CP v2

Tag: SGD terminalai

  • Lenkija vis labiau priklausoma nuo JAV SGD: tiekimų rekordas slepia netikėtą riziką uostui

    Į Svinouiscės SGD terminalą atplaukęs metanovežis „Amberjack LNG“ tapo simboline riba: tai buvo 450-oji suskystintų gamtinių dujų (SGD) siunta terminalo istorijoje ir 40-oji, kartu paskutinė, pirmąjį pusmetį. Terminalas dirba beveik visu pajėgumu, o vidutiniškai vienas krovinys priimamas maždaug kas 4,5 dienos.

    Tokie srautai rodo, kad per metus būtų galima pasiekti apie 80 SGD krovinių, tačiau skaičius ne visada reiškia tą patį dujų kiekį. Didžiausias pokytis slypi kilmėje ir laivų dydžiuose, todėl faktinis į terminalą atgabenamų dujų kiekis gali mažėti net ir išlaikant panašų atplaukimų tempą.

    JAV SGD dalis tapo dominuojanti

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos SGD importo struktūroje ryškiai išaugo JAV vaidmuo. Antrąjį šių metų ketvirtį beveik visas į Svinouiscę atgabentas SGD kiekis atplaukė iš JAV, o krovinių iš Kataro išvis nebuvo.

    Tokia situacija susiformavo po įtampos Persijos įlankoje, kai dėl saugumo rizikų ir tiekimo grandinių trikdžių Kataro kryptis faktiškai sustojo. Kataro tiekėjai rėmėsi force majeure aplinkybėmis, o paskutinis laivas su Kataro dujomis terminale buvo priimtas kovo 24 dieną.

    Europos mastu JAV SGD dalis pastaraisiais metais nuosekliai augo, tačiau Lenkijos atvejis išsiskiria ypač dideliu koncentracijos lygiu. Energetinio saugumo požiūriu tai nėra klasikinė priklausomybė, kai tiekimas naudojamas kaip politinis spaudimas, bet vienos krypties dominavimas didina kitokio pobūdžio rizikas.

    Netikėta grėsmė: Meksikos įlankos uraganai

    Didžioji dalis JAV SGD eksporto terminalų įsikūrę Meksikos įlankos pakrantėje, kuri yra uraganų ir tropinių audrų zona. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti terminalų veiklą, laivybą ir net laikinai sumažinti SGD gavybą bei pakrovimą.

    Remiantis JAV energetikos sektoriaus istoriniais duomenimis, audrų sukelti trikdžiai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o infrastruktūros pažeidimų atveju ir ilgiau. Tai reiškia, kad net ir nesant politinių sprendimų ar rinkos konfliktų, vien gamtiniai veiksniai gali laikinai apriboti tiekimą į Europą.

    Prie to prisideda ir komercinė rizika, kai dalis tiekėjų, siekdami didesnio pelningumo, gali koreguoti pristatymų grafikus ar nukreipti krovinius į kitus rinkos taškus. Tokie atvejai paprastai sprendžiami sutartimis ir arbitražu, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie taip pat gali paveikti faktinius srautus.

    Krovinių skaičius panašus, dujų kiekis gali mažėti

    Vienas iš mažiau akivaizdžių veiksnių yra laivų talpa pagal tiekimo kryptį. Atlantinei krypčiai dažnai naudojami mažesni metanovežiai, kurie paprastai gabena apie 155 000–180 000 kubinių metrų SGD.

    Po regazifikacijos tai atitinka maždaug iki 91 000 000–106 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų. Tuo metu iš Kataro dažnai plaukia didesnės Q-Flex klasės transporto priemonės, galinčios atgabenti apie 206 000–216 000 kubinių metrų SGD, arba maždaug 121 000 000–127 000 000 kubinių metrų dujų po regazifikacijos.

    Dėl šio skirtumo gali susidaryti situacija, kai terminalas priima panašų krovinių skaičių kaip ir pernai, tačiau bendra dujų apimtis mažėja. Jei Kataro tiekimai neatsinaujins, vien krovinių skaičiaus sulyginimo gali nepakakti, kad bendras metinis dujų kiekis pasiektų ankstesnį lygį.

