Tag: Šiaurės Korėja

  • Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Kim Čen Unas užfiksuotas su nauja superjachta: 80 metrų laivas ir 50 metrų baseinas

    Palydoviniai vaizdai rodo, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Čen Unas, tikėtina, turi naują prabangią jachtą, pastebėtą prie Vonsano pakrantės. Laivas kelis kartus užfiksuotas per pastaruosius mėnesius netoli šalies pajūrio kurorto, kuriame lyderis turi rezidenciją.

    Nuotraukos darytos laikotarpiu nuo liepos iki spalio vidurio, jose matyti didelė, išsiskirianti motorinė jachta. Analitikų vertinimu, jos ilgis gali siekti apie 80 metrų, o denį išskiria itin neįprastas sprendimas tokiam laivui.

    Didžiausią dėmesį traukia maždaug 50 metrų ilgio baseinas su matomomis čiuožyklomis. Toks atributas prabangos segmente nėra neįmanomas, tačiau yra brangus tiek įrengti, tiek eksploatuoti, ypač turint omenyje logistinius ir saugumo reikalavimus uždaroje valstybėje.

    Pasak stebėtojų, po ilgesnio stovėjimo aptarnavimo bazėje laivas liepos pradžioje buvo perkeltas arčiau pakrantės zonos, žinomos kaip Kalmos pusiasalis. Ši vietovė siejama su Vonsano kurorto plėtra, kurią režimas pristato kaip prestižinį projektą.

    Viešojoje erdvėje minimi ir buvę Partijos darbo partijos struktūrų pareigūnai, siejami su vadinamuoju Biuru 39, kuris tarptautiniuose vertinimuose dažnai apibūdinamas kaip mechanizmas, padedantis režimui gauti užsienio valiutos ir finansuoti elitui skirtas išlaidas. Dėl to prabangūs pirkiniai Šiaurės Korėjoje paprastai vertinami kaip susiję ne su privačia rinka, o su pačia valdžios viršūne.

    Tiksli jachtos kaina nežinoma, tačiau tokio dydžio prabangūs laivai tarptautinėje rinkoje gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki maždaug 90 000 000 eurų ar daugiau, priklausomai nuo komplektacijos. Ankstesnė, mažesnė jachta, siejama su Kim Čen Unu ir priskiriama „Princess“ gamintojui, viešuose vertinimuose buvo minima kaip kainavusi apie 6 000 000 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios klasės laivo įsigijimas ir priežiūra reikalauja ne tik milžiniškų lėšų, bet ir nuolatinio aptarnavimo, įgulos, atsarginių dalių bei infrastruktūros. Dėl to daroma prielaida, jog laivas vargiai galėtų priklausyti eiliniam valstybės pareigūnui, net ir aukšto rango.

    Toks prabangos demonstravimas ypač kontrastuoja su humanitariniais vertinimais, kuriuose dalis šalies gyventojų apibūdinami kaip susiduriantys su maisto stygiumi ir lėtiniu nepakankamu maitinimusi. Šalia to režimas toliau investuoja į reprezentacinius objektus, įskaitant Vonsano kurorto infrastruktūrą, kuri, skelbiama, galėtų priimti iki kelių dešimčių tūkstančių svečių.

  • Pjongjange parodytas naujas šarvuotis: stulbinamai panašus į Ukrainoje naudojamą Roshel Senator

    Pjongjange parodytas naujas šarvuotis: stulbinamai panašus į Ukrainoje naudojamą Roshel Senator

    Pjongjange atidarytame naujame karinės technikos muziejuje Šiaurės Korėja pademonstravo dar nematytą 4×4 šarvuotą transporto priemonę. Valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti ilgos ekspozicijų salės, o pristatyme dalyvavo Kim Jong Unas.

    Daugiausia dėmesio sulaukė būtent naujas šarvuotis, kurio siluetas ir kai kurios konstrukcinės detalės primena kanadiečių gamintojo „Roshel“ modelį „Senator“. Šis šarvuotas automobilis plačiai naudotas Ukrainoje, todėl panašumas sukėlė klausimų, kaip Šiaurės Korėja galėjo perimti idėjas.

