CP v2

Tag: Šilumos siurbliai

  • Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščiai spaudžia Europą: kas geriau atvėsins būstą – kondicionierius ar šilumos siurblys?

    Karščio bangos keičia prioritetus

    Europa vis dažniau susiduria su ankstyvomis ir intensyviomis karščio bangomis, todėl būstų vėsinimas tampa ne tik komforto, bet ir sveikatos klausimu. Perkaitę butai ypač vargina miegą, didina dehidratacijos riziką ir sunkina širdies bei kvėpavimo ligomis sergančių žmonių savijautą.

    Labiausiai įkaista viršutinių aukštų butai, palėpės, taip pat patalpos su dideliais vitrininiais langais ar langais į pietus ir vakarus. Miestuose situaciją paaštrina šilumos salos efektas, kai asfaltas, betonas ir tamsūs stogai ilgai kaupia šilumą, o naktį atvėsti trukdo tankus užstatymas.

    Kaip skiriasi kondicionierius ir siurblys?

    Kondicionieriaus tikslas paprastai vienas – greitai numušti temperatūrą kambaryje per karščius, o šildymo funkcija dažniau yra priedas. Šilumos siurblys oras–oras veikia labai panašiu principu kaip modernus „split“ tipo kondicionierius: iš patalpos paimama šiluma ir išmetama į lauką, o žiemą ciklas apverčiamas ir šiluma „paimama“ iš lauko oro.

    Tuo tarpu oras–vanduo ar grunto šilumos siurbliai vėsina kitaip: šaltis perduodamas per vandens kontūrą ir tik tada pasiekia patalpas per grindinį šildymą, vėsinamas lubas ar ventiliatorinius konvektorius. Dėl didesnės sistemos inercijos toks vėsinimas dažniausiai būna lėtesnis, tolygesnis, tačiau reikalauja tikslesnės drėgmės kontrolės, kad ant paviršių nepradėtų kauptis kondensatas.

    Oras–oras sprendimai dažnai patrauklūs butams ir mažesniems namams, nes jiems nereikia radiatorių ar grindinio šildymo vamzdyno, o keli vidaus blokai gali aptarnauti kelias patalpas. Vis dėlto toks variantas paprastai neišsprendžia karšto vandens ruošimo klausimo, todėl voniai ar virtuvei prireiks atskiro sprendimo.

    Kiek elektros „suvalgo“ vėsinimas?

    Sąnaudas lemia ne tik įrenginio galia, bet ir jo efektyvumas, pastato sandarumas, saulės įkaitinimas bei naudojimo įpročiai. Dažna klaida – manyti, kad 3,5 kW įrenginys tiek pat elektros ir sunaudos: tai paprastai yra vėsinimo galia, o realus elektros suvartojimas, ypač inverteriniuose modeliuose, būna mažesnis ir kinta priklausomai nuo darbo režimo.

    Praktikoje vieno kambario vėsinimas intensyviai dirbant dažnai gali siekti maždaug 0,8–1,5 kWh per valandą, o palaikymo režime sumažėti. Kaina labiausiai išauga, kai nustatoma per žema temperatūra ir įrenginys turi ilgai dirbti „maksimaliai“, todėl paprastai ekonomiškiau palaikyti stabilesnį, protingą komforto lygį, o ne staigiai „atšaldyti“ įkaitusias patalpas.

    Didelę įtaką daro ir smulkūs dalykai: užsikimšę filtrai, užstatytas vidaus blokas, nuolat varstomi langai ar balkono durys, taip pat papildomi šilumos šaltiniai namuose. Karščiausiomis dienomis daugiau šilumos į patalpas atneša orkaitė, kaitlentė, džiovyklė, galingas kompiuteris ar net nuolat veikiančios įkrovos, todėl verta perkelti maisto gamybą į vėsesnį paros laiką ir išjungti nereikalingą elektroniką.

    Efektyviausias kelias – pirmiausia mažinti šilumos patekimą į vidų, o tik tada vėsinti. Išorinės žaliuzės, roletai, markizės ar kitos lauko pusėje montuojamos priemonės stabdo saulės kaitrą dar prieš jai įkaitinant stiklą, o vėdinimas geriausiai veikia vėlai vakare, naktį ar anksti ryte, kai lauke vėsiau nei viduje.

