CP v2

Tag: Šilumos kaupikliai

  • Į Glivicus atgabentas 120 tonų katilas: 40 km suvirinimo siūlių ir milžiniška logistikos operacija

    Lenkijos Glivicų šilumos tiekimo įmonės teritorijoje pradedamas montuoti daugiafunkcis katilas, kuris taps pagrindiniu vadinamojo Žaliosios energijos parko įrenginiu. Pagrindiniai maždaug 120 tonų sveriančio katilo elementai jau pasiekė statybvietę.

    Dėl įspūdingo svorio ir gabaritų katilo atgabenimas virto sudėtinga logistikos užduotimi: dalys buvo atvežtos specialiais kelių transporto sąstatais, o pats įrenginys į statybų aikštelę atkeliavo suskirstytas į tris modulius.

    Projektas numato, kad naujasis parkas apjungs garo bloką su daugiafunkciu katilu, kuris būtų kūrenamas perdirbti nebetinkamomis komunalinėmis atliekomis (pre-RDF). Greta planuojama įrengti ir saulės kolektorių lauką bei šilumos kaupiklį.

    Skelbiama, kad tai didžiausia investicija įmonės istorijoje, kuri ateityje turėtų iš esmės pakeisti miesto šilumos gamybos modelį – mažinant anglies naudojimą, CO2 emisijas (70 proc., palyginti su 2022 metais) ir sistemos eksploatacijos kaštus.

    Katilas – tarsi pramoninis milžinas

    Įrenginys pagamintas Lenkijoje – Enitec gamykloje Poręboje ir „Kotłomontaż“ Siemianowicėse Slionkskėse – pagal projektą ir technologiją, kurią pateikė Vokietijos bendrovė „Oschatz Power“.

    Katilas išsiskiria mastu: jo sandarių sienelių plotas siekia 648 kv. m, pagaminimui panaudota 12 725 m plieninių vamzdžių, o suvirinimo jungčių bendras ilgis – apie 40 km.

    PEC-Gliwicų atstovas Adamas Sosnovskis pabrėžė, kad vieną didžiausių katilo modulių pastačius vertikaliai, jo aukštis siektų apie 20 metrų – panašiai kaip šešių aukštų pastatas, o plotis – apie 5 metrus.

    Kaip vyko transportavimas ir montavimas

    Didžiausi katilo elementai dėl pervežimo buvo padalyti į tris didžiagabaričius modulius. Sunkiausias jų svėrė beveik 60 tonų, buvo apie 20 metrų ilgio ir maždaug 5 metrų aukščio.

    Su kroviniu visas transporto sąstatas siekė apie 40 metrų. Dėl to organizatoriams teko vertinti kelių plotį ir laikomąją galią, posūkių spindulius, sankryžų, žiedų ir viadukų parametrus bei šalia maršruto esančią infrastruktūrą.

    Įrenginiui atvykus į Glivicų PEC teritoriją, moduliai jau įkelti į statomo naujo energetinio bloko konstrukciją. Kitas etapas – jų sureguliavimas ir sujungimas į vientisą katilo konstrukciją.

    Po pagrindinio montavimo darbų rangovai turės atlikti technologinius sujungimus, sumontuoti įrangą ir integruoti katilą su kitais bloko elementais. Prieš paleidimą dar bus būtinos kokybės patikros, bandymai, slėgio mėginiai ir technologiniai paleidimai.

  • Šiluma gyventojams galėtų pigti: elektriniai katilai ir šilumos kaupimas, bet būtina keisti taisykles

    Centralizuoto šildymo kainos vartotojams ateityje galėtų mažėti, jei šilumos ūkis sparčiau elektrifikuosis ir galės pasinaudoti momentais, kai elektros rinkoje susidaro perteklius. Tokią kryptį vis dažniau mini energetikos bendrovės, kurios šilumą siūlo gaminti elektrodiniais katilais, o energiją kaupti šilumos kaupikliuose.

    Idėja paprasta: kai atsinaujinančių išteklių gamyba didelė, o elektros kaina rinkoje krenta, elektrodinis katilas galėtų įjungti maksimalią galią ir gaminti šilumą pigiau. Kai sistemoje trūksta galios ir elektra brangsta, katilas vartojimą sumažintų, o miestą šildytų iš anksto sukaupta šiluma.

    „Jei realūs šilumos gamybos kaštai bus mažesni, tai turės atsispindėti ir galutinėse kainose vartotojams“, – sakė „Fortum Power and Heat Polska“ strategijos ir plėtros direktorius Mariusz Dzikuć.

    Kas šiandien trukdo pigesnei šilumai?

    Praktikoje pagrindinis stabdis yra mokesčiai ir rinkos taisyklės, kurios ne visada skatina vartoti elektrą tada, kai tai naudinga energetikos sistemai. Net ir tais momentais, kai elektros biržoje kaina artėja prie nulio ar tampa neigiama, galutinę savikainą gali reikšmingai padidinti perdavimo ir skirstymo dedamosios bei papildomi reguliaciniai mokesčiai.

    Pašnekovas pabrėžia, kad toks modelis mažina motyvaciją lanksčiai eksploatuoti elektrodinius katilus būtent tada, kai elektros sistemoje yra perteklius. Jo teigimu, taisyklės turėtų siųsti aiškų signalą: vartoti daugiau, kai elektros per daug, ir riboti vartojimą, kai jos trūksta.

    Kodėl svarbus šilumos kaupiklis?

    Vien elektrodinio katilo nepakanka, jei šilumą reikia tiekti nuolat, o pigi elektra pasitaiko tik dalį paros. Todėl kartu diegiami šilumos kaupikliai leidžia kelias valandas intensyviai gaminti šilumą, o vėliau ją tolygiai atiduoti vartotojams visą dieną.

