Tag: SGD

  • ES ruošia visišką rusiškų dujų importo draudimą nuo 2027-ųjų, nors 2026 metais pirkta už 8,7 mlrd. eurų

    Europos Sąjungos šalys 2026 metais iš Rusijos importavo suskystintų gamtinių dujų (SGD) už 8,7 mlrd. eurų, tačiau jau nuo 2027 metų pradžios planuojamas visiškas rusiškų dujų importo draudimas.

    Apie tai praneša vokiečių savaitraštis „Der Spiegel“ – leidinys pabrėžia, kad už dujas sumokami pinigai papildo Kremliaus biudžetą.

    Ši informacija išryškina ES priklausomybės nuo rusiškų energijos išteklių problemą: net ir deklaruojant siekį atsisakyti importo, dalis šalių toliau perka rusiškas dujas, ypač SGD formatu.

    Pasak publikacijos, daugiausia rusiškų dujų 2026 metais pateko į Prancūziją.

    Ką reiškia planuojamas draudimas

    Numatomas visiškas draudimas nuo 2027 metų reikštų, kad ES valstybės nebegalėtų importuoti rusiškų dujų, įskaitant SGD, kuris į Europą patenka jūrų terminalais.

    Tekste nurodoma, kad tikslas – nutraukti finansinius srautus, kurie, kaip teigiama, prisideda prie Rusijos biudžeto pajamų.

    Kartu tai signalizuoja ir apie artėjantį esminį pokytį energijos tiekimo grandinėse: šalys, kurios iki šiol rėmėsi rusiškomis SGD siuntomis, turės ieškoti kitų tiekėjų.

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • Irano krizė pakėlė SGD kainą: importuotojai 2026 metais mokės apie 36 mlrd. eurų daugiau

    Įtampa Persijos įlankoje ir su ja susiję saugumo sukrėtimai vėl išjudino pasaulinę suskystintų gamtinių dujų (SGD) rinką. Analitikų vertinimu, net jei perkamo dujų kiekio sumažės, bendra importuotojų sąskaita 2026 metais augs dėl išaugusių kainų ir logistikos rizikų.

    Tokią prognozę pateikia energetikos analizės bendrovė „Rystad Energy“. Ji skaičiuoja, kad pasaulinės SGD importo išlaidos 2026 metais bus bent 39 mlrd. JAV dolerių didesnės nei manyta iki krizės, tai yra maždaug 36 mlrd. eurų, nors fizinis importo apimtis mažėtų apie 60,7 mln. tonų.

    Kas stumia kainas į viršų?

    Didžiausią įtaką, pasak analitikų, daro rizika tiekimo keliams ir galimi trikdžiai Persijos įlankoje. Vienas jautriausių taškų yra Hormūzo sąsiauris, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių srautų, todėl bet kokie ribojimai čia tiesiogiai kelia transportavimo ir draudimo kaštus.

    „Rystad Energy“ modelyje daroma prielaida, kad SGD tiekimas iš Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų galėtų būti neprieinamas nuo kovo iki 2026 metų pabaigos. Tokiu atveju rinkoje išauga konkurencija dėl alternatyvių krovinių, o pirkėjai dažniau priversti remtis spot rinka, kur kainos paprastai reaguoja greičiausiai.

    Europa moka daugiau, nors perka mažiau

    Pagal šį scenarijų pasaulinės SGD pirkimo išlaidos 2026 metais didėtų nuo iki krizės prognozuotų 217,8 mlrd. JAV dolerių iki bent 256,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra nuo maždaug 201 mlrd. eurų iki maždaug 237 mlrd. eurų. Kitaip tariant, vien dėl kainų ir rizikos priedų bendra sąskaita išsipūstų, nors dujų rinkoje realiai būtų nuperkama mažiau.

    Didžiausias smūgis prognozuojamas Europai: regiono išlaidos SGD, „Rystad Energy“ vertinimu, augtų mažiausiai 12 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 11 mlrd. eurų. Tai sudarytų maždaug 18 proc. didėjimą iki maždaug 73 mlrd. eurų, net jei paklausa mažėtų apie 24 mln. tonų.

