CP v2

Tag: Šildymo sezonas

  • Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    Šildymo sezonas baigiamas: kodėl 2025–2026 metais sąskaitas labiausiai išpūtė PVM ir šalčiai

    2025–2026 metų šildymo sezonas daugeliui gyventojų buvo brangesnis nei ankstesnis, o didžiausią įtaką galutinėms sąskaitoms turėjo du veiksniai: šaltesni orai ir pasikeitęs pridėtinės vertės mokesčio tarifas šilumai. Nors šilumos kaina kilovatvalandei svyravo palyginti nedaug, galutinė suma kvite augo dėl didesnio suvartojimo ir aukštesnio PVM.

    Savivaldybės šildymo sezono pabaigą šiemet skelbė skirtingu metu. Panevėžio mieste ir Panevėžio, Kupiškio, Kėdainių, Pasvalio rajonuose šildymas baigiamas nuo 2026 metų balandžio 30 dienos, o Rokiškio ir Zarasų rajonuose – nuo 2026 metų gegužės 4 dienos.

    Kainos kito, bet lemiamas buvo PVM

    AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina sezono metu (nuo spalio iki balandžio) svyravo nuo 6,28 cento už kilovatvalandę iki 8,20 cento už kilovatvalandę be PVM. Vidutinė sezono kaina gyventojams siekė 7,17 cento už kilovatvalandę be PVM, o bendrovė skelbė, kad jos tarifas išliko tarp mažiausių šalyje.

    Tačiau svarbiausias pokytis vartotojams buvo mokestinis: nuo 2025 metų spalio 1 dienos iki metų pabaigos šilumai taikytas 9 proc. PVM tarifas, o nuo 2026 metų sausio 1 dienos – 21 proc. tarifas. Tai reiškia, kad net ir nepasikeitus šilumos kainai be PVM, galutinė suma vartotojams išauga vien dėl didesnio mokesčio dalies.

    Šaltesni mėnesiai padidino suvartojimą

    Antroji priežastis – meteorologinės sąlygos. 2026 metų sausį ir vasarį vidutinė lauko oro temperatūra siekė apie 9 laipsnius šalčio, todėl šilumos suvartojimas natūraliai augo, ypač prastesnės energinės klasės daugiabučiuose.

    Palyginimui, 2024–2025 metų sezono šalčiausią mėnesį, vasarį, vidutinė oro temperatūra buvo apie 2,6 laipsnio šalčio. Toks skirtumas paprastai reikšmingai padidina šildymo poreikį, todėl net ir nedidelis tarifo pokytis per mėnesį gali virsti juntamai didesne sąskaita.

    Kas vyksta pasibaigus sezonui

    Pasibaigus šildymo sezonui, šilumos tiekėjai pradeda pasirengimą kitam laikotarpiui: vykdomi kasmetiniai hidrauliniai bandymai, planiniai remontai ir tinklų priežiūros darbai. Šie procesai būtini tam, kad kitą sezoną šilumos tiekimas būtų saugus ir patikimas, o avarijų rizika sumažėtų.

    Bendrovė taip pat akcentuoja investicijas į šilumos ūkio modernizavimą, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir tinklų atnaujinimą. Tokios priemonės paprastai leidžia mažinti kuro sąnaudas, stabilizuoti kainas ir mažinti taršą, nors galutinę vartotojų mokamą sumą vis tiek stipriai veikia mokesčiai ir konkretaus sezono temperatūros.

  • Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Slovakija įpareigojo SPP sukaupti 17,5 TWh dujų: kiek tai kainuos valstybei ir kodėl dabar

    Privalomas kaupimo grafikas

    Slovakijos vyriausybė nustatė privalomą gamtinių dujų kaupimo grafiką valstybinei energetikos bendrovei SPP, siekdama užsitikrinti tiekimo saugumą artėjančiam šildymo sezonui. Sprendimas reiškia, kad dalis atsargų bus kaupiama ne pagal komercinę logiką, o pagal valstybės nustatytą poreikį.

