CP v2

Tag: SGD

  • „Ignitis“ su JAV „EQT“ sudarė 9 metų LNG sutartį: kasmet į Klaipėdą atplauks po 1 TWh dujų

    Naujas ilgalaikis LNG tiekimas

    Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ pasirašė daugiametę suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutartį su JAV gamintoja „EQT Corporation“. Pagal susitarimą kasmet į Klaipėdos SGD terminalą turėtų atplaukti po vieną krovinį, atitinkantį 1 TWh dujų kiekį.

    Toks apimties vienetas Lietuvos rinkai nėra didelis, tačiau svarbus tiekimo patikimumo požiūriu. 1 TWh sudaro apytikriai šeštadalį to, kiek Lietuva per metus suvartoja dujų energetine išraiška, priklausomai nuo sezono ir pramonės poreikių.

    Kur bus naudojamos dujos

    Po dujinimo į perdavimo tinklą pateks apie 100 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Skelbiama, kad jos išgaunamos Apalačų baseine JAV ir vamzdynais pasiekia SGD eksporto terminalus Meksikos įlankos pakrantėje.

    Klaipėdos SGD terminalas išlieka pagrindinis fizinis dujų įvežimo kanalas į šalį, leidžiantis diversifikuoti tiekėjus ir lanksčiau reaguoti į regiono kainų svyravimus. Praktikoje tai reiškia didesnę galimybę planuoti dujų pirkimus ne vien pagal trumpalaikius rinkos šuolius.

    „Šia sutartimi devyneriems metams užsitikrinsime reikšmingą dalį JAV dujų, reikalingų vartotojams, ir pirmą kartą atsiskaitymuose įtvirtiname JAV kainodarą“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Kainodara ir rinkos kontekstas

    Pranešama, kad sutarties kainos formulė siejama su dviem indeksais: JAV Henry Hub ir Europos TTF. Toks modelis paprastai naudojamas siekiant išskaidyti kainos riziką tarp regionų, nes Henry Hub dažniau atspindi JAV vidaus rinkos dinamiką, o TTF – Europos didmeninės prekybos kainas.

    Lietuvos dujų vartojimas pastaraisiais metais svyravo apie 16–17 TWh per metus, o didžioji dalis poreikio dengiama per Klaipėdos SGD terminalą. Iki šiol maždaug 40 proc. SGD krovinių būdavo siejami su JAV kilmės tiekimu, tad naujas kontraktas stiprina šią kryptį.

    Taip pat neatmetama, kad ateityje, skelbiant naujus ilgalaikių SGD pirkimų konkursus, Lietuva gali sudaryti ir daugiau analogiškų sutarčių su JAV bendrovėmis. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip dalis platesnės Europos tendencijos didinti SGD vaidmenį, mažinant priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio.

  • „Orlen“ plečia partnerystę su Ukrainos „Naftogaz“: planuoja SGD ir naftos produktų tiekimą 2027 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė du susitarimus su Ukrainos „Naftogaz“ grupe, kuriais siekiama plėsti bendradarbiavimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos produktų tiekimo srityse. Dokumentai apima galimus papildomus SGD krovinius, tiekimo krypčių diversifikavimą bei priemones, kurios, šalių teigimu, stiprintų energijos tiekimo stabilumą Ukrainoje ir regione.

    Pagal pirmąjį memorandumą „Orlen“ ir „Naftogaz“ ketina įvertinti galimybę 2027 metų pirmąjį ketvirtį pristatyti tris SGD krovinius. „Orlen“ pabrėžia, kad tokie papildomi kiekiai derėtų su įmonės SGD prekybos veiklos plėtra ir jos, kaip regioninio tiekėjo, patikimumo stiprinimu.

    Tiekimo krypčių diversifikavimas

    Antrasis dokumentas susijęs su potencialiu „Orlen“ bendradarbiavimu su „Ukrnafta“, kuri priklauso „Naftogaz“ grupei. Šalys svarsto naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai ir platesnes prekybines galimybes Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant logistikos sprendimus.