    Azija turi daugiau amortizacijos

    Rytų Azijos šalys, palyginti su Europa, vertinamos kaip turinčios daugiau „pagalvių“: dalis jų pasižymi labiau diversifikuotu ilgalaikių sutarčių portfeliu ir turi alternatyvių tiekimo krypčių už Artimųjų Rytų ribų. Be to, kai kuriose rinkose paklausa gali būti santykinai mažesnė, todėl kainų šuoliai ne taip greitai persiduoda į skubius pirkimus.

    Vis dėlto, prognozė rodo, kad ir šiame regione importo sąskaita didėtų. „Rystad Energy“ teigia, kad Rytų Azijos SGD importo išlaidos galėtų augti apie 9,8 proc. iki 104,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug iki 96 mlrd. eurų, palyginti su iki krizės planu.

    Energetikos rinkoje toks kainų augimo ir apimčių mažėjimo derinys paprastai reiškia viena: pirkėjai daugiau moka ne už didesnį vartojimą, o už didesnę riziką ir brangesnį tiekimo užtikrinimą. Artimiausiais mėnesiais pagrindiniu veiksniu išliks tiekimo koridorių saugumas, SGD krovinių prieinamumas ir tai, kiek ilgai rinkoje laikysis aukštesni rizikos priedai.

  • „Orlen“ vadovas vyksta į Rijadą: WPC Energy Congress vyks raketų grėsmės ir naftos krizės fone

    Rijade prasidedantis WPC Energy Congress šiemet vyksta išskirtinai įtemptame geopolitiniame fone. Į vieną svarbiausių pasaulio naftos ir energetikos renginių vyksta ir „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara, o darbotvarkę koreguoja saugumo ir tiekimo grandinių klausimai.

    Organizatoriai skelbia, kad keturias dienas truksiančiame kongrese laukiama iki 25 000 dalyvių. Tradiciškai čia susitinka didžiųjų angliavandenilių bendrovių vadovai, politikos formuotojai ir rinkos analitikai, todėl renginio sprendimai ir signalai dažnai atsispindi kainose bei investicijų planuose.

    Darbotvarkė keičiasi dėl tiekimo rizikų

    Nors kongresas turėjo daugiau dėmesio skirti energijos transformacijai, dekarbonizacijai ir žiedinei ekonomikai, šiemet į pirmą planą kyla energijos išteklių tiekimo saugumas. Tam įtakos turi regiono įtampa ir su ja susiję transporto bei draudimo kaštų šuoliai.

    Situaciją papildomai paaštrino pranešimai apie smūgius Saudo Arabijoje, įskaitant atakas prieš infrastruktūrą Rijade. Tokie įvykiai didina rizikos vertinimą visame Persijos įlankos regione ir verčia rinkos dalyvius labiau akcentuoti atsargų, logistikos ir alternatyvių maršrutų klausimus.

    „Orlen“: tiekimas vyksta, portfelis diversifikuojamas

    „Orlen“ nurodo, kad naftos tiekimas Lenkijai ir kitoms grupės perdirbimo įmonėms vyksta įprastai ir dengia jų poreikius. Bendrovė pabrėžia nuolat stebinti padėtį pasaulinėje žaliavų rinkoje ir prireikus greitai koreguojanti tiekimo struktūrą.

    „Atsižvelgdami į dabartinę situaciją žaliavų rinkoje, papildomai kontraktuojame naftos kiekius Lenkijos, Čekijos ir Lietuvos kryptimis, remdamiesi diversifikuotu portfeliu, įskaitant tiekimą iš Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Alžyro ir abiejų Amerikų“, – teigė „Orlen“ atstovai.

    Renginyje „Orlen“ delegacija planuoja dalyvauti diskusijose apie energijos transformaciją ir emisijų mažinimą, taip pat pristatyti biopalivų bei biometano plėtros kryptis. Šios temos regione tampa vis aktualesnės dėl siekio suderinti tradicinių išteklių vaidmenį su klimato tikslais ir technologiniais pokyčiais.