    Kol Persijos įlankoje išlieka įtampa, o logistikos grandinės veikia su papildomomis saugumo sąnaudomis, Lenkijai teks balansuoti tarp patikimo tiekimo užsitikrinimo ir rizikos, kuri atsiranda, kai didžioji dalis SGD priklauso nuo vieno regiono ir vienos gamtinėms stichijoms jautrios infrastruktūros zonos.

  • Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Kai šaltą rytą įjungiate šildymą ar uždegate dujinę viryklę, dalis sunaudoto kuro gali būti atkeliavusi per vandenyną. Tam gamtinės dujos paverčiamos skysčiu, jas atšaldant iki maždaug minus 162 laipsnių. Šis technologinis sprendimas padėjo sukurti pasaulinę SGD prekybą, tačiau prie terminalų kelia ir aplinkosauginių klausimų.

    Pagrindinė priežastis paprasta: dujos užima milžinišką tūrį, todėl gabenti jas laivais dujine būsena būtų neefektyvu. Suskystinus gamtines dujas jų tūris sumažėja maždaug 600 kartų, todėl kuras telpa į specialius kriogeninius tankus ir gali būti transportuojamas SGD tanklaiviais. Tai tapo vienu svarbiausių energetikos infrastruktūros elementų Europoje ir Azijoje, ypač išaugus poreikiui diversifikuoti tiekimą.

    Kaip dujos tampa skysčiu

    SGD grandinėje svarbiausia yra temperatūra: atšaldytos iki minus 162 laipsnių dujos kondensuojasi ir virsta skysčiu. Tam reikalingi dideli suskystinimo įrenginiai, kuriuose dujos išvalomos nuo priemaišų ir etapais atšaldomos iki kriogeninių sąlygų. Vėliau SGD laikomos izoliuotuose rezervuaruose ir pakraunamos į laivus, suprojektuotus taip, kad krovinys išliktų skystas kelias savaites.

    Kelionės metu dalis SGD natūraliai išgaruoja, o susidariusios dujos dažnai panaudojamos laivo varikliams. Tokia schema padeda išlaikyti slėgį ir sumažina nuostolius, bet pati SGD logistika išlieka sudėtinga: jai reikia aukštų saugos standartų, nuolatinės temperatūros kontrolės ir brangios infrastruktūros.

    Kur atsiranda poveikis jūrai

    Didžiausi klausimai prasideda terminaluose, kai SGD vėl paverčiamos dujomis. Regazifikacijai reikia daug šilumos, o vienas dažniausių sprendimų yra naudoti jūros vandenį kaip šilumos šaltinį. Vanduo, atidavęs šilumą šilumokaičiams, į aplinką gali būti grąžinamas keliais laipsniais šaltesnis, o tokie temperatūros pokyčiai jautriose teritorijose gali turėti reikšmės vietos ekosistemoms.

    Mokslinėje literatūroje ir poveikio aplinkai vertinimuose pabrėžiama, kad rizika priklauso nuo konkrečios vietos: srovių, vandens apykaitos, dugno reljefo, sezoniškumo ir biologinės įvairovės. Koralams, mailiui, planktonui ir kitiems organizmams staigūs temperatūros svyravimai gali būti stresorius, ypač jei jie sutampa su kitais veiksniais, tokiais kaip tarša, triukšmas, drumstumas ar pakrančių statybos.

    Diskusijose dažnai minima Filipinų Batangaso pakrantė ir Verde salos sąsiauris, vadinamas viena turtingiausių pakrančių biologinės įvairovės zonų regione. Planuojant ar plečiant SGD terminalus tokiose vietovėse paprastai susiduria skirtingi interesai: energetinis saugumas, investicijos ir vietos bendruomenių lūkesčiai, o poveikio mastas neretai tampa ginčų objektu.

    Šaltį bandoma paversti ištekliumi

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad regazifikacijos metu susidarantis šaltis gali būti panaudotas, o ne tiesiog išsklaidytas. Inžineriniai sprendimai leidžia kriogeninę energiją pritaikyti, pavyzdžiui, pramoniniam aušinimui, šaldymui ar kai kuriems oro kondicionavimo procesams. Tokios sistemos gali sumažinti vietinį poveikį vandens telkiniams ir kartu pagerinti terminalų energetinį efektyvumą.

