CP v2

Tag: Šilumos ūkio įstatymas

  • Kaunas pradeda šildymo sezoną: kas šiemet pasikeitė ir kam šiluma įsijungs automatiškai?

    Kaune dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų prognozių pradedamas šildymo sezonas. Šiluma artimiausiu metu pasieks mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir tuos daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

    Iki šiol sprendimus dėl šildymo sezono pradžios dažniausiai priimdavo savivaldybės, tačiau nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Pagal naują reguliavimą savivaldybė sprendžia dėl sezono tik savivaldybės įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti.

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai modernizuoti ir automatizuoti, šildymo sezono tvarka labiau standartizuota. Tokiuose namuose, kaip numato teisės aktai, sezonas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, o šildymo režimą gali valdyti automatika pagal lauko temperatūrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai gyventojų šiluma gali būti pradėta tiekti sklandžiau ir be atskiro administracinio sprendimo, tačiau galutiniai nustatymai priklauso nuo konkretaus pastato įrangos ir jos sureguliavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir įjungus šildymą, pirmosiomis dienomis radiatorių šiluma gali pasiskirstyti netolygiai, kol sistema stabilizuojasi.

    Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų parengimą, priežiūrą bei remontą atsako gyventojų pasirinktas pastato administratorius arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami, ar veikia termostatai, o pastebėjus gedimus ar orą sistemoje nedelsti kreiptis į namą prižiūrinčią įmonę.

    Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas spalio 2 dieną. Šiemet savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai ir atsakomybės pasiskirstymas aiškiau priklauso nuo to, ar pastate šilumos punktas automatizuotas, todėl skirtinguose namuose šilumos pajutimo laikas gali skirtis.

  • Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo spalio keisis daugiabučių šilumos punktų tvarka: kas mokės ir ką privalės padaryti gyventojai

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie nustatys aiškesnę tvarką, kaip turi būti prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Pokyčių tikslas – kad trūkumai būtų šalinami laiku, o šiluma būtų naudojama efektyviau ir tolygiau visame name.

    Praktikoje tai reiškia daugiau atsakomybės ir aiškesnius terminus namo administratoriui, bendrijai bei šilumos tiekėjui. Kuo geriau sureguliuota sistema, tuo mažiau situacijų, kai viename bute per karšta, o kitame trūksta šilumos, ir tuo lengviau valdyti sąnaudas.

    Kas keičiasi nustačius neatitiktis

    Kaip ir iki šiol, daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos privalės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos detaliau apibrėžiama, kas ir per kiek laiko turi informuoti apie neatitiktis bei kas atsako už darbų organizavimą.

    Jei nustatoma, kad šilumos punktas neatitinka prisijungimo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų turės raštu informuoti gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyti konkretūs trūkumai ir kokių remonto ar modernizavimo darbų reikia.

    Numatyta, kad tokie darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laiką sprendimai nebus įgyvendinti, šilumos tiekėjas įgis teisę darbus organizuoti ir atlikti pats, kad įranga neliktų netvarkinga ir nekeltų rizikų sistemos patikimumui.

    Kas mokės už darbus

    Už šilumos punkto remonto ar modernizavimo darbus, kai jie būtini dėl neatitikčių, mokės butų ir kitų patalpų savininkai. Išlaidoms padengti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, o jei reikės, apmokėjimas galės būti išdėstomas iki 24 mėnesių.

    Sąskaitose tokios išlaidos turės būti pateikiamos atskira eilute, kad gyventojams būtų aišku, už ką mokama. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dėl investicijų dažnai stringa dėl informacijos stokos arba nesutarimų, o pasekmės galiausiai atsispindi šilumos vartojime.

    Daugiau laiko vidaus sistemoms sutvarkyti

    Jeigu bus nustatyta, kad namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Taip atskiriami atvejai, kai reikia skubių sprendimų šilumos punkte, ir situacijos, kai būtini platesni vidaus sistemos darbai.

    Tokie darbai dažnai apima ne tik atskirų mazgų keitimą, bet ir visos sistemos balansavimą, cirkuliacijos sureguliavimą, nusidėvėjusių elementų atnaujinimą. Nesubalansuota sistema paprastai reiškia, kad šiluma name pasiskirsto netolygiai, o gyventojai susiduria su komforto ir didesnių sąnaudų problema.

    Kodėl modernizavimas tampa būtinybe

    Dalyje daugiabučių vis dar veikia neautomatizuoti, vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai, kurie nereaguoja į lauko temperatūros pokyčius taip tiksliai, kaip šiuolaikiniai sprendimai. Dėl to reguliuoti šildymą sudėtingiau, o šiluma dažniau vartojama ne pagal realų poreikį.

    Automatizuotas šilumos punktas šildymo parametrus koreguoja pagal lauko oro temperatūrą ir pastato poreikį: atšilus šildymas mažinamas, atvėsus – didinamas. Vis dėlto vien įrenginio pakeitimo nepakanka, nes be vidaus sistemos sureguliavimo modernizacijos nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.

