CP v2

Tag: Sezamo sėklos

  • Prieskonis, kurį turėtumėte turėti virtuvėje: 7 būdai, kaip zaatar per minutes pakelia vakarienės skonį

    Zaatar – vienas universaliausių Artimųjų Rytų virtuvės prieskonių mišinių, pastaraisiais metais vis dažniau atrandamas ir Europos namuose. Jis vertinamas dėl ryškaus aromato ir to, kad gali greitai sustiprinti net paprastų patiekalų skonį be sudėtingo gaminimo.

    Pavadinimas zaatar dažniausiai reiškia ir patį augalą, ir mišinį, kuris gaminamas iš džiovintų žolelių, skrudintų sezamo sėklų, sumako ir druskos. Klasikinė šio mišinio kilmė siejama su Levanto regionu – Palestinos, Jordanijos, Sirijos ir Libano virtuvėmis.

    Kas iš tikrųjų yra zaatar?

    Tradiciniame variante naudojamas laukinis raudonėlių giminaitis Origanum syriacum, tačiau už regiono ribų dažnai pasitelkiami čiobreliai ir raudonėliai. Skonį išskiria sumakas, suteikiantis rūgštelės, o sezamas prideda riešutinės natos ir tekstūros.

    Dėl sudėties zaatar patogus kasdienai: jis vienu prisilietimu sukuria įspūdį, kad patiekalas gardintas keliais prieskoniais ir rūgštimi. Tai ypač aktualu, kai namuose norisi greito rezultato, bet be perteklinio druskos kiekio ar sunkių padažų.

    Kur jis labiausiai atsiskleidžia?

    Klasikinis pateikimas – duona, alyvuogių aliejus ir zaatar, kai duona mirkoma į aliejų, o tada į prieskonius. Taip išryškėja traškumas, rūgštelė ir žolelių aromatas, kuris pagyvina net paprasčiausią kąsnį.

    Tačiau šiuolaikinėje virtuvėje mišinys naudojamas daug plačiau: jis tinka kaip greitas prieskonis baltyminiams patiekalams, daržovėms ir užtepėlėms. Dėl sezamo ir žolelių jis ypač dera su kepimu orkaitėje, kai aromatai atsiskleidžia kaitroje.

    7 kasdieniai panaudojimai namuose

    Vienas paprasčiausių būdų – užbarstyti ant keptų ar virtų kiaušinių ir užlašinti alyvuogių aliejaus. Zaatar taip pat tinka paukštienai: sumaišytas su aliejumi ir trupučiu druskos jis gali tapti greitu įtrynimu prieš kepant orkaitėje ar ant grilio.

    Mišinys dera su tirštais pieno produktais, pavyzdžiui, labne ar graikiško tipo jogurtu, kai norisi greitos užtepėlės. Taip pat jis pagyvina traškius džiūvėsėlius su česnaku, kurie vėliau barstomi ant salotų ar keptų daržovių.

    Zaatar galima įmaišyti į sūrių kepinių tešlą, pavyzdžiui, bandeles ar sausainius su sūriu, kad skonis būtų sodresnis. Net ir užkandžiuose jis randa vietą: lengvai pabarstytas ant spragėsių su sviestu suteikia rūgštelės ir žolelių aromato.

    Dar viena praktiška idėja – keptos daržovės: morkos, žiediniai kopūstai ar bulvės įgauna ryškesnį skonį, jei prieskonis įmaišomas kepimo pabaigoje, kad žolelės nesudegtų. Taip sukuriama traški, sezamo ir sumako natomis kvepianti pluta.

    Renkantis parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kokybiškuose mišiniuose aiškiai jaučiamas sezamas ir sumakas, o druska nėra dominuojanti. Laikant sandariame inde, tamsioje vietoje, aromatas išlieka gerokai ilgiau, o mišinys tampa patogiu kasdieniu pagalbininku virtuvėje.

  • Ši užkandžio detalė gali saugoti širdį: daugelis vis dar painioja su saldainiais

    Sezamo sėklos dažnai vertinamos kaip saldumynų priedas, tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad tai gali būti ir itin vertingas kasdienės mitybos komponentas. Jose gausu skaidulų, baltymų, mineralų bei antioksidantų, kurie siejami su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle.

    Skaidulos svarbios žarnyno veiklai, padeda palaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje ir ilgiau suteikia sotumo jausmą. Sezamo sėklose esantys baltymai aprūpina aminorūgštimis, o tai aktualu tiek aktyviai gyvenantiems žmonėms, tiek vyresniame amžiuje, kai svarbu išsaugoti raumenų masę.

