CP v2

Tag: SGD terminalai

  • Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į Lenkiją atplaukė itin modernus metanovežis: „Orlen“ atskleidė, kuo jis išskirtinis

    Į SGD terminalą Švinoujščėje pirmą kartą atplaukė modernus metanovežis „Danuta Siedzikówna-Inka“, skirtas suskystintų gamtinių dujų kroviniams gabenti. Pasak „Orlen“, tai viena pažangiausių tokio tipo laivų konstrukcijų pasaulyje, turinti technologijų, didinančių efektyvumą ir mažinančių nuostolius transportuojant dujas.

    „Danuta Siedzikówna-Inka“ yra 295 metrų ilgio ir 47 metrų pločio, o jos talpa siekia 174 000 kubinių metrų SGD. Koncernas nurodo, kad vienu reisu laivas gali pervežti apie 70 000 tonų krovinio, o po regazifikacijos tai atitinka maždaug 100 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kiekvienas toks reisas reiškia didesnį tiekimo lankstumą ir atsparumą trikdžiams, ypač kai energijos rinkose išlieka įtampa“, – sakė „Orlen“ atstovai.

    Laive įdiegta vadinamoji pakartotinio suskystinimo sistema, kuri leidžia susigrąžinti transportavimo metu išgaruojančias dujas ir taip mažinti krovinio nuostolius. Taip pat naudojama integruota energijos vartojimo valdymo sistema, o varikliai gali veikti tiek dujomis, tiek dyzelinu, todėl lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių aplinkosaugos reikalavimų jūrų transportui.

    „Orlen“ akcentuoja, kad naujos kartos metanovežiai suprojektuoti taip, kad galėtų užsukti į beveik visus pasaulio SGD terminalus. Tokia universalumo savybė energetikos bendrovėms suteikia daugiau galimybių greičiau nukreipti krovinius ten, kur jų reikia labiausiai, ir reaguoti į kainų bei paklausos pokyčius.

    Šiuo reisu į Švinoujščę atgabentas krovinys, kaip skelbiama, atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Pastaraisiais metais SGD srautai į Europą išaugo, nes valstybės siekė mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių, o tokie terminalai kaip Švinoujščės tapo svarbiais regiono tiekimo mazgais.

    Jūrų sektoriaus duomenimis, šis apsilankymas siejamas su 465-ąja SGD tiekimo siunta Švinoujščės terminalo istorijoje, o 2026 metais pristatymų skaičius jau viršijo kelias dešimtis. „Orlen“ nurodo, kad pagrindinę jo naudojamą flotilę sudaro aštuoni metanovežiai, išnuomoti maždaug 10 metų laikotarpiui su galimybe sutartis pratęsti.

  • Pirmas toks „Orlen“ laivo reisas į Švinoujścę: į LNG terminalą atplaukė „Danuta Siedzikówna-Inka“

    Į Švinoujścės SGD terminalą pirmą kartą užsuko metanovežis „Danuta Siedzikówna-Inka“ – vienas iš aštuonių laivų, siejamų su „Orlen“ SGD transportavimo programa. Tai jau šeštasis šios grupės laivas, apsilankęs terminale, o du dar nėra buvę Lenkijos uoste.

    Švinoujścės terminalas kartu su dujotiekiu Baltic Pipe išlieka vieni svarbiausių Lenkijos dujų importo kanalų. Pastaraisiais metais būtent SGD ir tiekimas iš Norvegijos per Daniją tapo pagrindu mažinant priklausomybę nuo tradicinių tiekimo maršrutų.

    Laivas ir krovinys

    Metanovežis pastatytas 2026 metais Pietų Korėjoje, jo ilgis siekia apie 295 metrus, o plotis – apie 47 metrus. Po dujų regazifikacijos vienas toks reisas gali atgabenti apie 110 000 000 kubinių metrų dujų.

    Šį kartą krovinys atplaukė iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurios pastaraisiais metais tapo pagrindiniu SGD šaltiniu Lenkijai. Dėl augančios JAV SGD pasiūlos ir plėtojamų ilgalaikių sutarčių tokie reisai tampa vis svarbesne energetinio saugumo dalimi.

