CP v2

Tag: Šildymo sezonas

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nauja tvarka nuo spalio 1 dienos

    Nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įtvirtina šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

    Tačiau šis laikotarpis nereiškia, kad visuose daugiabučiuose šildymas automatiškai prasidės tą pačią dieną. Už vidaus patalpų temperatūros palaikymą ir sprendimus dėl šildymo įjungimo konkrečiame name atsako pastato administratorius, bendrija ar kitas pastato valdytojas.

    Kada realiai turi prasidėti šildymas?

    Nors visuotinio šildymo pradžios paskelbimo atsisakoma, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi. Praktikoje šildymas paprastai pradedamas, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, o baigiamas, kai trijų parų vidurkis viršija 10 laipsnių.

    Svarbiausias tikslas išlieka tas pats: patalpose turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei butuose akivaizdžiai per šalta, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali įvertinti situaciją ir paaiškinti taikomą tvarką.

    Nuo ko priklauso, ar šildymas įsijungs automatiškai?

    Modernizuotuose pastatuose, kuriuose įrengti automatiškai reguliuojami šilumos punktai, sistema gali reaguoti į lauko oro temperatūrą ir šilumą reguliuoti automatiškai. Vis dėlto tam būtina, kad pastato šildymo sistema būtų paruošta sezonui ir būtų priimtas sprendimas ją įjungti.

    Senuose, nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymo įjungimas dažnai atliekamas mechaniškai ir priklauso nuo name taikomos tvarkos bei administratoriaus veiksmų. Dėl to skirtinguose pastatuose šiluma gali pasiekti gyventojus nevienodu laiku, net ir esant panašioms oro sąlygoms.

    Kiek kainuos šiluma ir kodėl sąskaitos skiriasi?

    Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualiausia tampa ne tik kaina už kilovatvalandę, bet ir tai, kokia bus galutinė mėnesio sąskaita. Jai įtaką daro lauko oro temperatūra, šildymo trukmė, pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto būklė ir konkretus šilumos suvartojimas name.

    Šilumos tiekėjai primena, kad vienodo ploto butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose pastatuose šilumos poreikis paprastai yra mažesnis, todėl gyventojų išlaidos šildymui gali būti pastebimai mažesnės nei nerenovuotuose daugiabučiuose.

    Jeigu kyla klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto darbo, pirmasis kontaktas turėtų būti namo administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Būtent jie organizuoja sprendimus dėl šildymo įjungimo ir atsako už tinkamą sistemos parengimą sezonui.

  • Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Šildymo sezonas jau ant nosies: ką būtina padaryti dabar, kad vėliau nemokėtumėte brangiau

    Lenkijoje šildymo sezono pradžia nėra pririšta prie konkrečios kalendorinės datos, todėl sprendimas, kada įjungti radiatorius, dažniausiai priklauso nuo orų ir pastato administratoriaus ar šilumos tiekėjo. Nors dienomis dar pasitaiko šiltesnių orų, vėsūs rytai ir naktys sparčiai vėsina pastatų konstrukcijas, o tai greitai pajuntama butuose ir namuose.

    Ekspertai pabrėžia, kad pasiruošimas šildymui svarbus ne tik dėl komforto, bet ir dėl saugumo bei sąskaitų. Laiku atliktos patikros ir paprasti veiksmai gali padėti sumažinti šilumos nuostolius ir išvengti gedimų, kurie sezono įkarštyje kainuoja brangiausiai.

    Kodėl verta pasiruošti iš anksto?

    Pastatui atvėsus, šilumai atkurti prireikia daugiau energijos, todėl pirmosiomis šildymo savaitėmis sąnaudos dažnai būna didesnės. Jei radiatoriai užorinti, termostatai neveikia tiksliai arba cirkuliacija prasta, dalis šilumos tiesiog neišnaudojama, o komfortas vis tiek lieka prastesnis.

    Ne mažiau svarbus ir saugumas: individualiuose namuose šildymo įrenginiai, dūmtraukiai ir ventiliacija turi veikti nepriekaištingai. Gedimai ar netinkama trauka gali didinti gaisro riziką ir kenksmingų dujų patekimą į patalpas.

    Ką patikrinti bute su centriniu šildymu?