    Kita kryptis susijusi su energetikos transformacija: dalis ekspertų vertina, ar šiandien kuriama SGD infrastruktūra ateityje galėtų būti pritaikoma kitoms dujinėms energijos rūšims, įskaitant biometaną ar vandenilį, nors tam reikėtų techninių ir reguliacinių sprendimų. Tačiau jau dabar aišku, kad SGD grandinė yra ne tik logistikos stebuklas, bet ir kompleksinė sistema, kurioje technologiniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką aplinkai prie terminalų.

  • Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ FSRU nuleistas į vandenį: žingsnis link SGD terminalo Gdansko įlankoje

    Pirmas Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorės „GAZ-SYSTEM“ užsakytas plaukiojantis saugojimo ir dujinimo laivas FSRU nuleistas į vandenį Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“.

    Šis etapas reiškia, kad pagrindiniai korpuso ir konstrukcijų darbai baigti, o projektas pereina į įrengimo, technologinių sistemų integravimo ir bandymų fazę.

    FSRU bus maždaug 295 metrų ilgio ir 46 metrų pločio, o jo talpyklos galės saugoti apie 170 000 kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

    Pradėjus veiklą, terminalas turėtų per metus dujinti daugiau kaip 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, taip didindamas tiekimo lankstumą ir regiono energetinį saugumą.

    Kas dar laukia iki starto?

    Nors laivas jau primena beveik baigtą objektą, rangovams dar liko daug darbų: įrangos sumontavimas, technologinių sistemų sujungimas ir pilnas energetinių grandinių suderinimas.

    Vienas svarbiausių etapų bus membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, kuri užtikrina saugų žemos temperatūros kuro saugojimą, taip pat dujinimo modulio montavimas.

    Artimiausiais mėnesiais planuojamas laivo sistemų paleidimas ir integracija, įskaitant prijungimą prie kranto elektros tiekimo, generatorių ir katilų paleidimą bei energinių sistemų bandymus.

    Vėliau numatyti jūriniai ir dujų bandymai, kurie turi patvirtinti, kad varomoji, saugos ir dujinimo įranga patikimai veikia realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Grafikas ir krantinė Gdansko įlankoje

    Užbaigtas FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje, o dujinimo paslaugų pradžia planuojama 2028 metų pirmąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai juda ir sausumos darbai. Netoli Gdansko, Górki Zachodnie vietovėje, į statybvietę pristatyta tuneliavimo įranga, skirta išgręžti daugiau kaip 1 kilometro ilgio mikrotunelį būsimam jūriniam dujotiekiui.

    Tunelis drieksis po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų prijungtas prie perdavimo sistemos ir galėtų patikimai tiekti dujas į šalies tinklą.

    Artimiausiais mėnesiais turėtų prasidėti ir pagrindiniai terminalo krantinės statybos darbai Gdansko įlankoje, o sausumos dujotiekio Gdanskas–Gustorzyn atkarpoje darbai jau yra pažengę.

  • Pietų Korėjoje nuleista pirmoji Lenkijos FSRU: plaukiojantis SGD terminalas į Gdansko įlanką atplauks 2027-aisiais

    Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“ į vandenį nuleistas Lenkijai statomas plaukiojantis SGD terminalo laivas FSRU. Projektą vysto dujų perdavimo sistemos operatorius Gaz-System, o laivas turėtų tapti pagrindiniu naujo terminalo Gdansko įlankoje elementu.

    Gaz-System vadovas Sławomiras Hincas pabrėžė, kad nuleidimas į vandenį yra vienas svarbiausių visos FSRU programos etapų. Pasak jo, tai signalas, jog strateginė energetikos infrastruktūra įgyvendinama pagal planą.

    Kaip veiks plaukiojantis terminalas?

