CP v2

Tag: Sicilija

  • Sicilijos Mesinos muziejuje pavogti 4 Antonello da Messinos kūriniai: žala siekia iki 80 mln. eurų

    Sicilijos Mesinos muziejuje pavogti 4 Antonello da Messinos kūriniai: žala siekia iki 80 mln. eurų

    Vagystė per miesto šventę

    Sicilijoje, Mesinos mieste esančiame regioniniame muziejuje iš eksponavimo salės pavogti keturi Renesanso dailininko Antonello da Messinos kūriniai. Italijos kultūros pareigūnai nurodo, kad vagystė įvyko tuo metu, kai mieste vyko Žolinės minėjimo renginiai ir į gatves susirinko minios žmonių.

    Pasak vietos žiniasklaidos, ilgapirščiai išsinešė tris iš penkių išlikusių 1473 metais datuojamo San Gregorio poliptiko panelių. Taip pat pagrobta dvipusė panelė, kurioje pavaizduota Švč. Mergelė Marija ir miręs Kristus Pietà siužete, ji buvo išimta iš šarvuotos vitrinos.

    Kaip veikė vagys

    Tyrėjų turima informacija rodo, kad nuo poliptiko rėmo buvo nuimtos visos penkios panelės, tačiau dvi jų vagys paliko už sienos bėgdami iš muziejaus. Tai gali reikšti, kad nusikaltimas vyko skubant arba kad nusikaltėliai susidūrė su netikėtomis kliūtimis, pavyzdžiui, sustiprintomis patalpų kontrolės priemonėmis.

    Muziejaus vadovė Marisa Mercurio vietos žiniasklaidai sakė, kad vagystė įvykdyta prieš pat 22 valandą, kai apsauga buvo vietoje, o signalizacija ir kitos saugumo sistemos veikė. Sekmadienį muziejus buvo uždarytas, kad pareigūnai galėtų rinkti įkalčius ir įvertinti, kaip nusikaltėliams pavyko apeiti apsaugą.

    Vertė ir tarptautinė paieška

    Meno ekspertas Alberto Fiz pavogtų darbų vertę vertina nuo 70 iki 80 mln. eurų. Tokios sumos meno rinkoje dažnai reiškia ne tik finansinę žalą, bet ir ilgalaikį reputacinį smūgį muziejui bei regiono kultūros turizmui, ypač kai kalbama apie autorių, kurio darbai laikomi vietos tapatybės dalimi.

    „Esame sugniuždyti dėl to, kas įvyko. Tai buvo vieni svarbiausių ir labiausiai atpažįstamų Antonello da Messinos kūrinių. Tai milžiniškas praradimas muziejui, miestui, bendruomenei ir meno pasauliui“, – sakė Marisa Mercurio.

    „Mesina be Antonello netenka pačios didžiausio Europos Renesanso menininko esmės“, – sakė miesto kultūros pareigūnas Enzo Caruso.

    Meno nusikaltimų analitikė Lynda Albertson pažymėjo, kad tokie kūriniai yra akimirksniu atpažįstami, todėl legaliuose pardavimo kanaluose juos realizuoti itin sudėtinga. Praktikoje tai dažnai lemia dvi kryptis: bandymus slėpti kūrinius ilgą laiką arba mėginimus juos naudoti kaip spaudimo priemonę deryboms su teisėsauga.

    Šis nusikaltimas nuskambėjo ypač garsiai ir dėl to, kad pastaruoju metu Italijoje fiksuojami keli rezonansiniai meno vagysčių ir susigrąžinimų atvejai. Pavyzdžiui, visai neseniai šiaurės Italijos mieste Parmoje policija pranešė atgavusi tris pavogtus Renoir, Cézanne ir Matisse kūrinius, kurių vertė siekė apie 10 mln. eurų, o su ta vagyste susiję asmenys buvo sulaikyti.

  • Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Etnos išsiveržimas tęsiasi septintą dieną: Sicilijoje stoja skrydžiai, turistams primena taisykles

    Septinta diena: kas vyksta

    Italijos Sicilijoje esantis Etnos ugnikalnis išlieka aktyvus jau septintą parą, o tokia užsitęsusi fazė, vulkanologų teigimu, primena reiškinius, stebėtus dar praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje. Dėl vulkaninių pelenų didžiausią smūgį patiria oro transportas, ypač Katanią aptarnaujantis oro uostas.