    Daugiabučiuose sprendimą dėl šildymo įjungimo paprastai priima administratorius ar bendrija, tačiau gyventojai taip pat gali pasirūpinti savo buto dalimi. Prieš sezoną verta patikrinti, ar radiatoriai šyla tolygiai, ar termostatiniai ventiliai nestriginėja, o patalpose neužstatyti radiatoriai, kad šiluma galėtų laisvai sklisti.

    Jei radiatorius šyla tik iš dalies arba girdisi tekėjimo garsai, dažna priežastis yra oras sistemoje. Tokiais atvejais padeda nuorinimas, o jeigu problema kartojasi visame name, apie tai verta informuoti administratorių, nes tai gali rodyti netinkamai subalansuotą sistemą.

    Ką padaryti name su individualiu šildymu?

    Individualiuose namuose pasiruošimas paprastai apima daugiau punktų, nes atsakomybė tenka pačiam savininkui. Prieš sezoną rekomenduojama atlikti katilo ar šilumos siurblio techninę patikrą, įsitikinti, kad šildymo kontūre pakankamas slėgis, o filtrai ir cirkuliaciniai mazgai švarūs.

    Jei namuose naudojamas kietojo kuro katilas ar krosnis, būtina įvertinti dūmtraukio būklę ir trauką, taip pat pasirūpinti anglies monoksido detektoriumi. Praktika rodo, kad dalis incidentų įvyksta būtent sezono pradžioje, kai įranga būna ilgiau nenaudota, o vartotojai skuba ją paleisti nepatikrinę.

    Norint mažinti išlaidas, svarbūs ir paprasti sprendimai: sandarios langų ir durų tarpinės, tvarkinga vėdinimo sistema, protingai nustatyti termostatai. Pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkami programuojami termostatai ir nuotolinio valdymo sprendimai, leidžiantys palaikyti stabilesnę temperatūrą ir neperšildyti patalpų, kai nieko nėra namuose.

    Šilumos tiekėjai ir pastatų administratoriai primena, kad kilus įtarimui dėl šildymo sistemos darbo, geriau reaguoti iš karto. Ankstyvas gedimų nustatymas sumažina avarijų tikimybę ir padeda šildymo sezoną pasitikti ramiau.

  • Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad mero 2026 metais pasirašytu potvarkiu nustatyta 2026–2027 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės įstaigoms. Pagal dokumentą, šildymas įstaigose turi būti pradedamas nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Tokie sprendimai paprastai aktualiausi mokykloms, darželiams, gydymo, socialinių paslaugų ir kitoms savivaldybės valdomoms įstaigoms. Pradžios data leidžia iš anksto planuoti pastatų ūkio darbus, šilumos punktų parengtį ir atsakingų darbuotojų budėjimus.

    Kada šildymas įjungiamas anksčiau?

    Nors nustatoma bendra sezono pradžios data, praktikoje šildymas gali būti pradedamas ir anksčiau, jei dėl orų atšalimo patalpose nebeužtikrinamas tinkamas mikroklimatas. Sprendimai dėl ankstinimo dažniausiai siejami su pastatų paskirtimi ir jautriomis grupėmis, pavyzdžiui, vaikais ar pacientais.

    Šildymo sezono valdymas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su energijos taupymu ir efektyvumu. Įstaigos paprastai siekia tiksliau reguliuoti temperatūras, derinti šildymo režimus prie realaus užimtumo ir mažinti šilumos nuostolius, kad sąskaitos neaugtų be būtinybės.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Svarbu atskirti savivaldybės įstaigas nuo daugiabučių namų: šis sprendimas tiesiogiai taikomas būtent savivaldybei pavaldžioms įstaigoms. Daugiabučiuose šildymo įjungimo terminai paprastai priklauso nuo atskirų sprendimų ir nustatytų taisyklių, o praktikoje juos dažnai lemia faktinės oro sąlygos.

    Artėjant sezonui įstaigoms įprastai rekomenduojama įsivertinti vidaus sistemų būklę, atlikti reikalingus patikrinimus ir užtikrinti, kad šilumos punktai būtų tinkamai sureguliuoti. Tai padeda išvengti nesklandumų sezono pradžioje ir sumažina avarijų riziką.

  • Fikusas meta lapus ne šiaip sau: jo lapai kaip jutikliai išduoda, kas negerai jūsų namuose

    Fikusas meta lapus ne šiaip sau: jo lapai kaip jutikliai išduoda, kas negerai jūsų namuose

    Fikusai laikomi vienais populiariausių kambarinių augalų, tačiau jie jautrūs mikroklimato pokyčiams. Staigūs temperatūros svyravimai, skersvėjai ar pasikeitusi drėgmė gali sukelti greitą reakciją, kuri dažniausiai pasireiškia lapų kritimu. Toks signalas dažnai rodo ne vien priežiūros klaidas, bet ir netinkamas sąlygas patalpoje.