    Tuomet mechaninis vėsinimas tampa ne gelbėjimo operacija, o palaikymo režimu: įrenginys trumpiau dirba didžiausia galia, mažiau triukšmauja ir gali būti pigiau eksploatuojamas. Ilgėjant karščio periodams, sprendimą vis dažniau verta rinktis ne pagal tai, kas greičiausiai atvėsins per valandą, o pagal viso sezono naudojimo scenarijų, būsto ypatumus ir bendrą energetinį efektyvumą.

  • JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    JAV Bay Area artėja prie pirmo draudimo naujiems dujiniams vandens šildytuvams: kas bus atleisti?

    San Fransisko įlankos regione JAV bręsta sprendimas, kuris gali tapti precedentu visai šaliai: vietos oro kokybės priežiūros institucija svarsto faktiškai uždrausti naujų dujinių vandens šildytuvų pardavimą. Galutinis balsavimas numatomas spalio mėnesį, o diskusijų ašis sukasi tarp visuomenės sveikatos argumentų ir gyventojams tenkančių išlaidų.

    Už draudimą pasisakantys ekspertai pabrėžia, kad dujiniai buitiniai įrenginiai išskiria azoto oksidus, kurie prisideda prie smogo ir didina kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Regiono vertinimu, tarša iš krosnių ir vandens šildytuvų kasmet siejama su iki 85 priešlaikinėmis mirtimis, o sveikatos sistemos ir visuomenės kaštai gali siekti iki 823 000 000 eurų per metus.

    Ką numato siūlomos datos

    San Fransisko įlankos oro kokybės valdymo apygarda dar 2023 metais patvirtino nulinės taršos ribas namų šildymo sistemoms ir vandens šildytuvams. Pagal dabar svarstomą formuluotę, naujų dujinių vandens šildytuvų prekyba būtų ribojama nuo 2027 metų sausio, o krosnims analogiški reikalavimai įsigaliotų nuo 2029 metų.

    Vis dėlto institucijos specialistai siūlo kompromisą: įsigaliojimą nukelti devyniais mėnesiais ir pradžią perkelti į 2027 metų spalį. Šis pokytis pristatomas kaip būdas suteikti daugiau laiko pasiruošti tiek gyventojams, tiek rangovams ir įrangos tiekėjams.

    Brangiausia dalis – įrengimas

    Didžiausią pasipriešinimą kelia kaina: šilumos siurblio tipo vandens šildytuvo įrengimas vidutiniškai kainuoja apie 6 500 eurų, tai yra maždaug dukart daugiau nei įprastos dujinės įrangos pasirinkimas. Nors vietos ir valstijos subsidijos gali sumažinti skirtumą, jų pasiekiamumas, anot kritikų, skiriasi priklausomai nuo pajamų, informuotumo ir administracinių barjerų.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad daliai būstų prireiktų elektros įvado ar skydelio modernizavimo. Tokie darbai gali kainuoti nuo maždaug 1 900 iki 28 000 eurų, todėl dalis regiono politikų ragina arba atidėti reikalavimų taikymą, arba remtis savanorišku perėjimu.

    „Man atrodo, kad dabar tam netinkamas metas. Kokia šiandien pagrindinė žmonių tema? Įperkamumas“, – sakė Alamedos apygardos prižiūrėtojas Davidas Haubertas.

    Išimtys: kas galėtų nesilaikyti

    Kad sprendimas būtų įgyvendinamas realybėje, siūloma numatyti vienkartines išimtis tiems, kam įrengti šilumos siurblio vandens šildytuvą yra nepraktiška arba pernelyg brangu. Į išimčių grupę patektų mažas pajamas gaunantys namų ūkiai, taip pat būstai, kuriuose trūksta vietos ar yra elektros infrastruktūros apribojimų.

    Šilumos siurblio vandens šildytuvams dažnai reikia pakankamai oro tūrio ir erdvės, todėl kai kuriuose pastatuose įrengimas tampa technologiškai sudėtingas. Pagal aptariamą modelį, išimtį gavę gyventojai galėtų įsirengti dujinį įrenginį ir naudoti jį visą jo eksploatacijos laiką, o institucija skaičiuoja, kad išimtys galėtų apimti iki 38 proc. vandens šildytuvų keitimų.