    Pagal nustatytą planą SPP iki liepos 1 dienos privalo turėti 5,6 TWh dujų, iki rugsėjo 1 dienos atsargos turi pasiekti 13 TWh. Didžiausias reikalavimas numatytas laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 1 dienos, kai 17,5 TWh lygis turi būti pasiektas bent vieną dieną.

    Ką reiškia 17,5 TWh?

    Galutinis tikslas atitinka maždaug 1,6 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Toks dydis paprastai vertinamas kaip reikšminga nacionalinių atsargų dalis, leidžianti sumažinti riziką, jei žiemą išaugtų suvartojimas ar sutriktų importo srautai.

    Pačiai SPP, kaip nurodoma viešai aptartuose skaičiavimuose, savo klientų portfelio poreikiams pakaktų apie 8 TWh. Tačiau vyriausybė reikalauja papildomai sukaupti dar 9,5 TWh, kad atsargos veiktų kaip platesnė nacionalinė saugumo priemonė, o ne tik įmonės komercinis rezervas.

    Kodėl rinkai tai nepatrauklu?

    Vyriausybė sprendimą grindžia tuo, kad dabartinėmis rinkos sąlygomis didelio masto kaupimas komerciniams žaidėjams gali būti finansiškai nepatrauklus. Viena priežasčių yra santykinai mažas skirtumas tarp vasaros ir žiemos dujų kainų, dėl kurio sandėliavimas, kaip pelno strategija, praranda patrauklumą.

    Energetikos rinkoje atsargų kaupimo ekonomika dažnai remiasi sezoniškumu: pigiau įsigyti dujas vasarą, o žiemą jų vertė būna didesnė. Kai šis kainų skirtumas susitraukia, sandėliavimo sąnaudos ir rizikos gali viršyti galimą naudą, todėl valstybė renkasi įpareigojimus ir kompensavimo mechanizmą.

    Kiek kainuos ir kaip bus kompensuojama?

    Valstybė numato kompensuoti SPP grynąsias papildomų apimčių sąnaudas, įskaitant sandėliavimo pajėgumų rezervavimą ir su prekės praradimais susijusius nuostolius. Bendra numatoma šių įsipareigojimų kaina siekia apie 64 mln. eurų.

    Skelbiama, kad kompensavimo praktika gali būti įgyvendinta mažinant dividendus, kuriuos SPP įprastai perveda į valstybės biudžetą. Tokiu būdu valstybė faktiškai padengtų papildomas išlaidas ne per tiesioginę išmoką, o per mažesnes įplaukas iš valdomos įmonės.

    „Dabartinės rinkos sąlygos, ypač mažas vasaros ir žiemos kainų skirtumas, daro didelį kaupimą komerciškai nepatrauklų“, – sakė dujų rinkos specialistas Brendanas A’Hearns.

    Šis modelis rodo platesnę tendenciją Europoje, kai energetinio saugumo tikslai vis dažniau derinami su valstybės vaidmens stiprinimu kritinės infrastruktūros ir atsargų valdyme. Tokie sprendimai paprastai vertinami kaip draudimas nuo tiekimo šokų, tačiau kartu kelia klausimų dėl to, kaip sąnaudos ilgainiui pasiskirstys tarp biudžeto, įmonės finansų ir galutinių vartotojų.

  • Pakruojo rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: ką turi padaryti daugiabučių bendrijos ir administratoriai

    Pakruojo rajone skelbiama šildymo sezono pabaiga: ką turi padaryti daugiabučių bendrijos ir administratoriai

    Pakruojo rajono savivaldybė informuoja, kad mero balandžio 30 dienos potvarkiu nuo 2026 metų gegužės 4 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Tai reiškia, kad centralizuotai šildomuose pastatuose šilumos tiekimas pagal savivaldybės nustatytą tvarką turi būti nutrauktas nuo nurodytos datos.