    WPC Energy Congress istorija siekia 1933 metais Londone surengtą pirmąjį susitikimą, o šių metų renginys įvardijamas kaip 25-asis. Vis dėlto šįkart daugiausia dėmesio, tikėtina, teks ne planuotoms ilgalaikėms strategijoms, o tam, kaip energetikos sektorius trumpuoju laikotarpiu suvaldys tiekimo sutrikimų rizikas ir kainų svyravimus.

  • „QatarEnergy“ dujų planas jau su data: startas 2027-aisiais ir 2,7 mlrd. eurų paskola iš Kinijos

    „QatarEnergy“ dujų planas jau su data: startas 2027-aisiais ir 2,7 mlrd. eurų paskola iš Kinijos

    Valstybinė Kataro energetikos bendrovė „QatarEnergy“ tęsia ambicingą suskystintų gamtinių dujų plėtrą Šiaurės telkinyje ir taikosi pradėti pirmąją gamybą 2027 metų pradžioje. Apie tai skelbiama remiantis su projekto planais susipažinusiais šaltiniais, o bendrovė pati yra minėjusi, kad pirmasis įrenginys turėtų pradėti veikti 2027 metų pirmąjį pusmetį.

    Pagrindinis plėtros etapas yra North Field East projektas, kuriame numatytos keturios didelės gamybos linijos, vadinamos traukiniais. Kiekviena jų suprojektuota pagaminti maždaug po 8 mln. tonų SGD per metus, o tai reiškia, kad vien šis etapas reikšmingai didins Kataro tiekimo galimybes pasaulinei rinkai.

    Projektu siekiama padidinti šalies SGD eksporto pajėgumus nuo 77 mln. iki 110 mln. tonų per metus. Toks šuolis svarbus Europai ir Azijai, nes po Rusijos dujų srautų sumažėjimo Europa intensyviai diversifikavo tiekimą, o SGD tapo vienu iš pagrindinių alternatyvių šaltinių.

    Hormūzo sąsiauris išlieka rizika

    Plėtros grafikus ir tiekimo grandines apsunkina geopolitinė įtampa regione, ypač su laivyba susijusios rizikos Hormūzo sąsiauryje. „QatarEnergy“ vadovas Saad Sherida Al-Kaabi yra įspėjęs, kad trikdžiai šiame maršrute gali vėlinti įrangos pristatymą vėlesniems projekto etapams.

    Katarui papildomų iššūkių kelia ir ankstesni incidentai Ras Laffan pramoninėje zonoje, kur buvo apgadinti SGD gamybos pajėgumai. Vertinimai rodo, kad dalies infrastruktūros atstatymas gali užtrukti kelerius metus, nors nepažeistos grandys, atsiradus palankioms sąlygoms, gali grįžti į įprastą ritmą greičiau.

    Rinkos dalyviai taip pat stebi faktinius srautų pokyčius: nors laivyba per Hormūzo sąsiaurį buvo pradėjusi atsigauti, ji, remiantis skelbtais duomenimis, vis dar reikšmingai atsiliko nuo laikotarpio iki eskalacijos. Tai didina neapibrėžtumą dėl trumpalaikių pristatymų ir kainų svyravimų.

    Kinijos bankų finansavimas – apie 2,7 mlrd. eurų

    Lygiagrečiai plėtros darbams pasirodė pranešimų, kad „QatarEnergy“ užsitikrino 3 mlrd. JAV dolerių vertės penkerių metų paskolą iš Kinijos bankų. Konvertavus sumą, tai sudaro apie 2,7 mlrd. eurų, o lėšos, kaip nurodoma, būtų skirtos bendrosioms apyvartinėms reikmėms.

    Pranešimuose minimi keli didieji Kinijos skolintojai, o pats sandoris vertinamas platesniame kontekste: pastaraisiais metais Kinijos bankų skolinimas Persijos įlankos šalims augo, stiprėja ir energetiniai ryšiai. Tokia dinamika rodo, kad regiono projektai vis dažniau remiasi Azijos kapitalu, ypač kai pasaulinės energijos tiekimo grandinės tampa jautresnės geopolitikai.