    Ką rodo terminalo statistika

    Šis atplaukimas įvardijamas kaip 465-oji SGD siunta terminalo istorijoje, o 2026 metais jų fiksuota 54. Tai kiek mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau terminalas išlieka stabiliai apkrautas, ypač didėjant JAV kilmės dujų daliai.

    Lenkijos rinkoje SGD srautai yra svarbūs ir todėl, kad pasaulinė rinka išlieka jautri geopolitiniams trikdžiams bei logistikos grandinių pokyčiams. Tokiais laikotarpiais lankstūs SGD tiekimai dažnai padeda amortizuoti kainų šuolius ir užtikrinti pakankamas atsargas.

    „Orlen“ laivynas ir maršrutai

    „Danuta Siedzikówna-Inka“ priskiriamas aštuonių laivų grupei, kurią „Orlen“ naudoja SGD transportui iš JAV į Lenkiją pagal ilgalaikius užsakymus. Nors programa siejama su Lenkijos koncernu, laivai plaukioja su kitų šalių vėliavomis, o jų savininkai yra tarptautinės laivybos bendrovės.

    Anksčiau į Švinoujścę dažniausiai buvo atplaukę laivai „Lech Kaczyński“, „Święta Barbara“, „Ignacy Łukasiewicz“, „Grażyna Gęsicka“ ir „Jan Paderewski“. Terminale dar nėra apsilankę „Józef Piłsudski“ ir „Rotmistrz Witold Pilecki“, kurie tuo metu vykdė reisus prie JAV pakrantės ir Luizianoje.

  • Švinouščės SGD terminale laivų skaičius panašus, bet trūksta olbrimų: ką tai reiškia dujų tiekimui

    Į Švinouščės SGD terminalą (gazoportą) atplaukė metanovežis „Kool Tiger“ – tai buvo 51 suskystintų gamtinių dujų krovinys šiais metais, o laivas šiame uoste užfiksuotas pirmą kartą. Nors laivų atplaukia beveik tiek pat, kiek pernai, realus atgabento dujų kiekis gali pastebimai mažėti.

    Skirtumą lemia tai, kad terminale beveik nebesimato didžiausių metanovežių, vadinamųjų Q-Flex. Tai apie 210 000–217 000 kubinių metrų SGD talpos laivai, kurie po regazifikacijos atitinka maždaug 124 000 000–128 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų.

    „Kool Tiger“ talpa – apie 174 000 kubinių metrų SGD, o tai po regazifikacijos sudaro maždaug 102 000 000 kubinių metrų dujų. Net jei mažesni laivai atplauktų tokiu pačiu dažniu, vieno reiso atvežamo kiekio skirtumas reiškia, kad bendras metinis rezultatas gali kristi šimtais milijonų kubinių metrų.

    Kodėl pradingo Q-Flex?

    Pagrindinė priežastis siejama su įtampa Persijos įlankoje ir sutrikusia laivyba strategiškai svarbiu maršrutu. Dėl rizikų ir apribojimų Hormūzo sąsiauryje SGD transportas šiuo keliu buvo smarkiai apribotas, o tai tiesiogiai paveikė krovinių srautus iš Kataro.

    Šiemet Švinouščę Q-Flex tipo laivais iš Kataro pasiekė tik keli kroviniai, kai tuo pačiu laikotarpiu pernai jų buvo gerokai daugiau. Net ir teoriškai pakeitus didžiuosius reisus mažesniais santykiu vienas prie vieno, bendras kiekis vis tiek sumažėtų, nes Q-Flex atgabena daugiau dujų vienu plaukimu.

    Metinis rezultatas gali nepakartoti rekordo

    Praėjusiais metais terminalas priėmė apie 8,3 milijardo kubinių metrų gamtinių dujų – tai buvo rekordas, beveik pasiekiantis objekto techninių galimybių ribą, atsižvelgiant į planinę priežiūrą ir būtinas pertraukas tarp krovinių.

