CP v2

Tag: Šilumos siurbliai

  • Grindinis šildymas turi silpną vietą: kodėl pavasarį ir rudenį namuose lengva perkaisti

    Grindinis šildymas iš prabangos sprendimo daugelyje naujų ar renovuotų būstų tapo beveik standartu. Jį renkasi dėl tolygaus šilumos pasiskirstymo ir komforto, ypač kai šiluma tiekiama žemos temperatūros režimu.

    Skirtingai nei sieniniai radiatoriai, grindinis šildymas šilumą atiduoda per didelį plotą, todėl patalpose dažnai juntama stabilesnė temperatūra. Toks sprendimas ypač gerai dera su šilumos siurbliais, kurie efektyviausiai dirba tada, kai nereikia labai karšto šilumnešio.

    Didžiausia bėda – šiluminė inercija

    Pagrindinis grindinio šildymo trūkumas siejamas su vadinamąja šilumine inercija. Vamzdžiai ar kabeliai yra po grindų sluoksniais, o betonas ar išlyginamasis sluoksnis sukaupia šilumą ir ją atiduoda lėtai.

    Dėl to sistema ne visada greitai reaguoja į termostato pakeitimus. Net sumažinus nustatytą temperatūrą, grindys kurį laiką dar šildo, nes sukaupta šiluma nedingsta iš karto.

    Kodėl problema ryškiausia pereinamaisiais sezonais?

    Pavasarį ir rudenį orai dažnai keičiasi per kelias valandas: ryte būna vėsu, o dieną, išlindus saulei, patalpos pradeda šilti natūraliai. Jei ryte grindinis šildymas buvo įjungtas intensyviau, iki vidurdienio jis gali „nebespėti“ sustoti, todėl namuose atsiranda perkaitimo pojūtis.

    Panaši situacija ir atvirkščiai: staiga atvėsus, grindiniam šildymui prireikia daugiau laiko vėl „įsibėgėti“. Radiatoriai įšilti gali greičiau, o grindims dažnai reikia valandų, kol temperatūra taps komfortiška.

    Ką verta įvertinti planuojant ir valdant sistemą

    Norint sumažinti šiuos svyravimus, itin svarbus tinkamas valdymas ir automatika, ypač jei namai turi didelius langus ir saulėtomis dienomis greitai įkaista. Praktikoje padeda laipsniškas temperatūros koregavimas, o ne staigūs termostato šuoliai.

    Taip pat reikšmę turi pastato šiluminės savybės, grindų konstrukcija ir pasirinkti reguliavimo sprendimai. Kuo didesnė masė ir storesni sluoksniai virš šildymo kontūrų, tuo ilgesnis sistemos reakcijos laikas pereinamaisiais sezonais.

  • Danija pirmoji užbaigė ES Ekonomikos gaivinimo planą: Europos Komisija patvirtino paskutinę išmoką

    Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos valstybe nare, visiškai įgyvendinusia nacionalinį Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Europos Komisija pranešė davusi žalią šviesą išmokėti penktą ir paskutinę lėšų dalį.

    Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad šalis įvykdė visus plane numatytus tikslus. Danijos atvejis išsiskiria tuo, kad didelė priemonių dalis buvo nukreipta į transporto ir šildymo sektorių dekarbonizaciją.

    „Danija pasiekė savo tikslus“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Pagal planą Danija sumažino lengvatų ir registracijos mokesčių naštą nulinės emisijos automobiliams, o tai 2021–2025 metais apėmė apie 250 000 transporto priemonių. Taip pat buvo finansuotas šildymo sistemų keitimas: beveik 28 000 namų ūkių atsisakė naftos ar dujinių katilų ir perėjo prie šilumos siurblių arba prisijungė prie centralizuoto šildymo.

    Visiškas plano įgyvendinimas reiškia, kad Danija įvykdė visas suplanuotas reformas ir investicijas, susietas su mokėjimais. Bendrai Kopenhaga turėjo panaudoti 1,63 mlrd. eurų negrąžintinų dotacijų ir įgyvendinti 79 įsipareigojimus, o paskutinė išmoka sudaro apie 359 mln. eurų.