    „Jeigu reikia griauti sieną, gausite išimtį. Jeigu reikia modernizuoti elektros skydelį, gausite išimtį“, – sakė institucijos politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Gregas Nuddas.

    Ginčas dėl įperkamumo ir sveikatos

    Taisyklės šalininkai pabrėžia, kad įperkamumas nėra tik įrangos sąskaita, nes taršos poveikis sveikatai taip pat turi kainą. Anot valdybos pirmininkės Lynda Hopkins, mažesnes pajamas gaunančios bendruomenės dažniau patiria astmos, širdies ligų ir kitų sveikatos problemų naštą, kuri virsta praleistomis darbo dienomis ir didesnėmis išlaidomis gydymui.

    „Kai kalbame apie įperkamumą, pakalbėkime ir apie astmos įperkamumą“, – sakė Lynda Hopkins.

    Net ir su išimtimis didžioji dalis būstų vis tiek patektų į naujų reikalavimų lauką, todėl institucija tikisi reikšmingai sumažinti azoto oksidų emisijas. Galutinis sprendimas taps svarbiu signalu kitoms valstijoms, kurios svarsto panašias priemones, o Bay Area modelis gali būti vertinamas ir kaip pavyzdys, ir kaip įspėjimas, kaip suderinti klimato, sveikatos ir socialinio teisingumo tikslus.

    Diskusijas šiek tiek keičia ir technologijų raida: kai taisyklės buvo rengiamos, rinkoje dar nebuvo 120 voltų šilumos siurblio vandens šildytuvų, o dabar jau siūlomi modeliai, kuriuos galima jungti į įprastą buitinį lizdą. Tai kai kuriems namų ūkiams gali sumažinti įrengimo sudėtingumą, tačiau sprendžiant dėl draudimo esmė išlieka ta pati: kiek greitai ir kokia kaina realu atsisakyti dujų buityje.

  • Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta Japonijos koncerno „Daikin“ šilumos siurblių gamykla. Į projektą bendrovė investavo apie 300 mln. eurų, o pats objektas pristatomas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos centras Europoje.

    Gamykla startavo su viena gamybos linija, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 100 žmonių. Bendrovė skelbia, kad pasiekus pilną pajėgumą planuojama turėti tris linijas ir per metus pagaminti apie 800 000–900 000 šilumos siurblių, o darbuotojų skaičius turėtų viršyti 2 000.

    Kodėl pasirinkta centrinė Lenkija?

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad vietą lėmė logistika ir darbo rinka. Ksaverovas yra centrinėje šalies dalyje, netoli pagrindinių kelių ir greitkelių, todėl produkciją paprasčiau greitai paskirstyti visoje Europoje.

    Ne mažiau svarbus argumentas buvo kvalifikuotų specialistų prieinamumas ir regiono pramoninė patirtis. Lodzė laikoma stipriu akademiniu centru, o tai gamyklai svarbu ne tik gamybos, bet ir inžinerinių kompetencijų požiūriu.

    Šilumos siurbliai ir Europos kryptis

    „Daikin“ gamykla siejama su augančia šilumos siurblių paklausa Europoje, kurią skatina dekarbonizacijos tikslai, energijos kainų svyravimai ir siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šilumos siurbliai vis plačiau vertinami kaip alternatyva tradiciniam šildymui, ypač modernizuojant pastatus ir keliant jų energinį efektyvumą.

    Lenkijos valdžios atstovai investiciją pristato ir kaip signalą, kad šalis gali tapti svarbia gamybos baze Europos rinkai. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų grandinių apimtį, skatina pramonės skaitmeninimą ir kelia darbo rinkos atlyginimų kartelę, ypač inžineriniuose profiliuose.

    „2022 metais paskelbėme sprendimą statyti gamyklą, o šiandien didžiuojamės jos oficialiu atidarymu. Čia gaminsime šilumos siurblių sistemas, kurios gali pakeisti įprastus sprendimus ir prisidėti prie Europos klimato tikslų“, – sakė gamyklos direktorius Ksaverove Yasuto Hiraoka.