    Dabar prognozuojama, kad šiemet bendras priimtų dujų kiekis gali nesiekti 8 milijardų kubinių metrų, net jei rudenį dalis srautų atsistatytų. Esminė rizika – ne vien laivų skaičius, o tai, kad trūksta didžiausios talpos krovinių, kurie anksčiau reikšmingai kilstelėdavo metinę statistiką.

    Ar tai kelia grėsmę tiekimo saugumui?

    Nepaisant galimai mažesnių SGD pristatymų, situacija dėl tiekimo saugumo vertinama ramiau. Dujų saugyklų užpildymas viršija 90 proc., o tai yra vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje ir suteikia buferį trumpalaikiams logistikos svyravimams.

    Vis dėlto rinkai tai išlieka svarbus signalas: geopolitiniai trikdžiai jūriniuose maršrutuose gali pakeisti ne tik krovinių kryptis, bet ir faktinius dujų kiekius, kuriuos terminalai pajėgia priimti per metus. Tokiais atvejais vien laivų skaičiaus statistika gali klaidinti, jei neįvertinama, kokios talpos laivai atplaukia.

  • „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    „Bulgargaz“ siūlo SGD tiekimą nuo 2026–2027 metų: taip Bulgarija taikosi į regiono rinką

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWSPRO

    Search

    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS
    HomeOil & GasBulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Bulgargaz seeks to become a regional LNG provider

    Emese Fabian

    By Emese Fabian

    LNG

    Illustration, Source: Pexels

    Bulgaria’s state-owned Bulgargaz is offering LNG procurement and supply for the short-, medium- and long-term, starting from the 2026/2027 gas year. The company aims to diversify supply sources and routes and position itself as an active player in the regional gas market.

    Companies can express their interest by emailing [email protected] and providing information on their projected needs by gas year, required quantities, the period for receiving the delivered LNG, the preferred point for the gas delivery and any additional services required. A template for the Letter of Interest is available here.

    Interested companies will be invited to negotiations, during which mutually beneficial terms will be determined based on the parameters they have provided.

    Previous article

    Enea invests 71 million euros in Polaniec power plant
    Next article

    IGU expects lower gas demand in Europe but tougher competition for LNG
    CEENERGYNEWSCEENERGYNEWS

  • Naujas dujų rinkos etapas Lenkijoje: „Unimot“ iki 2044 metų užsitikrino FSRU 2 pajėgumus

    Lenkijos dujų rinkoje ryškėja naujas konkurencijos etapas: dalis importo infrastruktūros pajėgumų, iki šiol siejamų su vienu dominuojančiu žaidėju, atveriami platesniam dalyvių ratui. Viena didžiausių šios permainos laimėtojų įvardijama „Unimot“ grupė, kuri ilgalaike sutartimi užsitikrino prieigą prie antrojo plaukiojančio SGD terminalo FSRU 2.

    Sutartys pasirašytos su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi Gaz-System. Pagal susitarimą „Unimot“ kasmet gaus 12 regazifikacijos „langų“ per 15 metų laikotarpį, pradedant 2030 metais, o paslaugos tęsis iki 2044 metų.

    Bendra sutarčių vertė siekia apie 492 mln. eurų. Tai reiškia, kad bendrovė iš anksto rezervuoja kritiškai svarbią importo grandies dalį ir gali planuoti tiekimo portfelį ilgam laikui, nepriklausomai nuo trumpalaikių rinkos svyravimų.

    „Nacionalinis energetinis saugumas stiprinamas investuojant į lanksčią infrastruktūrą ir diversifikuotus tiekimo šaltinius. Regazifikacijos pajėgumai sustiprina mūsų pozicijas ir yra ilgalaikės strategijos dalis“, – sakė „Unimot Energia i Gaz“ valdybos pirmininkas Karol Ilba.

    Bendrovė akcentuoja, kad ilgalaikė prieiga prie FSRU 2 didina tiekimo lankstumą ir leidžia plačiau diversifikuoti SGD kilmę bei logistikos maršrutus. Energetikos rinkoje tokie pajėgumai vertinami kaip svertas, leidžiantis aktyviau konkuruoti tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje dujų prekyboje.