    „Orlen“ nurodė, kad atskirai bus analizuojama ir Ukrainos naftos tiekimo galimybė perdirbti ją Vidurio Europos naftos perdirbimo gamyklose. Taip pat minima ir praktinė pagalba logistikai, įskaitant galimybę perduoti naudotas autocisternas „Ukrnafta“ reikmėms.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainos energetikos infrastruktūrai nuolat patiriant karinių atakų riziką, patikimi importo kanalai tampa kritiniu atsparumo veiksniu. SGD ir naftos produktai Ukrainai svarbūs ne tik žiemos sezono metu, bet ir palaikant pramonės, transporto bei elektros gamybos lankstumą.

    „Bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbi mūsų įsipareigojimo Vidurio ir Rytų Europos energetiniam saugumui dalis“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    „Orlen“ teigimu, partnerystės stiprinimas su „Naftogaz“ turėtų atverti daugiau tiekimo diversifikavimo galimybių ir didinti regiono energetikos sistemos atsparumą. Tuo metu „Naftogaz“ atstovai pažymi, kad patikimi dujų tiekimo šaltiniai ir maršrutai tampa ypač svarbūs tęsiantis spaudimui šalies gavybos ir energetikos objektams.

    „Mums ypač svarbu užsitikrinti patikimus dujų tiekimo šaltinius ir diversifikuotus jų pristatymo maršrutus“, – sakė laikinai pareigas einantis „Naftogaz“ vadovas Sergii Fedorenko.

    Naftos produktai iki 460 000 000 eurų

    Ukrainos „Naftogaz“ atskirai informavo, kad susitarimas, kuriame dalyvauja „Ukrnafta“, numato naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai, kurio vertė gali siekti iki 460 000 000 eurų. Suma apskaičiuota konvertuojant 500 000 000 JAV dolerių į eurus ir apvalinant iki aiškaus skaičiaus.

    Energetikos rinkos analitikai pabrėžia, kad tokio masto sutartys paprastai vertinamos ne tik kaip komercinis sandoris, bet ir kaip logistikos bei finansinio patikimumo testas karo sąlygomis. Praktikoje lemiami tampa pristatymo grafikai, draudimo sąlygos ir infrastruktūros pralaidumas, įskaitant SGD priėmimo bei regazifikacijos pajėgumus regione.

    Partnerystė tęsiama nuo 2025 metų

    „Orlen“ primena, kad bendradarbiavimas su „Naftogaz“ jau apėmė gamtinių dujų tiekimą, įskaitant SGD kilmę iš JAV, bei prekybinės veiklos vystymą Vidurio ir Rytų Europoje. Įmonių teigimu, nuo 2025 metų partnerystė nuosekliai plečiama, pasitelkiant „Orlen“ kompetencijas SGD prekybos, regazifikacijos infrastruktūros prieigos ir tiekimo organizavimo kryptimis.

    Nors memorandumas pats savaime dar nėra galutinė tiekimo sutartis, jis dažnai laikomas pirmu žingsniu į konkretų komercinį susitarimą. Artimiausiu metu dėmesys bus sutelktas į tiekimo grandinės suderinimą ir ekonominį pagrįstumą, ypač turint omenyje didelį energijos rinkų nepastovumą regione.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Europoje 2026 metų pirmąjį pusmetį į tinklą prijungta 8,8 gigavato naujų vėjo elektrinių galios, arba 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „WindEurope“ duomenys. Didžiausią naujų įrengimų dalį sudarė sausumos parkai, o jūroje prijungta 2,3 gigavato.

    Bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia Europoje jau viršija 311 gigavatų, iš kurių apie 270,5 gigavato tenka sausumai ir 40,9 gigavato jūrai. Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse sukaupta beveik 252 gigavatų vėjo galios, didžioji dalis taip pat yra sausumoje.

    Rekordiniai metai ir poveikis dujų importui

    Prognozuojama, kad 2026 metai gali tapti rekordiniai: iki metų pabaigos Europoje gali būti įrengta apie 24 gigavatai naujos vėjo galios. „WindEurope“ skaičiuoja, kad vien šių metų naujai įrengtos elektrinės gali pagaminti tiek elektros, kiek jos pakaktų maždaug 7 milijonams Europos namų ūkių.

