CP v2

Tag: SGD terminalai

  • Graikija svarsto dar vieną FSRU: „Dioriga Gas“ žada proveržį, bet DESFA kelia naujų klausimų

    Graikijos energetikos rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl dar vieno plaukiojančio SGD terminalo (FSRU). „Motor Oil“ grupės projektas „Dioriga Gas“ numatomas maždaug už 70 kilometrų nuo Atėnų, Agioi Theodori vietovėje, netoli bendrovės naftos perdirbimo gamyklos.

    Projekto tikslas – į Pietų Graikiją atvesti apie 21–24 TWh suskystintų gamtinių dujų ir papildomai sukurti 177 000 kubinių metrų SGD saugojimo pajėgumų. Vystytojai skaičiuoja, kad tai reikšmingai padidintų šalies infrastruktūros galimybes aptarnauti tiek vidaus vartojimą, tiek regioninius srautus.

    Licencijos, išimtys ir rinkos testas

    „Dioriga Gas“ komanda nurodo, kad šiuo metu prioritetas – jūrinės licencijos gavimas ir reguliaciniai sprendimai, įskaitant trečiųjų šalių prieigos išimtį iš energetikos reguliuotojo. Lygiagrečiai vyksta derybos su SGD rinkos dalyviais dėl įsitraukimo į projektą kaip suinteresuotoms šalims.

    Terminalo pajėgumų rezervavimo procesas Graikijoje nėra naujiena: pirmasis „Dioriga Gas“ rinkos testo etapas buvo pradėtas 2021 metais, o antrasis etapas paskelbtas 2023 metais. Tais pačiais 2023 metais projektas taip pat buvo įvardytas strategine investicija, o tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį procedūrų spartinimui.

    Graikijos tikslas po 2027 metų

    Graikija siekia įtvirtinti regioninio SGD centro vaidmenį, ypač artėjant planuojamam visiškam rusiškų dujų atsisakymui nuo 2027 metų. Tokia kryptis reiškia didesnį poreikį importo lankstumui ir infrastruktūrai, kuri leistų reaguoti į paklausos šuolius bei užtikrinti tiekimą kaimyninėms rinkoms.

    Vystytojai argumentuoja, kad papildomas FSRU galėtų prisidėti prie trūkstamų kiekių padengimo ir sustiprinti Pietų Graikijos tiekimo saugumą. Tačiau tokio tipo projektų sėkmė priklauso ne tik nuo komercinio susidomėjimo, bet ir nuo laiku suderintų prijungimo prie perdavimo sistemos sprendimų.

    DESFA sprendimas gali keisti grafiką

    Įtampą kelia tai, kad perdavimo sistemos operatorius DESFA, remiantis viešai aptartais vertinimais, šiemet į 2026–2035 metų plėtros planą neįtraukė dalies esminių „Dioriga Gas“ prijungimo darbų. Argumentuojama, kad nebuvo laiku įvykdyti konkretūs sutartiniai įsipareigojimai, todėl kyla klausimų dėl projekto terminų ir įgyvendinimo kelio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad projektui teks iš naujo derinti kai kuriuos techninius ir planavimo sprendinius, o rinkos dalyviams – atidžiau vertinti, kada pajėgumai realiai galėtų tapti prieinami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Dioriga Gas“ pavyks išlaikyti strateginės investicijos pagreitį ir įtikinti tiek reguliuotojus, tiek rinką dėl projekto būtinybės.

  • Kroatija prijungė du naujus dujotiekius: stiprinamas SGD srautas iš Krko į regioną

    Kroatijoje prie nacionalinės dujų perdavimo sistemos prijungti du nauji dujotiekiai: Zabok–Lučko ir Kozarac–Sisak. Projektus įgyvendino šalies dujų perdavimo sistemos operatorius „Plinacro“, o darbai yra platesnio tinklo modernizavimo dalis.

    Pagrindinis tikslas – padidinti dujų transportavimo pajėgumus nuo Krko SGD terminalo gilyn į šalį ir sudaryti daugiau galimybių tiekimui į kaimynines rinkas. Kroatija pastaraisiais metais kryptingai stiprina infrastruktūrą, kad SGD importas galėtų tapti patikimesniu alternatyviu šaltiniu regione.

    Kaip prijungti nauji ruožai

    Zabok–Lučko dujotiekis prijungtas Lučko dujų mazge. Tuo metu Kozarac–Sisak ruožas sujungtas su Zagrebas Rytai–Kutina linija netoli Kozarac mazgo, taip sustiprinant srautų nukreipimo galimybes centrinėje šalies dalyje.

