Tag: SGD

  • Dujų kainos Europoje gali šoktelėti jau šią žiemą: atsargos mažiausios per metus, rizika auga

    Europa į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprastai, o rinkoje daugėja signalų, kad kainos gali vėl tapti nepastovios. Energetikos analitikai perspėja, jog keli neįprastai šalti savaitgalio ar savaitės laikotarpiai gali greitai pakeisti kainų kryptį, ypač jei tuo pat metu sutriktų suskystintų gamtinių dujų tiekimas.

    Pagal Europos dujų saugyklų duomenis, vasaros pabaigoje bendras užpildymas siekė kiek daugiau nei 60 proc., o sukauptas kiekis buvo mažesnis nei prieš karą Ukrainoje. Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kuriose šalyse saugyklos artėja prie 80–90 proc. ribos, tačiau didžiausiose rinkose užpildymas kai kur tesiekia apie pusę.

    Kas keičia dujų kainų dinamiką?

    Iki karo Europoje ilgą laiką veikė paprastas modelis: dujos vasarą būdavo perkamos pigiau, saugomos, o žiemą parduodamos brangiau. Tačiau pastaraisiais metais kainų skirtumas tarp vasaros ir žiemos ne visada kompensuoja saugojimo ir finansavimo kaštus, todėl dalis rinkos dalyvių atsargų kaupti vengia.

    Europos Sąjunga po rusiškų dujų srauto sumažėjimo įvedė privalomus saugyklų užpildymo tikslus, bet praktikoje vien reguliavimas ne visada sukuria ekonominį stimulą užsipirkti kurą anksčiau. Dėl to kai kurios valstybės taiko paramos ar kompensavimo schemas, kad užtikrintų atsargų kaupimą prieš žiemą.

    Konkurencija su Azija ir SGD svarba

    Europos rinka vis labiau priklauso nuo suskystintų gamtinių dujų, kurios atkeliauja jūriniais maršrutais ir konkuruoja su Azijos paklausa. Vasarą Azijoje išaugęs elektros poreikis dėl kondicionavimo dažnai padidina SGD importą, o tai reiškia, kad Europa turi siūlyti konkurencingesnę kainą, jei nori pritraukti krovinius.

    Be to, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos gali greitai padidinti rinkos nervingumą. Tokiais periodais kainos į viršų kyla ne vien dėl realaus dujų trūkumo, bet ir dėl atsargumo priemonių: tiekėjai ir pirkėjai siekia apsidrausti, o tai didina paklausą trumpuoju laikotarpiu.

    Padėtis regione ir ką tai reiškia vartotojams

    Regiono šalys žiemą dažnai remiasi ne tik nacionalinėmis saugyklomis, bet ir tarpvalstybine infrastruktūra bei vienos kitos pajėgumais. Kai atsargos mažesnės, jautrumas šaltesniems orams išauga: šildymo sezono pradžia ir keli šalti epizodai gali greitai padidinti suvartojimą, o kartu ir kainas didmeninėje rinkoje.

    Lietuvoje galutinė kaina gyventojams priklauso nuo tiekimo sutarčių, reguliavimo ir kainų fiksavimo sprendimų, tačiau didmeninės rinkos šuoliai paprastai didina spaudimą visoje grandinėje. Dėl to artėjant žiemai didesnį dėmesį rinkoje skiria ne tik kainų lygiui, bet ir tam, kiek stabiliai bus pildomos saugyklos bei kaip sėkmingai Europa pritrauks SGD srautus.

  • Panamos kanalo rekordas: „SK Gas“ už LNG tanklaivio pirmumą aukcione sumokės 4,9 mln eurų

    Pietų Korėjos energetikos bendrovė „SK Gas“ sutiko sumokėti rekordinę sumą, kad jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis kuo greičiau kirstų Panamos kanalą. Už pirmumo teisę atviroje aukciono procedūroje bendrovė įsipareigojo sumokėti apie 4,9 mln eurų.

