Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad metano emisijos energetikos sektoriuje išlieka arti rekordinių lygių, nors technologiškai jau dabar būtų galima reikšmingai sumažinti nuotėkius. Naujausioje „Global Methane Tracker 2026“ analizėje pabrėžiama, kad metano mažinimas yra ne tik klimato, bet ir energetinio saugumo priemonė.
IEA vertinimu, pritaikius įrodytas metano mažinimo priemones būtų galima kasmet rinkai „sugrąžinti“ iki 200 mlrd. kubinių metrų dujų. Tai reiškia, kad per nuotėkius prarandamas dujų kiekis kai kuriais scenarijais viršija poveikį, kurį rinkai turėtų svarbių transporto maršrutų sutrikimai.
Ataskaitoje teigiama, kad 2025 metais apie 70 proc. su iškastiniu kuru susijusių metano emisijų teko 10 daugiausiai teršiančių valstybių. Tuo pat metu naftos ir dujų gavybos metano intensyvumas skirtingose šalyse labai nevienodas: geriausi rinkos dalyviai yra daugiau nei 100 kartų efektyvesni už blogiausius.
Trumpuoju laikotarpiu, jei eksportuotojai su laisvais pajėgumais ir importuojančios šalys greitai įdiegtų plačiai prieinamas priemones savo dujų sistemose, rinką galėtų papildyti beveik 15 mlrd. kubinių metrų dujų. Ilgesnėje perspektyvoje vien metano mažinimas naftos ir dujų sektoriuje pasauliniu mastu galėtų kasmet duoti beveik 100 mlrd. kubinių metrų, o su dujų deginimu fakeluose susijusių nuostolių mažinimas atvertų dar apie 100 mlrd. kubinių metrų.
IEA pabrėžia, kad didelė dalis sprendimų yra gerai žinomi ir ekonomiškai racionalūs. Maždaug 70 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro, tai yra beveik 85 mln. tonų, jau dabar būtų galima sumažinti naudojant esamas technologijas, įskaitant apie tris ketvirtadalius naftos ir dujų emisijų bei maždaug pusę su anglimi susijusių emisijų.
Remiantis vidutinėmis 2025 metų energijos kainomis, daugiau nei 35 mln. tonų metano būtų galima sumažinti be grynųjų sąnaudų, nes sutaupytos dujos kompensuotų priemonių kaštus. IEA pažymi, kad esant aukštesnėms kainoms ekonomiškai pagrįstų priemonių apimtis dar labiau išauga.
Didžiausias potencialas slypi vadinamojoje aukštupio grandyje, kuri sudaro apie 80 proc. naftos ir dujų sektoriaus metano emisijų. Kanada ir Europos Sąjunga jau yra įvedusios griežtesnius reikalavimus, o Brazilija, Gana ir Kazachstanas rengia panašias reguliavimo priemones, skirtas nuotėkių paieškai, taisymui ir dujų išleidimo ribojimui.
Ataskaitoje taip pat akcentuojamas palydovinių stebėjimų vaidmuo: augantis palydovų skaičius leidžia greičiau aptikti didelius emisijų įvykius ir informuoti valdžias bei operatorius. Kartu su Jungtinių Tautų Tarptautine metano emisijų stebėsenos observatorija (IMEO) IEA pristatė sistemą, kuri turėtų padėti koordinuoti reagavimą į tokius įvykius.
Europa: didelė dalis emisijų susijusi su importu
IEA skaičiavimai rodo, kad didžioji dalis su Europoje vartojamu iškastiniu kuru susijusių metano emisijų yra „įvežamos“ per importo grandines. 2025 metais su naftos, dujų ir anglies importo tiekimo grandinėmis siejamos emisijos Europai vertinamos maždaug 7 mln. tonų, tai yra beveik dvigubai daugiau nei Europos vidaus iškastinio kuro sektoriaus emisijos.
Pačioje Europoje apie 50 proc. metano emisijų iš iškastinio kuro tenka naftos ir dujų sektoriui, daugiausia paskirstymo ir kitoms „žemupio“ operacijoms. Likusi dalis siejama su anglies kasyklomis, ypač Lenkijoje ir Ukrainoje.
IEA nurodo, kad Jungtinėje Karalystėje ir Rumunijoje didesnę dalį sudaro „aukštupio“ emisijos, susijusios su gavyba ir pirminiu apdorojimu. Rumunijoje beveik ketvirtadalis naftos ir dujų emisijų priskiriama nebeeksploatuojamiems objektams, todėl vien inventorizacija ir sutvarkymas gali turėti apčiuopiamą poveikį.
ES taisyklės griežtėja, bet vykdymas nevienodas
Didieji gamintojai Europoje yra prisijungę prie Pasaulinio metano įsipareigojimo, o Europos Sąjungos metano reglamento nuostatos palaipsniui įsigalioja. Nuo 2025 metų pradėta taikyti daugiau reikalavimų dėl privalomo stebėjimo ir ataskaitų teikimo, nuotėkių aptikimo ir taisymo programų bei dujų išleidimo ir deginimo ribojimų.
Vis dėlto IEA atkreipia dėmesį, kad praktinis įgyvendinimas skirtingose valstybėse narėse nevienodas. Nuo 2025 metų rugpjūčio 5 dienos šalys turi nustatyti sankcijų taisykles už reikalavimų nesilaikymą, tačiau tokie režimai ne visur įdiegti, o tai gali mažinti reguliavimo efektyvumą.
Importo grandinėje taip pat atsiranda naujų pareigų: importuotojai turi pateikti kokybinę informaciją apie kilmę ir transportavimo maršrutus, taip pat apie taikomas stebėsenos, matavimo, ataskaitų teikimo ir verifikavimo priemones bei nuotėkių valdymą. ES taip pat remia sertifikavimo ir vadinamojo atsekamumo bei „trace-and-claim“ principus, kurie turėtų padėti įrodyti mažą metano intensyvumą.
IEA vertinimu, pagal šiuo metu deklaruojamas politines priemones metano emisijos Europoje iki 2030 metų galėtų sumažėti apie 30 proc., o iki 2035 metų daugiau nei 40 proc. Jei plačiai būtų diegiamos šiandien prieinamos technologijos, emisijas būtų galima sumažinti daugiau nei 60 proc., iš jų apie 40 proc. pasiekiama be grynųjų sąnaudų.
Agentūra išskiria ir konkretų regioninį rezervą: vien anglies kasyklų metano panaudojimas Lenkijoje ir Ukrainoje sudarytų reikšmingą dalį viso potencialo. Tokie sprendimai, pasak IEA, gali vienu metu mažinti taršą ir stiprinti tiekimo stabilumą, nes mažiau dujų prarandama dar prieš pasiekiant vartotojus.