    SGD plėtra Katare laikoma vienu svarbiausių pasiūlos didinimo projektų pasaulyje šio dešimtmečio pabaigoje. Tačiau galutinis grafikas priklausys ne tik nuo statybų tempo, bet ir nuo laivybos saugumo, įrangos tiekimo bei rinkos sąlygų, kurios pastaraisiais metais keitėsi ypač sparčiai.

  • „Ignitis“ su JAV „EQT“ sudarė 9 metų LNG sutartį: kasmet į Klaipėdą atplauks po 1 TWh dujų

    Naujas ilgalaikis LNG tiekimas

    Lietuvos energetikos bendrovė „Ignitis“ pasirašė daugiametę suskystintųjų gamtinių dujų tiekimo sutartį su JAV gamintoja „EQT Corporation“. Pagal susitarimą kasmet į Klaipėdos SGD terminalą turėtų atplaukti po vieną krovinį, atitinkantį 1 TWh dujų kiekį.

    Toks apimties vienetas Lietuvos rinkai nėra didelis, tačiau svarbus tiekimo patikimumo požiūriu. 1 TWh sudaro apytikriai šeštadalį to, kiek Lietuva per metus suvartoja dujų energetine išraiška, priklausomai nuo sezono ir pramonės poreikių.

    Kur bus naudojamos dujos

    Po dujinimo į perdavimo tinklą pateks apie 100 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. Skelbiama, kad jos išgaunamos Apalačų baseine JAV ir vamzdynais pasiekia SGD eksporto terminalus Meksikos įlankos pakrantėje.

    Klaipėdos SGD terminalas išlieka pagrindinis fizinis dujų įvežimo kanalas į šalį, leidžiantis diversifikuoti tiekėjus ir lanksčiau reaguoti į regiono kainų svyravimus. Praktikoje tai reiškia didesnę galimybę planuoti dujų pirkimus ne vien pagal trumpalaikius rinkos šuolius.

    „Šia sutartimi devyneriems metams užsitikrinsime reikšmingą dalį JAV dujų, reikalingų vartotojams, ir pirmą kartą atsiskaitymuose įtvirtiname JAV kainodarą“, – sakė energetikos ministras Lukas Savickas.

    Kainodara ir rinkos kontekstas

    Pranešama, kad sutarties kainos formulė siejama su dviem indeksais: JAV Henry Hub ir Europos TTF. Toks modelis paprastai naudojamas siekiant išskaidyti kainos riziką tarp regionų, nes Henry Hub dažniau atspindi JAV vidaus rinkos dinamiką, o TTF – Europos didmeninės prekybos kainas.

    Lietuvos dujų vartojimas pastaraisiais metais svyravo apie 16–17 TWh per metus, o didžioji dalis poreikio dengiama per Klaipėdos SGD terminalą. Iki šiol maždaug 40 proc. SGD krovinių būdavo siejami su JAV kilmės tiekimu, tad naujas kontraktas stiprina šią kryptį.

    Taip pat neatmetama, kad ateityje, skelbiant naujus ilgalaikių SGD pirkimų konkursus, Lietuva gali sudaryti ir daugiau analogiškų sutarčių su JAV bendrovėmis. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip dalis platesnės Europos tendencijos didinti SGD vaidmenį, mažinant priklausomybę nuo vieno tiekimo šaltinio.

  • „Orlen“ plečia partnerystę su Ukrainos „Naftogaz“: planuoja SGD ir naftos produktų tiekimą 2027 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ pasirašė du susitarimus su Ukrainos „Naftogaz“ grupe, kuriais siekiama plėsti bendradarbiavimą suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir naftos produktų tiekimo srityse. Dokumentai apima galimus papildomus SGD krovinius, tiekimo krypčių diversifikavimą bei priemones, kurios, šalių teigimu, stiprintų energijos tiekimo stabilumą Ukrainoje ir regione.