    „Unimot“ dujų pardavimai augo sparčiai: 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bendrovės duomenimis, pardavimas padidėjo apie 80 proc. per metus ir pasiekė 1,6 TWh. Toks šuolis buvo didesnis nei bendra šalies dujų paklausos dinamika, todėl ilgalaikė infrastruktūros prieiga įgauna papildomą komercinę prasmę.

    Susitarimai sudaryti Gaz-System vykdytoje FSRU 2 Open Season procedūroje, kuria rinkai buvo pasiūlyti būsimojo terminalo pajėgumai. Paslaugos bus teikiamos reguliuojamu tarifiniu modeliu, kur tarifus tvirtina energetikos reguliuotojas, o metodika paremtas sąnaudų pridėjimo principu, todėl dalyviams suteikiamas didesnis atsiskaitymų prognozuojamumas.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad didesnis priėjimas prie importo infrastruktūros ilgainiui gali stiprinti konkurenciją ir daryti spaudimą didmeninėms kainoms. Praktikoje kainas vis dar lems pasaulinės SGD tendencijos, regioninė pasiūla ir paklausa bei tiekimo grandinių pajėgumai, tačiau didesnis infrastruktūros prieinamumas paprastai mažina vieno žaidėjo įtaką.

  • Lenkija vis labiau priklausoma nuo JAV SGD: tiekimų rekordas slepia netikėtą riziką uostui

    Į Svinouiscės SGD terminalą atplaukęs metanovežis „Amberjack LNG“ tapo simboline riba: tai buvo 450-oji suskystintų gamtinių dujų (SGD) siunta terminalo istorijoje ir 40-oji, kartu paskutinė, pirmąjį pusmetį. Terminalas dirba beveik visu pajėgumu, o vidutiniškai vienas krovinys priimamas maždaug kas 4,5 dienos.

    Tokie srautai rodo, kad per metus būtų galima pasiekti apie 80 SGD krovinių, tačiau skaičius ne visada reiškia tą patį dujų kiekį. Didžiausias pokytis slypi kilmėje ir laivų dydžiuose, todėl faktinis į terminalą atgabenamų dujų kiekis gali mažėti net ir išlaikant panašų atplaukimų tempą.

    JAV SGD dalis tapo dominuojanti

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos SGD importo struktūroje ryškiai išaugo JAV vaidmuo. Antrąjį šių metų ketvirtį beveik visas į Svinouiscę atgabentas SGD kiekis atplaukė iš JAV, o krovinių iš Kataro išvis nebuvo.

    Tokia situacija susiformavo po įtampos Persijos įlankoje, kai dėl saugumo rizikų ir tiekimo grandinių trikdžių Kataro kryptis faktiškai sustojo. Kataro tiekėjai rėmėsi force majeure aplinkybėmis, o paskutinis laivas su Kataro dujomis terminale buvo priimtas kovo 24 dieną.

    Europos mastu JAV SGD dalis pastaraisiais metais nuosekliai augo, tačiau Lenkijos atvejis išsiskiria ypač dideliu koncentracijos lygiu. Energetinio saugumo požiūriu tai nėra klasikinė priklausomybė, kai tiekimas naudojamas kaip politinis spaudimas, bet vienos krypties dominavimas didina kitokio pobūdžio rizikas.

    Netikėta grėsmė: Meksikos įlankos uraganai

    Didžioji dalis JAV SGD eksporto terminalų įsikūrę Meksikos įlankos pakrantėje, kuri yra uraganų ir tropinių audrų zona. Tokie reiškiniai gali sutrikdyti terminalų veiklą, laivybą ir net laikinai sumažinti SGD gavybą bei pakrovimą.

    Remiantis JAV energetikos sektoriaus istoriniais duomenimis, audrų sukelti trikdžiai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, o infrastruktūros pažeidimų atveju ir ilgiau. Tai reiškia, kad net ir nesant politinių sprendimų ar rinkos konfliktų, vien gamtiniai veiksniai gali laikinai apriboti tiekimą į Europą.