    Nauja tvarka turėtų paskatinti greitesnį sprendimų priėmimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti atvejus, kai nustatyti trūkumai lieka tik dokumentuose. Gyventojams tai reiškia daugiau skaidrumo, didesnį sistemos patikimumą ir realesnes galimybes efektyviau valdyti šilumos vartojimą.

    Informaciją pateikė AB „Panevėžio energija“.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymas: kas spręs, kada įjungti šilumą ir kiek mokėsime?

    Nauja tvarka nuo spalio 1 dienos

    Nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai įtvirtina šildymo sezono laikotarpį nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Tai reiškia, kad šiuo metu šilumos tiekėjai privalo būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

    Tačiau šis laikotarpis nereiškia, kad visuose daugiabučiuose šildymas automatiškai prasidės tą pačią dieną. Už vidaus patalpų temperatūros palaikymą ir sprendimus dėl šildymo įjungimo konkrečiame name atsako pastato administratorius, bendrija ar kitas pastato valdytojas.

    Kada realiai turi prasidėti šildymas?

    Nors visuotinio šildymo pradžios paskelbimo atsisakoma, faktinės oro sąlygos išlieka pagrindiniu kriterijumi. Praktikoje šildymas paprastai pradedamas, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių, o baigiamas, kai trijų parų vidurkis viršija 10 laipsnių.

    Svarbiausias tikslas išlieka tas pats: patalpose turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra. Jei butuose akivaizdžiai per šalta, gyventojams pirmiausia rekomenduojama kreiptis į savo namo administratorių, kuris gali įvertinti situaciją ir paaiškinti taikomą tvarką.

    Nuo ko priklauso, ar šildymas įsijungs automatiškai?

    Modernizuotuose pastatuose, kuriuose įrengti automatiškai reguliuojami šilumos punktai, sistema gali reaguoti į lauko oro temperatūrą ir šilumą reguliuoti automatiškai. Vis dėlto tam būtina, kad pastato šildymo sistema būtų paruošta sezonui ir būtų priimtas sprendimas ją įjungti.

    Senuose, nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymo įjungimas dažnai atliekamas mechaniškai ir priklauso nuo name taikomos tvarkos bei administratoriaus veiksmų. Dėl to skirtinguose pastatuose šiluma gali pasiekti gyventojus nevienodu laiku, net ir esant panašioms oro sąlygoms.

    Kiek kainuos šiluma ir kodėl sąskaitos skiriasi?

    Prasidėjus šildymo sezonui, gyventojams aktualiausia tampa ne tik kaina už kilovatvalandę, bet ir tai, kokia bus galutinė mėnesio sąskaita. Jai įtaką daro lauko oro temperatūra, šildymo trukmė, pastato energetinis efektyvumas, šilumos punkto būklė ir konkretus šilumos suvartojimas name.

    Šilumos tiekėjai primena, kad vienodo ploto butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis. Energetiškai efektyviuose, renovuotuose pastatuose šilumos poreikis paprastai yra mažesnis, todėl gyventojų išlaidos šildymui gali būti pastebimai mažesnės nei nerenovuotuose daugiabučiuose.

    Jeigu kyla klausimų dėl šilumos tiekimo ar šilumos punkto darbo, pirmasis kontaktas turėtų būti namo administratorius, bendrija arba kitas pastato valdytojas. Būtent jie organizuoja sprendimus dėl šildymo įjungimo ir atsako už tinkamą sistemos parengimą sezonui.

  • Nuo 2026 metų keičiasi šildymo sezonas: daliai daugiabučių sprendimo nebereikės

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Esminė naujovė ta, kad dalyje daugiabučių šildymo įjungimas ir išjungimas bus siejamas ne su savivaldybės potvarkiu, o su pastato šilumos punkto sprendimais ir faktiniu poreikiu.

    Naujoji tvarka aktuali visiems šilumos vartotojams, tačiau skirtingoms pastatų grupėms ji bus taikoma nevienodai. Šildymo pradžia ir pabaiga priklausys nuo pastate įrengtos šildymo sistemos tipo, šilumos punkto automatizavimo ir pastato nuosavybės formos.

    Kas atsako už parengimą sezonui

    Įstatymo pakeitimai pabrėžia pastato bendrosios nuosavybės valdytojo atsakomybę. Daugiabučiuose tai paprastai yra bendrija arba administratorius, kurie turi užtikrinti, kad šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūrintys specialistai laiku atliktų būtinus darbus.

    Prie privalomų darbų priskiriamas šildymo sistemos patikrinimas, praplovimas, hidrauliniai bandymai, gedimų šalinimas ir kiti remontai. Praktikoje tai reiškia, kad prieš sezoną turi būti įvertinta sistemos būklė, sandarumas ir parengtis, kad šildymas būtų įjungiamas saugiai ir be trikdžių.