    Vis dėlto savivaldybė pabrėžia, kad daugiabučių namų bendrijų pirmininkai, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys ir daugiabučių namų administratoriai gali priimti sprendimą šildymą baigti kitu laiku nei nustatyta savivaldybės. Praktikoje tai aktualu, kai dalis gyventojų siekia šildymą išjungti anksčiau dėl mažesnių sąskaitų arba, atvėsus orams, prašo jį tęsti ilgiau.

    Jeigu nusprendžiama šildymą baigti kitu laiku, apie tokį sprendimą nustatyta tvarka reikia informuoti šilumos tiekėją. Savivaldybės pateikta informacija numato, kad šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas turi išduoti leidimą sprendimui įgyvendinti.

    Šildymo sezono pabaiga paprastai siejama ne tik su kalendorine data, bet ir su faktinėmis oro sąlygomis bei gyventojų komfortu. Savivaldybės sprendimai dažniausiai priimami įvertinus temperatūrų tendencijas, tačiau galutinį sprendimą dėl konkretaus namo, kai tai leidžia tvarka, gali lemti ir pačių gyventojų priimti sprendimai per bendriją ar administratorių.

    Pakruojo rajono savivaldybė gyventojams ir atsakingiems asmenims primena laiku suderinti veiksmus su šilumos tiekėju, kad sprendimai dėl šildymo nutraukimo būtų įgyvendinti sklandžiai ir pagal galiojančią tvarką.

  • Tarpai laminato grindyse erzina? Šis paprastas būdas juos užpildyti gali išgelbėti vaizdą

    Tarpai laminato grindyse erzina? Šis paprastas būdas juos užpildyti gali išgelbėti vaizdą

    Tarpai tarp laminato ar medinių grindų lentų daugelyje namų atsiranda po kurio laiko, net jei danga iš pradžių atrodė idealiai. Dažniausiai tai nereiškia, kad reikia ardyti visas grindis, tačiau signalas ignoruoti problemos irgi nevertas.

    Grindų danga kasdien reaguoja į temperatūros ir drėgmės pokyčius. Kai patalpose oras sausas, mediena ir kai kurie pagrindo sluoksniai traukiasi, o kai drėgmė pakyla, danga gali plėstis ir net deformuotis. Dėl to tarpai gali didėti būtent šildymo sezono metu, kai patalpų oras išsausėja.

    Kodėl atsiranda tarpai?

    Viena dažniausių priežasčių – natūralus medžiagų judėjimas, ypač jei patalpose drėgmė svyruoja. Specialistai dažnai primena, kad gyvenamosiose patalpose komfortiška santykinė drėgmė paprastai laikoma apie 40–60 proc., o nukritus žemiau šios ribos mediena linkusi trauktis.

    Ne mažiau svarbios ir montavimo klaidos, kurios išryškėja ne iš karto. Jei pagrindas buvo nelygus, per drėgnas arba nepaliktos reikiamos deformacinės siūlės prie sienų, grindys gali pradėti skėstis, kilti ar „vaikščioti“, o tarpai tampa pirmu matomu požymiu.

    Ką daryti su mažais plyšiais?

    Jei tarpai nedideli, dažnai pakanka juos užmaskuoti užpildu, pritaikytu būtent grindims. Tam naudojamas medienos glaistas arba elastinga užpildymo masė, kurią galima parinkti pagal atspalvį ir, jai išdžiūvus, švelniai sulyginti su paviršiumi.

    Alternatyva – skystas kamštis ar kiti elastingi sandarikliai, skirti medienai ir grindų siūlėms. Svarbiausia, kad medžiaga išliktų elastinga, nes per standus užpildas judant dangai gali sutrūkinėti ir vizualiai dar labiau išryškinti problemą.

    Kada prireikia kitų sprendimų?

    Jei tarpai aiškiai matomi arba jų daugėja, vien kosmetinio užpildymo gali neužtekti. Tokiais atvejais verta įvertinti, ar plokštės nėra pasislinkusios: kartais padeda mechaninis suartinimas, naudojant spaudimo juostas ar kitus grindų suveržimo sprendimus.