    Kas žinoma apie naują modelį

    Oficialiai Pchenjanas neatskleidė nei transporto priemonės pavadinimo, nei techninių parametrų. Nepateikta informacija apie šarvų lygį, variklio galią, ekipažą ar tai, kiek vienetų jau pagaminta.

    Iš nuotraukų galima spręsti, kad korpusas atrodo pailgintas, o tai gali reikšti siekį padidinti vidaus erdvę vežamiems kariams ar įrangai. Vis dėlto vien iš vaizdų patikimai įvertinti apsaugos klasę ar realią paskirtį neįmanoma.

    Kaip Šiaurės Korėja galėjo perimti konstrukciją

    Viena iš aptariamų versijų yra susijusi su trofėjine technika: Rusijos pajėgoms mūšio lauke esą pavyko perimti kelis „Senator“ automobilius. Jei tokie vienetai būtų atsidūrę sąjungininkų rankose, jie galėjo tapti šaltiniu kopijavimui ar atskirų sprendimų analizei.

    Tačiau viešai nėra patvirtinimo, kad kuris nors iš užgrobtų automobilių buvo perduotas į Pchenjaną. Taip pat nėra įrodymų, jog muziejuje demonstruotas šarvuotis yra tiesioginė konkretaus pavyzdžio kopija, o ne tik panašios kategorijos transporto priemonė.

    Paroda kaip signalas apie ambicijas

    Šarvuotas automobilis nebuvo vienintelis akcentas. Parodos centre demonstruota ir strateginė ginkluotė, įskaitant tarpžemyninę balistinę raketą „Hwasong-20“, kuri, remiantis vieša informacija, dar nebuvo išbandyta skrydžiu.

    Ekspozicijoje taip pat parodyti ir kiti moderniam konfliktui būdingi sprendimai, tarp jų dronai bei raketinės sistemos. Tai rodo Šiaurės Korėjos siekį vienu metu stiprinti tiek taktinius pajėgumus, tiek strateginio atgrasymo arsenalą, o kartu demonstruoti, kad šalis seka karo Ukrainoje pamokas.

    Muziejaus atidarymas įvyko įtampos kupiname tarptautiniame fone, kai režimas reguliariai rengia raketų bandymus ir viešai pabrėžia gynybos pramonės plėtrą. Tokių ekspozicijų tikslas dažnai būna ne tik vidaus auditorijai skirtas propagandinis efektas, bet ir signalas užsieniui apie technologines ambicijas.

  • Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Šiaurės Korėja didina spaudimą: minos pasienyje sužeidė karius, plečiamos jūrų bazės

    Incidentas demilitarizuotoje zonoje

    Pietų Korėjos kariuomenė ir Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Valstijų remiama vadavietė paskelbė, kad demilitarizuotoje zonoje įvykę sprogimai siejami su Šiaurės Korėjos priešpėstinėmis minomis. Incidentas fiksuotas rugsėjo 21 dieną vakarinėje ruožo dalyje, kur patruliavo Pietų Korėjos 25-oji pėstininkų divizija.

    Per sprogimus nukentėjo trys kariai, du iš jų patyrė sunkių sužalojimų. Tyrėjai nurodė, kad minos buvo padėtos į pietus nuo karinės demarkacijos linijos, o netoli antrojo sprogimo taško aptiktas dar vienas užtaisas.

    Pasak Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto, detonavo dvi minos, o atsitraukdami kariai pamatė ir trečią, kuri nesprogo. Pabrėžiama, kad plastiko korpuso užtaisus sunkiau aptikti įprastais metalo detektoriais, todėl tokie incidentai kelia didesnę riziką patruliams.

    Galimas 1953 metų paliaubų pažeidimas

    Jungtinių Tautų vadavietė minų dislokavimą įvardijo kaip 1953 metais sudarytų Korėjos paliaubų sąlygų pažeidimą. Spalio 5 dieną Pietų Korėjos kariai, pasitelkę specialią įrangą, įžengė į pavojingą ruožą ir sunaikino likusius užtaisus.

    Kariniai šaltiniai operaciją apibūdino kaip praktiškai precedento neturintį atvejį demilitarizuotoje zonoje, nes bet koks judėjimas ten paprastai griežtai ribojamas. Incidentas sustiprino diskusijas, kaip derinti rizikos valdymą pasienyje ir platesnę Seulo strategiją Šiaurės Korėjos atžvilgiu.

