaltiniai, ypač iš augalinės kilmės produktų, dažniau siejami su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sistemai nei gausūs sočiųjų riebalų kiekiai.

    Be riebalų, sezamas turi augalinių junginių, vadinamų lignanais, iš kurių žinomiausi – sezaminas ir sezamolinas. Jie tiriami dėl galimo poveikio oksidaciniam stresui, uždegiminiams procesams ir lipidų apykaitai, nors tai nereiškia, kad sezamkai gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą ar mitybą.

    Kada sezamkai gali būti geras pasirinkimas

    Praktiškai sezamkai gali būti protingesnė alternatyva įprastiems saldainiams ar kremuotiems desertams, kai norisi ko nors saldaus, bet kartu gauti ir skaidulų bei augalinių riebalų. Svarbiausias kriterijus – porcija: kelios mažos sezamkų dalys yra viena situacija, o visas pakelis per vakarą – visai kita.

    Ilgalaikę širdies sveikatą daugiausia lemia bendras mitybos modelis: daugiau daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių, žuvies, riešutų ir augalinių aliejų. Tokiu atveju sezamkai gali būti nedidelis, retkarčiais pasitaikantis priedas, o ne kasdienis įprotis.

    Kam verta pasisaugoti?

    Sezamkų reikėtų vengti žmonėms, alergiškiems sezamui, nes tai viena dažnesnių maisto alergijų, galinčių sukelti stiprias reakcijas. Dėl cukraus kiekio atsargumo taip pat reikia sergant cukriniu diabetu ar turint atsparumą insulinui, ypač jei sunku kontroliuoti saldumynų porcijas.

    Sezamkai gali būti netinkamos ir tiems, kas laikosi svorį mažinančios mitybos, nes kaloringumas greitai „susideda“ net nuo mažo kiekio. Taip pat verta įvertinti kramtymo problemas, ortodontinius aparatus ir mažų vaikų saugumą, jei užkandis kietas bei trapus.

    Jei norisi geresnės sudėties, verta rinktis sezamkų variantus su mažiau pridėtinio cukraus arba pasigaminti namuose, kad būtų aišku, kiek saldiklio naudojama. Tuomet sezamas gali atlikti savo vaidmenį kaip maistinių medžiagų turtinga sudedamoji dalis, o saldumynas išliks kontroliuojamas.

  • Šis saldumynas turi daugiau kalcio nei pienas, bet mitybos specialistai įspėja dėl vieno dalyko

    Sezamų sėklų saldainiai, dažniausiai vadinami sezamais, daugeliui atrodo tik paprastas saldumynas. Tačiau mitybos požiūriu sezamas išsiskiria itin didele mineralų koncentracija, o kalcio jame gali būti daugiau nei piene, skaičiuojant pagal 100 gramų produkto.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia svarbų niuansą: kalcio kiekis etiketėje dar nereiškia, kad organizmas jį pasisavins taip pat lengvai kaip iš pieno produktų. Sezamo sėklose natūraliai esantys junginiai, pavyzdžiui, fitatai ir oksalatai, gali mažinti dalies mineralų įsisavinimą, todėl reali nauda priklauso ir nuo bendros mitybos.

    Kas sezame vertinga?

    Sezamas vertinamas ne tik dėl kalcio. Šiose sėklose gausu magnio, cinko, geležies ir fosforo, taip pat yra augalinių baltymų bei skaidulų, todėl jos gali suteikti daugiau sotumo nei įprasti saldainiai.

    Kita svarbi detalė – riebalų sudėtis. Sezame daugiausia vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys, o taip pat randama lignanų, tokių kaip sezaminas ir sezamolinas, kurie nagrinėjami dėl galimo poveikio cholesterolio apykaitai ir oksidaciniam stresui.

    Kodėl parduotuviniai sezamai ne visada geras pasirinkimas?

    Nors pats sezamas yra maistingas, parduotuvėse parduodami sezamų saldainiai neretai turi daug pridėtinio cukraus, gliukozės sirupo ar medaus. Tai reiškia didesnį energinį tankį ir greitesnį cukraus kiekio kraujyje šuolį, todėl toks užkandis nėra pats palankiausias kasdieniam pasirinkimui.

    Jei norisi sezamo naudos, dažnai praktiškiau rinktis tahini pastą arba pačias sėklas ir jas berti ant salotų, košių ar jogurto. Taip lengviau kontroliuoti pridėtinio cukraus kiekį ir porcijos dydį.

    Kam reikėtų saugotis?

    Sezamas yra vienas dažnesnių maisto alergenų, todėl alergiškiems žmonėms jis gali sukelti stiprias reakcijas. Taip pat atsargūs turėtų būti turintys cukrinį diabetą ar insulinorezistenciją, ypač jei renkamasi saldinti sezamų batonėliai.

    Dar vienas praktinis aspektas – sezamų saldainiai dažnai būna kieti, todėl gali būti netinkami žmonėms, turintiems dantų ar kramtymo problemų. Jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms verta pradėti nuo mažesnių kiekių, nes sėklos ir riebalai kai kuriems gali didinti diskomfortą.

    Ši informacija yra edukacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar alergijų, prieš keisdami mitybą pasitarkite su specialistu.