CP v2

Tag: Šiaurės Korėja

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja 2017 metais paskutinį kartą atliko požeminį branduolinį bandymą Punggye-ri poligone, po Mantapo kalnu. Tačiau seismologai nustatė, kad vietovė dar ilgus metus po to nesiliovė drebėti, o aktyvumas netgi augo.

    Mokslininkų komanda, išanalizavusi 2008–2025 metų seisminių stočių įrašus Kinijoje ir Pietų Korėjoje, aptiko 1 399 žemės drebėjimus, susijusius su tuo pačiu regionu. Dalis jų buvo tokie silpni, kad įprastos stebėsenos sistemos jų anksčiau nefiksavo.

    Kas vyko po 2017 metų bandymo?

    Požeminis sprogimas uolienose sukuria ertmę: dalis uolienų išlydoma, dalis suskeldėja, o vėliau, ertmei vėstant, jos skliautas gali įgriūti. Būtent taip, kaip nurodo tyrėjai, po 2017 metų bandymo užfiksuotas atskiras seisminis įvykis, siejamas su susiformavusios ertmės įgriuvimu.

    Tačiau didžiausia intriga kilo dėl to, kas vyko vėliau. Vietoje įprasto scenarijaus, kai sukrėtimų skaičius po stipraus įvykio palaipsniui mažėja, Šiaurės Korėjos poligono apylinkėse aktyvumas pradėjo ryškiau stiprėti maždaug po 20 dienų ir didėjo dar kelerius metus.

    „Įspūdingiausia yra ne tai, kad po požeminių bandymų sekė drebėjimai, o tai, kaip jų aktyvumas kito: jis ne slopo, o augo ištisus metus“, – sakė seismologas Kwang-Hee Kim.

    Ką atskleidė drebėjimų žemėlapis?

    Tyrėjai tiksliau lokalizavo 955 drebėjimus ir pastebėjo, kad jie nebuvo išsimėtę atsitiktinai. Epicentrai išsidėstė dviem maždaug lygiagrečiomis kryptimis, primenančiomis lūžių ar jų segmentų struktūras, vedančias nuo bandymų zonos.

    Viena struktūra sutapo su anksčiau kartografuoto lūžio tęsiniu, o kita aiškiai atrodė kaip lūžis, nors paviršiuje jis nėra gerai žinomas ar pažymėtas. Tai sustiprino prielaidą, kad sprogimai sujudino jau buvusias plutos silpnybes.

    Ar tai reiškia, kad gresia didelis drebėjimas?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra prognozė apie artėjantį stiprų žemės drebėjimą. Vis dėlto, remiantis vienos iš nustatytų struktūrų ilgiu, hipotetiškai, jei ji būtų vientisa ir plyštų per visą ilgį, teoriškai galėtų kilti iki maždaug 6,4 magnitudės drebėjimas.

    Tyrėjų vertinimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra kaupiamasis efektas: kartotiniai bandymai per vienuolika metų pakeitė įtampų pusiausvyrą plutoje, kuri ir taip galėjo būti arti lūžio ribos. Dėl to dalis poslinkių galėjo „atsidėti“ ir pasireikšti tik po kurio laiko.

    „Seisminės bangos neveikia metų metus. Mes manome, kad bandymai pakeitė mechaninę pusiausvyrą nevienalytėje plutoje, kuri jau buvo arti lūžio“, – sakė Kwang-Hee Kim.

    Šie rezultatai svarbūs ir globaliai: jie rodo, kad požeminių branduolinių bandymų geologinės pasekmės gali tęstis gerokai ilgiau, nei anksčiau manyta. Tai taip pat komplikuoja užduotį atskirti, kur baigiasi bandymų sukelti procesai ir kur prasideda natūralus tektoninis fonas.

    Tyrimas publikuotas žurnale Science.

  • Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Ukrainos kariuomenė pranešė aptikusi ir sunaikinusi retą Šiaurės Korėjos daugkartinio raketų paleidimo sistemą „Type 75“, kuri, kaip manoma, pateko į Rusijos pajėgų arsenalo papildymą. Šis epizodas dar kartą atkreipia dėmesį į Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo mastą, kuris pastaraisiais metais nuosekliai auga.

    Kyjivas ir Vakarų partneriai ne kartą yra viešinę informaciją apie Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją bei ginkluotės komponentus, o tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tokie sandoriai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų režimą. Nors tikslūs kiekiai dažnai lieka neatskleisti, fiksuojami vis nauji ginklų pėdsakai mūšio lauke rodo, kad tiekimas nėra pavienis.

    Kas yra „Type 75“?

    „Type 75“ laikoma Šiaurės Korėjos sukurta kinų „Type 63“ 107 milimetrų sistemos kopija. Šio tipo paleidėjai paprastai vertinami kaip paprasti, pigūs ir greitai dislokuojami, todėl tinka intensyviam apšaudymui artimesnėse fronto zonose.

    Skirtingos konstrukcijos versijos gali turėti 12 kreipiančiųjų velkamoje platformoje, o savaeigės ar ant laivų montuojamos modifikacijos gali būti su 16, 24 ar 27 kreipiančiosiomis. Tokia įvairovė leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taktinės ugnies scenarijams, tačiau kartu apsunkina tikslią identifikaciją iš fragmentiškos vaizdo medžiagos.

    Šaudmenys ir ribotas nuotolis

    Skelbiama, kad šiai sistemai naudojami bent keli 107 milimetrų raketų tipai, įskaitant skeveldrines–sprogstamąsias ir kasetines. Kasetinės amunicijos tema yra ypač jautri, nes dalis valstybių yra įsipareigojusios jos nenaudoti, tačiau Rusija ir Ukraina prie šios konvencijos nėra prisijungusios.

    Maksimalus veikimo nuotolis siekia apie 8,6 kilometro, todėl „Type 75“ laikoma trumpo nuotolio priemone. Vis dėlto tokios sistemos pavojingos dėl galimybės per trumpą laiką paleisti intensyvias salves, o tai kelia grėsmę pozicijoms, logistikai ir gyvenvietėms netoli kontakto linijos.

    Kodėl tai svarbu frontui?

    Trumpesnio nuotolio raketinė artilerija dažnai naudojama spaudimui fronto ruožuose didinti, trikdyti rotaciją ir priversti gynėjus nuolat keisti pozicijas. Dėl to Ukrainos žvalgybos ir artilerijos padaliniai daug dėmesio skiria paleidėjų paieškai, siekdami juos neutralizuoti dar prieš pakartotines salves.

    Šis atvejis taip pat sustiprina platesnį signalą: Rusija, ieškodama amunicijos ir ginklų papildymo, remiasi ne tik vidaus gamyba, bet ir partneriais, galinčiais tiekti sovietinio ar kiniško standarto sistemas bei šaudmenis. Tai reiškia, kad net ir technologiniu požiūriu paprastesnė ginkluotė gali tapti reikšmingu veiksniu, jei jos tiekiama dideliais kiekiais.

    Ukrainos pusė viešina vis daugiau įrodymų, kad mūšio lauke atsiranda nestandartinių, anksčiau nematytų sistemų. Analitikai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti tiekimo grandines, o kartu suteikia Vakarų šalims papildomų argumentų sankcijų vykdymo kontrolei griežtinti.

  • Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą per Tumeno upę, kuris tapo nauju sausumos ryšiu tarp abiejų šalių. Valdžios atstovai skelbia, kad jis turėtų palengvinti krovinių ir keleivių judėjimą per bendrą sieną.

    Naujoji perėja pavadinta Jakovo Novičenkos vardu, o Šiaurės Korėja jį pristato kaip žmogų, 1946 metais išgelbėjusį Kim Ir Seno gyvybę. Tiltas sujungė Rusijos Chasaną ir Šiaurės Korėjos Tumangangą, tapdamas simboliniu abiejų režimų suartėjimo ženklu.