    SGD krovinys buvo pakrautas viename JAV terminalų Meksikos įlankos pakrantėje, o laivas atplaukė į Cristobal uostą prie Atlanto pusės įplaukos į kanalą. Tokia logistika aktuali tiek JAV SGD eksportuotojams, tiek Azijos pirkėjams, nes laiko sutaupymas tiesiogiai virsta mažesnėmis transporto sąnaudomis ir mažesne vėlavimo rizika.

    Kodėl mokama tiek daug?

    Pastaraisiais mėnesiais Panamos kanalo pralaidumą spaudžia vandens trūkumas, siejamas su mažesniu kritulių kiekiu ir El Ninjo reiškiniu. Kadangi kanalo šliuzams būtinas gėlas vanduo, mažėjant jo atsargoms ribojamas leistinų tranzitų skaičius, o tai automatiškai ilgina eilę ir kelia kainas.

    Kanalo administracija taiko mišrų modelį: nustatomas bazinis mokestis, o dalis tranzitų paskirstoma aukcionuose, kuriuose laivų savininkai varžosi dėl ankstesnio pravažiavimo. Dėl to kainą vis dažniau lemia ne tik laivo dydis ar krovinio tipas, bet ir tai, kiek operatorius pasirengęs mokėti už laiką.

    Laikas kainuoja šimtus tūkstančių

    Šiuo atveju sprendimą paaiškina ir rinkos realijos: SGD tanklaivių nuomos įkainiai siekia apie 184 000 eurų per dieną, todėl net kelios papildomos laukimo dienos gali kainuoti daugiau nei 1 000 000 eurų. Kai eilės reide ilgėja, aukcione sumokėta suma tampa būdu išvengti didesnių nuomos, degalų bei įsipareigojimų tiekimui kaštų.

    Ribojant tranzitų skaičių, tikėtina, kad laivų laukimo laikas abiejose kanalo pusėse toliau svyruos, o aukcionuose fiksuojami įkainiai išliks aukšti. Tai ypač jautru energijos kroviniams, kurių pristatymo grafikai ir sutarčių terminai dažnai yra griežti.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • Europos Komisija siūlo 3 metams atidėti metano baudas importuotojams: kas laukia LNG ir kainų?

    Europos Komisija rengia rekomendaciją valstybėms narėms laikinai atidėti sankcijų taikymą energijos importuotojams, kurie nesilaiko ES reikalavimų dėl metano emisijų. Siūloma trejų metų pertrauka būtų taikoma 2027–2029 metais, išskyrus didelio masto sukčiavimo atvejus.

    Toks žingsnis aiškinamas rizika, kad griežtas ir skubus baudų taikymas gali sutrikdyti dujų tiekimą į Europą. Didžiausia įtampa kyla dėl SGD, nes dalis pagrindinių tiekėjų yra perspėję, kad pernelyg sudėtingi ar sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali paskatinti krovinius nukreipti į kitas rinkas.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų

    Pagal jau priimtą ES reguliavimą nuo 2027 metų importuojami iškastiniai degalai turės atitikti metano išmetimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomos patikros reikalavimus. Tikslas paprastas: sumažinti metano nuotėkius, kurie energetikos grandinėje neretai susidaro gavybos, transportavimo ir suskystinimo etapuose.

    Numatyta, kad iki 2030 metų už importą, viršijantį nustatytus metano intensyvumo slenksčius, galėtų būti taikomos sankcijos, o maksimali bauda siektų iki 20 proc. metinių pajamų. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų, nes verslui tai būtų reikšminga finansinė rizika net ir tais atvejais, kai duomenų surinkimas ar patikra stringa ne dėl importuotojo kaltės.

    Rizikos: tiekimas, kainos ir patikros „butelio kaklelis“

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europa siekia mažinti energijos kainų spaudimą ir kartu toliau atsiriboti nuo rusiškų išteklių. Dujų rinka išlieka jautri net ir nedideliems tiekimo svyravimams, o bet kokie signalai apie galimus SGD srautų pokyčius paprastai greitai atsispindi kainodaroje.

