CP v2

Tag: Šilumos siurbliai

  • Kembridžo universiteto atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų: šildymas ir vėsinimas be šaltnešių

    Kas yra „Barocal“ ir ką ji kuria

    Su Kembridžo universitetu siejama atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė teigia kurianti šildymo ir vėsinimo technologiją, kuri veikia be įprastų šaltnešių dujų.

    Įmonė vysto vadinamąsias barokalorines medžiagas, kurios, veikiamos slėgio, gali sukelti ryškų temperatūros pokytį. Tokiu principu kuriama kietakūnė šilumos siurblio alternatyva, galinti pakeisti plačiai paplitusią garų kompresijos technologiją.

    Kam bus skirti 8,5 mln. eurų

    Pasak „Barocal“, pritrauktos lėšos bus naudojamos spartesniam inžineriniam vystymui, komandos plėtrai ir pasirengimui komerciniam diegimui. Investuotojų sąraše minimi World Fund, Breakthrough Energy Discovery, Cambridge Enterprise Ventures ir IP Group.

    Bendrovė pabrėžia, kad prioritetas bus ne tik technologijos demonstravimas laboratorijoje, bet ir patikimumas realiomis sąlygomis, gamybinio mastelio klausimai bei komercinės kompetencijos stiprinimas. Ankstyvosios stadijos šiluminių sistemų sprendimuose tai dažnai tampa riba tarp prototipo ir produkto.

    Kodėl šaltnešiai tampa vis didesne problema

    Šildymas ir vėsinimas yra vienas svarbiausių energijos vartojimo segmentų pastatuose ir pramonėje, o vėsinimo poreikis pasaulyje auga. Kartu didėja dėmesys ne tik elektros sąnaudoms, bet ir šaltnešių poveikiui klimatui per nuotėkius bei visą įrangos gyvavimo ciklą.

    Dėl to rinkoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: didesnis esamų šilumos siurblių efektyvumas ir alternatyvos, galinčios sumažinti arba apskritai eliminuoti didelio šiltnamio efekto potencialo šaltnešius. „Barocal“ pozicionuoja save būtent pastarojoje nišoje.

    „Šildymas ir vėsinimas ilgai buvo „dramblys kambaryje“, kai kalbame apie emisijas, o mūsų medžiagų rinkinys gali pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė „Barocal“ įkūrėjas profesorius Xavieras Moya.

    „Barocal“ teigimu, jų platforma gali būti pritaikyta sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip duomenų centrų vėsinimas ir komercinė šaldymo įranga. Tokiose rinkose vertė kuriama ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir patikimumu, triukšmo mažinimu, aptarnavimo paprastumu bei reguliavimo reikalavimų atitikimu.

    Investuotojai akcentuoja proveržį medžiagų moksle ir galimybę konkuruoti su įprastomis technologijomis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje klimato technologijų startuolių, realų potencialą lems tai, kaip greitai pavyks pereiti nuo laboratorinių rodiklių prie ilgalaikio darbo ciklų ir prieinamos gamybos.

    „Barocal“ įkurta 2019 metais ir vysto patentuotą kietakūnio šildymo ir vėsinimo sprendimą. Bendrovė tikisi, kad komercinis diegimas taps kitu žingsniu po komandos plėtros ir inžinerinės platformos brandos didinimo.

  • Lenkijos ciep­l­ų­ ūkio dekarbonizacija iki 2050 metų: apie 115 mlrd. eurų ir rizika mažoms įmonėms

    Lenkijos šilumos ūkio pertvarka iki 2050 metų gali kainuoti apie 115 mlrd. eurų, o didžiausią įtampą pajus mažesnės, savivaldybių valdomos bendrovės. Tokia išvada nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur šilumos sektoriaus atstovai ir reguliuotojas aptarė investicijų mastą bei reguliavimo pokyčius.

    Diskusijoje akcentuota, kad stambios grupės, turinčios prieigą prie kapitalo rinkų ir bankų finansavimo, greičiau „užsidarys“ investicinius planus. Tuo metu mažesnių miestų šilumos tiekėjams rizika didžiausia dėl ribotų skolinimosi galimybių, sudėtingesnio projektų parengimo ir jautresnių tarifų vartotojams.