    Seule auga įtampa dėl reakcijos

    Pietų Korėjos vidaus politikoje incidentas sukėlė ginčus dėl prezidento Lee Jae Myungo retorikos. Per Ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimą spalio 1 dieną jis įvykį pavadino „nelaimingu atsitikimu“, tiesiogiai neįvardydamas Pchenjano.

    „Mano žodžiais pirmiausia siekta palaikyti sužeistus karius ir jų artimuosius“, – sakė prezidento atstovas spaudai.

    Opozicinė Liaudies galios partija prezidentą kritikavo teigdama, kad vengiama aiškiai įvardyti atsakomybę. Viešojoje erdvėje taip pat keliami klausimai, ar švelnesnė laikysena nėra susijusi su ankstesniais įtarimais dėl galimų neteisėtų pervedimų, kuriuos pats prezidentas neigia.

    Pchenjanas plečia jūrų infrastruktūrą

    Kartu su įtampa pasienyje fiksuojami ženklai, kad Šiaurės Korėja spartina karinės jūrų infrastruktūros plėtrą. Analitikai, vertinantys komercinius palydovinius vaizdus, nurodo atsinaujinusius darbus Tapchono rajone rytinėje pakrantėje, netoli Vonsano įlankos ir esamos Munčono bazės.

    Skelbiama, kad 2026 metų liepą vietovėje pastebėtas suaktyvėjęs teritorijos paruošimas, laikino darbuotojų apgyvendinimo objektai, kelių tiesimas ir krantinių tvarkymas. Vienoje vietoje matoma nauja konstrukcija, primenanti prieplauką arba laivų nuleidimo į vandenį vietą, o dalis senesnių pastatų buvo nugriauti.

    Pchenjanas apie bazės planus viešai kalbėjo 2024 metais po Kim Jong Uno vizito regione, argumentuodamas, kad augančiai laivyno programai neužtenka esamos infrastruktūros. Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja taip pat demonstravo ambicijas didesnių paviršinių laivų srityje, o tai reiškia poreikį gilesnėms krantinėms, remonto pajėgumams ir didesnėms amunicijos bei atsargų saugykloms.

    Panaši statybų dinamika fiksuota ir Nampo bazėje vakarinėje pakrantėje, kur, remiantis palydoviniais vaizdais, plečiami gamybiniai pajėgumai ir pakrantės infrastruktūra. Dar vienas projektas siejamas su Soko sala, kur matomi kelių platinimo ir naujų pastatų požymiai, tačiau tiksli pertvarkos paskirtis kol kas išlieka neaiški.

    Ekspertai pabrėžia, kad minų incidentai demilitarizuotoje zonoje ir investicijos į jūrų bazes rodo platesnę Pchenjano strategiją didinti spaudimą keliomis kryptimis. Tokia taktika didina incidentų riziką vietoje ir kartu siunčia signalą apie ilgalaikius karinius planus, ypač jūrų srityje.

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja nebetestuoja nuo 2017-ųjų, bet po kalnu fiksuota beveik 1 400 drebėjimų

    Šiaurės Korėja 2017 metais paskutinį kartą atliko požeminį branduolinį bandymą Punggye-ri poligone, po Mantapo kalnu. Tačiau seismologai nustatė, kad vietovė dar ilgus metus po to nesiliovė drebėti, o aktyvumas netgi augo.

    Mokslininkų komanda, išanalizavusi 2008–2025 metų seisminių stočių įrašus Kinijoje ir Pietų Korėjoje, aptiko 1 399 žemės drebėjimus, susijusius su tuo pačiu regionu. Dalis jų buvo tokie silpni, kad įprastos stebėsenos sistemos jų anksčiau nefiksavo.

    Kas vyko po 2017 metų bandymo?

    Požeminis sprogimas uolienose sukuria ertmę: dalis uolienų išlydoma, dalis suskeldėja, o vėliau, ertmei vėstant, jos skliautas gali įgriūti. Būtent taip, kaip nurodo tyrėjai, po 2017 metų bandymo užfiksuotas atskiras seisminis įvykis, siejamas su susiformavusios ertmės įgriuvimu.