    Ekspertai taip pat pabrėžia praktinę problemą: metano reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo patikimų verifikavimo protokolų ir pakankamo skaičiaus pripažintų tikrintojų. Jei patikros infrastruktūra nespėja vystytis, importuotojai gali atsidurti situacijoje, kai formaliai privalo atitikti reikalavimus, tačiau objektyviai neturi galimybių laiku gauti patvirtinimų.

    Europos Komisijos planuojamas atidėjimas būtų kompromisas, leidžiantis išlaikyti metano mažinimo kryptį, bet laimėti laiko rinkai ir reguliuotojams susiderinti dėl aiškesnių taisyklių bei patikros pajėgumų. Vis dėlto diskusijos dėl išimčių, atsakomybės ribų ir realaus įgyvendinimo tempo, tikėtina, tęsis ir priėmus rekomendaciją.

  • Pirmasis šio pusmečio SGD krovinys Švinouiscės terminale: „Orlen“ laivas atplaukė iš JAV

    Trečiadienį liepos 8 dieną į Švinouiscės SGD terminalą įplaukė metanovežis Ignacy Jan Paderewski. Tai pirmasis šių metų antrąjį pusmetį pristatytas suskystintų gamtinių dujų krovinys, po beveik savaitę trukusios pertraukos tarp laivų atvykimų.

    Terminalo grafike ankstesnis krovinys buvo priimtas birželio 29 dieną, o vėlavimą lėmė iš tiekimo plano iškritęs krovinys iš Kataro. Lenkijos žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad dėl įtampos Persijos įlankos regione Kataro SGD srautai į šalį išlieka nepastovūs.

    451-oji terminalo istorijoje

    Ignacy Jan Paderewski Švinouiscėje lankosi jau trečią kartą, o šis atvykimas tapo 451-ąja SGD siunta terminalo istorijoje ir 41-ąja šiais metais. Laivas priskiriamas „Orlen“ naudojamai laivų flotilei, kuria koncernas užsitikrina lankstesnį dujų importo planavimą.

    Skelbiama, kad 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio laivas po regazifikacijos gali atgabenti apie 110 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Tokie kroviniai ypač svarbūs vasarą, kai rinkos dalyviai paprastai pildo saugyklas ir ruošiasi didesniam šaltajam sezonui.

    Krovinys pakrautas Sabine Pass

    Naujausias krovinys buvo pakrautas JAV Sabine Pass terminale, viename didžiausių SGD eksporto taškų Šiaurės Amerikoje. JAV pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių SGD tiekėjų Europai, o lankstūs spot ir vidutinės trukmės kontraktai leidžia greičiau reaguoti į kainų ir paklausos pokyčius.

    Švinouiscės SGD terminalas išlieka kertiniu Lenkijos dujų tiekimo infrastruktūros objektu ir, vertinant įvairius metus, gali sudaryti reikšmingą šalies importo dalį. Jo metinis pajėgumas siekia apie 8,2 mlrd. kubinių metrų, tačiau faktinį priimamų krovinių skaičių gali koreguoti geopolitinės rizikos ir tiekimo grandinių sutrikimai.

  • Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūra, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. Apie tai Atėnuose vykusiame energetikos transformacijos renginyje pranešė Bulgarijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus Bulgartransgaz vadovas Vladimiras Malinovas.

    Pasak jo, antrasis etapas, susijęs su pajėgumų didinimu iš Bulgarijos į Rumuniją, planuojamas iki metų pabaigos. Šie pokyčiai laikomi svarbiais regiono tiekimo saugumui ir alternatyvių maršrutų stiprinimui Pietryčių Europoje.

    „Liepos 1 dieną pradėsime eksploatuoti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūrą, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. O iki metų pabaigos ir tą, kuri didina perdavimą iš Bulgarijos į Rumuniją“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir kainoms

    Vertikalus koridorius siejamas su galimybe efektyviau paskirstyti dujų srautus nuo Pietų krypties šaltinių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Graikijos infrastruktūrą. Didesnė pralaida paprastai reiškia daugiau konkurencijos tarp tiekėjų ir daugiau lankstumo, kai rinkoje keičiasi kainos ar atsiranda tiekimo trikdžių.