    Organizacijos vertinimu, toks papildomas generacijos kiekis gali sumažinti iškastinio kuro importą, prilygstantį maždaug 25 suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams per metus. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų energetikos kainų šuolių, kai Europa aktyviai didino tiekimo šaltinių įvairovę ir spartino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Kur augimas sparčiausias?

    Didžiausią postūmį 2026 metų pirmąjį pusmetį suteikė Vokietija, kur įrengta apie 3,4 gigavato. Reikšmingas augimas fiksuotas ir Danijoje, Lenkijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje, o Ukraina, nepaisant karo sąlygų, prijungė daugiau nei 400 megavatų.

    „WindEurope“ prognozuoja, kad 2026–2030 metais Europoje gali būti įrengta 148 gigavatai naujos vėjo galios, o Europos Sąjungoje 27 valstybėse – 111 gigavatų, vidutiniškai po 22 gigavatus per metus. Toks mastas reikštų, kad iki 2030 metų vėjas galėtų patenkinti reikšmingą elektros poreikio dalį, stiprindamas energetinį saugumą ir mažindamas priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Investicijos ir aukcionų bumas

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį Europoje į naujus vėjo parkus investuota apie 9 milijardus eurų, o šie projektai bus įgyvendinami artimiausiais metais. Vyriausybės per tą patį laikotarpį aukcionuose paskirstė daugiau nei 17 gigavatų vėjo galios, o antrąjį metų pusmetį planuojama papildomai skelbti konkursus dar dėl 26 gigavatų.

    Jei šie planai bus įgyvendinti, 2026 metai gali tapti metais, kai Europoje aukcionuose paskirstyta daugiausia naujos vėjo galios per visą istoriją. Tai signalizuoja apie prasidedantį spartesnės plėtros etapą, kurio tikslas – 2030-aisiais pasiekti nuoseklų maždaug 30 gigavatų metinį įrengimų tempą.

  • Dujų kainos Europoje gali šoktelėti jau šią žiemą: atsargos mažiausios per metus, rizika auga

    Europa į šaltąjį sezoną žengia su mažesnėmis gamtinių dujų atsargomis nei įprastai, o rinkoje daugėja signalų, kad kainos gali vėl tapti nepastovios. Energetikos analitikai perspėja, jog keli neįprastai šalti savaitgalio ar savaitės laikotarpiai gali greitai pakeisti kainų kryptį, ypač jei tuo pat metu sutriktų suskystintų gamtinių dujų tiekimas.

    Pagal Europos dujų saugyklų duomenis, vasaros pabaigoje bendras užpildymas siekė kiek daugiau nei 60 proc., o sukauptas kiekis buvo mažesnis nei prieš karą Ukrainoje. Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kuriose šalyse saugyklos artėja prie 80–90 proc. ribos, tačiau didžiausiose rinkose užpildymas kai kur tesiekia apie pusę.

    Kas keičia dujų kainų dinamiką?

    Iki karo Europoje ilgą laiką veikė paprastas modelis: dujos vasarą būdavo perkamos pigiau, saugomos, o žiemą parduodamos brangiau. Tačiau pastaraisiais metais kainų skirtumas tarp vasaros ir žiemos ne visada kompensuoja saugojimo ir finansavimo kaštus, todėl dalis rinkos dalyvių atsargų kaupti vengia.

    Europos Sąjunga po rusiškų dujų srauto sumažėjimo įvedė privalomus saugyklų užpildymo tikslus, bet praktikoje vien reguliavimas ne visada sukuria ekonominį stimulą užsipirkti kurą anksčiau. Dėl to kai kurios valstybės taiko paramos ar kompensavimo schemas, kad užtikrintų atsargų kaupimą prieš žiemą.

    Konkurencija su Azija ir SGD svarba

    Europos rinka vis labiau priklauso nuo suskystintų gamtinių dujų, kurios atkeliauja jūriniais maršrutais ir konkuruoja su Azijos paklausa. Vasarą Azijoje išaugęs elektros poreikis dėl kondicionavimo dažnai padidina SGD importą, o tai reiškia, kad Europa turi siūlyti konkurencingesnę kainą, jei nori pritraukti krovinius.