    Prie to prisideda ir komercinė rizika, kai dalis tiekėjų, siekdami didesnio pelningumo, gali koreguoti pristatymų grafikus ar nukreipti krovinius į kitus rinkos taškus. Tokie atvejai paprastai sprendžiami sutartimis ir arbitražu, tačiau trumpuoju laikotarpiu jie taip pat gali paveikti faktinius srautus.

    Krovinių skaičius panašus, dujų kiekis gali mažėti

    Vienas iš mažiau akivaizdžių veiksnių yra laivų talpa pagal tiekimo kryptį. Atlantinei krypčiai dažnai naudojami mažesni metanovežiai, kurie paprastai gabena apie 155 000–180 000 kubinių metrų SGD.

    Po regazifikacijos tai atitinka maždaug iki 91 000 000–106 000 000 kubinių metrų gamtinių dujų. Tuo metu iš Kataro dažnai plaukia didesnės Q-Flex klasės transporto priemonės, galinčios atgabenti apie 206 000–216 000 kubinių metrų SGD, arba maždaug 121 000 000–127 000 000 kubinių metrų dujų po regazifikacijos.

    Dėl šio skirtumo gali susidaryti situacija, kai terminalas priima panašų krovinių skaičių kaip ir pernai, tačiau bendra dujų apimtis mažėja. Jei Kataro tiekimai neatsinaujins, vien krovinių skaičiaus sulyginimo gali nepakakti, kad bendras metinis dujų kiekis pasiektų ankstesnį lygį.

    Kol Persijos įlankoje išlieka įtampa, o logistikos grandinės veikia su papildomomis saugumo sąnaudomis, Lenkijai teks balansuoti tarp patikimo tiekimo užsitikrinimo ir rizikos, kuri atsiranda, kai didžioji dalis SGD priklauso nuo vieno regiono ir vienos gamtinėms stichijoms jautrios infrastruktūros zonos.

  • Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Suskystintos gamtinės dujos ir minus 162 laipsniai: ką toks šaltis daro jūros ekosistemoms prie terminalų

    Kai šaltą rytą įjungiate šildymą ar uždegate dujinę viryklę, dalis sunaudoto kuro gali būti atkeliavusi per vandenyną. Tam gamtinės dujos paverčiamos skysčiu, jas atšaldant iki maždaug minus 162 laipsnių. Šis technologinis sprendimas padėjo sukurti pasaulinę SGD prekybą, tačiau prie terminalų kelia ir aplinkosauginių klausimų.

    Pagrindinė priežastis paprasta: dujos užima milžinišką tūrį, todėl gabenti jas laivais dujine būsena būtų neefektyvu. Suskystinus gamtines dujas jų tūris sumažėja maždaug 600 kartų, todėl kuras telpa į specialius kriogeninius tankus ir gali būti transportuojamas SGD tanklaiviais. Tai tapo vienu svarbiausių energetikos infrastruktūros elementų Europoje ir Azijoje, ypač išaugus poreikiui diversifikuoti tiekimą.

    Kaip dujos tampa skysčiu

    SGD grandinėje svarbiausia yra temperatūra: atšaldytos iki minus 162 laipsnių dujos kondensuojasi ir virsta skysčiu. Tam reikalingi dideli suskystinimo įrenginiai, kuriuose dujos išvalomos nuo priemaišų ir etapais atšaldomos iki kriogeninių sąlygų. Vėliau SGD laikomos izoliuotuose rezervuaruose ir pakraunamos į laivus, suprojektuotus taip, kad krovinys išliktų skystas kelias savaites.

    Kelionės metu dalis SGD natūraliai išgaruoja, o susidariusios dujos dažnai panaudojamos laivo varikliams. Tokia schema padeda išlaikyti slėgį ir sumažina nuostolius, bet pati SGD logistika išlieka sudėtinga: jai reikia aukštų saugos standartų, nuolatinės temperatūros kontrolės ir brangios infrastruktūros.