    V. Malinovas pabrėžė, kad operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos bendras darbas leido sutarti dėl ilgalaikio sprendimo, skirto perdavimo tarifų optimizavimui. Jo teigimu, tai didina regiono patrauklumą tiekėjams ir gali sudaryti prielaidas palankesnėms tiekimo sąlygoms.

    „Dėl bendrų operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos pastangų sutarėme dėl ilgalaikio, tvaraus perdavimo tarifų optimizavimo sprendimo. Tai didina susidomėjimą mūsų rinkomis, skatina konkurenciją ir atveria galimybes užsitikrinti geriausias įmanomas dujų tiekimo sąlygas, įskaitant SGD“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    JAV parama ir masto ekonomika

    Diskusijoje Atėnuose JAV atstovai akcentavo, kad Vašingtonas ir toliau rems Vertikalaus koridoriaus įgyvendinimą pagal numatytus terminus. Regionui tai svarbu ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl pasitikėjimo, kuris reikalingas ilgalaikėms sutartims bei investicijoms.

    V. Malinovas taip pat akcentavo masto ekonomikos siekį, kai koridoriaus šalys koordinuotai telkia paklausą ir derasi su SGD gamintojais. Jo vertinimu, ilgalaikės sutartys gali padėti užfiksuoti stabilesnes kainas ir kartu dar labiau sumažinti perdavimo tarifų naštą galutiniams vartotojams.

    „Turime pasiekti masto ekonomiką bendradarbiaudami Vertikalaus koridoriaus šalyse ir konsoliduodami jų paklausą SGD gamintojų atžvilgiu. Ilgalaikiai susitarimai padėtų derėtis dėl mažesnių kainų ilgesniam laikui ir toliau optimizuoti perdavimo tarifus“, – sakė Vladimiras Malinovas.

  • Energetikos krizė keičia planus: naftos rinka stabilizuosis greičiau, o dujoms laukia ilgesnis kelias

    Nauja įtampa Artimuosiuose Rytuose vėl išjudino energijos išteklių rinkas ir parodė, kad energetikos transformacija Europoje tebėra glaudžiai susieta su geopolitika. Europos ekonomikos kongrese aptarta, jog trumpuoju laikotarpiu svarbiausia tampa ne tik klimato tikslai, bet ir pakankami elektros gamybos pajėgumai bei tiekimo saugumas.

    Diskusijoje akcentuota, kad naftos rinka paprastai atsigauna greičiau nei dujų, nes nafta lengviau perorientuojama logistikoje. Dujos, ypač SGD, yra labiau priklausomos nuo brangios infrastruktūros, ilgų remonto terminų ir ribotų alternatyvių maršrutų.

    Naftai prisitaikyti paprasčiau

    „Orlen“ atstovas Łukasz Strupczewski kongrese teigė, kad po sukrėtimų greičiau stabilizuotųsi būtent naftos segmentas. Jo vertinimu, naftos tiekimo grandinė turi daugiau „apėjimų“ ir lankstumo, o krovinių srautai gali būti greičiau nukreipiami į kitus uostus bei maršrutus.

    „Su nafta lengviau, nes šį produktą paprasčiau transportuoti, o eksporto ir logistikos sistema turi daugiau alternatyvų“, – sakė Łukasz Strupczewski.

    Tuo metu dujų rinkoje, anot jo, didžiausią įtampą kelia SGD infrastruktūros pažeidžiamumas ir dideli atstatymo kaštai. Jei svarbūs terminalai ar jų dalys patiria sutrikimų, realus pajėgumų sugrįžimas dažnai matuojamas mėnesiais, o ne savaitėmis, todėl kainų svyravimai gali užsitęsti.

    Kas po 2030 metų?

    Ministerijos atstovė Dorota Jeziorowska kongrese pabrėžė, kad valstybėms svarbu laiku susitarti dėl mechanizmų, kurie užtikrintų pakankamus pajėgumus po 2030 metų. Tokie sprendimai energetikos sektoriui reikalingi planuojant investicijas, ypač kai vienu metu plečiami atsinaujinantys ištekliai, tinklai ir lankstumo priemonės.