    Be to, geopolitinės įtampos ir tiekimo grandinių rizikos gali greitai padidinti rinkos nervingumą. Tokiais periodais kainos į viršų kyla ne vien dėl realaus dujų trūkumo, bet ir dėl atsargumo priemonių: tiekėjai ir pirkėjai siekia apsidrausti, o tai didina paklausą trumpuoju laikotarpiu.

    Padėtis regione ir ką tai reiškia vartotojams

    Regiono šalys žiemą dažnai remiasi ne tik nacionalinėmis saugyklomis, bet ir tarpvalstybine infrastruktūra bei vienos kitos pajėgumais. Kai atsargos mažesnės, jautrumas šaltesniems orams išauga: šildymo sezono pradžia ir keli šalti epizodai gali greitai padidinti suvartojimą, o kartu ir kainas didmeninėje rinkoje.

    Lietuvoje galutinė kaina gyventojams priklauso nuo tiekimo sutarčių, reguliavimo ir kainų fiksavimo sprendimų, tačiau didmeninės rinkos šuoliai paprastai didina spaudimą visoje grandinėje. Dėl to artėjant žiemai didesnį dėmesį rinkoje skiria ne tik kainų lygiui, bet ir tam, kiek stabiliai bus pildomos saugyklos bei kaip sėkmingai Europa pritrauks SGD srautus.

  • Panamos kanalo rekordas: „SK Gas“ už LNG tanklaivio pirmumą aukcione sumokės 4,9 mln eurų

    Pietų Korėjos energetikos bendrovė „SK Gas“ sutiko sumokėti rekordinę sumą, kad jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis kuo greičiau kirstų Panamos kanalą. Už pirmumo teisę atviroje aukciono procedūroje bendrovė įsipareigojo sumokėti apie 4,9 mln eurų.

    SGD krovinys buvo pakrautas viename JAV terminalų Meksikos įlankos pakrantėje, o laivas atplaukė į Cristobal uostą prie Atlanto pusės įplaukos į kanalą. Tokia logistika aktuali tiek JAV SGD eksportuotojams, tiek Azijos pirkėjams, nes laiko sutaupymas tiesiogiai virsta mažesnėmis transporto sąnaudomis ir mažesne vėlavimo rizika.

    Kodėl mokama tiek daug?

    Pastaraisiais mėnesiais Panamos kanalo pralaidumą spaudžia vandens trūkumas, siejamas su mažesniu kritulių kiekiu ir El Ninjo reiškiniu. Kadangi kanalo šliuzams būtinas gėlas vanduo, mažėjant jo atsargoms ribojamas leistinų tranzitų skaičius, o tai automatiškai ilgina eilę ir kelia kainas.

    Kanalo administracija taiko mišrų modelį: nustatomas bazinis mokestis, o dalis tranzitų paskirstoma aukcionuose, kuriuose laivų savininkai varžosi dėl ankstesnio pravažiavimo. Dėl to kainą vis dažniau lemia ne tik laivo dydis ar krovinio tipas, bet ir tai, kiek operatorius pasirengęs mokėti už laiką.

    Laikas kainuoja šimtus tūkstančių

    Šiuo atveju sprendimą paaiškina ir rinkos realijos: SGD tanklaivių nuomos įkainiai siekia apie 184 000 eurų per dieną, todėl net kelios papildomos laukimo dienos gali kainuoti daugiau nei 1 000 000 eurų. Kai eilės reide ilgėja, aukcione sumokėta suma tampa būdu išvengti didesnių nuomos, degalų bei įsipareigojimų tiekimui kaštų.

    Ribojant tranzitų skaičių, tikėtina, kad laivų laukimo laikas abiejose kanalo pusėse toliau svyruos, o aukcionuose fiksuojami įkainiai išliks aukšti. Tai ypač jautru energijos kroviniams, kurių pristatymo grafikai ir sutarčių terminai dažnai yra griežti.

  • Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Dujų kainos Europoje šauna į viršų: kas pirmieji pajus brangstančias sąskaitas šią žiemą?

    Europoje sparčiai kylant didmeninėms gamtinių dujų kainoms, vis daugiau ekspertų perspėja, kad šią žiemą gali brangti ir dujos, ir elektra. Rizika didėja, jei aukštos kainos išsilaikys pakankamai ilgai, kad persiduotų į vartotojų tarifus bei naujai sudaromas sutartis.