    Katanią pasiekianti pelenų debesų kryptis priklauso nuo vėjų, todėl skrydžių ribojimai gali keistis per valandas. Šįkart pelenų sklaida tapo ilgalaikiu veiksniu, dėl kurio aviacijos saugos sprendimai taikomi ne epizodiškai, o tęstiniu režimu.

    Kodėl išsiveržimas toks ilgas

    Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) Etnos observatorijos vadovas Salvo Gambino aiškina, kad pats išsiveržimo tipas nėra naujas, tačiau išskirtinė yra trukmė. Pastaraisiais dešimtmečiais Etnoje ne kartą fiksuoti lavos fontanai ir srautai, tačiau dažniausiai jie trukdavo nuo kelių valandų iki pusės dienos.

    Šįkart, pasak specialisto, ilgesnę aktyvią fazę gali lemti iš didesnio gylio kylanti magma, turtingesnė dujomis. Dujų gausa didina sprogstamosios veiklos potencialą ir palaiko nuolatinį pelenų stulpą, kuris tampa didžiausia problema infrastruktūrai.

    „Panašūs reiškiniai buvo matomi praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, tačiau dabar turime septynias dienas nuolatinės veiklos“, – sakė Salvo Gambino.

    Vulkaninė veikla pasireiškia keliuose sektoriuose vienu metu: Voragine krateryje tęsiasi aktyvumas ir lavos fontanai, kartu fiksuojama pastovi pelenų emisija. Valle del Bove teritorijoje keli angos tipo židiniai maitina lavos lauką, tačiau, specialistų vertinimu, lavos srautai kol kas nekelia tiesioginės grėsmės gyvenamoms vietovėms.

    Turistų bumas ir saugumo rizikos

    Nepaisant ribojimų ore, Etna pritraukia minias smalsuolių: keliuose ir privažiavimuose formuojasi spūstys, automobiliai statomi chaotiškai, o tai apsunkina gelbėjimo tarnybų darbą. Vietos gamtos gidas Cristian Alessi atkreipia dėmesį, kad žmonės ieško kuo artimesnių vietų prie lavos, kartais rizikuodami lipti į nestabilius šlaitus.

    Gelbėtojai pastarosiomis dienomis taip pat ragina neprarasti budrumo: išsiveržimo stebėjimas nėra įprastas pasivaikščiojimas, nes reljefas atšiaurus, o sąlygos sparčiai keičiasi. Vakarėjant rizika išauga dėl prasto matomumo ir sudėtingo takų profilio.

    „Vaizdas įspūdingas, bet jį reikia stebėti saugiai, geriausia su gidais“, – sakė Cristian Alessi.

    Ką svarbu žinoti planuojantiems vykti

    Vulkanologai pataria rinktis vietas, kuriose išsiveržimą galima stebėti neartėjant prie pavojingų zonų, ir laikytis vietos institucijų bei parkų tarnybų nustatytų ribojimų. Žygiams būtina tinkama apranga: žygio batai, ilgos kelnės, taip pat vanduo ir apsauga nuo pelenų, jei jų koncentracija padidėja.

    Po saulėlydžio rekomenduojama turėti žibintuvėlį, nes takai nelygūs, o tamsa klaidas paverčia pavojingomis. Specialistai pabrėžia, kad net ir nesant lavos grėsmės gyvenvietėms, pelenai bei vietinis chaosas prie stebėjimo taškų gali kelti didžiausią realią riziką lankytojams.

  • Sicilijoje iškasta auksinė Sirakūzų moneta prabilo apie kruviną Kartaginos puolimą

    Sicilijoje iškasta auksinė Sirakūzų moneta prabilo apie kruviną Kartaginos puolimą

    Sicilijoje archeologai aptiko retą V amžiaus prieš mūsų erą auksinę Sirakūzų monetą, kuri siejama su Kartaginos karine ekspansija saloje. Radinys iškeltas vykdant gelbėjamuosius kasinėjimus nekropolyje netoli senovinio Akrago, šiandien žinomo kaip Agrigentas.

