CP v2

Tag: Šiltnamio dujos

  • Amžinasis įšalas tirpsta: po žeme užsiveda mikroorganizmų grandininė reakcija

    Amžinasis įšalas tirpsta: po žeme užsiveda mikroorganizmų grandininė reakcija

    Arkties amžinasis įšalas, tūkstančius metų išlaikęs „užrakintą“ mikroorganizmų pasaulį, sparčiau tirpsta, o kartu keičiasi ir tai, kas vyksta po žeme. Nauji tyrimai rodo, kad atitirpus gruntui mikrobai neatsibunda vienu metu, o įsijungia bangomis, sukeldami sudėtingą biologinių procesų grandinę, kuri gali stiprinti klimato kaitą.

    Tyrėjai laboratorijoje beveik 100 dienų stebėjo, kaip palaipsniui šylant Arkties dirvožemio mėginiams kinta mikroorganizmų aktyvumas. Paaiškėjo, kad dalis mikrobų pradėjo daugintis beveik iškart po atitirpimo, kitiems prireikė savaičių, o maždaug pusė aptiktų organizmų net ir po trijų mėnesių išliko neaktyvūs.

    Mokslininkai mikrobų aktyvumą sekė taikydami metodą su sunkesniu deguonies izotopu, leidžiantį tiksliai nustatyti, kurios bakterijos pradeda daugintis. Duomenys atskleidė aiškias aktyvumo bangas: pirmiausia suaktyvėjo greitai paprastesnius organinius junginius skaidančios grupės, vėliau įsijungė labiau specializuoti mikroorganizmai, gebantys ardyti sudėtingesnes medžiagas.

    Anglies dioksidas pasirodo pirmomis dienomis

    Ypač neramina tai, kad anglies dioksido emisijos užfiksuotos jau pirmosiomis dienomis po atitirpinimo. Tai reiškia, kad net trumpalaikiai atšilimo epizodai gali pradėti išlaisvinti anglį, kuri įšale buvo sukaupta labai ilgai, o šis procesas gali tapti papildomu klimato kaitą stiprinančiu veiksniu.

    Platesniame kontekste tai svarbu dėl Arkties dirvožemiuose sukauptų anglies atsargų masto. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šiaurinių platumų įšalo ir durpinių dirvožemių anglies atsargos yra milžiniškos, todėl jų virtimas šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis gali paveikti globalų balansą.

    Po žeme formuojasi sudėtingi mikropasauliai

    Tyrime išryškėjo ir dar viena detalė: atitirpstančiame dirvožemyje aptikta plėšrių mikroorganizmų, kurie minta ne negyva organine medžiaga, o kitais mikrobais. Tai rodo, kad atitirpęs įšalas tampa dinamiška ekosistema su tarpusavio priklausomybėmis, o ne vien pasyvus šiltnamio dujų „sandėlis“.

    Vėlesnėje fazėje pradėjo aktyvėti ir metaną vartojantys mikroorganizmai, tačiau jiems prireikė daugiau laiko. Kadangi metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, toks vėlavimas gali reikšti, kad ilgėjant atlydžiams keisis pusiausvyra tarp dujų išskyrimo ir jų suvartojimo.

    Klimato modeliams gali trūkti detalumo

    Tyrėjai pabrėžia, kad dalis klimato modelių mikrobų reakciją į šilimą vis dar aprašo pernelyg supaprastintai, tarsi ji būtų tolygi ir vienoda. Nauji duomenys rodo priešingai: biologinės reakcijos yra etapinės, o jų greitį ir kryptį lemia skirtingų mikroorganizmų grupių sąveikos.

    Dėl to prognozuojant, kaip greitai Arkties dirvožemiai gali tapti papildomu šiltnamio dujų šaltiniu, vis svarbiau įvertinti ne tik temperatūrą ar drėgmę, bet ir tai, kaip realiai persitvarko mikroorganizmų bendrijos. Mokslininkų teigimu, tokie patikslinimai gali pagerinti tiek regionines, tiek globalias klimato projekcijas.

  • ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    ES ruošia išimtis metano taisyklėms: kada naftos ir dujų bendrovės galėtų išvengti baudų

    Europos Komisija svarsto gaires, kurios leistų valstybėms narėms tam tikromis aplinkybėmis laikinai sušvelninti naujojo ES metano reglamento taikymą naftos ir dujų bendrovėms. Tai reikštų, kad dalis įmonių galėtų išvengti baudų arba sulaukti jų sumažinimo, jei būtų argumentuojama energetinio saugumo poreikiais.