    Orientyrinė Europos biržos kaina, Nyderlandų TTF artimiausio mėnesio kontraktas, rugpjūčio 26 dieną svyravo apie 66 eurus už megavatvalandę. Tai gerokai daugiau nei metų pradžioje, kai kaina buvo apie 29 eurus už megavatvalandę, o toks šuolis didina spaudimą energijos tiekėjams ir galutiniams vartotojams.

    Kainas aukštyn stumia geopolitinė įtampa ir rinkų baimė dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutrikimų. Ypač jautriai reaguojama į riziką, kad Persijos įlankos regione esantys tranzito keliai gali būti ribojami ilgiau, o tai mažintų pasiūlą pasaulinėje SGD rinkoje.

    Papildomą nerimą kelia ir tai, kad Europos Sąjungos dujų saugyklos į šildymo sezoną įžengia su neįprastai žemu užpildymu. Gas Infrastructure Europe duomenimis, rugpjūčio 24 dieną ES saugyklos buvo užpildytos 62,99 proc., kai penkerių metų vidurkis siekia apie 79 proc.

    Argus Media atstovė Natasha Fielding teigė, kad dujų atsargos šiuo metu yra neįprastai mažos, lyginant su įprastu metų laiku. Ji pabrėžė, kad panašiai žemą lygį per pastaruosius 15 metų Europa matė tik 2021 metais, prieš paskutinę didžiąją dujų krizę.

    Didžiosiose rinkose padėtis skiriasi: Vokietijos saugyklos buvo apie 51 proc. užpildymo, o Nyderlandų apie 44,3 proc. Toks fonas reiškia, kad žiemą Europa gali būti labiau priklausoma nuo SGD krovinių, o kartu ir nuo konkurencijos su Azijos pirkėjais.

    „Oxford Economics“ vertinimu, ES dujų suvartojimas vis dar yra maždaug 15–20 proc. mažesnis nei 2021 metais, todėl teoriškai galima išgyventi ir su mažesnėmis atsargomis. Tačiau tai didintų poreikį importuoti daugiau SGD žiemą, kai paklausa ir kainos paprastai šokteli, o konkurencija dėl krovinių paaštrėja.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad vien tik didmeninės kainos šuolis dar nereiškia akimirksniu brangsiančių sąskaitų. Poveikis priklauso nuo to, kiek ilgai išsilaikys brangimas, kaip tiekėjai yra apsidraudę ir kada baigiasi jų fiksuotos pirkimo sutartys.

    Kaip kainos persiduoda vartotojams?

    Didmeninė TTF kaina paprastai kyla greičiau nei faktinė importo kaina, nes pastarąją „sugeria“ anksčiau sudarytos sutartys ir apsidraudimo sandoriai. Vis dėlto, kai tiekėjams tenka pirkti daugiau dujų naujomis sąlygomis, savikaina pamažu artėja prie biržos lygio.

    Tada brangimas atsispindi vartotojų tarifuose, kai peržiūrimi planai ar atnaujinamos sutartys. N. Fielding teigimu, pirmiausia pokyčius pajustų namų ūkiai, turintys kintamų tarifų planus, o dujų brangimo poveikis elektros sąskaitoms paprastai būna silpnesnis ir priklauso nuo šalies elektros gamybos struktūros.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad vidutiniškai prireikia apie šešių mėnesių, kol didmeninių kainų pokyčiai pilnai atsispindi vartotojų kainose, tačiau skirtumai tarp šalių labai dideli. Ten, kur dominuoja 12 ar 24 mėnesių fiksuotos kainos sutartys, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Austrijoje, pilnas efektas gali užtrukti beveik metus.

    Tuo metu labiau liberalizuotose rinkose kainų persidavimas būna greitesnis. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip Prancūzija, Italija ar Ispanija, vartotojų kainos gali sureaguoti per kelis mėnesius, o Nyderlanduose pokyčiai neretai juntami beveik iš karto.

    Kas lemia didžiausią riziką žiemą?