    Lapų metimas fikusui yra būdas sumažinti vandens netekimą ir taupyti energiją, kai aplinka tampa nepalanki. Jei augalas pradeda sparčiai plikti, verta tai vertinti kaip ankstyvą įspėjimą, kad augalui trūksta stabilumo. Kuo greičiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė sustabdyti procesą.

    Dažniausias kaltininkas: skersvėjai

    Vienas dažniausių lapų kritimo scenarijų susijęs su netinkama vieta namuose. Fikusai prastai toleruoja skersvėjus ir staigų atvėsimą, todėl augalas šalia dažnai varstomo lango, balkoninių durų ar vėdinimo angos gali patirti šoką.

    Jei lapai ima kristi po vėdinimo ar atvėsus orams, verta patikrinti, ar nėra šalto oro srautų ir ar langai pakankamai sandarūs. Svarbu ir tai, kad fikusai nemėgsta dažnų vietos keitimų, todėl nuolatinis stumdymas iš vienos vietos į kitą taip pat gali sukelti stresą.

    Šviesa ir laistymas: dvi klaidos, kurias daro daugelis

    Dar viena priežastis gali būti per mažas apšvietimas, ypač kai augalas laikomas tamsiame kambario kampe. Sutrumpėjus dienoms rudenį ir žiemą, fikusas gauna mažiau šviesos, todėl lėčiau vyksta fotosintezė, o augalas tampa jautresnis bet kokiems papildomiems trikdžiams.

    Ne mažiau svarbus ir laistymas. Perlaistytas fikusas rizikuoja šaknų puviniu, o perdžiovintas patiria vandens trūkumą, todėl abiem atvejais gali pradėti mesti lapus. Praktikoje tai dažnai nutinka, kai laistoma pagal grafiką, o ne pagal žemės drėgnumą ir sezoniškumą.

    Sausas oras per šildymo sezoną

    Fikusai kilę iš šiltesnių ir drėgnesnių regionų, todėl sausas patalpų oras jiems dažnai tampa iššūkiu. Šildymo sezono metu drėgmė namuose neretai stipriai krenta, o tai gali pasireikšti džiūstančiais lapų kraštais, jų ruduojančiomis dėmėmis ir vėlesniu masišku kritimu.

    Jei lapų kraštai pradeda sausėti ar suktis, verta įvertinti, ar patalpose nėra pernelyg sausa ir karšta. Stabilus mikroklimatas, tolygesnė temperatūra ir tinkamas laistymas dažnai yra svarbiausia pagalba augalui, kol jis atsigauna.

    Rudenį dalinis lapų kritimas gali būti ir natūrali reakcija į mažėjantį šviesos kiekį. Vis dėlto gausus ir staigus lapų kritimas paprastai reiškia, kad fikusui reikia skubiai peržiūrėti sąlygas: vietą, skersvėjus, apšvietimą, laistymą ir oro drėgnumą.

  • Spygliuočių ar lapuočių granulės: šis pasirinkimas gali lemti ir šilumą, ir sąskaitas

    Granulinis šildymas pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių pasirinkimų namuose, kuriuose ieškoma automatizuoto, palyginti švaraus ir patogaus kūrenimo sprendimo. Vis dėlto pirkėjams dažnai kyla praktinis klausimas: rinktis spygliuočių granules ar lapuočių, ir ar skirtumas iš tiesų juntamas katilo darbe bei išlaidose.

    Nors abi rūšys gaminamos iš medienos pjuvenų, jų savybės skiriasi: spygliuočiuose natūraliai daugiau dervų, o lapuočiai paprastai pasižymi didesniu tankiu. Dėl to gali skirtis užsikūrimo greitis, degimo stabilumas, peleningumas ir tai, kaip dažnai teks valyti katilą.

    Spygliuočių granulių privalumai

    Spygliuočių, pavyzdžiui, pušies ar eglės, granulės dažnai laikomos universaliu pasirinkimu daugumai šiuolaikinių granulių katilų. Dėl dervingumo jos paprastai lengviau užsidega ir greičiau pasiekia darbo režimą, o tai aktualu, kai katilas dažnai startuoja trumpais ciklais.