    Kur atsiranda poveikis jūrai

    Didžiausi klausimai prasideda terminaluose, kai SGD vėl paverčiamos dujomis. Regazifikacijai reikia daug šilumos, o vienas dažniausių sprendimų yra naudoti jūros vandenį kaip šilumos šaltinį. Vanduo, atidavęs šilumą šilumokaičiams, į aplinką gali būti grąžinamas keliais laipsniais šaltesnis, o tokie temperatūros pokyčiai jautriose teritorijose gali turėti reikšmės vietos ekosistemoms.

    Mokslinėje literatūroje ir poveikio aplinkai vertinimuose pabrėžiama, kad rizika priklauso nuo konkrečios vietos: srovių, vandens apykaitos, dugno reljefo, sezoniškumo ir biologinės įvairovės. Koralams, mailiui, planktonui ir kitiems organizmams staigūs temperatūros svyravimai gali būti stresorius, ypač jei jie sutampa su kitais veiksniais, tokiais kaip tarša, triukšmas, drumstumas ar pakrančių statybos.

    Diskusijose dažnai minima Filipinų Batangaso pakrantė ir Verde salos sąsiauris, vadinamas viena turtingiausių pakrančių biologinės įvairovės zonų regione. Planuojant ar plečiant SGD terminalus tokiose vietovėse paprastai susiduria skirtingi interesai: energetinis saugumas, investicijos ir vietos bendruomenių lūkesčiai, o poveikio mastas neretai tampa ginčų objektu.

    Šaltį bandoma paversti ištekliumi

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie tai, kad regazifikacijos metu susidarantis šaltis gali būti panaudotas, o ne tiesiog išsklaidytas. Inžineriniai sprendimai leidžia kriogeninę energiją pritaikyti, pavyzdžiui, pramoniniam aušinimui, šaldymui ar kai kuriems oro kondicionavimo procesams. Tokios sistemos gali sumažinti vietinį poveikį vandens telkiniams ir kartu pagerinti terminalų energetinį efektyvumą.

    Kita kryptis susijusi su energetikos transformacija: dalis ekspertų vertina, ar šiandien kuriama SGD infrastruktūra ateityje galėtų būti pritaikoma kitoms dujinėms energijos rūšims, įskaitant biometaną ar vandenilį, nors tam reikėtų techninių ir reguliacinių sprendimų. Tačiau jau dabar aišku, kad SGD grandinė yra ne tik logistikos stebuklas, bet ir kompleksinė sistema, kurioje technologiniai pasirinkimai turi tiesioginę įtaką aplinkai prie terminalų.

  • Lenkijos „GAZ-SYSTEM“ FSRU nuleistas į vandenį: žingsnis link SGD terminalo Gdansko įlankoje

    Pirmas Lenkijos plaukiojantis SGD terminalas

    Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorės „GAZ-SYSTEM“ užsakytas plaukiojantis saugojimo ir dujinimo laivas FSRU nuleistas į vandenį Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“.

    Šis etapas reiškia, kad pagrindiniai korpuso ir konstrukcijų darbai baigti, o projektas pereina į įrengimo, technologinių sistemų integravimo ir bandymų fazę.

    FSRU bus maždaug 295 metrų ilgio ir 46 metrų pločio, o jo talpyklos galės saugoti apie 170 000 kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų.

    Pradėjus veiklą, terminalas turėtų per metus dujinti daugiau kaip 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, taip didindamas tiekimo lankstumą ir regiono energetinį saugumą.

    Kas dar laukia iki starto?

    Nors laivas jau primena beveik baigtą objektą, rangovams dar liko daug darbų: įrangos sumontavimas, technologinių sistemų sujungimas ir pilnas energetinių grandinių suderinimas.

    Vienas svarbiausių etapų bus membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, kuri užtikrina saugų žemos temperatūros kuro saugojimą, taip pat dujinimo modulio montavimas.

    Artimiausiais mėnesiais planuojamas laivo sistemų paleidimas ir integracija, įskaitant prijungimą prie kranto elektros tiekimo, generatorių ir katilų paleidimą bei energinių sistemų bandymus.

    Vėliau numatyti jūriniai ir dujų bandymai, kurie turi patvirtinti, kad varomoji, saugos ir dujinimo įranga patikimai veikia realiomis eksploatavimo sąlygomis.