    Skelbiama, kad dviejų eismo juostų tiltas yra apie 1 kilometro ilgio, o visa infrastruktūra su privažiavimais siekia 4,7 kilometro. Rusijos pusėje įrengta 424 metrų atkarpa, Šiaurės Korėjos pusėje – 581 metro, o pasienio perėjai numatyta 10 eismo juostų.

    Rusijos institucijos teigia, kad per parą čia teoriškai galėtų būti aptarnaujama iki 300 transporto priemonių. Pranešama, jog krovinių vežimas turėtų startuoti iš karto, o pilnas keleivių eismas planuojamas iki metų pabaigos.

    Iki šiol pagrindinis sausumos ryšys tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio tiltas per Tumeno upę, todėl nauja kelių jungtis išplečia transporto pasirinkimus. Rusijos pusėje privažiavimas siejamas su federaline trasa, kuri integruojama į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus logiką.

    Statybos, kaip skelbiama, pradėtos 2025 metų pavasarį po politinių susitarimų, pasiektų po Vladimiro Putino vizito Pchenjane 2024 metais. Tais pačiais metais abi šalys taip pat paskelbė sudariusios strateginės partnerystės susitarimą.

    Tilto atidarymas vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui gilėjant, įskaitant ir karinį aspektą. Pchenjanas yra pranešęs apie savo pajėgų dalyvavimą Rusijos pusėje, o Vakarų ir Ukrainos vertinimu, tai rodo platesnį paramos paketą Maskvai kare prieš Ukrainą.

    Nors oficialiuose pranešimuose tiltas pristatomas kaip ekonominis ir transporto projektas, dalis analitikų kelia klausimą dėl galimos dvigubos paskirties logistikos. Ukrainos tyrėjų organizacija Truth Hounds yra viešai vertinusi, kad tokia infrastruktūra gali tapti sunkiau atsekamu logistiniu koridoriumi, turinčiu ir karinės reikšmės.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.

  • Misija „Jantar“ Viduržemio jūroje: Rusija ieško nuskendusio laivo nuolaužų su galimu branduoliniu kroviniu

    Po to, kai prie Ispanijos krantų Viduržemio jūroje nuskendo rusų krovininis laivas Didžioji Meška, Rusija į incidento rajoną išsiuntė specializuotus karinio jūrų laivyno vienetus. Užsienio žiniasklaida ir Vakarų pareigūnai šią operaciją sieja su bandymu kuo greičiau pasiekti nuolaužas ir jų turinį.

    Skelbiama, kad laivas nuskendo 2024 metų gruodžio 23 dieną, o vienas iš svarstomų scenarijų yra išorinis poveikis ar smūgis, sukėlęs avariją. Maskva iškart sureagavo, todėl įvykis iš civilinės nelaimės greitai peraugo į jautrų saugumo klausimą.

    Pagrindiniu operacijos elementu tapo giluminių darbų laivas „Jantar“, Vakarų šalių dažnai apibūdinamas kaip vienas svarbiausių Rusijos jūrinės žvalgybos įrankių. Formali jo paskirtis – okeanografiniai tyrimai, tačiau tokie laivai paprastai turi įrangą, leidžiančią dirbti dideliame gylyje.

    Pasak viešai skelbtų vertinimų, „Jantar“ gali būti naudojamas ne tik paieškos ir gelbėjimo operacijoms, bet ir sudėtingoms povandeninėms užduotims. Dėl to jo pasirodymas prie NATO valstybės krantų natūraliai kelia papildomų klausimų apie realius misijos tikslus.

    Ispanijos tyrėjai ir tarptautinėje erdvėje cituojami šaltiniai svarsto versiją, kad nuskendęs laivas galėjo gabenti su branduolinėmis technologijomis susijusį krovinį. Tarp minimų variantų – galimi povandeninių reaktorių komponentai, kurie, kaip teigiama, galėjo būti skirti Šiaurės Korėjai, apeinant tarptautinius apribojimus.