    Abiejų dujotiekių prijungimo darbai vyko lygiagrečiai dviejose vietose. Dėl techninių operacij keturias dienas buvo visiškai sustabdytas dujų tiekimas iš Krko SGD terminalo, kad prijungimas būtų atliktas saugiai ir pagal eksploatavimo reikalavimus.

    Keturių dienų sustabdymas

    Tokio masto sustabdymas reiškia, kad operatoriai turi iš anksto suderinti balansavimo ir alternatyvaus tiekimo scenarijus, ypač jei dalis vartotojų yra tiesiogiai susiję su SGD terminalo dujomis. Dujų perdavimo sistemose tokie „langai“ dažniausiai planuojami taip, kad būtų kuo mažiau paveikta rinka, tačiau vis tiek gali laikinai sumažinti regioninį lankstumą.

    Parengiamieji veiksmai ir darbų grafikas buvo koordinuoti su verslo partneriais, tarp jų terminalo operatoriumi „LNG Croatia“, saugyklų sistemos operatoriumi, taip pat kaimyninių šalių perdavimo sistemos operatoriais. Prie įgyvendinimo prisidėjo ir rinkos dalyviai bei dujotiekių naudotojai, įskaitant INA, HEP, MVM, PPD ir MET.

    Kodėl tai svarbu regionui

    Nauji sujungimai didina Kroatijos sistemos pralaidumą ir atsparumą, o kartu padeda efektyviau išnaudoti Krko SGD terminalo pajėgumus. Tai ypač aktualu Vidurio ir Pietryčių Europai, kur po 2022 metų sustiprėjo poreikis diversifikuoti tiekimo šaltinius ir turėti daugiau alternatyvių maršrutų.

    Stipresnė perdavimo infrastruktūra taip pat leidžia lanksčiau valdyti srautus tarp vidaus vartojimo, saugojimo ir eksporto krypčių, kai pasikeičia paklausa ar kainų signalai. Tokie projektai paprastai vertinami kaip svarbūs tiek energetiniam saugumui, tiek konkurencijai dujų rinkoje.

  • Antrasis Lenkijos gazoportas Gdanske: GDOŚ pakoregavo FSRU sprendimą, darbai jau juda pirmyn

    Kas nuspręsta dėl FSRU?

    Lenkijoje tęsiant pasirengimą antrajam SGD importo projektui prie Gdansko, Generalinis aplinkos apsaugos direktorius (GDOŚ) išnagrinėjo skundus dėl anksčiau išduoto poveikio aplinkai sprendimo. Institucija panaikino dalį Regioninės aplinkos apsaugos direkcijos Gdanske sprendimo, tačiau likusią jo dalį paliko galioti.

    Sprendimas susijęs su planuojamu plaukiojančiu SGD terminalu FSRU (angl. Floating Storage Regasification Unit) ir su juo susieta infrastruktūra: povandeniniu dujotiekiu bei sausumos jungtimis. Tokie projektai Lenkijoje laikomi strateginiais, nes didina dujų tiekimo krypčių įvairovę ir mažina priklausomybę nuo vieno regiono maršrutų.

    Kur planuojama statyti terminalą?

    Pagal anksčiau skelbtą informaciją, FSRU infrastruktūra būtų vystoma Gdansko jūrų uosto akvatorijoje ir dalyje sausumos Stogi salos teritorijoje, šalia Vyslos žiočių. Plaukiojanti saugojimo ir dujinimo platforma numatyta maždaug 3 kilometrų atstumu nuo kranto, uosto ribose.

    Projektas apima ne tik patį FSRU laivą-terminalą, bet ir povandeninę bei sausumos infrastruktūrą, reikalingą dujoms perduoti į šalies perdavimo tinklą. Būtent šie inžineriniai sprendimai paprastai kelia daugiausia klausimų dėl poveikio pakrantei, laivybai, triukšmui ir jūrinei aplinkai.

    Kas skundė sprendimą ir kas keičiasi?

    Skundai dėl regioninės institucijos sprendimo buvo pateikti bendrovės AMBER FOREST, Akademicko sporto sąjungos ir fondo Greenpeace Polska. GDOŚ, įvertinęs argumentus, priėmė sprendimą, kuriuo dalis ankstesnių nuostatų buvo panaikinta ir šioje apimtyje nuspręsta iš naujo, o likusi sprendimo dalis išliko galioti.

    Praktiškai tai reiškia, kad projektas nėra sustabdytas, tačiau kai kurie aspektai gali būti patikslinti arba pareikalauti papildomų procedūrų. Tokiais atvejais dažniausiai koreguojamos konkrečios sąlygos, susijusios su aplinkosaugine stebėsena, darbų ribojimais tam tikrais laikotarpiais ar papildomomis apsaugos priemonėmis.