    Pagal projektines nuostatas nacionalinės institucijos galėtų taikyti išimtis remdamosi energetinio tiekimo saugumo kriterijais net ir tais atvejais, kai rimtas sutrikimas dar nėra įvykęs. Kritikai tokį sprendimą vertina kaip reikšmingą nuolaidą sektoriui, kuris jau anksčiau ragino Briuselį pasirinkti lankstesnį įgyvendinimo modelį.

    Kas numatyta metano reglamente?

    ES metano reglamentas įpareigoja iškastinio kuro sektorių griežčiau stebėti, fiksuoti ir mažinti metano nuotėkį. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų trumpuoju laikotarpiu pristabdyti klimato kaitos poveikį.

    Reglamentas numato sankcijas įmonėms, kurios nevykdo matavimo, nuotėkio aptikimo ir taisymo bei kitų reikalavimų. Taisyklės turi įsigalioti palaipsniui per artimiausius metus, kad rinka spėtų prisitaikyti ir susikurti techninius pajėgumus stebėsenai bei kontrolei.

    Kodėl svarstomos išimtys?

    Europos Komisija viešai kartojo neketinanti perrašyti pačių taisyklių, tačiau gairės galėtų išryškinti reglamente paliktą lankstumo erdvę. Praktikoje tai leistų valstybėms narėms plačiau interpretuoti, kada baudos gali būti sustabdytos ar sumažintos, jei tikslas yra apsaugoti energijos tiekimo stabilumą.

    Projektinėse rekomendacijose akcentuojamas atvejo vertinimas, kai institucijos atsižvelgtų į įvairius tiekimo veiksnius, tokius kaip infrastruktūros pajėgumai, terminalų pralaidumas, tiekimo grandinių ribojimai ar pareiga sukaupti strategines atsargas. Visgi aiškus laiko limitas ar privaloma centralizuota Komisijos priežiūra, kiek matyti iš aptariamų gairių krypties, nebūtinai būtų įtvirtinti.

    Ką tai reikštų rinkai ir klimato politikai?

    Energetikos įmonėms toks modelis sumažintų riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu jos susidurs su didelėmis finansinėmis pasekmėmis dėl reikalavimų, kurių įgyvendinimui dar trūksta pajėgumų. Kita vertus, aplinkosaugos požiūriu kyla rizika, kad išimčių taikymas taps pernelyg platus ir susilpnins realų metano mažinimo efektą.

    Ši diskusija vyksta fone, kai energetinis saugumas ES išlieka politinis prioritetas, o kartu didėja spaudimas užtikrinti, kad klimato teisės aktai būtų įgyvendinami nuosekliai. Galutinis gairių tekstas dar gali keistis, tačiau kryptis rodo bandymą suderinti klimato tikslus su tiekimo stabilumo argumentais.

  • Nemokami nuotoliniai mokymai ūkiams: kaip mažinti ŠESD ir amoniako emisijas bei stiprinti bioįvairovę

    Nemokami nuotoliniai mokymai ūkiams: kaip mažinti ŠESD ir amoniako emisijas bei stiprinti bioįvairovę

    Ūkininkams ir žemės ūkio sektoriaus specialistams rengiami nemokami nuotoliniai mokymai, skirti praktiniams sprendimams, kaip mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako emisijas bei kartu stiprinti bioįvairovę ūkyje. Po mokymų dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

    Mokymai vyks 2026 metais gegužės 14 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos, numatyta 8 akademinės valandos. Nuotolinis formatas leidžia dalyvauti iš bet kurios vietos, o turinys orientuotas į priemones, kurias galima pritaikyti tiek augalininkystės, tiek gyvulininkystės ūkiuose.

    Kas praktiškai mažina emisijas?

    Didžiausias poveikis emisijų mažinimui dažniausiai siejamas su tręšimo planavimu ir azoto nuostolių valdymu. Tikslesnis trąšų normų parinkimas pagal dirvožemio tyrimus, tinkamas tręšimo laikas ir technologijos padeda mažinti tiek azoto išplovimą, tiek amoniako išsiskyrimą.

    Gyvulininkystėje daug dėmesio skiriama mėšlo tvarkymui: sandėliavimo sąlygoms, srutų paskleidimo būdams, taip pat pašarų raciono balansavimui. Šios priemonės svarbios, nes amoniako emisijos tiesiogiai siejasi su oro tarša, o dalis azoto nuostolių vėliau prisideda ir prie šiltnamio dujų susidarymo.