    Tačiau didžiausia intriga kilo dėl to, kas vyko vėliau. Vietoje įprasto scenarijaus, kai sukrėtimų skaičius po stipraus įvykio palaipsniui mažėja, Šiaurės Korėjos poligono apylinkėse aktyvumas pradėjo ryškiau stiprėti maždaug po 20 dienų ir didėjo dar kelerius metus.

    „Įspūdingiausia yra ne tai, kad po požeminių bandymų sekė drebėjimai, o tai, kaip jų aktyvumas kito: jis ne slopo, o augo ištisus metus“, – sakė seismologas Kwang-Hee Kim.

    Ką atskleidė drebėjimų žemėlapis?

    Tyrėjai tiksliau lokalizavo 955 drebėjimus ir pastebėjo, kad jie nebuvo išsimėtę atsitiktinai. Epicentrai išsidėstė dviem maždaug lygiagrečiomis kryptimis, primenančiomis lūžių ar jų segmentų struktūras, vedančias nuo bandymų zonos.

    Viena struktūra sutapo su anksčiau kartografuoto lūžio tęsiniu, o kita aiškiai atrodė kaip lūžis, nors paviršiuje jis nėra gerai žinomas ar pažymėtas. Tai sustiprino prielaidą, kad sprogimai sujudino jau buvusias plutos silpnybes.

    Ar tai reiškia, kad gresia didelis drebėjimas?

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai nėra prognozė apie artėjantį stiprų žemės drebėjimą. Vis dėlto, remiantis vienos iš nustatytų struktūrų ilgiu, hipotetiškai, jei ji būtų vientisa ir plyštų per visą ilgį, teoriškai galėtų kilti iki maždaug 6,4 magnitudės drebėjimas.

    Tyrėjų vertinimu, labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra kaupiamasis efektas: kartotiniai bandymai per vienuolika metų pakeitė įtampų pusiausvyrą plutoje, kuri ir taip galėjo būti arti lūžio ribos. Dėl to dalis poslinkių galėjo „atsidėti“ ir pasireikšti tik po kurio laiko.

    „Seisminės bangos neveikia metų metus. Mes manome, kad bandymai pakeitė mechaninę pusiausvyrą nevienalytėje plutoje, kuri jau buvo arti lūžio“, – sakė Kwang-Hee Kim.

    Šie rezultatai svarbūs ir globaliai: jie rodo, kad požeminių branduolinių bandymų geologinės pasekmės gali tęstis gerokai ilgiau, nei anksčiau manyta. Tai taip pat komplikuoja užduotį atskirti, kur baigiasi bandymų sukelti procesai ir kur prasideda natūralus tektoninis fonas.

    Tyrimas publikuotas žurnale Science.

  • Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Ukrainos kariuomenė pranešė aptikusi ir sunaikinusi retą Šiaurės Korėjos daugkartinio raketų paleidimo sistemą „Type 75“, kuri, kaip manoma, pateko į Rusijos pajėgų arsenalo papildymą. Šis epizodas dar kartą atkreipia dėmesį į Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo mastą, kuris pastaraisiais metais nuosekliai auga.

    Kyjivas ir Vakarų partneriai ne kartą yra viešinę informaciją apie Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją bei ginkluotės komponentus, o tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tokie sandoriai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų režimą. Nors tikslūs kiekiai dažnai lieka neatskleisti, fiksuojami vis nauji ginklų pėdsakai mūšio lauke rodo, kad tiekimas nėra pavienis.

    Kas yra „Type 75“?

    „Type 75“ laikoma Šiaurės Korėjos sukurta kinų „Type 63“ 107 milimetrų sistemos kopija. Šio tipo paleidėjai paprastai vertinami kaip paprasti, pigūs ir greitai dislokuojami, todėl tinka intensyviam apšaudymui artimesnėse fronto zonose.

    Skirtingos konstrukcijos versijos gali turėti 12 kreipiančiųjų velkamoje platformoje, o savaeigės ar ant laivų montuojamos modifikacijos gali būti su 16, 24 ar 27 kreipiančiosiomis. Tokia įvairovė leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taktinės ugnies scenarijams, tačiau kartu apsunkina tikslią identifikaciją iš fragmentiškos vaizdo medžiagos.