    Statybų parengiamieji darbai jau vyksta

    Investuotojas Gaz-System balandžio pabaigoje pranešė, kad Gdansko teritorijoje pradėtas mikrotunelio gręžimas, susijęs su FSRU infrastruktūra. Į statybų aikštelę Gdansko Gūrkose Zachodnėse pristatyta tuneliavimo mašina TBM, kuri turi išgręžti daugiau nei kilometro ilgio mikrotunelį po jūros dugnu ir paplūdimiu.

    Šis etapas svarbus tuo, kad leidžia rurotiekį nutiesti be atviro kasimo per pakrantę. Pasak projekto atstovų, mikrotuneliavimo technologija pasirinkta atsižvelgiant į gamtinius ir turizmo interesus, siekiant kuo mažiau trikdyti pakrantės zoną ir sumažinti poveikį aplinkai.

    „Mikrotuneliavimo technologiją pasirinkome dėl gamtinių ir turizmo priežasčių, kad pakrantėje būtų kuo mažiau intervencijų“, – sakė „Gaz-System“ FSRU projekto vadovas Maciejus Wawrzkowiczius.

    Gdansko FSRU laikomas vienu svarbiausių Lenkijos energetinio saugumo projektų artimiausiems metams, ypač augant regioniniam poreikiui alternatyviems tiekimo maršrutams. Galutinis projekto tempas dabar priklausys nuo to, kaip greitai bus įgyvendinti koreguoti aplinkosauginiai reikalavimai ir suderintos likusios leidimų procedūros.

  • Lenkija siekia tapti SGD centru Vidurio Europoje: prezidentas įvertino derybas su JAV

    Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad kelių mėnesių Lenkijos ir JAV derybų, įskaitant Strateginį dialogą, rezultatai yra „džiuginantys“. Jo teigimu, šalis turi realią galimybę tapti suskystintų gamtinių dujų, arba SGD, centru Vidurio Europoje.

    Prezidento vertinimu, energetinis bendradarbiavimas su JAV tampa vienu svarbiausių transatlantinių santykių ramsčių, nes vienu metu stiprina ir ekonomiką, ir regiono saugumą. Jis pabrėžė, kad tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacija jau padidino Lenkijos energetinį atsparumą ir suteikia galimybių padėti kaimynėms.

    „Kelių mėnesių Lenkijos ir JAV derybų rezultatai yra džiuginantys, o Lenkija turi realią galimybę tapti SGD centru Vidurio Europoje“, – sakė Karolis Nawrockis.

    Pastaraisiais metais SGD vaidmuo Europoje išaugo dėl siekio mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių ir didinti tiekimo patikimumą. Lenkijos atveju tai reiškia ne tik importą per jūrinius terminalus, bet ir dujų perdavimo tinklų plėtrą bei jungčių su kaimyninėmis valstybėmis stiprinimą, kad kuras galėtų pasiekti regiono rinkas.

    Trijų jūrų iniciatyvos akcentai

    Prezidentas taip pat priminė Trijų jūrų iniciatyvos svarbą, kuri, jo žodžiais, tapo papildomu regioninio bendradarbiavimo rėmu infrastruktūrai ir energetiniam saugumui stiprinti. Ši iniciatyva, pradėta 2015 metais, vienija Vidurio ir Rytų Europos valstybes ir pastaraisiais metais plėtė savo geografiją.

    Trijų jūrų iniciatyvą 2015 metais inicijavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovic, o pirmasis viršūnių susitikimas įvyko 2016 metais Dubrovnike. Iš pradžių iniciatyvoje dalyvavo 12 Europos Sąjungos valstybių, o 2023 metais prisijungus Graikijai jų skaičius išaugo iki 13.

    Tarp strateginių partnerių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Europos Komisija ir Vokietija. Varšuva akcentuoja, kad energetikos projektai šiame formate padeda suderinti nacionalinius interesus su regiono poreikiais, ypač kai kalbama apie dujų tiekimo alternatyvas ir infrastruktūrą.

    Akcentas ES integracijos kontekste

    Karolis Nawrockis savo pasisakyme siejo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir su Lenkijos narystės Europos Sąjungoje sukakties kontekstu. Jo teigimu, ilgalaikis stabilumas įmanomas tik tada, kai valstybės remiasi suvereniteto pagarba ir solidarumu.

    Lenkijos integracijos kelias į Europos Sąjungą prasidėjo oficialia paraiška 1994 metais, o derybinis procesas tęsėsi beveik dešimtmetį. Derybos buvo užbaigtos 2002 metų gruodį Kopenhagoje, o šalis Europos Sąjungos nare tapo 2004 metų gegužės 1 dieną kartu su dar devyniomis valstybėmis.