    Praktikoje tai dažnai reiškia stabilesnį paleidimą ir mažiau problemų su neužsidegančiu kuru, ypač pereinamaisiais sezonais. Dar vienas dažnas argumentas yra nedidelis pelenų kiekis, tačiau jis labiausiai priklauso ne nuo rūšies, o nuo granulių kokybės ir priemaišų.

    Lapuočių granulės: kada jos pasiteisina

    Lapuočių, pavyzdžiui, ąžuolo ar buko, granulės paprastai būna tankesnės, todėl kai kuriuose įrenginiuose gali degti tolygiau ir kiek lėčiau. Dėl mažesnio dervingumo rečiau minimas lipnių apnašų susidarymas, tačiau šiuolaikiniuose degikliuose skirtumas dažnai nėra esminis, jei kuras yra sertifikuotas.

    Finansiškai lapuočių granulės kartais vilioja kaina, bet vertinti vien jos nepakanka. Svarbu skaičiuoti ne tik už toną, bet ir pagal tai, kiek šilumos realiai gaunate, kaip dažnai tenka valyti katilą, ir ar kuras nesukelia šlako bei sukepimų, kurie didina gedimų riziką.

    Kaip išsirinkti saugiausiai

    Renkantis granules svarbiausia atsižvelgti į katilo ir degiklio reikalavimus bei gamintojo rekomendacijas. Netinkamas kuras gali lemti dažnesnius užsikūrimo trikdžius, didesnes sąnaudas ir daugiau priežiūros, ypač jei granulių sudėtyje yra žievės, smėlio ar kitų priemaišų.

    Patikimiausias orientyras yra kokybės sertifikatai, pavyzdžiui, ENplus A1 arba DINplus, nes jie paprastai reiškia griežtesnę kontrolę dėl drėgmės, peleningumo, mechaninio patvarumo ir priemaišų. Jei renkatės tarp dviejų panašios kainos variantų, dažniausiai laimi tas kuras, kuris užtikrina stabilesnį degimą ir mažiau priežiūros jūsų konkrečiame katile.

  • Nežiemokite: šį šildytuvą verta turėti dar iki sezono – kainos vėliau dažnai kyla

    Nežiemokite: šį šildytuvą verta turėti dar iki sezono – kainos vėliau dažnai kyla

    Papildomas šildymas praverčia ne tik per speigus. Vėsesni rytai ar šaltesni vakarai dar iki oficialios šildymo sezono pradžios dažnai priverčia ieškoti greito sprendimo namams, ypač vonioje ar darbo kambaryje.

    Dažniausiai svarstomi du variantai: termoventiliatorius ir alyvos radiatorius. Abu gali padėti trumpam ar ilgesniam laikui, tačiau skiriasi tuo, kaip greitai sušildo patalpą, kiek triukšmo sukelia ir kaip efektyviai palaiko šilumą.

    Termoventiliatorius sušildo greitai

    Termoventiliatorius įtraukia vėsesnį orą, jį pašildo ir ventiliatoriumi paskirsto atgal į patalpą. Dėl to šiluma juntama beveik iškart, todėl toks prietaisas patogus, kai reikia trumpai ir greitai pakelti temperatūrą.

    Vis dėlto ventiliatorius sukuria nuolatinį garsą, kuris jautresniems žmonėms gali trukdyti ilsėtis ar susikaupti. Išjungus prietaisą, šiluma taip pat greitai dingsta, nes nėra sukauptos šiluminės masės, kuri dar kurį laiką skleistų šilumą.

    Alyvos radiatorius šyla lėčiau, bet ilgiau

    Alyvos radiatoriuje pirmiausia įkaista viduje esanti alyva, tuomet šiluma perduodama korpusui ir aplinkai. Dėl šios konstrukcijos greito šilto oro gūsio nebus, dažniausiai reikia palaukti, kol prietaisas pasieks darbinę temperatūrą.

    Užtat įkaitęs radiatorius šilumą atiduoda ilgiau net ir sumažinus galingumą ar jį išjungus. Kadangi ventiliatoriaus nėra, darbas paprastai būna tylesnis, todėl toks pasirinkimas dažnai labiau tinka miegamajam ar kambariui, kuriame būnama valandų valandas.