    Kaip pavyzdį „Fortum“ nurodo projektą Zabrzėje, kur statomas 55 megavatų elektrodinis katilas ir 1 200 megavatvalandžių talpos šilumos kaupiklis. Tokia kombinacija leidžia daugiau pigios elektros energijos paversti šiluma per trumpus kainų „langus“ ir sumažinti priklausomybę nuo brangių valandų.

    Ilgalaikėje perspektyvoje elektrifikacija ir šilumos kaupimas gali tapti ne tik būdu mažinti šilumos gamybos savikainą, bet ir priemone stabilizuoti elektros sistemą, ypač augant saulės ir vėjo generacijai. Vis dėlto, kad nauda pasiektų vartotojus, energetikos rinkos reguliavimas turi labiau atliepti lankstaus vartojimo logiką.

  • Centrinis šildymas iki 2040 metų: 3 sąlygos, nuo kurių priklausys 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas

    Lenkijoje baigėsi viešos konsultacijos dėl Šilumos ūkio transformacijos iki 2040 metų strategijos projekto, kuriuo siekiama spartinti centralizuoto šilumos tiekimo elektrifikaciją. Dokumentas apima sisteminį šildymą, kai šiluma iš katilinių ir kogeneracinių elektrinių vartotojams tiekiama šilumos tinklais.

    Vienas ryškiausių projekto tikslų – iki 2040 metų pasiekti 5,5 GW šiluminės galios „power-to-heat“ sprendimuose, įskaitant didelio masto šilumos siurblius ir elektrinius katilus. Taip pat numatoma didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos ūkyje ir sparčiai plėsti šilumos kaupimo pajėgumus.

    Kas lemia elektrifikacijos sėkmę?

    Lenkijos šilumos energetikos sektorių vienijanti organizacija PTEC teigia, kad kryptis pasirinkta teisinga, tačiau tikslų įgyvendinimas priklausys nuo trijų tarpusavyje susijusių prielaidų. Pasak PTEC, vien deklaruoti galutinę viziją nepakanka – būtina aiški, numatoma ir investuotojams suprantama įgyvendinimo trajektorija.

    „Pagrindinis strategijos elementas yra 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas, tačiau jo įgyvendinimas priklauso nuo trijų susijusių sąlygų“, – sakė PTEC vadovas Marcinas Laskowskis.

    Pirmoji sąlyga – elektros tinklų prijungimo galių prieinamumas. Didelio masto šilumos siurbliai ir elektrodiniai katilai reikalauja didelių galių, o dėl jų konkuruoja ir pramonė, transporto elektrifikacija, energijos kaupimo projektai bei duomenų centrai, todėl didmiesčiuose prijungimo „langas“ gali tapti kritiniu ribojimu.

    Antroji sąlyga – elektros tinklų naudojimo ekonomika, ypač perdavimo ir skirstymo dedamosios galutinėje kainoje. PTEC atkreipia dėmesį, kad „power-to-heat“ dažnai pristatomas kaip būdas naudoti pigesnę elektrą, kai sistemoje susidaro atsinaujinančios generacijos perteklius, tačiau realią naudą gali „suvalgyti“ fiksuotos ir su vartojimu susietos tinklų dedamosios.

    Trečioji sąlyga – šilumos tinklų modernizavimas ir plėtra. Elektriniai šilumos šaltiniai, šilumos kaupikliai ir žematemperatūriai sprendimai reikalauja tinklų, galinčių dirbti su nauju režimu, o investicijų poreikis tinkluose gali būti panašaus masto kaip ir naujų šilumos gamybos pajėgumų diegimas.

    Dujos, saugumas ir brangios alternatyvos

    PTEC pabrėžia, kad elektrifikacija turi vykti kartu išlaikant sistemos patikimumą ir galimybę remti nacionalinės elektros sistemos stabilumą, ypač piko metu. Ten, kur elektrifikacijos potencialas ribotas, šilumos ūkiui vis dar reikia sprendimų, galinčių greitai užtikrinti didelę šilumos galią.

    Strategijos projekte gamtinės dujos įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau PTEC ragina tiksliau apibrėžti kogeneracijos vaidmenį po 2035 metų. Organizacijos vertinimu, daugelyje miestų dujinės kogeneracijos jėgainės šiuo metu išlieka praktiškiausias būdas greitai pakeisti iš rinkos traukiamus anglies blokus, nemažinant tiekimo saugumo.

    „Svarbu, kad dokumentas įvertintų ne tik biometano ir vandenilio prieinamumą, bet ir tai, kad jų kaina išlieka aukšta“, – sakė M. Laskowskis.

    Strategijos projekte numatyta, kad iki 2040 metų centralizuotame šilumos tiekime atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys 52,2 proc. Be to, planuojama, kad šilumos kaupimo pajėgumai pasieks 576 GWh, o tai turėtų padėti išlyginti sezoninius ir paros svyravimus.

    Kiek kainuos pertvarka?

    Strategijos rengėjai nurodo, kad šilumos ūkio transformacija pareikalaus didelio kapitalo ir ilgalaikio finansavimo stabilumo. Pagal projekto skaičiavimus, investicijų poreikis iki 2040 metų, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, siektų apie 45–53 milijardus eurų.

    Tokia apimtis apima naujų šilumos gamybos pajėgumų statybą, šilumos tinklų modernizavimą ir plėtrą bei šilumos kaupiklių diegimą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be aiškių reguliavimo taisyklių, tinklų plėtros planavimo ir ekonomiškai pagrįstų tarifų elektrifikacijos tempas gali atsilikti nuo užsibrėžtų tikslų.