    „Prognozuojame, kad šilumos siurblių paklausa pasaulyje augs, o šis objektas aprūpins Europos rinką įrenginiais, paremtais naujausiomis technologijomis“, – sakė „Daikin Industries“ vadovas Masanori Togawa.

    Ką tai reiškia regionui ir rinkai?

    Didelė gamykla netoli Lodzės gali keisti konkurencinį žemėlapį ir regione, ir visoje Europoje: didesnė pasiūla paprastai reiškia trumpesnius tiekimo terminus, mažesnę logistikos riziką ir didesnį lankstumą reaguojant į paklausos šuolius.

    Kartu tokia investicija rodo, kad šilumos siurblių segmentas išlieka vienu strateginių pramonės taškų Europoje. Rinkoje daugėja diskusijų ne tik apie gamybos apimtis, bet ir apie efektyvumo standartus, šaltnešių pokyčius bei pasirengimą griežtėjantiems energinio naudingumo reikalavimams pastatams.

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • Šilumos siurblio triukšmas erzina kaimynus: dažna montavimo klaida ir būdai, kaip jį sumažinti

    Šilumos siurblys įprastai skleidžia nestiprų ūžesį, tačiau net ir kokybiškas įrenginys gali tapti nemalonus namų gyventojams ar kaimynams, jei padaromos montavimo klaidos. Dažniausiai triukšmas sustiprėja dėl netinkamai parinktos vietos, vibracijų perdavimo į konstrukcijas ar neįvertintų garso atspindžių.

    Daugiausia garso paprastai sukuria lauko bloko ventiliatorius ir kompresorius. Kai įrenginys dirba intensyviau, pavyzdžiui, esant šaltesniam orui, triukšmas gali padidėti, o periodiškai įsijungiant atitirpinimo režimui garsas trumpam tampa labiau pastebimas.

    Dažna klaida montuojant

    Viena dažniausių situacijų, kai triukšmas „išauga“, yra lauko bloko pastatymas vietoje, kur aplink yra kelios sienos ar pastato kampas. Tokiu atveju garso bangos atsispindi nuo paviršių ir ūžesys gali būti sustiprinamas, ypač jei įrenginys sumontuotas arti langų, terasos ar kaimyninio sklypo ribos.

    Problema paaštrėja, kai įrenginys įrengiamas ten, kur garsas nukreipiamas į uždarą erdvę, pavyzdžiui, siaurą praėjimą tarp pastatų. Praktikoje tai reiškia, kad net nedidelis techninis garsas tampa aiškiai girdimas vakare ar naktį, kai aplinkos fonas sumažėja.

    Kaip sumažinti triukšmą?

    Jei įmanoma, efektyviausias sprendimas yra peržiūrėti įrenginio vietą ir nukreipti lauko bloką į atviresnę erdvę, kur garsas laisviau sklaidosi. Dažnai padeda ir paprastas atitraukimas nuo langų bei durų, kad vibracijos ir garsas mažiau persiduotų į gyvenamąsias patalpas.

    Kitas svarbus žingsnis yra vibracijų kontrolė: lauko blokui įrengus vibroizoliacines pagalvėles ir amortizatorius, sumažėja konstrukcijomis perduodamas dundesys. Tai ypač aktualu, kai įrenginys montuojamas ant laikiklių prie sienos arba ant kietos, garsą gerai perduodančios dangos.

    Papildomai gali būti montuojamos garso slopinimo užtvaros ar specialios akustinės sienelės aplink lauko bloką. Vis dėlto jos duoda geriausią rezultatą tik tuomet, kai pirmiausia pašalinama priežastis, dėl kurios triukšmas sustiprėjo, nes vien uždengus netinkamoje vietoje pastatytą įrenginį problema gali likti.

    Kada verta kviesti specialistą?

    Jei triukšmas staiga padidėjo, atsirado neįprastas barškėjimas, švilpimas ar vibracija, verta kreiptis į montuotojus ar serviso meistrus. Tokie požymiai gali rodyti atsilaisvinusias detales, neteisingą tvirtinimą, nusidėvėjusius amortizatorius ar kitus techninius nesklandumus, kuriuos saugiausia spręsti profesionaliai.