    Galia, valdymas ir saugumas

    Renkantis svarbu įvertinti ne tik galingumą, bet ir patalpos dydį bei šilumos nuostolius. Dažnai kaip orientyras minimi apie 2 kW maždaug 20 kvadratinių metrų kambariui, tačiau realus poreikis priklauso nuo pastato šiltinimo, lubų aukščio, langų ir lauko temperatūros.

    Praktiškumą didina termostatas ir keli galios režimai, nes tai leidžia palaikyti stabilesnę temperatūrą nešvaistant elektros. Kasdienybėje tai dažnai svarbiau nei maksimalus skaičius ant dėžutės, ypač jei šildytuvas bus naudojamas reguliariai.

    Saugumas turi būti ne mažiau svarbus už komfortą. Vertėtų ieškoti apsaugos nuo perkaitimo, o jei prietaisas gali būti netyčia užkliudytas, naudinga automatinio išsijungimo funkcija apvirtus.

    Taip pat nereikėtų šildytuvo uždengti ar naudoti kaip drabužių džiovyklės, o statant palikti pakankamai vietos oro cirkuliacijai pagal gamintojo instrukciją. Trumpam ir greitam sušildymui dažnai patogesnis termoventiliatorius, o ilgesniam, ramesniam šildymui labiau pasiteisina alyvos radiatorius.

  • Nuo 2026 metų keičiasi šildymo sezonas: daliai daugiabučių sprendimo nebereikės

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Esminė naujovė ta, kad dalyje daugiabučių šildymo įjungimas ir išjungimas bus siejamas ne su savivaldybės potvarkiu, o su pastato šilumos punkto sprendimais ir faktiniu poreikiu.

    Naujoji tvarka aktuali visiems šilumos vartotojams, tačiau skirtingoms pastatų grupėms ji bus taikoma nevienodai. Šildymo pradžia ir pabaiga priklausys nuo pastate įrengtos šildymo sistemos tipo, šilumos punkto automatizavimo ir pastato nuosavybės formos.

    Kas atsako už parengimą sezonui

    Įstatymo pakeitimai pabrėžia pastato bendrosios nuosavybės valdytojo atsakomybę. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrija arba administratorius, kurie turi užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys specialistai laiku atliktų būtinus darbus.

    Prie privalomų darbų priskiriamas šildymo sistemos patikrinimas, praplovimas, hidrauliniai bandymai, gedimų šalinimas ir kiti remontai. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sezoną turi būti įvertinta sistemos būklė, sandarumas ir parengtis, kad šildymas būtų įjungiamas saugiai ir be trikdžių.

    Kada šildymas bus įjungiamas automatiškiau

    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai su atskyrimu šilumokaičiu, šildymo sezonas pagal naują tvarką prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną. Tokiu atveju savivaldybės sprendimo laukti nebereikės, o šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą.

    Praktiškai šildymą šiuose pastatuose įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį paprastai pasirenka ir jo darbą kontroliuoja pastato valdytojas. Jei šaltasis laikotarpis ateina anksčiau arba užsitęsia ilgiau, šildymas gali prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną arba tęstis po balandžio 30 dienos.

    Jeigu šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra pakyla virš +10 laipsnių, automatika tokiuose šilumos punktuose gali sumažinti šilumos tiekimą arba šildymą laikinai išjungti. Tai yra vienas iš būdų mažinti perteklinį šildymą pereinamaisiais laikotarpiais ir tiksliau prisitaikyti prie realių oro sąlygų.

    Kada sprendimas liks savivaldybei

    Visų kitų daugiabučių ir vienbučių pastatų, kuriuose nėra automatizuotų šilumos punktų arba jie prijungti tiesiogiai prie centralizuotų tinklų be atskyrimo šilumokaičiu, šildymo pradžią ir pabaigą toliau nustatys savivaldybė. Tokiais atvejais sprendimas bus siejamas su šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis nukrenta žemiau +10 laipsnių.

    Savivaldybės sprendimu taip pat bus pradedamas ir baigiamas šildymas savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Tai reiškia, kad daliai vartotojų tvarka iš esmės išliks panaši į iki šiol taikytą, o didžiausi pokyčiai palies pastatus su modernesniais šilumos punktais ir didesniu automatizavimo lygiu.

    „Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas turi užtikrinti, kad sistemos prižiūrėtojas laiku atliktų patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir kitus būtinus darbus“, – nurodoma „Vilkaviškio šilumos tinklai“ pateiktoje informacijoje.

  • Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Meras Erlandas Galaguz susitiko su bendrovių „Visagino energija“ ir „Visagino būstas“ vadovais, dalyvavo vicemerė Aleksandra Grigienė ir savivaldybės administracijos specialistai.

    Susitikime įvertinta, ar šilumos tiekėjas ir pastatų administratorius pasirengę sezono pradžiai, bei kokių veiksmų reikia, kad šilumos tiekimas vyktų sklandžiai. Savivaldybė nurodo, kad atsakingos įmonės patvirtino pasiruošimą ir galimybę užtikrinti stabilų šildymą mieste.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų

    Gyventojams priminta, kad nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios tvarką. Tai reiškia, kad šildymo įjungimo principas taps labiau standartizuotas, o savivaldybių taikomos praktikos bus suvienodintos pagal teisės aktų nuostatas.

    Visaginas pabrėžia turintis svarbų pranašumą: daugiabučių namų šilumos punktai mieste yra modernizuoti ir automatizuoti. Dėl to šildymo sezonas daugiabučiuose galės prasidėti spalio 1 dieną, o pastatų vidaus temperatūra bus palaikoma automatiškai reguliuojant šilumos punktų darbą.

    Ar galima šildytis kitu metu?

    Nors automatizuotas startas numatytas spalio 1 dieną, gyventojai išlaiko galimybę spręsti dėl kitokios datos konkrečiame name. Tam būtinas daugumos gyventojų pritarimas, kai sprendimui pritaria ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučiai, kuriuose gyventojai nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, turės priimti bendrą sprendimą pagal nustatytą balsavimo tvarką. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad automatizuoti šilumos punktai leidžia tiksliau valdyti šilumos kiekį ir mažinti perteklinį vartojimą pereinamaisiais laikotarpiais.

  • Sausa gerklė ir besielektrinantys plaukai? Paprasti būdai sudrėkinti orą be drėkintuvo

    Sausa gerklė ir besielektrinantys plaukai? Paprasti būdai sudrėkinti orą be drėkintuvo

    Šildymo sezonas dažnai atneša ne tik šiltesnius namus, bet ir sausą orą. Tuomet greičiau džiūsta gerklė, oda ima tempti, o plaukai labiau elektrinasi. Vis dėlto sprendimas nebūtinai yra drėkintuvas ar dubuo vandens ant radiatoriaus.

    Pirmiausia verta įsitikinti, ar patalpose tikrai per sausa, nes pojūtis gali klaidinti. Paprastas higrometras greitai parodo santykinę oro drėgmę, o tai leidžia pasirinkti tinkamas priemones. Dažniausiai komforto riba laikoma maždaug 40–60 proc., tačiau svarbiausia vengti kraštutinumų.

    Ką rodo higrometras?

    Jei drėgmė nuolat labai žema, pirmas žingsnis dažnai yra sumažinti kambario temperatūrą. Kuo patalpose šilčiau, tuo santykinė drėgmė paprastai būna mažesnė ir sausumas jaučiamas stipriau. Kartais užtenka temperatūrą sumažinti vos vienu laipsniu, kad diskomfortas sumažėtų.

    Taip pat padeda trumpas, intensyvus vėdinimas kelis kartus per dieną, ypač jei namuose nuolat veikia šildymas. Ilgai laikomas praviras langas gali atvėsinti sienas ir kampus, o tai kai kuriais atvejais didina kondensato riziką. Dėl to dažnai efektyviau vėdinti trumpai, bet reguliariai.

    Kodėl ne visada tinka vanduo ant radiatoriaus?

    Dubuo ar indas su vandeniu ant radiatoriaus iš tiesų garina vandenį, tačiau šis būdas yra sunkiai kontroliuojamas. Neaišku, kiek drėgmės realiai patenka į orą skirtinguose kambariuose, o pats indas ilgainiui gali tapti kalkių nuosėdų ar nešvarumų šaltiniu. Be to, toks sprendimas neleidžia tiksliai palaikyti pasirinkto drėgmės lygio.

    Jei norisi pakelti drėgmę be papildomų įrenginių, laikinai gali padėti ir skalbinių džiovinimas namuose, tačiau svarbu nepersistengti. Po džiovinimo būtina išvėdinti patalpas, kad drėgmė netaptų per didelė ir nepradėtų kauptis ant langų ar šaltesnių paviršių. Ilgalaikis per didelės drėgmės fonas siejamas su didesne pelėsio rizika.