    FSRU tipo laivas yra plaukiojanti priėmimo, saugojimo ir regazifikavimo stotis: jis priima laivais atgabentas suskystintas gamtines dujas, laiko jas kriogeninėse talpyklose ir vėliau paverčia atgal į dujinę būseną. Tokiu būdu dujos tiekiamos į sausumoje esantį perdavimo tinklą.

    Skelbiama, kad naujojo laivo talpyklos sutalpins apie 170 000 kubinių metrų SGD. Pats laivas siekia apie 295 metrų ilgį ir 46 metrų plotį, o numatomas terminalo pajėgumas viršija 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

    Lenkijos valdžios atstovai projektą sieja su platesniu regioniniu vaidmeniu. Už strateginę energetikos infrastruktūrą atsakingas įgaliotinis Wojciechas Wrochna teigia, kad šalies pakrantė tampa vartais į pasaulinę SGD rinką ir platesniam Vidurio bei Rytų Europos regionui.

    Kokie darbai dar laukia iki atplaukimo?

    Pagal dabartinį grafiką FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje. Iki tol laivo laukia ilgas įrengimo etapas: technologinės įrangos montavimas, sistemų integracija ir bandymai.

    Vienas svarbiausių darbų yra membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, užtikrinantis saugų suskystintų dujų saugojimą. Taip pat bus montuojamas regazifikavimo modulis, leidžiantis SGD paversti gamtinėmis dujomis, tinkamomis tiekti į perdavimo sistemą.

    Vėliau numatyti energetinių ir pagalbinių sistemų paleidimo darbai, įskaitant elektros tiekimo iš kranto sprendimus, generatorių ir katilų paleidimą bei skirtingų laivo sistemų testus. Prieš pradedant eksploataciją bus atliekami jūriniai ir su dujomis susiję bandymai, skirti patikrinti saugą ir patikimumą realiomis sąlygomis.

    Terminalo krantinė ir jungtys su tinklu

    Lygiagrečiai vyksta ir sausumos dalies darbai Lenkijoje, kurie būtini tam, kad regazifikuotos dujos pasiektų nacionalinį perdavimo tinklą. Gaz-System nurodo, kad į Gdanską jau atgabenta tuneliavimo įrangos dalis, skirta išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį jūrinio dujotiekio trasai.

    Šis tunelis turėtų būti nutiestas po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų sujungtas su perdavimo sistema. Artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti pagrindinius krantinės konstrukcijų darbus, o taip pat tęsiami sausumos dujotiekių projektai, įskaitant trasą Gdanskas–Gustorzynas.

    Harmonogramas numato, kad naujasis SGD terminalas pilnai pradės veikti 2028 metais. Tokie projektai Europoje vertinami kaip būdas didinti tiekimo lankstumą, sudaryti sąlygas importui iš skirtingų pasaulio regionų ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vieno maršruto.

  • Švinoujščės SGD terminale netrukus matysis Kataro dujų spraga: po Ormūzo įtampos lieka JAV kroviniai

    Švinoujščės SGD terminalas priėmė dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį, atgabentą tanklaiviu Flex Endeavour. Tai buvo 31 šių metų pristatymas, o krovinys, kaip ir pastarieji, atkeliavo iš Jungtinių Valstijų.

    Terminalo statistikoje ryškėja tendencija: į Švinoujščę kurį laiką plaukia tik JAV kilmės SGD. Lenkijos rinkai tai reiškia didesnę priklausomybę nuo vieno krypties srauto, o tiekimo geografija tampa mažiau įvairi.

    Tiekimo pertrauka ir „langas“ grafike

    Pagal dabartinį pristatymų grafiką kito krovinio laukiama tik mėnesio pabaigoje, todėl susidaro daugiau nei dešimties dienų pauzė tarp atvykimų. Tokie „langai“ paprastai atsiranda, kai planuoti kroviniai nepasiekia Europos dėl logistikos, saugumo ar komercinių priežasčių.

    Šiuo atveju pauzė siejama su tuo, kad į terminalą neatvyksta kroviniai iš Kataro. Teoriškai trūkstamą kiekį būtų galima kompensuoti spot rinkoje, tačiau aukštesnės kainos ir pakankamas atsargų lygis mažina paskatas pirkti papildomai.