    Nors moneta nedidelė, jos vertė mokslui itin didelė, nes ji datuojama laikotarpiu, kai graikų miestai Sicilijoje kovojo dėl išlikimo. Tokie radiniai padeda tiksliau susieti archeologinį kontekstą su konkrečiais istoriniais įvykiais ir karo ekonomika.

    Ant monetos averso vaizduojama į kairę pasukta Heraklio galva su Nemejo liūto kailiu, o reverse matyti kvadratinė įduba, mažas moters galvos atvaizdas ir įrašas Syra. Ši žyma numizmatams yra svarbus identifikatorius, rodantis Sirakūzus kaip emisijos vietą.

    Specialistų teigimu, moneta priklauso retai Sirakūzų auksinių emisijų serijai, kaldintai karo metu, kai reikėjo finansuoti gynybą ir sąjungininkų veiksmus. Auksas tokiuose konfliktuose tapdavo ne tik turto, bet ir politinės galios bei mobilizacijos įrankiu, leidusiu greitai apmokėti samdinius ir aprūpinimą.

    Pats nekropolis Maddalusa laikomas viena svarbiausių senovinio Akrago kapinių zonų, tirtų dar nuo XIX amžiaus. Tyrimai rodo, kad laidojimo teritorija driekiasi kelis kilometrus pakrante, o joje aptikta įvairių epochų ir tipų kapų: nuo akmeninių laidojimų ir sarkofagų iki palaidojimų, dengtų čerpėmis, kremacijos pėdsakų bei vaikų kapų keraminiuose induose.

    Monetos datavimas siejamas su paskutiniais V amžiaus prieš mūsų erą dešimtmečiais, kai Akragas artėjo prie žlugimo. 406 metais prieš mūsų erą, po ilgos apgulties, miestą užėmė ir nusiaubė Kartagina, o tai tapo lūžio tašku graikų Sicilijos istorijoje.

    Ši aplinkybė radiniui suteikia platesnę prasmę: moneta laikoma materialiu įrodymu, kad regione tvyrojo karo įtampa, o vietos bendruomenės gyveno nuolatinės grėsmės sąlygomis. Monetos buvimas kape gali suteikti papildomų užuominų apie to meto laidojimo papročius, statuso ženklus ir tai, kaip žmonės vertino turtą krizės laikotarpiu.

    Geras išlikimas leidžia detaliai tirti ikonografiją ir įrašus, o tolimesni tyrimai gali patikslinti tiek pačio palaidojimo, tiek viso nekropolio chronologiją. Tuo pačiu tai primena, kad Sicilija išlieka viena turtingiausių Viduržemio regiono archeologinių erdvių, kur skirtingų kultūrų susidūrimai paliko itin tankų materialų pėdsaką.

  • Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Etnos pelenai paralyžiavo Siciliją: uždarytas Katanijos oro uostas, debesis pasiekė Libiją

    Sicilijoje tęsiasi Etnos ugnikalnio išsiveržimas, kuris jau šeštą dieną iš eilės trikdo susisiekimą oro keliais. Vasaros sezono įkarštyje Katanijos Fontanarosos oro uostas buvo priverstas laikinai stabdyti skrydžius dėl pelenų debesies ir prasto matomumo.

    Trečiadienį oro uoste buvo sustabdyti visi atvykimai ir išvykimai iki vakaro, o dalis reisų atšaukta. Skrydžių stebėjimo duomenys rodė, kad vien tą dieną neįvyko apie 55 išvykstantys skrydžiai, o per visą sutrikimų laikotarpį atšauktų reisų skaičius išaugo kelis šimtus.

    Kiti skrydžiai buvo perplanuoti arba nukreipti į aplinkinius oro uostus, ypač Palerme, Trapanį ir Komicą. Pastarajame skrydžiai taip pat buvo trumpam sustabdyti dėl ant kilimo ir tūpimo tako nusėdusių pelenų, tačiau vėliau veikla atnaujinta.