    Bioįvairovė kaip ūkio atsparumo dalis

    Bioįvairovės skatinimas dažnai duoda dvigubą naudą: gerina dirvožemio būklę ir didina ūkio atsparumą sausroms ar liūtims. Praktikoje tai gali reikšti tarpinių pasėlių auginimą, sėjomainos plėtrą, mažesnį dirvos judinimą, taip pat kraštovaizdžio elementų, tokių kaip gyvatvorės ar apsauginės juostos, išlaikymą.

    Tokios priemonės siejamos su ilgalaike dirvožemio organinės anglies išsaugojimo kryptimi, kuri svarbi ir klimato kaitos švelninimui. Kuo geresnė dirvos struktūra ir biologinis aktyvumas, tuo efektyviau panaudojamos maisto medžiagos ir mažesni nuostoliai.

    Kodėl šie mokymai aktualūs dabar?

    Žemės ūkio sektoriui didėja reikalavimai mažinti poveikį aplinkai, o kartu auga poreikis aiškiems, ekonomiškai pagrįstiems sprendimams. Emisijų mažinimo priemonės vis dažniau vertinamos ne tik kaip atitiktis, bet ir kaip būdas mažinti sąnaudas, ypač kai kalbama apie efektyvesnį trąšų ir pašarų panaudojimą.

    Mokymų organizatoriai kviečia dalyvius skirti laiko tiek teorijai, tiek praktiniams pavyzdžiams, kad sprendimai būtų pritaikomi konkrečioms ūkio sąlygoms. Dalyvavimas nemokamas, o kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas gali būti svarbus planuojant profesinį tobulėjimą.

  • Upės, kurios maitino gyvybę, dabar šildo klimatą: mokslininkai skelbia nerimą keliantį posūkį

    Upės, kurios maitino gyvybę, dabar šildo klimatą: mokslininkai skelbia nerimą keliantį posūkį

    Kodėl upės tapo klimato problema?

    Moksliniame žurnale „Global Change Biology“ paskelbta analizė rodo, kad pasaulio upės vis dažniau tampa reikšmingu šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniu. Anot tyrėjų, upėse vykstantys biogeocheminiai procesai lemia, kad į atmosferą patenka daugiau anglies dioksido, metano ir diazoto oksido.

    Pagrindinis mechanizmas siejamas su mikroorganizmų veikla: į upes iš žemės ūkio ir nuotekų patekę organinis anglies kiekis bei maistinės medžiagos skaidomos, o šalutiniai produktai yra klimatą šildančios dujos. Šis procesas ypač suintensyvėja, kai vanduo šiltesnis, o deguonies jame mažiau.

    DI, palydovai ir 20 metų duomenų

    Tyrėjai sujungė matavimus iš daugiau nei 1 000 upių stebėsenos taškų su palydoviniais duomenimis ir DI modeliais. Taip buvo įvertinta, kaip aplinkos veiksniai veikia vandens temperatūrą, ištirpusio deguonies kiekį ir šiltnamio dujų koncentracijas.

    Gautas sąsajas mokslininkai pritaikė daugiau nei 5 000 pasaulio baseinų, vertindami laikotarpį nuo 2002 iki 2022 metų. Rezultatai rodo kryptingą tendenciją: upės šyla, praranda deguonį ir vis labiau prisotinamos dujomis, kurios vėliau patenka į atmosferą.

    Kas labiausiai blogina situaciją?

    Analizė išryškino, kad spartūs pokyčiai ypač matomi regionuose, kur plečiasi žemės ūkis ir urbanizacija. Ten vandens temperatūros kilimas sutampa su didesniu maistinių medžiagų ir organinės anglies prietaku, o tai sukuria palankias sąlygas intensyvesniam mikroorganizmų darbui.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose vietose susidaro savotiški karštieji taškai, kai nepalankūs veiksniai vienas kitą sustiprina. Dėl to upių vandenyje greičiau kaupiasi šiltnamio dujos, o jų išsiskyrimas į atmosferą didėja.

    „Vis dažniau stebime, kad upės tampa reikšmingu šiltnamio dujų šaltiniu. Daugiausia tai lemia mikroorganizmų vykdomi skaidymo procesai“, – sakė Karlsrūhės technologijos instituto tyrėjas Ralfas Kiese.

    „Vidutiniškai ištirpusio deguonies kiekis mažėja 0,058 miligramo litre per dešimtmetį, tai vyksta greičiau nei ežeruose ir vandenynuose“, – teigė Karlsrūhės technologijos instituto mokslininkas Ricky Mwanake.