    Jei tokia informacija pasitvirtintų, incidentas įgytų dar didesnį geopolitinį svorį: kalbama ne tik apie avariją jūroje, bet ir apie galimą sankcijų režimo pažeidimą. Šiaurės Korėjos branduolinė ir raketinė programa jau daugelį metų yra griežtai ribojama Jungtinių Tautų priemonėmis, todėl bet koks technologijų perdavimo įtarimas sulaukia ypatingo dėmesio.

    Vakarų vertinimu, Rusija gali siekti pirmoji pasiekti nuolaužas, kol tyrėjai ar Ispanijos institucijos neįgijo pilnos prieigos prie galimo krovinio. Tokiu atveju operacijos tikslas galėtų būti ne vien paieška, bet ir jautrių technologijų susigrąžinimas arba jų pašalinimas iš įrodymų grandinės.

    „Jantar“ buvimas prie Ispanijos krantų didina įtampą ir sustiprina stebėseną Viduržemio jūroje, nes bet kokie veiksmai šalia NATO teritorijos vertinami itin jautriai. Tolimesnę įvykių eigą lems tyrimo duomenys, oficialūs Ispanijos institucijų pareiškimai ir tai, ar bus patvirtintas krovinio pobūdis.

  • Poliškas „Leopard 2A4“ parodoje Šiaurės Korėjoje: tanką apžiūrėjo Kim Jong Un

    Poliškas „Leopard 2A4“ parodoje Šiaurės Korėjoje: tanką apžiūrėjo Kim Jong Un

    Šiaurės Korėjoje surengtoje karinės technikos parodoje, kurią, kaip skelbiama, organizavo Rusijos pusė, buvo demonstruojami per karą Ukrainoje apgadinti ar užgrobti Vakarų šalių ginklai. Tarp eksponatų užfiksuotas ir „Leopard 2A4“ tankas, kurį apžiūrėjo Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Un.

    Nuotraukose iš renginio matyti, kad dalis technikos pažymėta taip, kaip įprasta Ukrainą remiančių šalių perduotai ginkluotei. Socialiniuose tinkluose dėmesį patraukė būtent „Leopard 2A4“, kurio maskuotės schema siejama su Lenkijos kariuomenėje naudotu dažymu.

    Tokia detalė sustiprino prielaidas, kad parodoje galėjo atsidurti vienas iš tankų, kuriuos Lenkija buvo perdavusi Ukrainai karinės paramos paketuose. Viešai aptarinėjama ir tai, kad matomi pažeidimai gali sutapti su anksčiau Rusijos skelbtais kadrais, kuriuose buvo demonstruojamas mūšyje apgadintas ir perimtas „Leopard“.

    „Leopard 2A4“ yra viena ankstyvesnių „Leopard 2“ šeimos modifikacijų, sukurta Šaltojo karo pabaigos laikotarpiu kaip Vakarų atsakas į tuometinius sovietinius pagrindinius kovos tankus. Šis modelis išsiskyrė modernia tam laikui ugnies valdymo sistema ir stabilizuota ginkluote, leidusia taikliai šaudyti judant.

    Parodos politinis kontekstas svarbus ir dėl pastaraisiais metais intensyvėjančio Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo. Vakarų valstybės ne kartą viešai teigė matančios požymių, kad Šiaurės Korėja teikia Rusijai karinę paramą, o Maskva, savo ruožtu, siekia demonstruoti mūšyje užgrobtą Vakarų techniką kaip informacinio karo priemonę.

    Kariniai analitikai paprastai pabrėžia, kad pavienių užgrobtų pavyzdžių demonstravimas nebūtinai atspindi situaciją fronte, tačiau turi propagandinę vertę. Tuo pat metu tokie eksponatai gali būti naudojami ir techninei analizei, siekiant geriau suprasti Vakarų platformų apsaugos, optikos ar elektronikos sprendimus.