    Šaudmenys ir ribotas nuotolis

    Skelbiama, kad šiai sistemai naudojami bent keli 107 milimetrų raketų tipai, įskaitant skeveldrines–sprogstamąsias ir kasetines. Kasetinės amunicijos tema yra ypač jautri, nes dalis valstybių yra įsipareigojusios jos nenaudoti, tačiau Rusija ir Ukraina prie šios konvencijos nėra prisijungusios.

    Maksimalus veikimo nuotolis siekia apie 8,6 kilometro, todėl „Type 75“ laikoma trumpo nuotolio priemone. Vis dėlto tokios sistemos pavojingos dėl galimybės per trumpą laiką paleisti intensyvias salves, o tai kelia grėsmę pozicijoms, logistikai ir gyvenvietėms netoli kontakto linijos.

    Kodėl tai svarbu frontui?

    Trumpesnio nuotolio raketinė artilerija dažnai naudojama spaudimui fronto ruožuose didinti, trikdyti rotaciją ir priversti gynėjus nuolat keisti pozicijas. Dėl to Ukrainos žvalgybos ir artilerijos padaliniai daug dėmesio skiria paleidėjų paieškai, siekdami juos neutralizuoti dar prieš pakartotines salves.

    Šis atvejis taip pat sustiprina platesnį signalą: Rusija, ieškodama amunicijos ir ginklų papildymo, remiasi ne tik vidaus gamyba, bet ir partneriais, galinčiais tiekti sovietinio ar kiniško standarto sistemas bei šaudmenis. Tai reiškia, kad net ir technologiniu požiūriu paprastesnė ginkluotė gali tapti reikšmingu veiksniu, jei jos tiekiama dideliais kiekiais.

    Ukrainos pusė viešina vis daugiau įrodymų, kad mūšio lauke atsiranda nestandartinių, anksčiau nematytų sistemų. Analitikai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti tiekimo grandines, o kartu suteikia Vakarų šalims papildomų argumentų sankcijų vykdymo kontrolei griežtinti.

  • Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą: ekspertai įžvelgia naują logistiką

    Rusija ir Šiaurės Korėja atidarė pirmą kelių tiltą per Tumeno upę, kuris tapo nauju sausumos ryšiu tarp abiejų šalių. Valdžios atstovai skelbia, kad jis turėtų palengvinti krovinių ir keleivių judėjimą per bendrą sieną.

    Naujoji perėja pavadinta Jakovo Novičenkos vardu, o Šiaurės Korėja jį pristato kaip žmogų, 1946 metais išgelbėjusį Kim Ir Seno gyvybę. Tiltas sujungė Rusijos Chasaną ir Šiaurės Korėjos Tumangangą, tapdamas simboliniu abiejų režimų suartėjimo ženklu.

    Skelbiama, kad dviejų eismo juostų tiltas yra apie 1 kilometro ilgio, o visa infrastruktūra su privažiavimais siekia 4,7 kilometro. Rusijos pusėje įrengta 424 metrų atkarpa, Šiaurės Korėjos pusėje – 581 metro, o pasienio perėjai numatyta 10 eismo juostų.

    Rusijos institucijos teigia, kad per parą čia teoriškai galėtų būti aptarnaujama iki 300 transporto priemonių. Pranešama, jog krovinių vežimas turėtų startuoti iš karto, o pilnas keleivių eismas planuojamas iki metų pabaigos.

    Iki šiol pagrindinis sausumos ryšys tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos buvo geležinkelio tiltas per Tumeno upę, todėl nauja kelių jungtis išplečia transporto pasirinkimus. Rusijos pusėje privažiavimas siejamas su federaline trasa, kuri integruojama į Rytų–Vakarų transporto koridoriaus logiką.

    Statybos, kaip skelbiama, pradėtos 2025 metų pavasarį po politinių susitarimų, pasiektų po Vladimiro Putino vizito Pchenjane 2024 metais. Tais pačiais metais abi šalys taip pat paskelbė sudariusios strateginės partnerystės susitarimą.