    Kai pažeidimai didesni, praktiškiausia išeitis neretai yra atskirų lentų ar plokščių keitimas, ypač jei po įrengimo liko atsarginių elementų. Jei tarpai kartojasi keliose vietose arba grindys pradeda banguoti, verta kreiptis į meistrus ir įvertinti pagrindo būklę bei drėgmės režimą.

  • Kelmės rajone baigiamas šildymo sezonas: balandžio 30 dieną – paskutinė centrinio šildymo diena

    Kelmės rajone baigiamas šildymo sezonas: balandžio 30 dieną – paskutinė centrinio šildymo diena

    Kelmės rajone oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Savivaldybė informuoja, kad balandžio 30 dieną yra paskutinė diena, kai gyventojams bus tiekiamas centralizuotas šildymas.

    Toks sprendimas paprastai priimamas įvertinus faktines lauko temperatūras ir trumpalaikę prognozę, taip pat siekiant subalansuoti gyventojų komfortą ir šilumos kainos kaštus. Praktikoje šildymas dažniausiai išjungiamas tada, kai kelias dienas iš eilės vyrauja pakankamai šilti orai.

    Svarbu žinoti, kad šildymo sezono pabaiga ne visada reiškia identišką situaciją visiems. Daugiabučiuose dalis gyventojų gali jausti didesnį vėsumą dėl skirtingos namo būklės, šilumos nuostolių ar buto vietos pastate, todėl pereinamuoju laikotarpiu itin išryškėja pastatų renovacijos ir šilumos taupymo sprendimų reikšmė.

    Gyventojams, kurie planuoja reguliuoti šilumos vartojimą ar turi klausimų dėl sąskaitų skaičiavimo pereinamuoju laikotarpiu, rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių arba šilumos tiekėją. Taip pat verta pasitikrinti, ar po sezono pabaigos šildymo sistema veikia tvarkingai, ypač jei buvo pastebimi netolygūs radiatoriai ar kiti sutrikimai.

    Nors šildymo sezono pabaiga dažnai siejama su mažesnėmis išlaidomis, vėsesnėmis naktimis komfortą gali lemti ir tinkamas vėdinimas bei drėgmės kontrolė. Specialistai primena, kad pavasarį staigūs temperatūrų svyravimai gali didinti kondensato riziką, todėl svarbu palaikyti subalansuotą mikroklimatą namuose.

  • 2025–2026 šildymo sezono pamokos: šalta žiema ir 21 proc. PVM sąskaitas kilstelėjo labiausiai

    Kas labiausiai didino sąskaitas

    2025–2026 metų šildymo sezonas Lietuvoje išsiskyrė dviem veiksniais, kurie tiesiogiai atsispindėjo gyventojų mokėjimuose: gerokai šaltesniais sausio ir vasario orais bei nuo 2026 metų sausio centralizuotai tiekiamai šilumai pradėtu taikyti 21 proc. PVM tarifu.

    Šilumos suvartojimą pastatuose pirmiausia lemia lauko oro temperatūra, o šį sezoną ji buvo žemesnė nei pastaraisiais metais. Dėl to šilumos poreikis šildomam ploto vienetui vidutiniškai augo, o šalčiausiais mėnesiais kai kuriuose pastatuose šuolis buvo itin ryškus.

    Palyginus su ankstesniu sezonu, santykinis šilumos suvartojimas šildomam ploto vienetui buvo vidutiniškai apie 21 proc. didesnis. Sausio ir vasario mėnesiais atskirais atvejais šilumos energijos suvartota net 60–80 proc. daugiau nei įprastai, todėl net ir nepasikeitus kainai už kilovatvalandę bendra sąskaita augtų vien dėl didesnio vartojimo.

    Kartu prisidėjo ir mokesčių pokytis: PVM yra proporcingas galutinei sąskaitai, todėl jo padidinimas labiausiai „įkando“ būtent tada, kai dėl šalčių šilumos reikėjo daugiausia. Tai sustiprino sezono „piko“ efektą, ypač didesniuose ir prasčiau apšiltintuose butuose.