    Prieš atliekant pakeitimus naudinga įvertinti ir kaimynystės situaciją: triukšmo lygį lemia ne tik pats įrenginys, bet ir sklypo užstatymas, atstumai, kietos dangos bei paviršiai, nuo kurių garsas atsispindi. Todėl sprendimas, kuris tinka vienam namui, kitur gali būti mažiau efektyvus.

  • Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Švedijos „Elvy“ pritraukė 5,9 mln. eurų ir užsitikrino 500 mln. eurų kreditą plėtrai Europoje

    Investuotojai stato ant prenumeratos

    Stokholme įsikūrusi energetikos technologijų bendrovė „Elvy“ užbaigė 5,9 mln. eurų finansavimo etapą, kuriuo siekia paspartinti augimą ir įtvirtinti prenumeratos modelį Europos namų ūkiuose. Įmonė teigia, kad papildomas kapitalas bus naudojamas plėtrai ir didesniam įrangos diegimo mastui.

    Finansavimo etapui vadovavo fondai Essential Capital ir Daft Capital, taip pat prisidėjo investuotojas Mathias Kamprad ir kiti verslo angelai. Kartu su investicija „Elvy“ stiprina valdymą: valdybos pirmininku paskirtas investuotojas Knut Frängsmyr, anksčiau dirbęs keliuose finansų ir technologijų sektoriaus versluose.

    500 mln. eurų kredito linija

    Dar prieš šį investicijų etapą „Elvy“ buvo užsitikrinusi 500 mln. eurų kredito liniją iš Švedijos skolos finansavimo platformos Scayl. Bendrovės teigimu, ši priemonė jau yra aktyvi, o lėšos numatytos aparatinei įrangai diegti dideliu mastu, kad būtų galima greitai didinti klientų skaičių.

    Tokio dydžio kredito linija energijos sprendimų verslams paprastai reiškia aiškų planą, kaip finansuoti brangius fizinius įrenginius ir jų įrengimą, neatidedant plėtros iki naujų nuosavo kapitalo etapų. Praktikoje tai leidžia iš karto didinti diegimo apimtis, o pajamas generuoti per ilgalaikes sutartis.

    „Švedija susiduria su elektros krizės rizika, o naujos branduolinės elektrinės yra daugiau nei po dešimtmečio. „Elvy“ jau sukūrė technologiją, reikalingą stabilesnei energijos sistemai ir mažesnėms namų ūkių sąskaitoms“, – sakė bendrovės vadovas Johan Outinen.

    Saulė, šilumos siurbliai ir baterijos

    „Elvy“, įkurta 2023 metais, siūlo integruotą namų energijos paketą, į kurį įeina saulės elektrinė, šilumos siurblys, baterijų sistema, įrengimas, priežiūra ir elektros poreikio užtikrinimas. Klientui tai pateikiama kaip fiksuota mėnesinė prenumerata, o įmonė išlaiko įrangos nuosavybę ir prisiima eksploatavimo atsakomybę per visą sutarties laikotarpį.

    Bendrovė pabrėžia, kad sprendimų valdymui naudoja DI pagrįstą sistemą, kuri optimizuoja energijos gamybą ir vartojimą namų ūkyje. Tokie valdymo algoritmai paprastai padeda didinti savos energijos suvartojimą, mažinti piko valandų vartojimą ir efektyviau išnaudoti baterijas.

    „Elvy“ teigia, kad prenumeratos modelis 2025 metais augo dešimt kartų, o per kiek daugiau nei 18 mėnesių įmonė Švedijoje sukūrė 23 MW paskirstytos energijos parko pajėgumų. Artimiausiu laikotarpiu bendrovės dėmesys krypsta į mastelio didinimą ir plėtrą, siekiant, kad modelis būtų lengvai pritaikomas skirtingose Europos rinkose.

  • Kembridžo universiteto atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų: šildymas ir vėsinimas be šaltnešių

    Kas yra „Barocal“ ir ką ji kuria

    Su Kembridžo universitetu siejama atžalinė „Barocal“ pritraukė 8,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Bendrovė teigia kurianti šildymo ir vėsinimo technologiją, kuri veikia be įprastų šaltnešių dujų.

    Įmonė vysto vadinamąsias barokalorines medžiagas, kurios, veikiamos slėgio, gali sukelti ryškų temperatūros pokytį. Tokiu principu kuriama kietakūnė šilumos siurblio alternatyva, galinti pakeisti plačiai paplitusią garų kompresijos technologiją.