    Ekonomikos gaivinimo priemonė, sukurta reaguojant į COVID-19 pandemiją, artėja prie užbaigimo: valstybės narės planuose numatytas priemones turi įgyvendinti iki rugpjūčio pabaigos, o prašymus dėl mokėjimų gali teikti iki rugsėjo pabaigos. Ši tvarka reiškia, kad likę mėnesiai taps kritiškai svarbūs šalims, kurios dar nėra pasiekusios esminių tarpinių rodiklių.

    Danijos planas buvo gerokai mažesnės apimties nei didžiausių paramos gavėjų, tokių kaip Italija ar Ispanija, o taip pat ir Lenkija. Vis dėlto įsipareigojimų apimtis ir jų įgyvendinimo tempas rodo, kad sėkmę lemia ne vien suma, bet ir administracinis pasirengimas, aiškus projektų portfelis bei gebėjimas laiku pasiekti su reformomis susietus rodiklius.

    Bendra Ekonomikos gaivinimo priemonės suma siekia 577 mlrd. eurų, iš kurių 360 mlrd. eurų sudaro dotacijos, o 217 mlrd. eurų – paskolos. Lėšas Europos Komisija pritraukia tarptautinėse kapitalo rinkose, o Europos Sąjunga šį skolintą finansavimą planuoja pradėti grąžinti nuo 2028 metų.

  • Suomijoje serverių šiluma vietoj dujų: „Microsoft“ ir „Fortum“ dėlioja naują centralinio šildymo modelį

    Suomijoje, netoli Helsinkio ir Espoo, energetikos bendrovė „Fortum“ pradėjo eksploatuoti naujo tipo šilumos gamybos įrenginį, kuris ateityje turėtų naudoti ir šalia statomo „Microsoft“ duomenų centro perteklinę šilumą. Idėja paprasta: tai, kas serverinėse įprastai laikoma atlieka ir išleidžiama į aplinką, gali tapti vertingu energijos šaltiniu miestų šildymui.

    Įrenginys Kolabacken teritorijoje pradėjo veikti 2026 metais, nors pats duomenų centras dar tik statomas. Šiuo etapu šiluma tiekiama iš kelių elektrifikuotų šaltinių, o numatytas perėjimas prie duomenų centro šilumos reiškia, kad projektas gali tapti praktiniu pavyzdžiu, kaip mažinti iškastinio kuro vaidmenį centralizuotame šildyme.

    Kaip veiks serverių šilumos grąža

    Duomenų centrai dėl didelio elektros suvartojimo generuoja daug žemos temperatūros perteklinės šilumos, kurią paprastai reikia išsklaidyti aušinimo sistemomis. Suomijos projekte planuojama šią šilumą perduoti į šalia esantį šilumos gamybos mazgą, kur šilumos siurbliai pakeltų temperatūrą iki tinkamų parametrų centralizuoto šildymo tinklui.

    „Fortum“ skaičiuoja, kad tokioje schemoje būtų galima pakartotinai panaudoti daugiau nei 75 proc. duomenų centre susidarančios perteklinės šilumos. Tai svarbu ne tik dėl emisijų mažinimo, bet ir dėl efektyvumo: šiluma, kuri kitu atveju būtų tiesiog „išmesta“, tampa realiu šilumos tiekimo portfelio elementu.

    Didelis termosas ir keli šaltiniai

    Kolabacken įrenginyje sujungti keli komponentai: didelis šilto vandens kaupiklis, elektriniai indukciniai katilai ir kelių tipų šilumos siurbliai. Šilumos kaupiklis talpina apie 20 000 kubinių metrų vandens, o pats rezervuaras siekia apie 43 metrų aukštį, todėl vietos energetikai jį apibūdina kaip milžinišką termosą.

    Sistema suprojektuota taip, kad galėtų lanksčiai reaguoti į elektros kainas: kai elektra brangesnė, daugiau remiamasi sukaupta šiluma, o kai rinka palankesnė, šiluma aktyviau gaminama siurbliais ir katilais bei papildomai „kraunamas“ kaupiklis. Toks valdymas tampa vis aktualesnis, augant nepastoviai atsinaujinančiai generacijai ir didėjant kainų svyravimams.