    Ormūzo sąsiaurio veiksnys ir Kataro srautai

    Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, o reikšminga jo eksporto dalis į tarptautines rinkas keliauja per Ormūzo sąsiaurį. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, pirmiausia brangsta transportavimo rizika ir draudimas, o dalis krovinių gali būti nukreipiami į kitus regionus.

    Dėl tokių sukrėtimų Europoje dažniau matoma, kad JAV SGD tampa „balansuojančiu“ šaltiniu: jos tiekimas lankstesnis, o krovinių kryptys gali būti greičiau perplanuotos pagal kainų signalus ir paklausą.

    Ką reiškia JAV SGD dominavimas

    Terminalo priimtas krovinys buvo regazifikuotas į daugiau nei 100 mln. kubinių metrų dujų, o dujos pakrautos JAV Sabine Pass terminale Luizianos valstijoje. Šis objektas kartu su kitais JAV eksporto terminalais per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos tiekimo atramos taškų.

    Švinoujščės terminalas veikia daugiau nei dešimtmetį ir yra viena pagrindinių Lenkijos dujų tiekimo grandžių. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, todėl kartu su dujotiekiu Baltic Pipe ir vietine gavyba sudaro svarbiausią šalies energetinio saugumo pagrindą.

    Vis dėlto rinkai svarbu ne tik bendras įvežamas kiekis, bet ir tiekimo šaltinių įvairovė. Jei Kataro kroviniai ilgesniam laikui iškrenta iš grafiko, Lenkijai ir regionui didėja priklausomybė nuo JAV srautų bei spot rinkos kainų, o tai gali lemti didesnį kainų svyravimą vasaros pabaigoje ir prieš šildymo sezoną.

  • Graikija svarsto dar vieną FSRU: „Dioriga Gas“ žada proveržį, bet DESFA kelia naujų klausimų

    Graikijos energetikos rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl dar vieno plaukiojančio SGD terminalo (FSRU). „Motor Oil“ grupės projektas „Dioriga Gas“ numatomas maždaug už 70 kilometrų nuo Atėnų, Agioi Theodori vietovėje, netoli bendrovės naftos perdirbimo gamyklos.

    Projekto tikslas – į Pietų Graikiją atvesti apie 21–24 TWh suskystintų gamtinių dujų ir papildomai sukurti 177 000 kubinių metrų SGD saugojimo pajėgumų. Vystytojai skaičiuoja, kad tai reikšmingai padidintų šalies infrastruktūros galimybes aptarnauti tiek vidaus vartojimą, tiek regioninius srautus.

    Licencijos, išimtys ir rinkos testas

    „Dioriga Gas“ komanda nurodo, kad šiuo metu prioritetas – jūrinės licencijos gavimas ir reguliaciniai sprendimai, įskaitant trečiųjų šalių prieigos išimtį iš energetikos reguliuotojo. Lygiagrečiai vyksta derybos su SGD rinkos dalyviais dėl įsitraukimo į projektą kaip suinteresuotoms šalims.

    Terminalo pajėgumų rezervavimo procesas Graikijoje nėra naujiena: pirmasis „Dioriga Gas“ rinkos testo etapas buvo pradėtas 2021 metais, o antrasis etapas paskelbtas 2023 metais. Tais pačiais 2023 metais projektas taip pat buvo įvardytas strategine investicija, o tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį procedūrų spartinimui.

    Graikijos tikslas po 2027 metų

    Graikija siekia įtvirtinti regioninio SGD centro vaidmenį, ypač artėjant planuojamam visiškam rusiškų dujų atsisakymui nuo 2027 metų. Tokia kryptis reiškia didesnį poreikį importo lankstumui ir infrastruktūrai, kuri leistų reaguoti į paklausos šuolius bei užtikrinti tiekimą kaimyninėms rinkoms.

    Vystytojai argumentuoja, kad papildomas FSRU galėtų prisidėti prie trūkstamų kiekių padengimo ir sustiprinti Pietų Graikijos tiekimo saugumą. Tačiau tokio tipo projektų sėkmė priklauso ne tik nuo komercinio susidomėjimo, bet ir nuo laiku suderintų prijungimo prie perdavimo sistemos sprendimų.