    Debesis pasiekė Maltą ir Libiją

    Etnos poveikis šį kartą peržengė Italijos ribas: pelenų debesys privertė kai kuriuos į Maltą skrendančius ar iš jos kylančius lėktuvus keisti maršrutus. Vulkaninių pelenų judėjimą regione stebi specializuoti aviacijos perspėjimo centrai, kurie reguliariai skelbia biuletenius apie pelenų koncentraciją ir kryptį.

    Pagal tokius pranešimus didžiausia pelenų koncentracija išliko virš Sicilijos, o mažesni kiekiai fiksuoti į pietus ir pietvakarius, iki rytinės Maltos dalies ir šiaurinės Libijos. Aviacijoje tokie debesys vertinami itin rimtai, nes smulkios pelenų dalelės gali patekti į variklių sistemas ir kelti skrydžių saugos riziką.

    Dėl apribojimų Maltoje nukentėjo ir dalis vietinių renginių: kai kurie organizatoriai atidėjo fejerverkus, nes jų leidimo vietos yra netoli lėktuvų artėjimo trajektorijų. Sprendimai priimti pasikonsultavus su atsakingomis tarnybomis, kol oro uostuose galioja veiklos ribojimai.

    Politinis ginčas dėl oro uosto vietos

    Pasikartojantys Katanijos oro uosto uždarymai vėl įžiebė diskusiją, ar pagrindinis Sicilijos oro transporto mazgas neturėtų būti mažiau pažeidžiamoje vietoje. Civilinės saugos ir jūrų politikos ministras Nello Musumeci teigė, kad problema seniai žinoma, tačiau sprendimai buvo atidėliojami.

    „Pastarųjų dienų įvykiai parodė tik viena: ne ugnikalnis yra ne ten, o oro uostas“, – sakė Nello Musumeci.

    Ministro teigimu, dar ankstesniais dešimtmečiais buvo svarstytos idėjos perkelti infrastruktūrą į saugesnę vietą ir sukurti didesnį oro uostą lygumoje tarp Katanijos ir Enos. Vis dėlto tokie planai nesulaukė politinio ir operatorių palaikymo, o dabartinė situacija vėl kelia klausimą, kiek Sicilija pasirengusi vis dažnėjantiems sutrikimams.

    Ką turėtų žinoti keleiviai

    Oro bendrovės ir oro uostai tokiais atvejais dažniausiai ragina keleivius prieš vykstant į oro uostą pasitikrinti skrydžio būseną, nes atšaukimai ir nukreipimai gali keistis per kelias valandas. Jei skrydis atšaukiamas, keleiviams gali būti siūlomas alternatyvus maršrutas ar skrydis iš kito oro uosto, priklausomai nuo bendrovės sprendimų ir vietų.

    Etnos išsiveržimai Sicilijoje nėra retenybė, tačiau pelenų sklaida priklauso nuo vėjų, todėl poveikis aviacijai kinta nuo lokalių trikdžių iki regioninio masto apribojimų. Tarnybos toliau stebi situaciją, o skrydžių tvarkaraščiai artimiausiomis dienomis gali išlikti nepastovūs.

  • Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos krantų, netoli Mazara del Vallo miesto, aptiktas romėnų laikų laivo sudužimas, kurio radiniai jau vadinami vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų Italijoje. Laivas, kaip nurodo Italijos kultūros institucijos, tikėtina datuojamas laikotarpiu tarp 2 ir 1 amžiaus prieš Kristų.

    Nuolaužos yra maždaug už trijų jūrmylių nuo kranto, apie 46 metrų gylyje. Toks gylis laikomas pasiekiamu specializuotoms narų komandoms, tačiau tyrimams vis dažniau pasitelkiama ir nuotolinė įranga, leidžianti tiksliai fiksuoti objektų padėtį bei sumažinti riziką radiniams.

    Kas rasta jūros dugne?

    Italijos kultūros ministerija skelbia, kad jūros dugne aptikta šimtai amforų, daugiausia priskiriamų Dressel 1A tipui. Tokios amforos plačiai siejamos su romėnų prekyba Viduržemio jūroje ir dažnai naudotos gabenti vyną bei kitus produktus.

    Be keramikos, identifikuotos ir dvi švininės inkarų dalys, taip pat dar viena iš švino pagaminta konstrukcija. Tokie radiniai gali padėti tiksliau nustatyti laivo konstrukcijos ypatybes, krovinio pobūdį ir galimą maršrutą.