    Didžiausias nežinomasis išlieka žiemos orai: kuo šaltesnis sezonas, tuo didesnė šildymo paklausa ir spaudimas tiek atsargoms, tiek kainoms. „Oxford Economics“ pabrėžia, kad dujos vis dar yra pagrindinė patalpų šildymo atrama ES, todėl energijos kainos artimiausią žiemą išliks itin jautrios temperatūrai.

    Konsultacinės bendrovės vertinimu, jei didmeninės kainos išliktų aukštos, euro zonos vartotojų energijos kainos ketvirtąjį metų ketvirtį galėtų būti iki 15 proc. didesnės nei prieš metus. Tokios prognozės labiausiai aktualios šalims, kur dujos sudaro didelę šildymo ir elektros gamybos dalį, o kainų persidavimas vartotojams vyksta greitai.

    Fone išlieka ir politiniai sprendimai dėl importo: Europos Sąjunga jau yra numačiusi pereinamuosius laikotarpius, siekdama riboti dujų importą iš Rusijos, o rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar neatsiras spaudimo koreguoti planus, jei pasiūla taptų per maža. Tokie signalai, net ir be realių pokyčių, gali kelti rizikos premiją kainose.

    Artimiausi mėnesiai parodys, ar dabartinis kainų šuolis virs ilgalaike tendencija. Vartotojams svarbiausias veiksnys bus ne vienas staigus šuolis, o tai, ar brangimas išsilaikys iki rudens ir žiemos, kai tiekėjai perskaičiuoja tarifus ir atnaujina sutartis.

  • „Orlen“ pelnas šovė į viršų: per 2026 metų pusmetį uždirbo apie 3,7 mlrd. eurų grynojo pelno

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį uždirbo 15,87 mlrd. zlotų grynojo pelno, tai yra apie 3,7 mlrd. eurų. Vien antrąjį ketvirtį grynasis pelnas siekė 7,716 mlrd. zlotų, arba apie 1,8 mlrd. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad rezultatams įtakos turėjo įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to išaugęs žaliavų bei energijos išteklių kainų nepastovumas. Nepaisant didesnių importo sąnaudų, dalį spaudimo padėjo atsverti didesnės naftos perdirbimo ir naftos chemijos maržos.

    Pajamos ir veiklos pelningumas

    „Orlen“ nurodo, kad per 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos sudarė 152,24 mlrd. zlotų, arba apie 35,7 mlrd. eurų. Veiklos rezultatas (EBIT) pasiekė 22,18 mlrd. zlotų, tai yra apie 5,2 mlrd. eurų.

    EBITDA per pusmetį siekė 28,726 mlrd. zlotų, arba apie 6,7 mlrd. eurų, o EBITDA LIFO rodiklis buvo 27,986 mlrd. zlotų, arba apie 6,6 mlrd. eurų. Šie skaičiai rodo, kad koncernas išlaikė aukštą pelningumą net ir esant padidėjusiam kainų bei logistikos neapibrėžtumui.

    Investicijos ir papildomi įsipareigojimai

    Grupė per 2026 metų pirmąjį pusmetį investicijoms skyrė 14,651 mlrd. zlotų, arba apie 3,4 mlrd. eurų. Be įprasto investicijų biudžeto, dar 5,08 mlrd. zlotų, arba apie 1,2 mlrd. eurų, panaudota „Energa S.A.“ naujos emisijos akcijoms apmokėti.

    Tarp svarbiausių projektų minimos investicijos Norvegijos kontinentiniame šelfe, įskaitant dalyvavimą telkinių plėtroje, taip pat dujų infrastruktūros ir integruoto tiekimo pajėgumų stiprinimas. Bendrovė taip pat tęsia didesnės apimties chemijos projektus ir naujų elektros gamybos blokų plėtrą, įskaitant CCGT tipo projektus.

    Tiekimo grandinės ir kainų rizikos valdymas

    „Orlen“ teigia, kad aukštesnės naftos ir dujų kainos didino degalų, elektros bei šilumos gamybos sąnaudas, tačiau dalį neigiamo poveikio pavyko sumažinti iš anksto sudarytomis tiekimo sutartimis. Bendrovė akcentuoja, kad tai padėjo stabilizuoti dalį kaštų ir išvengti staigių tiekimo sutrikimų.