    Kainų pokytis ir PVM įtaka

    Vidutinė galutinė šilumos kaina gyventojams 2025–2026 metų sezono lapkričio–kovo laikotarpiu buvo apie 12 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Pagrindinė priežastis įvardijama PVM lengvatos panaikinimas, kai vietoje 9 proc. tarifo pradėtas taikyti 21 proc. tarifas.

    Nors sezoną lydėjo ir bendras energijos išteklių brangimas, apžvalgose pabrėžiama, kad be PVM pokyčio vidutinė šilumos kaina centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje galėjo išlikti panaši į ankstesnių metų. Tam įtakos turėjo technologinis efektyvumas ir didesnės parduodamos šilumos apimtys šaltesnę žiemą.

    Šalčiai turėjo įtakos ne tik centralizuotam šildymui: išaugus šilumos poreikiui brango biokuro grandinės elementai, o individualiuose ūkiuose suintensyvėjo malkų ir granulių paklausa. Taip pat daliai gyventojų išryškėjo šilumos siurblių ribos esant ekstremalesnei temperatūrai, kai elektros sąnaudos išauga, o kai kuriuose sprendimuose gali prireikti papildomo šildymo šaltinio.

    Skirtinguose miestuose galutinė šilumos kaina išlieka nevienoda, nes ją lemia vietinis kuro krepšelis, tinklų būklė, gamybos technologijos ir reguliuojamos sąnaudos. Dėl to vienos savivaldybės gyventojams sezono „smūgis“ gali būti juntamas labiau nei kitur net ir esant panašiam butų energiniam efektyvumui.

    Kiek mokėjo skirtingų būstų gyventojai

    Preliminariais skaičiavimais, tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose šildymas per 2025–2026 metų sezoną vidutiniškai kainavo apie 2,18 euro už kvadratinį metrą. Prieš metus analogiškas vidurkis siekė apie 1,56 euro už kvadratinį metrą.

    Energiškai efektyviuose daugiabučiuose mokėjimai buvo mažesni: šį sezoną jie siekė apie 0,91 euro už kvadratinį metrą, kai prieš metus buvo apie 0,55 euro už kvadratinį metrą. Skirtumas rodo, kad pastato būklė ir energinis efektyvumas tampa dar svarbesni, kai kartu veikia ir šalčio, ir mokesčių veiksniai.

    Didžiausias papildomas krūvis teko prastos kokybės didesniems butams, kuriuose šilumos suvartojimas išlieka aukštas net ir įprastomis žiemomis. Skaičiuojama, kad PVM padidėjimas vien sausio ir vasario mėnesiais kai kuriais atvejais galėjo pridėti papildomus 20–30 eurų prie šildymo sąskaitos.

    Renovuotuose ar gerai apšiltintuose pastatuose PVM lengvatos panaikinimo efektas net ir šalčiausiais mėnesiais dažniausiai buvo gerokai mažesnis, nes pati apmokestinama bazė yra mažesnė. Tai reiškia, kad energinis efektyvumas tampa ne tik komforto, bet ir mokestinės rizikos mažinimo priemone.

    Jei 21 proc. PVM tarifas centralizuotai tiekiamai šilumai išliks ir toliau, sąskaitų skirtumas tarp taupių ir neefektyvių pastatų, tikėtina, išliks ryškus ir ateinančiais sezonais. Praktikoje tai reiškia, kad renovacijos, šildymo sistemų balansavimo ir šilumos punktų modernizavimo nauda gyventojams bus lengviau pamatuojama sąskaitose.

    Gyventojams rekomenduojama aktyviau domėtis savo pastato šilumos suvartojimo priežastimis ir prašyti administratoriaus ar šildymo sistemos prižiūrėtojo aiškiai įvardyti, kur slypi didžiausios netektys. Net ir be didelių investicijų dažnai įmanoma sumažinti sąnaudas sureguliavus vidaus sistemą, sutvarkius rūsio ir laiptinių šilumos ūkį bei aiškiau kontroliuojant temperatūrinius režimus.