    „Tikimės artimiausiomis savaitėmis pristatyti sprendimus dėl pajėgumų rinkos po 2030 metų“, – sakė Dorota Jeziorowska.

    Diskusijoje taip pat skambėjo mintis, kad elektros sistemoje vis dar gali prireikti anglies elektrinių kaip rezervinių pajėgumų. Tai siejama ne su dideliu nuolatiniu anglies naudojimu, o su atsarginės generacijos vaidmeniu tais laikotarpiais, kai atsinaujinantys ištekliai negali užtikrinti pakankamos gamybos.

    Anglis kaip rezervas iki branduolinės energetikos

    Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorz Onichimowski dėmesį kreipė į spartėjančią ekonomikos elektrifikaciją ir poreikį išlaikyti sistemos patikimumą. Jo teigimu, atsinaujinantys ištekliai turi tapti miksą „nešančia“ dalimi, tačiau rezervas, įskaitant dalį anglies pajėgumų, dar kurį laiką gali būti reikalingas.

    „Neatmeskime, kad rezerve turi likti ir dalis anglies. Kalbame ne apie didelį anglies vartojimą, o apie elektrines kaip atsarginį sprendimą“, – sakė Grzegorz Onichimowski.

    PGE vadovas Dariusz Lubera pridūrė, kad be aiškaus sprendimo dėl pajėgumų rinkos po 2030 metų ir be sutarto vaidmens anglies blokams, stabilumo klausimas tik aštrės. Pasak jo, artėjant 2035–2036 metams, kai pagal dabartinius planus turėtų startuoti pirmasis branduolinės energetikos blokas, pereinamuoju laikotarpiu reikės aiškiai nuspręsti, kiek generacijos bus dengiama anglimi, kiek dujomis ir kokiomis kitomis priemonėmis.

    Diskusijoje pažymėta, kad energetikos sistemos saugumą lemia ir tinklų būklė: skirstomųjų tinklų operatoriai susiduria su kibernetinėmis, fizinėmis ir eksploatacinėmis rizikomis. Stoen Operator vadovas Robert Stelmaszczyk teigė, jog vienas efektyviausių būdų didinti fizinį tinklų atsparumą yra jų plėtra, nes didesnė ir geriau sužiedinta infrastruktūra lengviau atlaiko sutrikimus.

    „Didesnis tinklas yra saugesnis“, – sakė Robert Stelmaszczyk.

    Buvusi pramonės ministrė dr. hab. Marzena Czarnecka atkreipė dėmesį ir į reguliavimo problemą: energetikos teisės aktų gausa bei nuolatiniai pakeitimai apsunkina ilgalaikį planavimą. Jos vertinimu, reguliavimas turi būti stabilus ir aiškiai sutvarkyti naujas sritis, tokias kaip energijos kaupimas ar modernūs ilgalaikiai tiekimo modeliai.

  • Europos dujų atsargos tirpsta, bet panikos nėra: ką lemia Ormuzo sąsiauris ir JAV LNG bumas

    Europos dujų saugyklų užpildymas šį pavasarį yra neįprastai žemas, tačiau rinkos reakcija išlieka santūri. Nors atsargos tirpsta greičiau nei įprasta, dalis pirkėjų laukia palankesnių kainų ir labiau apibrėžtos geopolitinės situacijos.

    Dujų atsargos ypač svarbios žiemą, kai piko metu reikšminga vartojimo dalis gali būti dengiama iš saugyklų. Dėl to lėtesnis kaupimas vasarą didina spaudimą tiekėjams ir verčia atidžiau vertinti rizikas artėjant šildymo sezonui.

    Kas stabdo atsargų pildymą?

    Viena priežasčių – aukštesnės kainos pagrindinėse Europos prekybos aikštelėse, todėl įmonės vengia užsipirkti brangiai ir vėliau patirti nuostolius kainoms nukritus. Dalis rinkos dalyvių renkasi pildyti atsargas nuosaikiai, palikdami daugiau lankstumo vasaros mėnesiams.