    Pagal pirmąjį memorandumą „Orlen“ ir „Naftogaz“ ketina įvertinti galimybę 2027 metų pirmąjį ketvirtį pristatyti tris SGD krovinius. „Orlen“ pabrėžia, kad tokie papildomi kiekiai derėtų su įmonės SGD prekybos veiklos plėtra ir jos, kaip regioninio tiekėjo, patikimumo stiprinimu.

    Tiekimo krypčių diversifikavimas

    Antrasis dokumentas susijęs su potencialiu „Orlen“ bendradarbiavimu su „Ukrnafta“, kuri priklauso „Naftogaz“ grupei. Šalys svarsto naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai ir platesnes prekybines galimybes Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant logistikos sprendimus.

    „Orlen“ nurodė, kad atskirai bus analizuojama ir Ukrainos naftos tiekimo galimybė perdirbti ją Vidurio Europos naftos perdirbimo gamyklose. Taip pat minima ir praktinė pagalba logistikai, įskaitant galimybę perduoti naudotas autocisternas „Ukrnafta“ reikmėms.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainos energetikos infrastruktūrai nuolat patiriant karinių atakų riziką, patikimi importo kanalai tampa kritiniu atsparumo veiksniu. SGD ir naftos produktai Ukrainai svarbūs ne tik žiemos sezono metu, bet ir palaikant pramonės, transporto bei elektros gamybos lankstumą.

    „Bendradarbiavimas su Ukraina yra svarbi mūsų įsipareigojimo Vidurio ir Rytų Europos energetiniam saugumui dalis“, – sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara.

    „Orlen“ teigimu, partnerystės stiprinimas su „Naftogaz“ turėtų atverti daugiau tiekimo diversifikavimo galimybių ir didinti regiono energetikos sistemos atsparumą. Tuo metu „Naftogaz“ atstovai pažymi, kad patikimi dujų tiekimo šaltiniai ir maršrutai tampa ypač svarbūs tęsiantis spaudimui šalies gavybos ir energetikos objektams.

    „Mums ypač svarbu užsitikrinti patikimus dujų tiekimo šaltinius ir diversifikuotus jų pristatymo maršrutus“, – sakė laikinai pareigas einantis „Naftogaz“ vadovas Sergii Fedorenko.

    Naftos produktai iki 460 000 000 eurų

    Ukrainos „Naftogaz“ atskirai informavo, kad susitarimas, kuriame dalyvauja „Ukrnafta“, numato naftos produktų tiekimą Ukrainos rinkai, kurio vertė gali siekti iki 460 000 000 eurų. Suma apskaičiuota konvertuojant 500 000 000 JAV dolerių į eurus ir apvalinant iki aiškaus skaičiaus.

    Energetikos rinkos analitikai pabrėžia, kad tokio masto sutartys paprastai vertinamos ne tik kaip komercinis sandoris, bet ir kaip logistikos bei finansinio patikimumo testas karo sąlygomis. Praktikoje lemiami tampa pristatymo grafikai, draudimo sąlygos ir infrastruktūros pralaidumas, įskaitant SGD priėmimo bei regazifikacijos pajėgumus regione.

    Partnerystė tęsiama nuo 2025 metų

    „Orlen“ primena, kad bendradarbiavimas su „Naftogaz“ jau apėmė gamtinių dujų tiekimą, įskaitant SGD kilmę iš JAV, bei prekybinės veiklos vystymą Vidurio ir Rytų Europoje. Įmonių teigimu, nuo 2025 metų partnerystė nuosekliai plečiama, pasitelkiant „Orlen“ kompetencijas SGD prekybos, regazifikacijos infrastruktūros prieigos ir tiekimo organizavimo kryptimis.

    Nors memorandumas pats savaime dar nėra galutinė tiekimo sutartis, jis dažnai laikomas pirmu žingsniu į konkretų komercinį susitarimą. Artimiausiu metu dėmesys bus sutelktas į tiekimo grandinės suderinimą ir ekonominį pagrįstumą, ypač turint omenyje didelį energijos rinkų nepastovumą regione.

  • Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    Dujos Europoje brangsta iki rekordų: IEA ragina kaupti strategines atsargas ir keisti taisykles

    TTF kaina šoktelėjo į aukštumas

    Europos etaloninė didmeninė dujų kaina, artimiausio mėnesio Nyderlandų TTF kontraktas, rugsėjo 9 dieną buvo pakilusi virš 79 eurų už megavatvalandę. Tai aukščiausias lygis nuo 2023 metų pradžios, o rinkoje vis labiau įkainojama geopolitinė rizika.

    Kainas kelia įtampos Artimuosiuose Rytuose ir padidėjęs nerimas dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo maršrutų. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali sutrikti krovinių srautai, ypač kai konkurencija dėl SGD krovinių žiemą tradiciškai aštrėja.

    Laikinas brangimas keičia saugyklų ekonomiką

    Šių metų pradžioje TTF kainos svyravo maždaug nuo 26,5 iki 79 eurų už megavatvalandę, o skirtumą didino augantis rizikos priedas. Kai trumpalaikės kainos pakyla, o vėlesnių pristatymų kainos atrodo santykinai žemesnės, silpnėja motyvacija pildyti saugyklas vasarą.

    Įprastai vasaros dujos būna pigesnės už žiemos, todėl bendrovės jas perka, saugo ir vėliau parduoda brangiau. Šįkart trumpalaikis kainų šuolis ir lūkesčiai, kad vėliau tiekimo sąlygos gali pagerėti, mažina finansinį paskatinimą kai kuriose Europos šalyse sparčiai pildyti atsargas.

    Saugyklų lygis Europoje išlieka neįprastai žemas, tačiau tai nereiškia, kad žemynas tuoj pritrūks dujų. Vis dėlto mažesnės atsargos didina priklausomybę nuo SGD importo šaltuoju sezonu, kai paklausa ir kainų nepastovumas paprastai būna didžiausi.

    Ilgesnės rizikos: SGD pasiūlos suvaržymai

    Papildomą spaudimą kainoms kuria ir ilgesnio laikotarpio pasiūlos ribojimai. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad Kataro Ras Laffan komplekse po kovo mėnesį įvykusių streikų buvo smarkiai apgadinti du SGD gamybos įrenginiai, o apie 17 mlrd. kubinių metrų metinės galios gali būti prarasta 3–5 metams.

    Toks trūkumas reiškia, kad Europos pirkėjams gali tekti agresyviau konkuruoti dėl SGD krovinių pasaulinėje rinkoje. Analitikų vertinimu, žiemą kainos gali kilti tiek, kad Europa pritrauktų pakankamai krovinių, jei pasiūlos atkūrimas bus lėtas ir rizikos veiksniai išliks.

    Infliacija ir ECB: brangi energija persiduoda ekonomikai

    Augančios energijos kainos vėl stiprina infliacijos rizikas euro zonoje. Rugpjūtį metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o energijos komponentas buvo vienas svarbiausių veiksnių, net ir silpnėjant baziniam kainų spaudimui.

    Rinkos taip pat vertina, kad Europos Centrinis Bankas gali tęsti griežtesnę politiką, nes brangi energija gali ilgiau palaikyti aukštesnę infliaciją. Kartu tai daro įtaką obligacijų rinkoms: kylant pajamingumams, didėja valstybių skolinimosi kaštai refinansuojant skolą.

    IEA siūlo strategines dujų atsargas

    Tarptautinė energetikos agentūra savo naujausioje ataskaitoje apie dujų rezervų mechanizmus ir lankstumo priemones ragina vyriausybes persvarstyti pasirengimą galimiems trūkumams. Agentūra siūlo daugiau dėmesio skirti strateginėms atsargoms, lankstesnėms pirkimo taisyklėms ir glaudesniam tarptautiniam koordinavimui.

    IEA pabrėžia, kad po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje Europa smarkiai sumažino priklausomybę nuo rusiškų vamzdynais tiekiamų dujų ir labiau remiasi globaliai prekiaujamomis SGD. Nors nuo 2022–2023 metų krizės įrengta daugiau nei 50 mlrd. kubinių metrų per metus SGD importo pajėgumų, patys terminalai negarantuoja dujų, jei Europa nepritraukia krovinių.