    Grafikas ir krantinė Gdansko įlankoje

    Užbaigtas FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje, o dujinimo paslaugų pradžia planuojama 2028 metų pirmąjį ketvirtį.

    Lygiagrečiai juda ir sausumos darbai. Netoli Gdansko, Górki Zachodnie vietovėje, į statybvietę pristatyta tuneliavimo įranga, skirta išgręžti daugiau kaip 1 kilometro ilgio mikrotunelį būsimam jūriniam dujotiekiui.

    Tunelis drieksis po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų prijungtas prie perdavimo sistemos ir galėtų patikimai tiekti dujas į šalies tinklą.

    Artimiausiais mėnesiais turėtų prasidėti ir pagrindiniai terminalo krantinės statybos darbai Gdansko įlankoje, o sausumos dujotiekio Gdanskas–Gustorzyn atkarpoje darbai jau yra pažengę.

  • Pietų Korėjoje nuleista pirmoji Lenkijos FSRU: plaukiojantis SGD terminalas į Gdansko įlanką atplauks 2027-aisiais

    Pietų Korėjos laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“ į vandenį nuleistas Lenkijai statomas plaukiojantis SGD terminalo laivas FSRU. Projektą vysto dujų perdavimo sistemos operatorius Gaz-System, o laivas turėtų tapti pagrindiniu naujo terminalo Gdansko įlankoje elementu.

    Gaz-System vadovas Sławomiras Hincas pabrėžė, kad nuleidimas į vandenį yra vienas svarbiausių visos FSRU programos etapų. Pasak jo, tai signalas, jog strateginė energetikos infrastruktūra įgyvendinama pagal planą.

    Kaip veiks plaukiojantis terminalas?

    FSRU tipo laivas yra plaukiojanti priėmimo, saugojimo ir regazifikavimo stotis: jis priima laivais atgabentas suskystintas gamtines dujas, laiko jas kriogeninėse talpyklose ir vėliau paverčia atgal į dujinę būseną. Tokiu būdu dujos tiekiamos į sausumoje esantį perdavimo tinklą.

    Skelbiama, kad naujojo laivo talpyklos sutalpins apie 170 000 kubinių metrų SGD. Pats laivas siekia apie 295 metrų ilgį ir 46 metrų plotį, o numatomas terminalo pajėgumas viršija 6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų per metus.

    Lenkijos valdžios atstovai projektą sieja su platesniu regioniniu vaidmeniu. Už strateginę energetikos infrastruktūrą atsakingas įgaliotinis Wojciechas Wrochna teigia, kad šalies pakrantė tampa vartais į pasaulinę SGD rinką ir platesniam Vidurio bei Rytų Europos regionui.

    Kokie darbai dar laukia iki atplaukimo?

    Pagal dabartinį grafiką FSRU į Gdansko įlanką turėtų atplaukti 2027 metų pabaigoje. Iki tol laivo laukia ilgas įrengimo etapas: technologinės įrangos montavimas, sistemų integracija ir bandymai.

    Vienas svarbiausių darbų yra membraninės sistemos įrengimas SGD talpyklose, užtikrinantis saugų suskystintų dujų saugojimą. Taip pat bus montuojamas regazifikavimo modulis, leidžiantis SGD paversti gamtinėmis dujomis, tinkamomis tiekti į perdavimo sistemą.

    Vėliau numatyti energetinių ir pagalbinių sistemų paleidimo darbai, įskaitant elektros tiekimo iš kranto sprendimus, generatorių ir katilų paleidimą bei skirtingų laivo sistemų testus. Prieš pradedant eksploataciją bus atliekami jūriniai ir su dujomis susiję bandymai, skirti patikrinti saugą ir patikimumą realiomis sąlygomis.

    Terminalo krantinė ir jungtys su tinklu

    Lygiagrečiai vyksta ir sausumos dalies darbai Lenkijoje, kurie būtini tam, kad regazifikuotos dujos pasiektų nacionalinį perdavimo tinklą. Gaz-System nurodo, kad į Gdanską jau atgabenta tuneliavimo įrangos dalis, skirta išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį jūrinio dujotiekio trasai.