    Tyrimai tęsis, teritorija bus saugoma

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad tai išskirtinis atradimas, atskleidžiantis senovės jūrų prekybos mastą ir maršrutus, kuriais Viduržemio jūra tapo civilizacijų sankirta. Pasak jo, tolesni darbai leis atkurti istoriją ne tik mokslo bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

    „Jūra ir toliau grąžina brangius mūsų istorijos fragmentus, o Mazara del Vallo laivo sudužimas pasakoja apie žmones, maršrutus ir prekybą, pavertusią Viduržemio jūrą civilizacijų kryžkele“, – sakė Alessandro Giuli.

    Atradimas nustatytas po bendros patikros, kurią atliko Carabinieri Kultūros paveldo apsaugos padalinys Palerme, Sicilijos regiono Jūros superintendencija ir Carabinieri povandeninis padalinys Mesinoje. Pranešama, kad tyrimus paskatino privačių asmenų pateikta informacija, o operaciją papildomai rėmė patrulinis laivas iš Trapanio.

    Dabar vietovė bus toliau dokumentuojama, siekiant atkurti archeologinį kontekstą ir parengti apsaugos priemones. Praktikoje tai paprastai reiškia tikslius fotogrametrinius matavimus, radinių žymėjimą, būklės vertinimą ir sprendimus, ar objektus palikti vietoje, ar dalį jų kelti konservavimui.

    Dar vienas radinys netoli Sicilijos

    Vos prieš kelias dienas netoli Sicilijos paskelbta ir apie kitokio pobūdžio atradimą: prie Panarea salos, Eolų salyne, po vandeniu identifikuotas didelis krateris ir nauji hidroterminiai šaltiniai. Šie duomenys svarbūs vertinant povandeninio vulkaninio komplekso raidą ir galimus aktyvumo scenarijus.

    Nurodoma, kad struktūra yra maždaug vienos jūrmylės atstumu į šiaurės rytus nuo Panarea, 60–80 metrų gylyje. Kraterio matmenys įspūdingi, apie 100 metrų ilgio ir 60 metrų pločio, o šalia fiksuotos dujų emisijos iš jūros dugno.

  • Pirmasis „Mafia“ papildymo „Man of Honor“ gameplay: kūrėjai žada daugiau veiksmo Sicilijoje

    Pirmasis „Mafia“ papildymo „Man of Honor“ gameplay: kūrėjai žada daugiau veiksmo Sicilijoje

    Internete pasirodė pirmasis vaizdo įrašas su būsimo „Mafia“ siužetinio papildymo „Man of Honor“ žaidimo eiga. Kūrėjai taip tęsia pernai išleistos ketvirtosios serijos dalies istoriją, kuri sulaukė palankaus žaidėjų įvertinimo.

    Žaidėjai giria sprendimą veiksmą perkelti į XX amžiaus pradžią ir istoriją pasakoti Italijos fone. Tuo pat metu dalis bendruomenės kritikavo palyginti trumpą kampaniją, todėl papildymas pristatomas kaip atsakas į norą gauti daugiau turinio.

    Pirmasis žvilgsnis į 1905 metus

    Daugiau nei trijų minučių trukmės klipas nukelia į 1905 metus ir dar kartą parodo žaidimo kuriamą atmosferą. Matyti dulkėti Sicilijos keliai, ankstyvųjų automobilių era ir aplinka, kurioje svarbi ne tik kova, bet ir judėjimas bei slaptas veikimas.

    Pagal parodytą medžiagą, misijose bus derinami slapstymosi epizodai, automobilių lenktynės ir atviros susišaudymo scenos. Kūrėjai akcentuoja, kad priešai aktyviai medžios pagrindinį veikėją, todėl dalis užduočių bus orientuotos į išlikimą ir greitą sprendimų priėmimą.

    Sugrįžta Enzo ir nauji skyriai

    Pagrindiniu herojumi ir toliau išlieka Enzo, pažįstamas iš pagrindinės žaidimo istorijos. Papildymas tęsis toliau nuo bazinio siužeto ir turėtų labiau atskleisti veikėjo vietą besikeičiančioje Sicilijos nusikalstamo pasaulio hierarchijoje.