    Pagal ES taisykles šalys narės turi užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. iki lapkričio 1 dienos, nors numatytos išimtys, kai rinkos sąlygos yra nepalankios. IEA siūlo strategines atsargas laikyti už komercinės rinkos ribų ir jas naudoti tik ekstremalios situacijos atveju.

    „Turėti nenumatytoms situacijoms skirtą dujų rezervą kainuoja, tačiau nepasirengimas krizei gali atsieiti gerokai brangiau“, – teigiama IEA ataskaitos išvadų santraukoje.

    Kai kurios ES šalys, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Ispaniją, jau turi nacionalines strategines dujų atsargas. IEA skaičiavimu, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje strateginėse atsargose galėjo būti laikoma apie 12 mlrd. kubinių metrų dujų, tai sudaro apie 3,5 proc. metinio vartojimo ir apie 12 proc. darbo dujų saugyklų pajėgumo.

    Agentūra siūlo svarstyti, ar šiuos mechanizmus galima plėsti ir koordinuoti ES ar tarptautiniu lygmeniu. Tarp aptariamų priemonių minimi lankstesni kontraktai, apsikeitimai krovinių srautais, laikinas SGD laivų panaudojimas kaip saugojimo priemonė ir aiškesnės taisyklės, kas valdo atsargas, kada jos išleidžiamos ir kas už tai sumoka.

  • Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų atsargos artėjant žiemai: kiek jų iš tikrųjų reikia ir kodėl kainos kyla?

    Europos dujų rinkoje vėl juntama įtampa: didmeninės kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį nuo 2023 metų, o viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama vienam rodikliui – kiek užpildytos dujų saugyklos. Graikijos energetikos viceministro Nikos Tsafos vertinimu, vien saugyklų užpildymo procentas neparodo realaus pasirengimo žiemai.

    Šiuo metu Europos dujų saugyklos yra užpildytos apie 66 proc., tačiau svarbiau ne pats procentas, o tai, kiek dujų per žiemą iš jų paprastai sunaudojama. Istoriškai rinka žiemą remiasi ne tik saugyklomis: dalį poreikio dengia vamzdynais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalais atkeliaujantys srautai, taip pat – pramonės ir energetikos paklausos pokyčiai.

    Kiek dujų žiemą paimama iš saugyklų?

    Pasak N. Tsafos, per pastarąsias 15 žiemų iš saugyklų vidutiniškai buvo sunaudojama apie 644 TWh dujų. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, kai mažėjo Europos Sąjungos vidaus gavyba, tipinis suvartojimas iš saugyklų priartėja prie maždaug 700 TWh.

    Šalčiausių žiemų scenarijus, anot jo, reikštų didesnį poreikį – apie 818–853 TWh. Būtent šie skaičiai leidžia blaiviau vertinti riziką: svarbu palyginti, kiek energijos ekvivalento dujų yra saugyklose ir kokiu tempu jos pildomos.

    N. Tsafos nurodo, kad dabartinis saugyklų lygis siekia apie 742 TWh ir didėja maždaug 100 TWh per mėnesį. Be to, Ukrainoje papildomai laikoma apie 108 TWh dujų, kurių dalis, priklausomai nuo techninių ir komercinių sąlygų, galėtų prisidėti prie regiono pasiūlos piko metu.

    Kodėl kainos kyla, net kai dujų „užtektų“?

    Energetikos rinkose kainą dažnai formuoja ne vidutiniai, o ribiniai ir rizikos scenarijai: užtenka kelių nepalankių veiksnių, kad prekybininkai įskaičiuotų „draudimo“ priedą. Tokiais veiksniais tampa ne tik saugyklų užpildymo tempas, bet ir SGD krovinių konkurencija su Azija, netikėti tiekimo sutrikimai, oro prognozės, geopolitinė įtampa bei infrastruktūros remontai.

    Europos dujų balansas taip pat jautrus elektros gamybos struktūrai: jei silpnesnis vėjas ar mažesnė hidroenergijos gamyba didina dujinių elektrinių poreikį, rinka tai greitai atspindi kainose. Pramonės vartojimas, nors ir mažesnis nei iki 2022 metų, išlieka reikšmingas, o bet koks atsigavimo signalas gali kilstelėti lūkesčius dėl paklausos.