  • Visagine šildymo sezonas baigiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Visagine šildymo sezonas baigiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams ir įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad 2025–2026 metų šildymo sezonas mieste bus nutrauktas 2026 metų balandžio 30 dieną. Toks sprendimas reiškia, kad nuo šios datos centralizuotai tiekiama šiluma daugiabučiams ir daliai įstaigų nebus tiekiama.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai siejama su faktinėmis oro sąlygomis ir vidutine lauko temperatūra, taip pat vertinamas gyventojų ir įstaigų poreikis. Praktiškai tai yra momentas, kai šilumos tiekimas nutraukiamas šilumos punktuose, o pastatų vidaus sistemos pereina į nešildymo režimą.

    Gyventojams tai dažniausiai reiškia mažesnes sąskaitas už šilumą už balandį ir nebegaunamą šildymo paslaugą nuo nurodytos datos. Jeigu pavasaris pasitaiko vėsesnis, komforto pojūtis butuose labiausiai priklauso nuo pastato energinio efektyvumo, vėdinimo įpročių ir to, ar laiptinėse bei bendrose erdvėse išlieka pakankama temperatūra.

    Švietimo, sveikatos ir socialinės globos įstaigoms šildymo sezono pabaiga taip pat svarbi dėl vidaus temperatūros režimo užtikrinimo. Jei orai staiga atvėstų, savivaldybės paprastai vertina galimybę koreguoti sprendimus, tačiau konkrečios tvarkos ir terminai priklauso nuo vietinių administracinių sprendimų.

    Visagino savivaldybė gyventojams primena, kad pasibaigus šildymo sezonui verta atkreipti dėmesį į namų ūkio įpročius: mažiau vėdinti patalpas ilgai laikant pravirus langus, o rinktis trumpą intensyvų vėdinimą, taip pat stebėti, ar bute nėra perteklinės drėgmės. Tai aktualu pereinamuoju laikotarpiu, kai šiluma jau nebetiekiama, bet orai dar gali būti permainingi.

  • Molėtų rajone baigiamas šildymo sezonas: meras nustatė 2025–2026 metų pabaigos datą

    Molėtų rajono savivaldybė pranešė, kad baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus faktinę lauko temperatūrą ir šildymo sezono pradžią bei pabaigą reglamentuojančius teisės aktus.

    Savivaldybės mero potvarkiu 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga Molėtų rajone nustatyta 2026 metais balandžio 30 dieną. Ši data reiškia, kad nuo jos centralizuoto šilumos tiekimo režimas pereina į nešildymo laikotarpį, jei atskirais atvejais nenusprendžiama kitaip.

    Praktikoje šildymo sezono pabaiga dažniausiai siejama su tuo, kad šilumos tiekimas gyvenamiesiems ir viešiesiems pastatams stabdomas, kai kelias paras iš eilės vidutinė lauko temperatūra viršija nustatytą ribą. Savivaldybės sprendimai paprastai orientuojami į gyventojų komfortą, energijos taupymą ir realias meteorologines sąlygas.

    Gyventojams svarbu įsivertinti, kad pasibaigus šildymo sezonui keičiasi šilumos suvartojimas ir sąskaitų dydžiai, o namų administratoriai bei šilumos punktus prižiūrinčios įmonės gali pradėti planuoti profilaktinius patikrinimus. Jei pastate šiluma dar reikalinga dėl specifinių sąlygų, sprendimai dažniausiai derinami atskirai pagal nustatytą tvarką.

    Molėtų rajono savivaldybė taip pat primena, kad savivaldybės interneto svetainėje naudojami slapukai, skirti statistikos ir rinkodaros tikslams. Vartotojai gali pasirinkti sutikti su slapukų naudojimu arba tęsti naršymą pagal svetainėje pateikiamas nuostatas.