    Kitas veiksnys – įtempta padėtis Persijos įlankoje ir rizika laivybai strategiškai svarbiuose maršrutuose. Ormuzo sąsiauris yra kritinis energijos išteklių transporto „butelio kakliukas“, o bet kokie sutrikimai iš karto persiduoda pasaulinei SGD pasiūlai ir kainų lūkesčiams.

    „Net jei įtampa regione atslūgtų greitai, pasaulinė SGD pasiūla šią vasarą gali būti mažesnė nei pernai“, – sakė „Orlen“ analitikė Karolina Kozikowska.

    Kodėl Europa vis dar jaučiasi ramiau?

    Europos pirkėjai įgijo daugiau patirties po 2022 metų krizės, kai staigiai sumažėjus rusiškų dujų srautams buvo skubiai persiorientuota į SGD ir alternatyvius tiekimo kanalus. Nors kainos tuomet buvo šokusios, fizinio dujų trūkumo daugelyje šalių pavyko išvengti, todėl dabar pasitikėjimas tiekimo grandinėmis didesnis.

    Svarbus argumentas – Jungtinių Valstijų, kaip vienos didžiausių SGD eksportuotojų, vaidmens augimas ir naujų pajėgumų plėtra. Kuo daugiau ilgalaikio eksporto pajėgumo atsiranda rinkoje, tuo daugiau Europa turi alternatyvų, net jei dalis tradicinių maršrutų laikinai sutriktų.

    Geografija taip pat palankesnė Europai nei Azijai: SGD kroviniai iš JAV dažnai patogiau nukreipiami per Atlantą į Europos terminalus. Tuo metu tiekimas į Aziją gali būti ilgesnis ir brangesnis, o tam tikrais laikotarpiais priklausyti nuo laivybos „siaurųjų vietų“, tokių kaip Panamos kanalas, kuriame dėl vandens trūkumo periodiškai ribojamas pralaidumas.

    Ką tai reiškia artėjančiam sezonui?

    Žemesnės atsargos nereiškia, kad Europai pritrūks dujų, tačiau jos didina kainų nepastovumo tikimybę, ypač jei vasara bus karšta, o Azijos paklausa SGD išaugs. Tokiu atveju konkurencija dėl krovinių sugriežtėtų, o pirkėjams tektų mokėti daugiau už greitą tiekimą.

    Realistiškiausias scenarijus – vasara taps sudėtingesnė atsargų kaupimo požiūriu, tačiau tiekimo saugumą vis labiau remia išplėtotas SGD terminalų tinklas Europoje ir didesnė tiekėjų įvairovė. Didžiausias neapibrėžtumas išlieka kainose: jos priklausys nuo geopolitikos, laivybos rizikų ir pasaulinės SGD pasiūlos tempo.

  • Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešto SGD viršūnių susitikimas: energijos lyderiai įspėja dėl kainų šuolių ir rizikų žiemai

    Budapešte vykusiame 7-ajame SGD viršūnių susitikime energetikos sektoriaus vadovai perspėjo, kad du paraleliai vykstantys geopolitiniai konfliktai – Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje – didina tiekimo sutrikimų riziką. Jų vertinimu, rinkos kainodara ne visuomet atspindi visą rizikos mastą, todėl kainų svyravimai gali išlikti dideli ir artėjant kitam šaltajam sezonui.

    Diskusijoje dalyvavę „ENGIE“, SOCAR, BOTAŞ, MVM ONEnergy, „OMV Petrom“ ir „MET Hungary“ atstovai pabrėžė, kad SGD Europai tapo svarbiu sistemos lankstumo šaltiniu. Tačiau būtent lankstumas, pasak dalyvių, vis dažniau kainuoja brangiau, nes valstybės ir įmonės konkuruoja dėl papildomų krovinių, laivybos pajėgumų ir terminalų pralaidumų.

    Rizika, kuri gali būti neįkainota

    „ENGIE“ atstovas Ralfas Dickgreberis akcentavo, kad rinkoje vienu metu susikerta keli rizikos veiksniai, o kainos ne visada adekvačiai įvertina galimus tiekimo sukrėtimus. Jo teigimu, jei kainos grįžtų prie ankstesnių aukštumų, paklausos problemos pirmiausia gali išryškėti jautresniuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijoje.