    Kiek kainavo ir ko tikisi suomiai

    Investicijos į projektą, įskaitant žemės įsigijimą, siekė apie 20–30 mln. eurų. Dalis finansavimo buvo susieta su Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonėmis, todėl projektas vertinamas ir kaip potencialiai lengviau pritaikomas kitose šalyse, ieškančiose greitesnių dekarbonizacijos sprendimų šilumos ūkyje.

    Kol kas neatskleidžiama, kaip tiksliai bus apskaitoma ir įkainojama iš duomenų centro gaunama šiluma, nors būtent šis aspektas dažnai lemia tokių partnerysčių patrauklumą. „Fortum“ tikslas regione susijęs su didelio masto tinklu, kuris siekia daugiau nei 900 kilometrų vamzdynų ir šildo apie 250 000 gyventojų, todėl perėjimas nuo anglies ir dujų prie elektrifikacijos bei atliekinių šaltinių čia turi ypač apčiuopiamą poveikį.

    Įmonė viešai deklaruoja ambicingus tikslus: iki 2029 metų siekti, kad apie 95 proc. šilumos būtų pagaminama naudojant elektrą arba biomasę ir jos išvestinius produktus. Šiame kontekste „Microsoft“ duomenų centro šiluma tampa ne egzotika, o vienu iš praktinių sprendimų, kuris gali pakeisti tai, kaip planuojami būsimi centralizuoto šildymo projektai Europoje.

  • Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Europa kaista vis greičiau, bet kondicionieriai dar retenybė: štai kas labiausiai stabdo

    Karščio bangos ilgėja

    Vakarų ir Vidurio Europoje karščio bangos vis dažniau atneša rekordines temperatūras, o karšti laikotarpiai prasideda anksčiau ir trunka ilgiau. Vis dėlto buitinė oro kondicionavimo įranga daugelyje šalių vis dar nėra tokia įprasta kaip, pavyzdžiui, JAV.

    Ekspertai šią situaciją aiškina istorine patirtimi: ilgą laiką daugumai Europos regionų tiesiog nereikėjo intensyvaus pastatų vėsinimo. Gyventojai buvo įpratę gelbėtis ventiliatoriais, vėsiais dušais ir naktiniu patalpų vėdinimu.

    Kodėl Europa atsiliko?

    Skirtumas nuo JAV išlieka ryškus: ten oro kondicionierius turi beveik devyni iš dešimties namų ūkių, o Europoje vėsinimo įranga dažniau sutinkama viešbučiuose ir restoranuose nei butuose. Dalis gyventojų iki šiol vertina kondicionavimą kaip nebūtiną komforto prekę, o ne sveikatos apsaugos priemonę.

    Svarbūs ir kaštai: įrangos įsigijimas, montavimas ir eksploatacija brangsta, o elektros kainos daugelyje Europos valstybių yra aukštos. Kai karščiai trukdavo trumpiau, investicija daugeliui atrodė neatsiperkanti.

    Didelę įtaką daro ir pastatų tipas. Pietų Europoje nemažai senesnių namų statyti prisitaikant prie karščio: storesnės sienos, mažesni langai, geresnis natūralus šešėliavimas ir skersvėjis padeda lėčiau įkaisti patalpoms.

    Kituose regionuose daug gyvenamųjų namų pastatyta dar iki oro kondicionavimo paplitimo, todėl modernių sistemų įrengimas tampa sudėtingas. Daugiabučiuose tai dažnai reiškia papildomus derinimus, inžinerinius sprendimus ir didesnes sąnaudas.

    Nauja banga kelia naujų problemų

    Kliūtimi kartais tampa ir taisyklės, ypač istoriniuose centruose, kur ribojamas išorinių įrenginių montavimas dėl pastatų išvaizdos. Dėl to gyventojai renkasi mažiau efektyvius sprendimus arba vėsinimo apskritai atsisako.