    DESFA sprendimas gali keisti grafiką

    Įtampą kelia tai, kad perdavimo sistemos operatorius DESFA, remiantis viešai aptartais vertinimais, šiemet į 2026–2035 metų plėtros planą neįtraukė dalies esminių „Dioriga Gas“ prijungimo darbų. Argumentuojama, kad nebuvo laiku įvykdyti konkretūs sutartiniai įsipareigojimai, todėl kyla klausimų dėl projekto terminų ir įgyvendinimo kelio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad projektui teks iš naujo derinti kai kuriuos techninius ir planavimo sprendinius, o rinkos dalyviams – atidžiau vertinti, kada pajėgumai realiai galėtų tapti prieinami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Dioriga Gas“ pavyks išlaikyti strateginės investicijos pagreitį ir įtikinti tiek reguliuotojus, tiek rinką dėl projekto būtinybės.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.

  • Lenkija siekia tapti SGD centru Vidurio Europoje: prezidentas įvertino derybas su JAV

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad kelių mėnesių Lenkijos ir JAV derybų, įskaitant Strateginį dialogą, rezultatai yra „džiuginantys“. Jo teigimu, šalis turi realią galimybę tapti suskystintų gamtinių dujų, arba SGD, centru Vidurio Europoje.

    Prezidento vertinimu, energetinis bendradarbiavimas su JAV tampa vienu svarbiausių transatlantinių santykių ramsčių, nes vienu metu stiprina ir ekonomiką, ir regiono saugumą. Jis pabrėžė, kad tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacija jau padidino Lenkijos energetinį atsparumą ir suteikia galimybių padėti kaimynėms.

    „Kelių mėnesių Lenkijos ir JAV derybų rezultatai yra džiuginantys, o Lenkija turi realią galimybę tapti SGD centru Vidurio Europoje“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Pastaraisiais metais SGD vaidmuo Europoje išaugo dėl siekio mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir didinti tiekimo patikimumą. Lenkijos atveju tai reiškia ne tik importą per jūrinius terminalus, bet ir dujų perdavimo tinklų plėtrą bei jungčių su kaimyninėmis valstybėmis stiprinimą, kad kuras galėtų pasiekti regiono rinkas.

    Trijų jūrų iniciatyvos akcentai

    Prezidentas taip pat priminė Trijų jūrų iniciatyvos svarbą, kuri, jo žodžiais, tapo papildomu regioninio bendradarbiavimo rėmu infrastruktūrai ir energetiniam saugumui stiprinti. Ši iniciatyva, pradėta 2015 metais, vienija Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir pastaraisiais metais plėtė savo geografiją.

    Trijų jūrų iniciatyvą 2015 metais inicijavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic, o pirmasis viršūnių susitikimas įvyko 2016 metais Dubrovnike. Iš pradžių iniciatyvoje dalyvavo 12 Europos Sąjungos valstybių, o 2023 metais prisijungus Graikijai jų skaičius išaugo iki 13.

    Tarp strateginių partnerių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Europos Komisija ir Vokietija. Varšuva akcentuoja, kad energetikos projektai šiame formate padeda suderinti nacionalinius interesus su regiono poreikiais, ypač kai kalbama apie dujų tiekimo alternatyvas ir infrastruktūrą.

    Akcentas ES integracijos kontekste

    Karolis Nawrockis savo pasisakyme siejo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir su Lenkijos narystės Europos Sąjungoje sukakties kontekstu. Jo teigimu, ilgalaikis stabilumas įmanomas tik tada, kai valstybės remiasi suvereniteto pagarba ir solidarumu.

    Lenkijos integracijos kelias į Europos Sąjungą prasidėjo oficialia paraiška 1994 metais, o derybinis procesas tęsėsi beveik dešimtmetį. Derybos buvo užbaigtos 2002 metų gruodį Kopenhagoje, o šalis Europos Sąjungos nare tapo 2004 metų gegužės 1 dieną kartu su dar devyniomis valstybėmis.