    Tarifai ir reguliavimo „butelio kaklelis“

    Šilumos sektorius Lenkijoje jau seniai kelia klausimą dėl tarifų tvirtinimo procedūrų, kurios, rinkos dalyvių vertinimu, ne visuomet atitinka transformacijos greitį. Šalies energetikos reguliuotojas skelbia, kad vyksta darbai, skirti pagreitinti tarifų derinimą, tačiau pabrėžia, jog esminiai pokyčiai priklauso nuo įstatymų ir poįstatyminių aktų.

    Reguliavimo stabilumas įvardytas kaip vienas svarbiausių veiksnių, nes nuo jo priklauso projektų bankabilumas, tai yra reali galimybė pritraukti finansavimą už protingą kainą. Šilumos ūkio investicijos dažnai yra daugiametės, o jų grąža tiesiogiai susijusi su taisyklėmis, pagal kurias skaičiuojami tarifai ir leidžiama susigrąžinti sąnaudas.

    Elek­tri­fi­kacija ir sector coupling realybėje

    Vienu iš transformacijos krypčių laikoma šilumos ūkio elektrifikacija ir glaudesnė šilumos bei elektros sektorių sąveika. Praktikoje tai reiškia technologijas, kurios leidžia šilumą gaminti naudojant elektrą tada, kai jos rinkoje perteklius, pavyzdžiui, kainos krenta iki labai žemų ar net neigiamų reikšmių.

    Vis dėlto pabrėžta, kad mažesnėse įmonėse elektrifikacijos potencialas dažnai ribotas: trūksta tinklo pajėgumų, projektavimo kompetencijų, o investicijos į įrangą ir prijungimą gali būti per didelės. Dėl to šilumos kaupimo sprendimai, tokie kaip šilumos akumuliacinės talpyklos, įvardijami kaip praktiškas būdas didinti lankstumą ir mažinti sąnaudas piko metu.

    Kokios technologijos pakeis anglį?

    Šilumos sektoriaus atstovai nurodė, kad pasitraukimas nuo anglies realiai vyks per kelių technologijų derinį. Tarp dažniausiai minimų sprendimų yra dujiniai šaltiniai, power to heat technologijos, elektrodiniai katilai, šilumos siurbliai, šilumos kaupimas, taip pat biomasė ir atliekų energinis panaudojimas.

    Kalbėta, kad gamtinės dujos, nepaisant ilgalaikės dekarbonizacijos krypties, dar kurį laiką išliks svarbia tarpine grandimi, leidžiančia greitai sumažinti emisijas ir užtikrinti sistemos patikimumą. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad kai kuriose vietovėse alternatyvų diegimas reikalauja daugiau laiko, o šilumos tiekimas turi likti nepertraukiamas net ir šalčiausiomis dienomis.

    „Dujų vaidmuo šilumos ūkyje bus tik viena dėlionės dalis, tačiau be pilno energijos mišinio pereinamasis laikotarpis gali būti per brangus“, – sakė sektoriaus atstovas.

    Diskusijoje priminta, kad dalį dujų poreikio šalis padengia vietine gavyba, tačiau reikšminga dalis turi būti importuojama. Tuo pat metu sektoriui svarbu išlaikyti tiekimo saugumą ir numatyti kainų svyravimų rizikas, nes šilumos tarifai yra socialiai jautrūs, ypač mažesniuose miestuose.

    Mažoms šilumos įmonėms – finansavimo barjeras

    Ekspertai akcentavo, kad daug vietinių katilinių ir šilumos gamybos įrenginių yra nusidėvėję ir juos būtina modernizuoti. Problema ta, kad nors veikia įvairūs paramos mechanizmai, investicijoms dažnai trūksta lankstaus modelio, pritaikyto skirtingo dydžio sistemoms ir jų vartotojų pajėgumui mokėti.

    Šilumos įmonių vadovai pabrėžė, kad operacinė parama gali padėti trumpuoju laikotarpiu, bet ne visuomet išsprendžia pagrindinį klausimą, kaip finansuoti dideles kapitalo investicijas. Dėl to, jų teigimu, transformacijos sėkmė priklausys nuo to, ar bus sukurta aiški, prognozuojama ir bankams suprantama investicijų grąžos logika.