    Tačiau augančios temperatūros keičia įpročius: prognozuojama, kad iki amžiaus vidurio oro kondicionierių skaičius Europos Sąjungoje gali viršyti 275 000 000. Tai reikštų daugiau nei dvigubą augimą, palyginti su 2019 metais.

    Spartesnė plėtra turi ir kainą: kondicionieriai naudoja daug elektros, o veikdami šilumą išmeta į lauką, todėl tankiai užstatytuose miestuose gali stiprinti šilumos salos efektą. Jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, didėja ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Europa atsiduria dilemoje: reikia apsaugoti gyventojus nuo pavojingo karščio, bet kartu mažinti poveikį klimatui. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama efektyvesniems šilumos siurbliams su vėsinimo funkcija, pastatų renovacijai, šešėliavimui ir geresnei ventiliacijai.

  • Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščio bangos keičia prioritetus

    Europa vis dažniau susiduria su ankstyvomis ir intensyviomis karščio bangomis, todėl būstų vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimu. Perkaitę butai ypač vargina miegą, didina dehidratacijos riziką ir sunkina širdies bei kvėpavimo ligomis sergančių žmonių savijautą.

    Labiausiai įkaista viršutinių aukštų butai, palėpės, taip pat patalpos su dideliais vitrininiais langais ar langais į pietus ir vakarus. Miestuose situaciją paaštrina šilumos salos efektas, kai asfaltas, betonas ir tamsūs stogai ilgai kaupia šilumą, o naktį atvėsti trukdo tankus užstatymas.

    Kaip skiriasi kondicionierius ir siurblys?

    Kondicionieriaus tikslas paprastai vienas – greitai numušti temperatūrą kambaryje per karščius, o šildymo funkcija dažniau yra priedas. Šilumos siurblys oras–oras veikia labai panašiu principu kaip modernus „split“ tipo kondicionierius: iš patalpos paimama šiluma ir išmetama į lauką, o žiemą ciklas apverčiamas ir šiluma „paimama“ iš lauko oro.

    Tuo tarpu oras–vanduo ar grunto šilumos siurbliai vėsina kitaip: šaltis perduodamas per vandens kontūrą ir tik tada pasiekia patalpas per grindinį šildymą, vėsinamas lubas ar ventiliatorinius konvektorius. Dėl didesnės sistemos inercijos toks vėsinimas dažniausiai būna lėtesnis, tolygesnis, tačiau reikalauja tikslesnės drėgmės kontrolės, kad ant paviršių nepradėtų kauptis kondensatas.

    Oras–oras sprendimai dažnai patrauklūs butams ir mažesniems namams, nes jiems nereikia radiatorių ar grindinio šildymo vamzdyno, o keli vidaus blokai gali aptarnauti kelias patalpas. Vis dėlto toks variantas paprastai neišsprendžia karšto vandens ruošimo klausimo, todėl voniai ar virtuvei prireiks atskiro sprendimo.

    Kiek elektros „suvalgo“ vėsinimas?

    Sąnaudas lemia ne tik įrenginio galia, bet ir jo efektyvumas, pastato sandarumas, saulės įkaitinimas bei naudojimo įpročiai. Dažna klaida – manyti, kad 3,5 kW įrenginys tiek pat elektros ir sunaudos: tai paprastai yra vėsinimo galia, o realus elektros suvartojimas, ypač inverteriniuose modeliuose, būna mažesnis ir kinta priklausomai nuo darbo režimo.

    Praktikoje vieno kambario vėsinimas intensyviai dirbant dažnai gali siekti maždaug 0,8–1,5 kWh per valandą, o palaikymo režime sumažėti. Kaina labiausiai išauga, kai nustatoma per žema temperatūra ir įrenginys turi ilgai dirbti „maksimaliai“, todėl paprastai ekonomiškiau palaikyti stabilesnį, protingą komforto lygį, o ne staigiai „atšaldyti“ įkaitusias patalpas.