    Tilto atidarymas vyksta Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimui gilėjant, įskaitant ir karinį aspektą. Pchenjanas yra pranešęs apie savo pajėgų dalyvavimą Rusijos pusėje, o Vakarų ir Ukrainos vertinimu, tai rodo platesnį paramos paketą Maskvai kare prieš Ukrainą.

    Nors oficialiuose pranešimuose tiltas pristatomas kaip ekonominis ir transporto projektas, dalis analitikų kelia klausimą dėl galimos dvigubos paskirties logistikos. Ukrainos tyrėjų organizacija Truth Hounds yra viešai vertinusi, kad tokia infrastruktūra gali tapti sunkiau atsekamu logistiniu koridoriumi, turinčiu ir karinės reikšmės.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • Pietų Korėja spartina dronų programą: iki 2029 metų planuoja 110 000 ir moko 500 000 karių

    Pietų Korėjos gynybos ministerija paskelbė iki 2029 metų planuojanti pagaminti 110 000 dronų ir apmokyti 500 000 karių juos valdyti. Seulo sprendimas siejamas su didėjančiu Šiaurės Korėjos keliamu saugumo iššūkiu ir sparčiai besikeičiančiu šiuolaikinio karo pobūdžiu.

    Gynybos ministras An Gju Bakas pabrėžė, kad pigūs, masiškai naudojami dronai iš esmės keičia karo veiksmus, nes leidžia greitai vykdyti žvalgybą ir smūgius mažesnėmis sąnaudomis. Pietų Korėja kaip rizikas įvardija ne tik karinę infrastruktūrą, bet ir kritinius objektus bei civilių teritorijas.

    „Pigūs dronai, naudojami dideliu mastu, iš esmės keičia karo veiksmų pobūdį“, – sakė An Gju Bakas.

    Seulas akcentuoja, kad naujoji programa remsis vidaus pramone ir vietoje gaminamais komponentais, taip mažinant priklausomybę nuo importo tiekimo grandinių. Į planus įtraukiamas ir ilgo nuotolio dronų sistemos K-Lucas diegimas, apie kurį Pietų Korėjos žiniasklaida skelbė kaip apie projektą, vystytą pasitelkiant ir atvirųjų šaltinių analizę.

    Be to, iki 2030 metų kariuomenė ketina įsigyti daugiau kaip 20 000 nebrangių žvalgybinių dronų. Lygiagrečiai vystomos vadinamųjų spiečių koncepcijos, kai keli ar keliolika bepiločių veikia koordinuotai, o jų užduotys paskirstomos automatizuotai, pasitelkiant DI sprendimus.

    Pietų Korėjos valdžia pabrėžia ir demografinį aspektą: šalyje ilgainiui mažėjant šauktinių ir profesinės tarnybos rezervui, didesnė automatizacija laikoma vienu iš būdų išlaikyti pajėgumus. Dronai čia matomi kaip priemonė sumažinti riziką kariams ir kompensuoti personalo trūkumą tam tikrose užduotyse.

    Kartu pranešta apie reikšmingą valdymo pertvarką. Prezidento biuro sprendimu panaikinama ankstesnė dronų operacijų vadovybė, o nauja institucija prie gynybos ministerijos koncentruosis į ginkluotės politiką ir įsigijimus, kai operacinės funkcijos bus paskirstytos skirtingoms kariuomenės rūšims.

    Pokyčiai siejami ir su ankstesniu incidentu, sukėlusiu politinį skandalą: 2024 metų spalį Pietų Korėjos dronų įskridimas į Šiaurės Korėjos teritoriją tapo vidaus politikos krize, po kurios buvo peržiūrėtas dronų panaudojimo kontrolės mechanizmas. Dabar Seulas bando suderinti spartų technologijų diegimą su aiškesne atsakomybių sistema ir sprendimų priėmimo grandine.

    Regiono saugumo kontekste dronų plėtra tampa vis labiau „naujaisiais artilerijos ir žvalgybos sparnais“, ypač kai vis daugiau valstybių remiasi masine gamyba, standartizuotais komponentais ir greita modernizacija. Pietų Korėjos planai rodo siekį ne tik atremti tiesiogines grėsmes, bet ir sukurti pramoninę bazę, leidžiančią greitai didinti bepiločių skaičių krizės atveju.