    Skelbiama, kad „Man of Honor“ papildys žaidimą dviem naujais skyriais, kurie turėtų pridėti kelias papildomas žaidimo valandas. Išleidimo data numatyta rugpjūčio 14 dieną.

  • Jennifer Lopez Sicilijoje parodė vasaros hitą: „Dolce & Gabbana“ raštas ir netikėti batai

    Jennifer Lopez Sicilijoje parodė vasaros hitą: „Dolce & Gabbana“ raštas ir netikėti batai

    Jennifer Lopez po pasirodymo „Dolce & Gabbana“ renginiuose Italijoje ir toliau demonstravo atostogų sezono madą. Taorminoje, Sicilijoje, ji buvo pastebėta vilkinti vasarišką derinį, kuris iškart patraukė dėmesį spalvomis ir atpažįstamu raštu.

    Atlikėja pasirinko dviejų šio sezono favoričių duetą: švarią baltą ir ryškų oranžinį atspalvį. Tokia spalvų kombinacija ypač populiari šiltuoju metų laiku, nes balta išryškina įdegį, o oranžinė suteikia energijos ir atostogų nuotaikos.

    Didžiausiu akcentu tapo dekoratyvinis printas, įkvėptas itališkos majolikos keramikos. Šis motyvas ne vieną sezoną yra siejamas su „Dolce & Gabbana“ estetika, o vasaros kolekcijose jis reguliariai sugrįžta kaip atpažįstamas Viduržemio jūros regiono ženklas.

    Stilistiškai derinys buvo subalansuotas: trumpas topas su kryžiuotomis petnešėlėmis pabrėžė pečius ir iškirptę, o prigludusios 7/8 ilgio kelnės vizualiai ilgino kojas. Tai sprendimas, kuris atrodo elegantiškai, bet išlieka praktiškas kelionėse ir karštyje.

    Prie ryškaus rašto Jennifer Lopez pasirinko santūrius aksesuarus, kad jie nekonkuruotų su drabužiu. Įvaizdį papildė nedidelė balta rankinė ir tamsūs katės formos akiniai nuo saulės, suteikiantys lengvumo ir aiškios stilistinės krypties.

    Netikėčiausia detalė buvo avalynė: vietoje aukštakulnių basučių ar išskirtinių madingų šlepečių ji avėjo paprastas plokščiapades japoniškas šlepetes. Toks pasirinkimas atspindi pastarųjų sezonų tendenciją, kai komfortas tampa sąmoningu stiliaus elementu net ir prie prabangių drabužių.

    Šis įvaizdis primena, kad vasariška elegancija nebūtinai reiškia sudėtingus derinius ar gausybę detalių. Kartais užtenka aiškios spalvų idėjos, kokybiško kirpimo ir vieno stipraus akcento, kad rezultatas atrodytų prabangiai ir šiuolaikiškai.

  • Jennifer Lopez pribloškė Taorminoje: „Dolce & Gabbana“ suknia su brangakmeniais užgožė visus

    Jennifer Lopez pribloškė Taorminoje: „Dolce & Gabbana“ suknia su brangakmeniais užgožė visus

    Taorminoje, Sicilijoje, surengtas „Dolce & Gabbana“ Alta Moda 2026 kolekcijos pristatymas subūrė mados redaktorius, žvaigždes ir mados namų bičiulius iš įvairių šalių. Renginys akcentavo itališką meistrystę ir rankų darbo kūrinius, siejamus su Made in Italy tradicija.

    Pirmoje eilėje pasirodžiusi Jennifer Lopez tapo viena ryškiausių vakaro viešnių. Dainininkės įvaizdis tiksliai atitiko „Dolce & Gabbana“ estetiką, kur dominuoja maksimalizmas, teatrališkumas ir itin kruopščios detalės.

    Jennifer Lopez vilkėjo bepetę, prie kūno prigludusią, iki žemės siekiančią suknelę iš ankstesnės Alta Moda linijos. Pranešama, kad ji buvo dekoruota rankomis siuvinėtais auksiniais žvyneliais ir papildyta rubinų, smaragdų bei safyrų akcentais.