    Didelę įtaką daro ir smulkūs dalykai: užsikimšę filtrai, užstatytas vidaus blokas, nuolat varstomi langai ar balkono durys, taip pat papildomi šilumos šaltiniai namuose. Karščiausiomis dienomis daugiau šilumos į patalpas atneša orkaitė, kaitlentė, džiovyklė, galingas kompiuteris ar net nuolat veikiančios įkrovos, todėl verta perkelti maisto gamybą į vėsesnį paros laiką ir išjungti nereikalingą elektroniką.

    Efektyviausias kelias – pirmiausia mažinti šilumos patekimą į vidų, o tik tada vėsinti. Išorinės žaliuzės, roletai, markizės ar kitos lauko pusėje montuojamos priemonės stabdo saulės kaitrą dar prieš jai įkaitinant stiklą, o vėdinimas geriausiai veikia vėlai vakare, naktį ar anksti ryte, kai lauke vėsiau nei viduje.

    Tuomet mechaninis vėsinimas tampa ne gelbėjimo operacija, o palaikymo režimu: įrenginys trumpiau dirba didžiausia galia, mažiau triukšmauja ir gali būti pigiau eksploatuojamas. Ilgėjant karščio periodams, sprendimą vis dažniau verta rinktis ne pagal tai, kas greičiausiai atvėsins per valandą, o pagal viso sezono naudojimo scenarijų, būsto ypatumus ir bendrą energetinį efektyvumą.

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.

  • Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta Japonijos koncerno „Daikin“ šilumos siurblių gamykla. Į projektą bendrovė investavo apie 300 mln. eurų, o pats objektas pristatomas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos centras Europoje.

    Gamykla startavo su viena gamybos linija, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 100 žmonių. Bendrovė skelbia, kad pasiekus pilną pajėgumą planuojama turėti tris linijas ir per metus pagaminti apie 800 000–900 000 šilumos siurblių, o darbuotojų skaičius turėtų viršyti 2 000.

    Kodėl pasirinkta centrinė Lenkija?

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad vietą lėmė logistika ir darbo rinka. Ksaverovas yra centrinėje šalies dalyje, netoli pagrindinių kelių ir greitkelių, todėl produkciją paprasčiau greitai paskirstyti visoje Europoje.

    Ne mažiau svarbus argumentas buvo kvalifikuotų specialistų prieinamumas ir regiono pramoninė patirtis. Lodzė laikoma stipriu akademiniu centru, o tai gamyklai svarbu ne tik gamybos, bet ir inžinerinių kompetencijų požiūriu.

    Šilumos siurbliai ir Europos kryptis

    „Daikin“ gamykla siejama su augančia šilumos siurblių paklausa Europoje, kurią skatina dekarbonizacijos tikslai, energijos kainų svyravimai ir siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šilumos siurbliai vis plačiau vertinami kaip alternatyva tradiciniam šildymui, ypač modernizuojant pastatus ir keliant jų energinį efektyvumą.

    Lenkijos valdžios atstovai investiciją pristato ir kaip signalą, kad šalis gali tapti svarbia gamybos baze Europos rinkai. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų grandinių apimtį, skatina pramonės skaitmeninimą ir kelia darbo rinkos atlyginimų kartelę, ypač inžineriniuose profiliuose.

    „2022 metais paskelbėme sprendimą statyti gamyklą, o šiandien didžiuojamės jos oficialiu atidarymu. Čia gaminsime šilumos siurblių sistemas, kurios gali pakeisti įprastus sprendimus ir prisidėti prie Europos klimato tikslų“, – sakė gamyklos direktorius Ksaverove Yasuto Hiraoka.

    „Prognozuojame, kad šilumos siurblių paklausa pasaulyje augs, o šis objektas aprūpins Europos rinką įrenginiais, paremtais naujausiomis technologijomis“, – sakė „Daikin Industries“ vadovas Masanori Togawa.

    Ką tai reiškia regionui ir rinkai?

    Didelė gamykla netoli Lodzės gali keisti konkurencinį žemėlapį ir regione, ir visoje Europoje: didesnė pasiūla paprastai reiškia trumpesnius tiekimo terminus, mažesnę logistikos riziką ir didesnį lankstumą reaguojant į paklausos šuolius.