    Kalbėdama apie logistikos rizikas, įmonė nurodo, jog net ir sutrikus transportui Hormūzo sąsiaurio regione nematė grėsmių dujų tiekimo tęstinumui Lenkijoje. Pasak bendrovės, svarbų vaidmenį čia vaidino tiekimo diversifikacija ir SGD kryptys, leidusios lanksčiau valdyti importo srautus.

    „Kartu maksimalizavome pelną iš tarptautinio degalinių tinklo. Per pastaruosius metus užsienio stočių dalis degalų segmento pelne išaugo 18 procentinių punktų“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    Rinkoms šie rezultatai svarbūs ne tik dėl pačių skaičių, bet ir dėl signalo, kaip didelis integruotas energetikos koncernas sugeba uždirbti esant geopolitinei įtampai, aukštoms žaliavų kainoms ir jautrioms tiekimo grandinėms. Artimiausiais ketvirčiais investuotojai paprastai vertina, ar pelningumą padės išlaikyti maržų dinamika, energijos paklausa regione ir tolesni sprendimai dėl importo diversifikacijos.

  • Europos Komisija siūlo 3 metams atidėti metano baudas importuotojams: kas laukia LNG ir kainų?

    Europos Komisija rengia rekomendaciją valstybėms narėms laikinai atidėti sankcijų taikymą energijos importuotojams, kurie nesilaiko ES reikalavimų dėl metano emisijų. Siūloma trejų metų pertrauka būtų taikoma 2027–2029 metais, išskyrus didelio masto sukčiavimo atvejus.

    Toks žingsnis aiškinamas rizika, kad griežtas ir skubus baudų taikymas gali sutrikdyti dujų tiekimą į Europą. Didžiausia įtampa kyla dėl SGD, nes dalis pagrindinių tiekėjų yra perspėję, kad pernelyg sudėtingi ar sunkiai įgyvendinami reikalavimai gali paskatinti krovinius nukreipti į kitas rinkas.

    Kas keičiasi nuo 2027 metų

    Pagal jau priimtą ES reguliavimą nuo 2027 metų importuojami iškastiniai degalai turės atitikti metano išmetimų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir nepriklausomos patikros reikalavimus. Tikslas paprastas: sumažinti metano nuotėkius, kurie energetikos grandinėje neretai susidaro gavybos, transportavimo ir suskystinimo etapuose.

    Numatyta, kad iki 2030 metų už importą, viršijantį nustatytus metano intensyvumo slenksčius, galėtų būti taikomos sankcijos, o maksimali bauda siektų iki 20 proc. metinių pajamų. Būtent ši dalis kelia daugiausia diskusijų, nes verslui tai būtų reikšminga finansinė rizika net ir tais atvejais, kai duomenų surinkimas ar patikra stringa ne dėl importuotojo kaltės.

    Rizikos: tiekimas, kainos ir patikros „butelio kaklelis“

    Diskusijos vyksta tuo metu, kai Europa siekia mažinti energijos kainų spaudimą ir kartu toliau atsiriboti nuo rusiškų išteklių. Dujų rinka išlieka jautri net ir nedideliems tiekimo svyravimams, o bet kokie signalai apie galimus SGD srautų pokyčius paprastai greitai atsispindi kainodaroje.

    Ekspertai taip pat pabrėžia praktinę problemą: metano reikalavimų įgyvendinimas priklauso nuo patikimų verifikavimo protokolų ir pakankamo skaičiaus pripažintų tikrintojų. Jei patikros infrastruktūra nespėja vystytis, importuotojai gali atsidurti situacijoje, kai formaliai privalo atitikti reikalavimus, tačiau objektyviai neturi galimybių laiku gauti patvirtinimų.

    Europos Komisijos planuojamas atidėjimas būtų kompromisas, leidžiantis išlaikyti metano mažinimo kryptį, bet laimėti laiko rinkai ir reguliuotojams susiderinti dėl aiškesnių taisyklių bei patikros pajėgumų. Vis dėlto diskusijos dėl išimčių, atsakomybės ribų ir realaus įgyvendinimo tempo, tikėtina, tęsis ir priėmus rekomendaciją.