    „Bendra situacija atrodo gerokai perspektyvesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tačiau tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti“, – sakė Nikos Tsafos.

    Jo teigimu, vien iš duomenų neatrodo, kad rinka turėtų pagrindo skubiai įkainoti didelį fizinį dujų trūkumą artėjančią žiemą. Vis dėlto kainų šuoliai dažnai kyla iš išankstinio nerimo dėl galimų ekstremalių scenarijų, todėl pagrindinis klausimas šiuo metu – ar rizikos priedas atitinka realią tiekimo ir paklausos situaciją.

  • Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Nauja vėjo energetika Europoje 2026 metais: augimas 30 proc. ir mažesnis SGD importo poreikis

    Europoje 2026 metų pirmąjį pusmetį į tinklą prijungta 8,8 gigavato naujų vėjo elektrinių galios, arba 30 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, rodo „WindEurope“ duomenys. Didžiausią naujų įrengimų dalį sudarė sausumos parkai, o jūroje prijungta 2,3 gigavato.

    Bendra vėjo elektrinių įrengtoji galia Europoje jau viršija 311 gigavatų, iš kurių apie 270,5 gigavato tenka sausumai ir 40,9 gigavato jūrai. Europos Sąjungos 27 valstybėse narėse sukaupta beveik 252 gigavatų vėjo galios, didžioji dalis taip pat yra sausumoje.

    Rekordiniai metai ir poveikis dujų importui

    Prognozuojama, kad 2026 metai gali tapti rekordiniai: iki metų pabaigos Europoje gali būti įrengta apie 24 gigavatai naujos vėjo galios. „WindEurope“ skaičiuoja, kad vien šių metų naujai įrengtos elektrinės gali pagaminti tiek elektros, kiek jos pakaktų maždaug 7 milijonams Europos namų ūkių.

    Organizacijos vertinimu, toks papildomas generacijos kiekis gali sumažinti iškastinio kuro importą, prilygstantį maždaug 25 suskystintų gamtinių dujų tanklaiviams per metus. Tai ypač aktualu po pastarųjų metų energetikos kainų šuolių, kai Europa aktyviai didino tiekimo šaltinių įvairovę ir spartino atsinaujinančių išteklių plėtrą.

    Kur augimas sparčiausias?

    Didžiausią postūmį 2026 metų pirmąjį pusmetį suteikė Vokietija, kur įrengta apie 3,4 gigavato. Reikšmingas augimas fiksuotas ir Danijoje, Lenkijoje, Portugalijoje bei Prancūzijoje, o Ukraina, nepaisant karo sąlygų, prijungė daugiau nei 400 megavatų.

    „WindEurope“ prognozuoja, kad 2026–2030 metais Europoje gali būti įrengta 148 gigavatai naujos vėjo galios, o Europos Sąjungoje 27 valstybėse – 111 gigavatų, vidutiniškai po 22 gigavatus per metus. Toks mastas reikštų, kad iki 2030 metų vėjas galėtų patenkinti reikšmingą elektros poreikio dalį, stiprindamas energetinį saugumą ir mažindamas priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių.

    Investicijos ir aukcionų bumas

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį Europoje į naujus vėjo parkus investuota apie 9 milijardus eurų, o šie projektai bus įgyvendinami artimiausiais metais. Vyriausybės per tą patį laikotarpį aukcionuose paskirstė daugiau nei 17 gigavatų vėjo galios, o antrąjį metų pusmetį planuojama papildomai skelbti konkursus dar dėl 26 gigavatų.

    Jei šie planai bus įgyvendinti, 2026 metai gali tapti metais, kai Europoje aukcionuose paskirstyta daugiausia naujos vėjo galios per visą istoriją. Tai signalizuoja apie prasidedantį spartesnės plėtros etapą, kurio tikslas – 2030-aisiais pasiekti nuoseklų maždaug 30 gigavatų metinį įrengimų tempą.