    Kartu tokia investicija rodo, kad šilumos siurblių segmentas išlieka vienu strateginių pramonės taškų Europoje. Rinkoje daugėja diskusijų ne tik apie gamybos apimtis, bet ir apie efektyvumo standartus, šaltnešių pokyčius bei pasirengimą griežtėjantiems energinio naudingumo reikalavimams pastatams.

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • Šilumos siurblio triukšmas erzina kaimynus: dažna montavimo klaida ir būdai, kaip jį sumažinti

    Šilumos siurblys įprastai skleidžia nestiprų ūžesį, tačiau net ir kokybiškas įrenginys gali tapti nemalonus namų gyventojams ar kaimynams, jei padaromos montavimo klaidos. Dažniausiai triukšmas sustiprėja dėl netinkamai parinktos vietos, vibracijų perdavimo į konstrukcijas ar neįvertintų garso atspindžių.

    Daugiausia garso paprastai sukuria lauko bloko ventiliatorius ir kompresorius. Kai įrenginys dirba intensyviau, pavyzdžiui, esant šaltesniam orui, triukšmas gali padidėti, o periodiškai įsijungiant atitirpinimo režimui garsas trumpam tampa labiau pastebimas.

    Dažna klaida montuojant

    Viena dažniausių situacijų, kai triukšmas „išauga“, yra lauko bloko pastatymas vietoje, kur aplink yra kelios sienos ar pastato kampas. Tokiu atveju garso bangos atsispindi nuo paviršių ir ūžesys gali būti sustiprinamas, ypač jei įrenginys sumontuotas arti langų, terasos ar kaimyninio sklypo ribos.

    Problema paaštrėja, kai įrenginys įrengiamas ten, kur garsas nukreipiamas į uždarą erdvę, pavyzdžiui, siaurą praėjimą tarp pastatų. Praktikoje tai reiškia, kad net nedidelis techninis garsas tampa aiškiai girdimas vakare ar naktį, kai aplinkos fonas sumažėja.

    Kaip sumažinti triukšmą?

    Jei įmanoma, efektyviausias sprendimas yra peržiūrėti įrenginio vietą ir nukreipti lauko bloką į atviresnę erdvę, kur garsas laisviau sklaidosi. Dažnai padeda ir paprastas atitraukimas nuo langų bei durų, kad vibracijos ir garsas mažiau persiduotų į gyvenamąsias patalpas.

    Kitas svarbus žingsnis yra vibracijų kontrolė: lauko blokui įrengus vibroizoliacines pagalvėles ir amortizatorius, sumažėja konstrukcijomis perduodamas dundesys. Tai ypač aktualu, kai įrenginys montuojamas ant laikiklių prie sienos arba ant kietos, garsą gerai perduodančios dangos.

    Papildomai gali būti montuojamos garso slopinimo užtvaros ar specialios akustinės sienelės aplink lauko bloką. Vis dėlto jos duoda geriausią rezultatą tik tuomet, kai pirmiausia pašalinama priežastis, dėl kurios triukšmas sustiprėjo, nes vien uždengus netinkamoje vietoje pastatytą įrenginį problema gali likti.

    Kada verta kviesti specialistą?

    Jei triukšmas staiga padidėjo, atsirado neįprastas barškėjimas, švilpimas ar vibracija, verta kreiptis į montuotojus ar serviso meistrus. Tokie požymiai gali rodyti atsilaisvinusias detales, neteisingą tvirtinimą, nusidėvėjusius amortizatorius ar kitus techninius nesklandumus, kuriuos saugiausia spręsti profesionaliai.

    Prieš atliekant pakeitimus naudinga įvertinti ir kaimynystės situaciją: triukšmo lygį lemia ne tik pats įrenginys, bet ir sklypo užstatymas, atstumai, kietos dangos bei paviršiai, nuo kurių garsas atsispindi. Todėl sprendimas, kuris tinka vienam namui, kitur gali būti mažiau efektyvus.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.