    Kam bus skirti 8,5 mln. eurų

    Pasak „Barocal“, pritrauktos lėšos bus naudojamos spartesniam inžineriniam vystymui, komandos plėtrai ir pasirengimui komerciniam diegimui. Investuotojų sąraše minimi World Fund, Breakthrough Energy Discovery, Cambridge Enterprise Ventures ir IP Group.

    Bendrovė pabrėžia, kad prioritetas bus ne tik technologijos demonstravimas laboratorijoje, bet ir patikimumas realiomis sąlygomis, gamybinio mastelio klausimai bei komercinės kompetencijos stiprinimas. Ankstyvosios stadijos šiluminių sistemų sprendimuose tai dažnai tampa riba tarp prototipo ir produkto.

    Kodėl šaltnešiai tampa vis didesne problema

    Šildymas ir vėsinimas yra vienas svarbiausių energijos vartojimo segmentų pastatuose ir pramonėje, o vėsinimo poreikis pasaulyje auga. Kartu didėja dėmesys ne tik elektros sąnaudoms, bet ir šaltnešių poveikiui klimatui per nuotėkius bei visą įrangos gyvavimo ciklą.

    Dėl to rinkoje ryškėja dvi paralelinės kryptys: didesnis esamų šilumos siurblių efektyvumas ir alternatyvos, galinčios sumažinti arba apskritai eliminuoti didelio šiltnamio efekto potencialo šaltnešius. „Barocal“ pozicionuoja save būtent pastarojoje nišoje.

    „Šildymas ir vėsinimas ilgai buvo „dramblys kambaryje“, kai kalbame apie emisijas, o mūsų medžiagų rinkinys gali pakeisti žaidimo taisykles“, – sakė „Barocal“ įkūrėjas profesorius Xavieras Moya.

    „Barocal“ teigimu, jų platforma gali būti pritaikyta sparčiai augančiose srityse, tokiose kaip duomenų centrų vėsinimas ir komercinė šaldymo įranga. Tokiose rinkose vertė kuriama ne tik mažesnėmis sąnaudomis, bet ir patikimumu, triukšmo mažinimu, aptarnavimo paprastumu bei reguliavimo reikalavimų atitikimu.

    Investuotojai akcentuoja proveržį medžiagų moksle ir galimybę konkuruoti su įprastomis technologijomis. Vis dėlto, kaip ir daugelyje klimato technologijų startuolių, realų potencialą lems tai, kaip greitai pavyks pereiti nuo laboratorinių rodiklių prie ilgalaikio darbo ciklų ir prieinamos gamybos.

    „Barocal“ įkurta 2019 metais ir vysto patentuotą kietakūnio šildymo ir vėsinimo sprendimą. Bendrovė tikisi, kad komercinis diegimas taps kitu žingsniu po komandos plėtros ir inžinerinės platformos brandos didinimo.

  • Lenkijos ciep­l­ų­ ūkio dekarbonizacija iki 2050 metų: apie 115 mlrd. eurų ir rizika mažoms įmonėms

    Lenkijos šilumos ūkio pertvarka iki 2050 metų gali kainuoti apie 115 mlrd. eurų, o didžiausią įtampą pajus mažesnės, savivaldybių valdomos bendrovės. Tokia išvada nuskambėjo Europos ekonomikos kongrese Katovicuose, kur šilumos sektoriaus atstovai ir reguliuotojas aptarė investicijų mastą bei reguliavimo pokyčius.

    Diskusijoje akcentuota, kad stambios grupės, turinčios prieigą prie kapitalo rinkų ir bankų finansavimo, greičiau „užsidarys“ investicinius planus. Tuo metu mažesnių miestų šilumos tiekėjams rizika didžiausia dėl ribotų skolinimosi galimybių, sudėtingesnio projektų parengimo ir jautresnių tarifų vartotojams.

    Tarifai ir reguliavimo „butelio kaklelis“

    Šilumos sektorius Lenkijoje jau seniai kelia klausimą dėl tarifų tvirtinimo procedūrų, kurios, rinkos dalyvių vertinimu, ne visuomet atitinka transformacijos greitį. Šalies energetikos reguliuotojas skelbia, kad vyksta darbai, skirti pagreitinti tarifų derinimą, tačiau pabrėžia, jog esminiai pokyčiai priklauso nuo įstatymų ir poįstatyminių aktų.