    Kada verta rinktis drėkintuvą?

    Jei higrometras rodo, kad oras per sausas ilgą laiką, o paprastos priemonės nepadeda, tuomet prasminga svarstyti drėkintuvą su drėgmės lygio nustatymu. Tokie įrenginiai leidžia palaikyti pastovesnį rezultatą ir išvengti situacijos, kai patalpos perdrėkinamos. Svarbiausia taisyklė čia yra priežiūra: vanduo turi būti keičiamas reguliariai, o įrenginys periodiškai valomas.

    Praktinis kelias dažniausiai paprastas: išmatuokite drėgmę, koreguokite temperatūrą, įveskite trumpą vėdinimo rutiną ir stebėkite pokytį. Taip lengviau rasti balansą, kai namuose nėra nei per sausa, nei per drėgna.

  • Turite šilumos siurblį? Prieš šalčius verta koreguoti šildymo kreivę ir palikti sistemą stabilią

    Artėjant šildymo sezonui dalis šilumos siurblių naudotojų skuba keisti nustatymus taip, kaip buvo įpratę su dujiniais ar kieto kuro katilais. Specialistai perspėja, kad dažnas temperatūrų „tampymas“ šilumos siurbliui dažniau kenkia nei padeda, nes efektyvumas geriausias tuomet, kai sistema dirba stabiliai.

    Dažniausia klaida yra ryškiai mažinti patalpų temperatūrą naktį ir ryte bandyti „atsigriebti“ staigiai keliant šildymo parametrus. Toks režimas gali didinti siurblio paleidimų skaičių, skatinti dažnesnį įsijungimą ir išsijungimą, o tai ilgainiui siejama su didesnėmis sąnaudomis ir didesniu komponentų dėvėjimusi.

    Prieš šalčius svarbiausia peržiūrėti ne „maksimalią temperatūrą“, o automatikos logiką, kuri prisitaiko prie oro sąlygų. Pagrindinis raktažodis čia yra šildymo kreivė: ji nusako ryšį tarp lauko temperatūros ir į šildymo sistemą tiekiamo vandens temperatūros.

    Kas yra šildymo kreivė?

    Šildymo kreivė leidžia šilumos siurbliui automatiškai pakelti tiekiamo vandens temperatūrą, kai lauke šąla, ir sumažinti, kai lauke šilčiau. Praktikoje tai reiškia, kad nereikia rankiniu būdu „užfiksuoti“ vienos pastovios padavimo temperatūros ir nuolat ją koreguoti pagal nuojautą.

    „Vietoje rankinio temperatūros nustatinėjimo geriau patikėti darbą orų kompensacijai: kuo šalčiau lauke, tuo aukštesnė tiekiamo vandens temperatūra“, – aiškina šildymo sistemų specialistai.

    Teisingai parinkta šildymo kreivė padeda palaikyti komfortą be didelių svyravimų ir dažniausiai leidžia dirbti žemesnėmis temperatūromis, kas ypač svarbu siekiant geresnio sezoninio naudingumo. Tai aktualu tiek grindiniam šildymui, tiek radiatorinėms sistemoms, nors jų nustatymai paprastai skiriasi.

    Į ką dar atkreipti dėmesį?

    Nustatymai visada priklauso nuo konkretaus būsto ir įrangos: šilumos siurblio tipo, šildymo sistemos, buferinės talpos buvimo ir pastato šiluminės izoliacijos. Dėl to vieno „universalaus skaičiaus“ nėra, tačiau pats principas dažniausiai tas pats: mažiau staigių pokyčių, daugiau stabilumo.

    Ne mažiau svarbus yra tinkamas srautas sistemoje, nes per mažas ar per didelis cirkuliacijos debitas gali mažinti efektyvumą ir kelti triukšmą ar diskomfortą. Taip pat rekomenduojama reguliariai apžiūrėti lauko bloką, kad jis nebūtų užneštas lapais, purvu ar sniegu, o oro pratekėjimas nebūtų apribotas.

    Praktinis tikslas prieš žiemą paprastai paprastas: sureguliuoti šildymo kreivę taip, kad namuose būtų šilta, o tiekiamo vandens temperatūra būtų kuo žemesnė, kiek leidžia sistema. Jei koregavimai daromi po truputį ir paliekama laiko sistemai „susistovėti“, dažniausiai pavyksta pasiekti ir komfortą, ir mažesnes sąnaudas.