    „Manau, kad rinka tinkamai neįkainojo tiekimo šoko. Turime Rusijos karą Ukrainoje, o ant viršaus – konfliktą Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Ralfas Dickgreberis.

    „MET Hungary“ vadovė Eszter Szekeres išskyrė skirtumą tarp Europos ir Azijos reakcijos į energijos kainas. Jos vertinimu, Europa dažniau orientuojasi į trumpalaikius kainų skirtumus ir momentines rizikas, o tai gali lemti situaciją, kai saugumas užtikrinamas, bet už jį mokama brangiausiai.

    „Europa turės energijos, bet Europa mokės brangiausią kainą. Skubiausias klausimas šiandien – kada rinka pradės labiau įkainoti riziką kitai žiemai“, – sakė Eszter Szekeres.

    TTF priklausomybė ir nauji indeksai

    MVM ONEnergy vadovas Gábor Orbán pabrėžė, kad Vidurio Europoje vis dar dominuoja priklausomybė nuo TTF kainų indekso, kuris išlieka nepastovus. Kartu, jo teigimu, pasaulinėje rinkoje daugėja sandorių, susietų su JAV „Henry Hub“ indeksu, tačiau šis perėjimas reikalauja kitokio rizikų valdymo ir kompetencijų.

    Vadovas taip pat pateikė pavyzdį, kai bendrovė svarstė rezervuoti pajėgumus šiauriniame SGD terminale, tačiau siūlomas kainodaros priedas prie TTF, jo vertinimu, buvo per didelis. Tai, pasak jo, rodo, kad net turint prieigą prie infrastruktūros, galutinė tiekimo kaina gali tapti ribojančiu faktoriumi.

    Infrastruktūra, ilgalaikės sutartys ir regiono vaidmuo

    „OMV Petrom“ valdybos narys Franckas Neelis teigė, kad nauji projektai gali padėti sumažinti įtampą, tačiau artimiausi metai išliks jautrūs geopolitiniams sukrėtimams. Jis atkreipė dėmesį, kad dalis regioninių iniciatyvų, susijusių su alternatyviais maršrutais ir tarifais, susiduria su ekonominio patrauklumo problema, todėl rinkos dalyviai ne visuomet aktyviai naudojasi siūlomais sprendimais.

    BOTAŞ atstovas Mithatas Aydinas pabrėžė Turkijos ambiciją stiprinti tiekimo saugumą ir didinti vaidmenį kaip regioninio tiekimo ir prekybos mazgo. Jo teigimu, auganti vidaus gavyba ir plečiami saugyklų pajėgumai leidžia geriau amortizuoti žiemos paklausos šuolius, o perteklinė logistika gali būti nukreipta ir į Europos rinkas.

    „Mūsų pagrindinis tikslas – Turkijos tiekimo saugumas, o antra – galime tiekti energiją Europai prekybos pagrindu“, – sakė Mithatas Aydinas.

    SOCAR viceprezidentas Vitaliy Baylarbayov priminė, kad nepaisant augančios SGD svarbos, vamzdynai regione išlieka pagrindinė tiekimo „stuburo“ dalis. Jis akcentavo, kad energetikos politika, mokesčiai ir reguliaciniai sprendimai tiesiogiai persiduoda vartotojų kainoms, todėl, jo vertinimu, Europa turi derinti trumpalaikius sprendimus su ilgalaikėmis sutartimis ir realiu infrastruktūros pralaidumu.

    „Kiekvienas energetikos politikos sprendimas didina kainas vartotojams. Be dujų Europa neišsilaikys, o be dujų nebus ir elektros artimiausius 10–15 metų“, – sakė Vitaliy Baylarbayov.

    Diskusijos pabaigoje dalyviai sutarė, kad artimiausiu laikotarpiu lemiami bus rizikų valdymo sprendimai, skaidrios tarptautinės partnerystės ir praktiškai veikiantys tiekimo maršrutai. Jie taip pat perspėjo, kad užsitęsus aukštoms energijos kainoms, didėja spaudimas Europos pramonės konkurencingumui.