    Reguliavimo stabilumas įvardytas kaip vienas svarbiausių veiksnių, nes nuo jo priklauso projektų bankabilumas, tai yra reali galimybė pritraukti finansavimą už protingą kainą. Šilumos ūkio investicijos dažnai yra daugiametės, o jų grąža tiesiogiai susijusi su taisyklėmis, pagal kurias skaičiuojami tarifai ir leidžiama susigrąžinti sąnaudas.

    Elek­tri­fi­kacija ir sector coupling realybėje

    Vienu iš transformacijos krypčių laikoma šilumos ūkio elektrifikacija ir glaudesnė šilumos bei elektros sektorių sąveika. Praktikoje tai reiškia technologijas, kurios leidžia šilumą gaminti naudojant elektrą tada, kai jos rinkoje perteklius, pavyzdžiui, kainos krenta iki labai žemų ar net neigiamų reikšmių.

    Vis dėlto pabrėžta, kad mažesnėse įmonėse elektrifikacijos potencialas dažnai ribotas: trūksta tinklo pajėgumų, projektavimo kompetencijų, o investicijos į įrangą ir prijungimą gali būti per didelės. Dėl to šilumos kaupimo sprendimai, tokie kaip šilumos akumuliacinės talpyklos, įvardijami kaip praktiškas būdas didinti lankstumą ir mažinti sąnaudas piko metu.

    Kokios technologijos pakeis anglį?

    Šilumos sektoriaus atstovai nurodė, kad pasitraukimas nuo anglies realiai vyks per kelių technologijų derinį. Tarp dažniausiai minimų sprendimų yra dujiniai šaltiniai, power to heat technologijos, elektrodiniai katilai, šilumos siurbliai, šilumos kaupimas, taip pat biomasė ir atliekų energinis panaudojimas.

    Kalbėta, kad gamtinės dujos, nepaisant ilgalaikės dekarbonizacijos krypties, dar kurį laiką išliks svarbia tarpine grandimi, leidžiančia greitai sumažinti emisijas ir užtikrinti sistemos patikimumą. Toks požiūris grindžiamas tuo, kad kai kuriose vietovėse alternatyvų diegimas reikalauja daugiau laiko, o šilumos tiekimas turi likti nepertraukiamas net ir šalčiausiomis dienomis.

    „Dujų vaidmuo šilumos ūkyje bus tik viena dėlionės dalis, tačiau be pilno energijos mišinio pereinamasis laikotarpis gali būti per brangus“, – sakė sektoriaus atstovas.

    Diskusijoje priminta, kad dalį dujų poreikio šalis padengia vietine gavyba, tačiau reikšminga dalis turi būti importuojama. Tuo pat metu sektoriui svarbu išlaikyti tiekimo saugumą ir numatyti kainų svyravimų rizikas, nes šilumos tarifai yra socialiai jautrūs, ypač mažesniuose miestuose.

    Mažoms šilumos įmonėms – finansavimo barjeras

    Ekspertai akcentavo, kad daug vietinių katilinių ir šilumos gamybos įrenginių yra nusidėvėję ir juos būtina modernizuoti. Problema ta, kad nors veikia įvairūs paramos mechanizmai, investicijoms dažnai trūksta lankstaus modelio, pritaikyto skirtingo dydžio sistemoms ir jų vartotojų pajėgumui mokėti.

    Šilumos įmonių vadovai pabrėžė, kad operacinė parama gali padėti trumpuoju laikotarpiu, bet ne visuomet išsprendžia pagrindinį klausimą, kaip finansuoti dideles kapitalo investicijas. Dėl to, jų teigimu, transformacijos sėkmė priklausys nuo to, ar bus sukurta aiški, prognozuojama ir bankams suprantama investicijų grąžos logika.

    Įrangos tiekimo terminai ilgėja

    Papildomu iššūkiu tapo technologinės įrangos tiekimo grandinės: rinkoje fiksuojami gerokai ilgesni pristatymo terminai nei ankstesniais metais. Tai didina riziką vėluoti su projektais ir brangina visą pertvarkos planą, nes projektų grafikai ir finansavimo sąlygos paprastai remiasi aiškiais įgyvendinimo terminais.