    Įrangos tiekimo terminai ilgėja

    Papildomu iššūkiu tapo technologinės įrangos tiekimo grandinės: rinkoje fiksuojami gerokai ilgesni pristatymo terminai nei ankstesniais metais. Tai didina riziką vėluoti su projektais ir brangina visą pertvarkos planą, nes projektų grafikai ir finansavimo sąlygos paprastai remiasi aiškiais įgyvendinimo terminais.

    Dideliems, šimtų megavatų projektams administracinės procedūros taip pat gali užtrukti, o tai mažina prognozuojamumą investuotojams ir finansų institucijoms. Dėl šios priežasties sektorius prašo greitesnių leidimų, aiškesnių taisyklių ir ilgesnio reguliacinio stabilumo horizonto.

    Kodėl šilumos ūkis toks svarbus?

    Šilumos tiekimas Lenkijoje laikomas viena svarbiausių energetinio saugumo dalių, nes didelė gyventojų dalis naudojasi centralizuotu šildymu. Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose Vakarų ir Pietų Europos šalyse centralizuotos šilumos dalis mažesnė, todėl politinis ir investicinis dėmesys šiam sektoriui ten silpnesnis.

    Šiaurės šalyse centralizuotas šildymas paplitęs labiau, todėl jų patirtis dažniau lyginama su Lenkija. Vis dėlto Lenkijos atveju transformacijos mastas ir investicijų suma reiškia, kad be koordinuoto reguliavimo, finansinių instrumentų ir technologinio lankstumo planas gali tapti sunkiai įgyvendinamas mažesnėms įmonėms.

  • Tauragėje startuoja Energetinių patarimų resursų centro konsultacijos: ką verta susitvarkyti namuose?

    Tauragėje gyventojai gali gauti nemokamas Energetinių patarimų resursų centro (EPRC) konsultacijas, kurios vyksta kiekvieną antradienį nuo 11 iki 12 valandos. Tai praktinė pagalba planuojantiems mažinti energijos sąnaudas, atsinaujinti šildymo įrangą ar įsivertinti, kokia parama šiuo metu realiai pasiekiama.

    Nuo balandžio 28 dienos konsultacijos rengiamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos priimamajame, Respublikos g. 2, Tauragėje. Atvykus gyvai patariama nuo pirmųjų klausimų iki aiškesnio veiksmų plano, ko imtis pirmiausia ir kaip nepermokėti už sprendimus.

    Saulės elektrinė, šilumos siurblys ir įkrovimas

    Viena dažniausių konsultacijų temų yra saulės elektrinės namuose: kokios galimybės, kaip įvertinti vartojimą ir kokie finansavimo šaltiniai gali padėti sumažinti pradinę investiciją. Gyventojams svarbu suprasti, kad skaičiavimai priklauso nuo konkretaus ūkio, stogo sąlygų, elektros poreikio ir pasirinkto atsiskaitymo modelio.

    Kita aktuali kryptis yra neefektyvių šilumos katilų keitimas efektyvesniais sprendimais, įskaitant šilumos siurblius. Konsultacijose galima aptarti, kada toks keitimas labiausiai pasiteisina, kokie reikalavimai dažniausiai taikomi paramai ir kokių klaidų verta vengti, renkantis įrenginį ar rangovą.

    Taip pat aptariamas elektromobilių įkrovimo stotelių įsirengimas namų valdose. Konsultacijų metu gyventojai gali pasitikslinti, kokios galios sprendimas tinkamas, ką svarbu įvertinti dėl elektros įvado ir kokie praktiniai aspektai lemia saugų ir patogų įkrovimą.

    Finansavimas ir paraiškų teikimas

    EPRC konsultacijose daug dėmesio skiriama ir finansavimo šaltiniams: galiojantiems kvietimams, paraiškų teikimo etapams bei dokumentams, kurie dažniausiai sukelia klausimų. Kadangi paramos priemonės periodiškai atnaujinamos, o sąlygos gali kisti, gyva konsultacija tampa būdu greičiau susidėlioti prioritetus ir nepasiklysti tarp reikalavimų.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistę Iriną Sadauskienę. Konsultacijos vyksta nustatytu laiku, todėl verta iš anksto pasiruošti klausimus apie būsto būklę, šildymo sistemą ir planuojamas investicijas.