    Pasak tyrėjų, per 2002–2022 metų laikotarpį papildomos žmogaus veiklos nulemtos upių emisijos galėjo siekti apie 1,5 mlrd. tonų anglies dioksido ekvivalento. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad toks indėlis anksčiau ne visada būdavo tinkamai įvertinamas pasauliniuose šiltnamio dujų balansuose.

    Kartu jie pabrėžia, kad situacija nėra negrįžtama. Ribojant teršalų patekimą į upes, mažinant maistinių medžiagų perteklių ir gerinant nuotekų tvarkymą, dalį neigiamų procesų galima pristabdyti arba apsukti, o tai reikštų ir tiesioginę naudą klimatui.

    „Jei geriau apsaugosime upes ir sumažinsime kenksmingų medžiagų prietaką, šį efektą galima apsukti. Upės apsauga iš esmės yra aktyvi klimato apsauga“, – sakė R. Mwanake.

  • Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto laikinai švelninti metano taršos baudas: ką tai reikštų dujų tiekimui?

    Europos Komisija svarsto, kaip praktiškai įgyvendinti naująsias metano emisijų taisykles, kurios Europos Sąjungoje turėtų pradėti veikti 2027 metais. Briuselyje diskutuojama apie galimybę laikinai taikyti vadinamąjį nulinės baudos režimą, kai nacionalinės institucijos tam tikrais atvejais galėtų neskirti finansinių sankcijų.

    Toks scenarijus būtų taikomas ribotą laiką, o svarstymuose minimas laikotarpis siektų nuo vienų iki trejų metų. Komisija kol kas nėra patvirtinusi sprendimo, tačiau ruošia gaires valstybėms narėms, kurios turėtų padėti vienodžiau taikyti taisykles ir išvengti nenumatytų pasekmių energijos tiekimui.

    Kas keičiasi metano taisyklėse?

    ES metano reglamentas numato griežtesnę prievolę naftos, dujų ir anglies tiekimo grandinėje matuoti, stebėti ir mažinti metano nuotėkius. Metanas yra viena stipriausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų trumpuoju laikotarpiu, todėl jo mažinimas laikomas vienu greičiausių būdų lėtinti klimato kaitą.

    Reikalavimai apima ir importuojamą kurą, todėl atsakomybė tenka ne tik ES viduje veikiantiems operatoriams, bet ir pirkėjams, kurie turės įrodyti, kad jų tiekėjai laikosi palyginamų standartų. Praktikoje tai reiškia daugiau auditų, duomenų rinkimo ir aiškesnes nuotėkių taisymo procedūras.

    Kodėl svarstoma apie baudas?

    Energijos bendrovės teigia, kad daliai tiekėjų, ypač už ES ribų, greitai pasiekti reikalaujamą stebėsenos lygį bus sudėtinga, o tai gali didinti tiekimo rizikas. Savo ruožtu kai kurios valstybės narės baiminasi, kad per griežtas startas gali paskatinti tiekėjų pasitraukimą iš Europos rinkos arba branginti dujas.

    Komisija viešai signalizuoja, kad siekia, jog taisyklės būtų taikomos pragmatiškai ir nekeltų grėsmės energijos tiekimo saugumui. Tuo pat metu pabrėžiama, kad paties reglamento iš esmės atverti iš naujo ir perrašyti neplanuojama, nes tai didintų teisinį neapibrėžtumą.

    Ką sako kritikai ir ką tai reikštų rinkai?

    Aplinkosaugos organizacijos perspėja, kad laikinas sankcijų atsisakymas gali susilpninti pagrindinį reglamento principą, nes reali finansinė atsakomybė dažnai yra stipriausias paskatinimas investuoti į nuotėkių paiešką ir remontą. Jų teigimu, metano mažinimas ilgainiui prisideda ir prie energijos saugumo, nes prarastas metanas yra tiesiog iššvaistytas kuras.

    Jei būtų pasirinktas nulinės baudos modelis, tikėtina, kad jis būtų susietas su aiškiomis sąlygomis, pavyzdžiui, pereinamuoju laikotarpiu, patikrinimų intensyvumu ir reikalavimu įrodyti, kad įmonė realiai diegia stebėsenos sistemas. Tai galėtų tapti kompromisu tarp klimato tikslų ir rinkos stabilumo, tačiau sprendimo detalės nulems, ar išimtis netaps taisykle.