    Šis tunelis turėtų būti nutiestas po pakrantės mišku, kopomis, paplūdimiu ir Gdansko įlankos dugnu, kad terminalas būtų sujungtas su perdavimo sistema. Artimiausiais mėnesiais planuojama pradėti pagrindinius krantinės konstrukcijų darbus, o taip pat tęsiami sausumos dujotiekių projektai, įskaitant trasą Gdanskas–Gustorzynas.

    Harmonogramas numato, kad naujasis SGD terminalas pilnai pradės veikti 2028 metais. Tokie projektai Europoje vertinami kaip būdas didinti tiekimo lankstumą, sudaryti sąlygas importui iš skirtingų pasaulio regionų ir mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ar vieno maršruto.

  • Švinoujščės SGD terminale netrukus matysis Kataro dujų spraga: po Ormūzo įtampos lieka JAV kroviniai

    Švinoujščės SGD terminalas priėmė dar vieną suskystintų gamtinių dujų krovinį, atgabentą tanklaiviu Flex Endeavour. Tai buvo 31 šių metų pristatymas, o krovinys, kaip ir pastarieji, atkeliavo iš Jungtinių Valstijų.

    Terminalo statistikoje ryškėja tendencija: į Švinoujščę kurį laiką plaukia tik JAV kilmės SGD. Lenkijos rinkai tai reiškia didesnę priklausomybę nuo vieno krypties srauto, o tiekimo geografija tampa mažiau įvairi.

    Tiekimo pertrauka ir „langas“ grafike

    Pagal dabartinį pristatymų grafiką kito krovinio laukiama tik mėnesio pabaigoje, todėl susidaro daugiau nei dešimties dienų pauzė tarp atvykimų. Tokie „langai“ paprastai atsiranda, kai planuoti kroviniai nepasiekia Europos dėl logistikos, saugumo ar komercinių priežasčių.

    Šiuo atveju pauzė siejama su tuo, kad į terminalą neatvyksta kroviniai iš Kataro. Teoriškai trūkstamą kiekį būtų galima kompensuoti spot rinkoje, tačiau aukštesnės kainos ir pakankamas atsargų lygis mažina paskatas pirkti papildomai.

    Ormūzo sąsiaurio veiksnys ir Kataro srautai

    Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, o reikšminga jo eksporto dalis į tarptautines rinkas keliauja per Ormūzo sąsiaurį. Kai regione kyla karinė ar politinė įtampa, pirmiausia brangsta transportavimo rizika ir draudimas, o dalis krovinių gali būti nukreipiami į kitus regionus.

    Dėl tokių sukrėtimų Europoje dažniau matoma, kad JAV SGD tampa „balansuojančiu“ šaltiniu: jos tiekimas lankstesnis, o krovinių kryptys gali būti greičiau perplanuotos pagal kainų signalus ir paklausą.

    Ką reiškia JAV SGD dominavimas

    Terminalo priimtas krovinys buvo regazifikuotas į daugiau nei 100 mln. kubinių metrų dujų, o dujos pakrautos JAV Sabine Pass terminale Luizianos valstijoje. Šis objektas kartu su kitais JAV eksporto terminalais per pastaruosius metus tapo vienu svarbiausių Europos tiekimo atramos taškų.

    Švinoujščės terminalas veikia daugiau nei dešimtmetį ir yra viena pagrindinių Lenkijos dujų tiekimo grandžių. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, todėl kartu su dujotiekiu Baltic Pipe ir vietine gavyba sudaro svarbiausią šalies energetinio saugumo pagrindą.

    Vis dėlto rinkai svarbu ne tik bendras įvežamas kiekis, bet ir tiekimo šaltinių įvairovė. Jei Kataro kroviniai ilgesniam laikui iškrenta iš grafiko, Lenkijai ir regionui didėja priklausomybė nuo JAV srautų bei spot rinkos kainų, o tai gali lemti didesnį kainų svyravimą vasaros pabaigoje ir prieš šildymo sezoną.