    Prie suknelės derinta įspūdinga, kristalais nusagstyta pelerina su aukšta stovinčia apykakle ir auksinio šilko pamušalu. Lopez ją paliko prasagstytą, kad pagrindinis dėmesys liktų gausiai dekoruotai suknelei.

    Stilizaciją užbaigė auksinės aukštakulnės, siuvinėtos kristalais, ir miniatiūrinė „Sicily“ rankinė, laikoma vienu atpažįstamiausių „Dolce & Gabbana“ modelių. Prie įvaizdžio derėjo ir rubinais puošta juvelyrika, sustiprinusi prabangos įspūdį.

    Už Jennifer Lopez įvaizdį atsakingi ilgamečiai stilistai Rob Zangardi ir Mariel Haenn, o plaukus suformavo Justine Marjan, pasirinkusi pynę, primenančią karūną. Manikiūrą kūrė Tom Bachik, o makiažą Rokael Lizama, akcentuodami vintažą ir baroko nuotaikas.

    Šis pasirodymas dar kartą parodė, kad prabangaus segmento madoje tvirtai laikosi kryptis, paremta rankų darbu ir demonstratyviu dekoru. Aukštosios mados pristatymuose vis dažniau akcentuojamas amatininkų indėlis, o išskirtinumas kuriamas per tekstūras, siuvinėjimą ir brangius apdailos sprendimus.

  • Etna vėl išsiveržė: pelenų debesis paralyžiavo Siciliją, Katanią supurtė skrydžių chaosas

    Etna vėl išsiveržė: pelenų debesis paralyžiavo Siciliją, Katanią supurtė skrydžių chaosas

    Raudonas įspėjimas aviacijai

    Etna, aktyviausias Europos ugnikalnis, sekmadienio rytą vėl išsiveržė ir į atmosferą išmetė didelį vulkaninių pelenų debesį. Dėl pablogėjusio matomumo ir rizikos orlaivių varikliams Sicilijoje buvo laikinai ribojamas oro eismas.

    Italijos tarnybos rytinėje salos dalyje paskelbė aukščiausio lygio, raudoną aviacijos perspėjimą. Praktikoje tai reiškia, kad skrydžiai gali būti stabdomi, o dalis maršrutų nukreipiama į kitus regiono oro uostus.

    Katanią pasiekė pelenai

    Didžiausias poveikis fiksuotas Katanijos oro uoste, kuris yra arčiausiai Etnos ir dažniausiai pirmasis pajunta pelenų poveikį. Į Kataniją skrendantys lėktuvai buvo nukreipiami į alternatyvius oro uostus, o dalis išvykimų buvo atidėti arba atšaukti.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad sutrikimai palietė 154 skrydžius, įskaitant tarptautinius maršrutus. Kai kuriems reisams leista kilti tik išimtiniais atvejais, kai lėktuvai jau buvo paruošti išvykimui ir buvo užtikrintos saugos sąlygos.

    Dėl staigių ribojimų oro uoste susidarė spūstys, o šimtai keleivių liko laukti sprendimų dėl persėdimų, naujų bilietų ar apgyvendinimo. Oro linijos tokiose situacijose paprastai siūlo perregistravimą į artimiausią įmanomą reisą, tačiau viskas priklauso nuo pelenų sklaidos ir oro erdvės atvėrimo.

    Kodėl pelenai sustabdo skrydžius?

    Vulkaniniai pelenai nėra įprastos dulkės, tai smulkios uolienų ir stiklo dalelės, galinčios pažeisti lėktuvo korpusą, jutiklius ir ypač reaktyvinius variklius. Pelenams patekus į variklio vidų, jie gali lydytis ir kauptis, o tai didina gedimų ir traukos praradimo riziką.

    Skrydžių saugą lemia ne vien pats išsiveržimas, bet ir tai, kuria kryptimi vėjas neša pelenus bei kokiame aukštyje susiformuoja debesis. Todėl net ir esant ramiai situacijai ant žemės, oro eismas gali būti ribojamas, kol specialistai įvertina pelenų koncentraciją ir sklaidos prognozes.

    Kas vyko Etnoje?

    Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas pastarosiomis savaitėmis fiksavo padidėjusį Etnos aktyvumą. Nurodoma, kad dar birželio 26 dieną buvo stebėtas lavos tekėjimas, o vėliau ugnikalnis perėjo į vadinamąją strombolinę fazę.

    Strombolinis aktyvumas siejamas su pasikartojančiais, staigiais sprogimais, kai į orą išmetamos dujos ir vulkaninė medžiaga. Šįkart pelenų ir dujų stulpas, remiantis stebėjimais, pakilo maždaug 1,6 kilometro virš kraterio, o pelenų debesis slinko į pietus ir pietryčius.

    Kelionių planuojantiems į Siciliją ar iš jos rekomenduojama nuolat tikrinti oro uostų ir aviakompanijų pranešimus, ypač Katanijos ir Palermo kryptimis. Situacija prie aktyvių ugnikalnių gali keistis per valandas, o skrydžių tvarkaraščiai tokiais atvejais atnaujinami operatyviai.

  • Etna vėl suaktyvėjo Sicilijoje: pelenų debesis sutrikdė skrydžius, įvestas raudonas pavojus

    Italijos Sicilijoje esantis Etna 2026 metų liepos 5 dieną vėl suaktyvėjo ir į atmosferą išmetė tankų vulkaninių pelenų šleifą. Pelenų debesis, vietos žiniasklaidos teigimu, pradėjo kilti ryte ir per maždaug valandą išsiplėtė, o vėjas jį nunešė į pietus.

    Dėl pelenų keliamo pavojaus aviacijai laikinai sutriko darbas Katnijos-Fontanarosos oro uoste. Pelenai ypač pavojingi reaktyviniams varikliams ir matomumui, todėl net ir trumpalaikės vulkaninės emisijos gali lemti skrydžių atšaukimus ar maršrutų korekcijas.

    Oro uostai ir oro eismo valdymo tarnybos, gavusios pranešimus apie pelenų debesį, paprastai taiko atsargumo principą: uždaromos atskiros oro erdvės zonos, ribojamas nusileidimų skaičius per valandą arba laikinai stabdomas atvykstančių reisų priėmimas. Tokios priemonės leidžia sumažinti riziką, kol patikslinamos pelenų sklaidos prognozės ir stebėjimų duomenys.

    Vietos pranešimais, dalis reisų buvo nukreipti į Palermą, o keleiviams rekomenduota sekti oro bendrovių informaciją dėl vėlavimų ir perkeliamų skrydžių. Italijos vežėjai socialiniuose tinkluose informavo, kad atvykstantys ir išvykstantys reisai gali būti atšaukiami arba perplanuojami.

    Specialistai aktyvumą apibūdina kaip strombolinį: trumpi, ritmiški dujų ir vulkaninių medžiagų pliūpsniai, trunkantys kelias sekundes. Tokia veikla gali greitai sustiprėti arba susilpnėti, tačiau net ir vidutinio intensyvumo pelenų emisijos yra pakankamos, kad paveiktų oro susisiekimą.

    Skelbta, kad ankstesnis lavos srautas, kuris pastarosiomis savaitėmis tekėjo iš plyšio netoli Šiaurės Rytų kraterio, buvo nuslūgęs, tačiau viršūnėje vis dar fiksuojami nedideli sprogimai. Situacija paprastai vertinama pagal seismologinius duomenis, dujų emisijas ir palydovinius stebėjimus.

    Etna laikomas vienu aktyviausių Europos stratovulkanų, o jo aukštis siekia apie 3 350 metrų. Dėl dažnų išsiveržimų ir tankiai apgyvendintų teritorijų aplink kalną, kiekvienas aktyvesnis epizodas atidžiai stebimas civilinės saugos ir vulkanologijos tarnybų.

    Keliaujantiems Sicilijoje svarbiausia sekti oficialius pranešimus, oro uostų atnaujinimus ir oro bendrovių taisykles dėl bilietų keitimo. Esant pelenų krituliams, sveikatos specialistai paprastai rekomenduoja riboti buvimą lauke, ypač turintiems kvėpavimo sutrikimų, ir saugoti akis bei kvėpavimo takus.