    Sezamas išsiskiria mineralų gausa, ypač kalciu, magniu, fosforu ir geležimi. Kalcis svarbus kaulams ir dantims, taip pat raumenų ir nervų sistemos veiklai, tačiau reali nauda priklauso nuo to, kaip organizmas jį pasisavina ir kiek jo gaunama iš kitų produktų.

    Širdžiai dažniausiai akcentuojama sezamo riebalų sudėtis ir biologiškai aktyvios medžiagos. Sezamo sėklose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, fitosterolių ir lignanų, siejamų su palankesniu lipidų profiliu, įskaitant mažesnį MTL cholesterolio lygį, jei bendra mityba subalansuota.

    „Sezamo sėklos gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau didžiausias skirtumas atsiranda tada, kai renkamės ne cukrumi prisotintus gaminius, o pačias sėklas ar mažiau apdorotas jų formas“, – teigia mitybos specialistai.

    Problema dažnai prasideda nuo to, ką žmonės vadina sezamo užkandžiais. Parduotuvėse populiarūs sezamų batonėliai neretai turi daug pridėtinio cukraus, gliukozės sirupo ar kietintų riebalų, kurie reguliariai vartojami didesniais kiekiais gali didinti bendrą raciono kaloringumą ir bloginti mitybos kokybę.

    Dėl to praktiškas pasirinkimas yra sezamo sėklas naudoti kaip priedą prie košių, salotų, jogurto ar keptų daržovių, o ne kaip saldumynų pakaitalą. Norint saldesnio varianto, geriau rinktis namuose ruoštus užkandžius, kuriuose aiškiai kontroliuojamas saldiklių kiekis, tačiau net ir tokiu atveju svarbu išlikti saikingiems.

    Kaloringumas išlieka vienu svarbiausių aspektų: net ir maistingi produktai, vartojami be saiko, gali prisidėti prie svorio augimo. Todėl sezamas labiausiai pasiteisina kaip nedidelė, bet reguliari mitybos detalė, o ne kasdienis saldumynų pakaitalas dideliais kiekiais.

  • Sezamo chalva grįžta į mitybą: kuo ji naudinga odai, širdžiai ir kodėl svarbu saikas

    Sezamo chalva kadaise buvo laikoma desertu ypatingoms progoms, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ją iš dalies nustūmė gausi modernių saldumynų pasiūla. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad tai ne tik cukrus, bet ir sezamo sėklų produktas, turintis maistinių medžiagų, kurių dažnai trūksta kasdienėje mityboje.

    Pagrindinė chalvos vertė siejama su sezamo sėklomis, kuriose natūraliai yra mineralų, ypač kalcio, magnio, fosforo ir kalio. Šios medžiagos svarbios kaulams, raumenų funkcijai ir nervų sistemai, o subalansuota jų mitybinė dalis siejama ir su geresne savijauta bei darbingumu.

    Sezamas taip pat yra nesočiųjų riebalų rūgščių šaltinis, kurios siejamos su palankesniu lipidų profiliu ir širdies bei kraujagyslių sistemos palaikymu. Praktikoje tai reiškia, kad nedidelė porcija tokio deserto gali būti „protingesnis“ pasirinkimas nei itin stipriai perdirbti saldumynai, kuriuose dažnai gausu priedų.

    Dar viena dažnai minima sezamo savybė yra antioksidantai, tarp jų vitaminas E, prisidedantis prie ląstelių apsaugos nuo oksidacinio streso. Oksidacinis stresas siejamas su spartesniu audinių „nusidėvėjimu“, todėl antioksidantų turintys produktai dažnai aptariami sveikesnės senėjimo krypties kontekste.

    Sezamo sėklose esantys lignanai, tokie kaip sezaminas ir sezamolinas, tiriami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių. Nors vienas produktas savaime nepakeičia gyvenimo būdo, įtraukus lignanų turinčius šaltinius į subalansuotą mitybą galima prisidėti prie organizmo atsparumo nepalankiems veiksniams.

    Vis dėlto chalva išlieka kaloringas desertas, nes joje paprastai nemažai riebalų ir cukraus. Dėl to svarbiausia taisyklė yra saikas: mažesnė porcija labiau tinka kaip retkarčiais pasirenkamas saldumynas, o ne kasdienis užkandis, ypač jei siekiama kontroliuoti svorį ar cukraus kiekį racione.

    Renkantis chalvą verta atkreipti dėmesį į sudėtį: kuo trumpesnis ingredientų sąrašas, tuo geriau, o prioritetas turėtų būti produktams su aiškiai įvardytais pagrindiniais komponentais. Jei yra alergija sezamui ar rekomenduotas ribotas cukraus vartojimas, tokį desertą reikėtų vertinti atsargiai ir, prireikus, pasitarti su gydytoju ar dietologu.