  • Tauragės rajone nuo gegužės 1 dienos baigiamas šildymo sezonas: atjungimas numatytas iki gegužės 5 dienos

    Tauragės rajono savivaldybėje mero potvarkiu nuo gegužės 1 dienos skelbiama 2025–2026 metų šildymo sezono pabaiga. Savivaldybė nurodo, kad centralizuotai tiekiama šiluma vartotojams turėtų būti visiškai atjungta iki gegužės 5 dienos.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse paprastai skelbiama įvertinus faktines lauko oro temperatūras ir prognozes, kad būtų išlaikytas komfortas bei nepažeistos higienos normos. Praktikoje sprendimai taip pat siejami su energijos vartojimo efektyvumu ir gyventojų sąskaitomis už šildymą pereinamuoju laikotarpiu.

    Gyventojai gali spręsti patys

    Priminta, kad šilumos vartotojai ir daugiabučių butų bei kitų patalpų savininkai turi teisę patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos. Tai galima padaryti suderinus sprendimą su šilumos tiekėju ir laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

    Tokia galimybė aktuali namams, kuriuose bendru sutarimu siekiama šildymą atjungti anksčiau arba, atvėsus orams, trumpam pratęsti šildymą. Sprendimai dažniausiai priimami įvertinus pastato būklę, šilumos mazgo reguliavimo galimybes ir gyventojų poreikius.

    Šilumos kaina ir ankstesni terminai

    Savivaldybė skelbia, kad šį šildymo sezoną tauragiškiams šilumos kaina vidutiniškai siekė 6,69 ct/kWh be PVM ir buvo viena mažiausių Lietuvoje. Šilumos kainos šalyje paprastai kinta priklausomai nuo naudojamo kuro struktūros, rinkos kainų ir gamybos efektyvumo.

    Taip pat pateikti ankstesni terminai: praėjusiais metais šildymo sezonas Tauragėje baigtas gegužės 15 dieną, o dar metais anksčiau – balandžio 29 dieną. Savivaldybės sprendimu šiemet šildymo sezonas užbaigiamas anksčiau nei pernai, tačiau vėliau nei užpernai.

  • Kaunas baigia šildymo sezoną: ką daryti, jei daugiabučio gyventojai nori šildyti ilgiau

    Kaunas baigia šildymo sezoną: ką daryti, jei daugiabučio gyventojai nori šildyti ilgiau

    Kaune nuo gegužės 4 dienos oficialiai baigiamas šildymo sezonas. Savivaldybė sprendimą aiškina artimiausių dienų orų prognozėmis ir kelių parų laikotarpiu išsilaikančia aukštesne temperatūra.

    Gyventojams svarbu žinoti, kad oficiali šildymo sezono pabaiga nebūtinai reiškia, jog radiatoriai turi atvėsti visame mieste vienodai. Daugiabučių namų šilumos vartotojai turi teisę patys apsispręsti dėl šildymo pabaigos ir, esant poreikiui, ją atidėti.

    Jeigu namo gyventojai nori šildymą pratęsti, reikėtų kreiptis į daugiabučio bendrojo naudojimo objektų valdytoją ar administratorių. Sprendimui paprastai reikalingas daugumos bendraturčių pritarimas, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad namas gali pasirinkti šildyti ilgiau, jei dalis butų dar jaučia diskomfortą dėl vėsių naktų, didesnės drėgmės ar šilumos poreikio šeimoms su mažais vaikais. Toks sprendimas dažniausiai priimamas įvertinus ir tai, kad papildomos dienos ar savaitė gali turėti įtakos galutinėms sąskaitoms.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys į kompensacijų tvarką: nuo oficialios šildymo sezono pabaigos datos kompensacijos už patalpų šildymui suvartotą šilumą paprastai nebeskaičiuojamos. Kompensacijos gali būti taikomos tik karštam vandeniui paruošti sunaudotai šilumai.

    Šiemet Kaunas šildymo sezoną užbaigia vėliau nei kai kuriais ankstesniais metais, nes pavasaris buvo permainingas, o vėsesni orai užsitęsė. Tokiose situacijose savivaldybės sprendimai dažnai derinami prie temperatūros tendencijų, tačiau galutinis komfortas daugiabučiuose priklauso ir nuo pačių gyventojų sprendimų.