    Dideliems, šimtų megavatų projektams administracinės procedūros taip pat gali užtrukti, o tai mažina prognozuojamumą investuotojams ir finansų institucijoms. Dėl šios priežasties sektorius prašo greitesnių leidimų, aiškesnių taisyklių ir ilgesnio reguliacinio stabilumo horizonto.

    Kodėl šilumos ūkis toks svarbus?

    Šilumos tiekimas Lenkijoje laikomas viena svarbiausių energetinio saugumo dalių, nes didelė gyventojų dalis naudojasi centralizuotu šildymu. Diskusijoje atkreiptas dėmesys, kad kai kuriose Vakarų ir Pietų Europos šalyse centralizuotos šilumos dalis mažesnė, todėl politinis ir investicinis dėmesys šiam sektoriui ten silpnesnis.

    Šiaurės šalyse centralizuotas šildymas paplitęs labiau, todėl jų patirtis dažniau lyginama su Lenkija. Vis dėlto Lenkijos atveju transformacijos mastas ir investicijų suma reiškia, kad be koordinuoto reguliavimo, finansinių instrumentų ir technologinio lankstumo planas gali tapti sunkiai įgyvendinamas mažesnėms įmonėms.

  • Tauragėje startuoja Energetinių patarimų resursų centro konsultacijos: ką verta susitvarkyti namuose?

    Tauragėje gyventojai gali gauti nemokamas Energetinių patarimų resursų centro (EPRC) konsultacijas, kurios vyksta kiekvieną antradienį nuo 11 iki 12 valandos. Tai praktinė pagalba planuojantiems mažinti energijos sąnaudas, atsinaujinti šildymo įrangą ar įsivertinti, kokia parama šiuo metu realiai pasiekiama.

    Nuo balandžio 28 dienos konsultacijos rengiamos Tauragės rajono savivaldybės administracijos priimamajame, Respublikos g. 2, Tauragėje. Atvykus gyvai patariama nuo pirmųjų klausimų iki aiškesnio veiksmų plano, ko imtis pirmiausia ir kaip nepermokėti už sprendimus.

    Saulės elektrinė, šilumos siurblys ir įkrovimas

    Viena dažniausių konsultacijų temų yra saulės elektrinės namuose: kokios galimybės, kaip įvertinti vartojimą ir kokie finansavimo šaltiniai gali padėti sumažinti pradinę investiciją. Gyventojams svarbu suprasti, kad skaičiavimai priklauso nuo konkretaus ūkio, stogo sąlygų, elektros poreikio ir pasirinkto atsiskaitymo modelio.

    Kita aktuali kryptis yra neefektyvių šilumos katilų keitimas efektyvesniais sprendimais, įskaitant šilumos siurblius. Konsultacijose galima aptarti, kada toks keitimas labiausiai pasiteisina, kokie reikalavimai dažniausiai taikomi paramai ir kokių klaidų verta vengti, renkantis įrenginį ar rangovą.

    Taip pat aptariamas elektromobilių įkrovimo stotelių įsirengimas namų valdose. Konsultacijų metu gyventojai gali pasitikslinti, kokios galios sprendimas tinkamas, ką svarbu įvertinti dėl elektros įvado ir kokie praktiniai aspektai lemia saugų ir patogų įkrovimą.

    Finansavimas ir paraiškų teikimas

    EPRC konsultacijose daug dėmesio skiriama ir finansavimo šaltiniams: galiojantiems kvietimams, paraiškų teikimo etapams bei dokumentams, kurie dažniausiai sukelia klausimų. Kadangi paramos priemonės periodiškai atnaujinamos, o sąlygos gali kisti, gyva konsultacija tampa būdu greičiau susidėlioti prioritetus ir nepasiklysti tarp reikalavimų.

    Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis į Tauragės rajono savivaldybės administracijos Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus specialistę Iriną Sadauskienę. Konsultacijos vyksta nustatytu laiku, todėl verta iš anksto pasiruošti klausimus apie būsto būklę, šildymo sistemą ir planuojamas investicijas.