    Kada šildymas bus įjungiamas automatiškiau

    Daugiabučiuose namuose, kuriuose įrengti modernizuoti šilumos punktai su atskyrimu šilumokaičiu, šildymo sezonas pagal naują tvarką prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną. Tokiu atveju savivaldybės sprendimo laukti nebereikės, o šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą.

    Praktiškai šildymą šiuose pastatuose įjungia ir išjungia pastato vidaus šildymo sistemos prižiūrėtojas, kurį paprastai pasirenka ir jo darbą kontroliuoja pastato valdytojas. Jei šaltasis laikotarpis ateina anksčiau arba užsitęsia ilgiau, šildymas gali prasidėti anksčiau nei spalio 1 dieną arba tęstis po balandžio 30 dienos.

    Jeigu šildymo sezono metu vidutinė lauko oro temperatūra pakyla virš +10 laipsnių, automatika tokiuose šilumos punktuose gali sumažinti šilumos tiekimą arba šildymą laikinai išjungti. Tai yra vienas iš būdų mažinti perteklinį šildymą pereinamaisiais laikotarpiais ir tiksliau prisitaikyti prie realių oro sąlygų.

    Kada sprendimas liks savivaldybei

    Visų kitų daugiabučių ir vienbučių pastatų, kuriuose nėra automatizuotų šilumos punktų arba jie prijungti tiesiogiai prie centralizuotų tinklų be atskyrimo šilumokaičiu, šildymo pradžią ir pabaigą toliau nustatys savivaldybė. Tokiais atvejais sprendimas bus siejamas su šaltuoju laikotarpiu, kai trijų parų lauko oro temperatūros vidurkis nukrenta žemiau +10 laipsnių.

    Savivaldybės sprendimu taip pat bus pradedamas ir baigiamas šildymas savivaldybei priklausančiuose pastatuose. Tai reiškia, kad daliai vartotojų tvarka iš esmės išliks panaši į iki šiol taikytą, o didžiausi pokyčiai palies pastatus su modernesniais šilumos punktais ir didesniu automatizavimo lygiu.

    „Kiekvieno daugiabučio namo bendrosios nuosavybės valdytojas turi užtikrinti, kad sistemos prižiūrėtojas laiku atliktų patikrinimą, praplovimą, hidraulinius bandymus ir kitus būtinus darbus“, – nurodoma „Vilkaviškio šilumos tinklai“ pateiktoje informacijoje.

  • Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagine šildymo sezonas startuos automatiškai: ką nuo 2026 metų privalės žinoti gyventojai

    Visagino savivaldybėje aptartas pasirengimas artėjančiam šildymo sezonui. Meras Erlandas Galaguz susitiko su bendrovių „Visagino energija“ ir „Visagino būstas“ vadovais, dalyvavo vicemerė Aleksandra Grigienė ir savivaldybės administracijos specialistai.

    Susitikime įvertinta, ar šilumos tiekėjas ir pastatų administratorius pasirengę sezono pradžiai, bei kokių veiksmų reikia, kad šilumos tiekimas vyktų sklandžiai. Savivaldybė nurodo, kad atsakingos įmonės patvirtino pasiruošimą ir galimybę užtikrinti stabilų šildymą mieste.

    Nauja tvarka nuo 2026 metų

    Gyventojams priminta, kad nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios tvarką. Tai reiškia, kad šildymo įjungimo principas taps labiau standartizuotas, o savivaldybių taikomos praktikos bus suvienodintos pagal teisės aktų nuostatas.

    Visaginas pabrėžia turintis svarbų pranašumą: daugiabučių namų šilumos punktai mieste yra modernizuoti ir automatizuoti. Dėl to šildymo sezonas daugiabučiuose galės prasidėti spalio 1 dieną, o pastatų vidaus temperatūra bus palaikoma automatiškai reguliuojant šilumos punktų darbą.

    Ar galima šildytis kitu metu?

    Nors automatizuotas startas numatytas spalio 1 dieną, gyventojai išlaiko galimybę spręsti dėl kitokios datos konkrečiame name. Tam būtinas daugumos gyventojų pritarimas, kai sprendimui pritaria ne mažiau kaip 50 proc. plius 1 balsas.

    Praktikoje tai reiškia, kad daugiabučiai, kuriuose gyventojai nori šildymą pradėti anksčiau arba vėliau, turės priimti bendrą sprendimą pagal nustatytą balsavimo tvarką. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad automatizuoti šilumos punktai leidžia tiksliau valdyti šilumos kiekį ir mažinti perteklinį vartojimą pereinamaisiais laikotarpiais.

  • Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Šildymą įjungs nebe savivaldybė: nuo 2026 spalio 1 dienos keičiasi tvarka daugiabučiuose

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, keičiantys šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką. Iki šiol sprendimus dažniausiai priimdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į faktinę lauko oro temperatūrą.

    Pagal naują tvarką daliai šilumos vartotojų šildymo sezonas bus siejamas su aiškiomis kalendorinėmis datomis. Tai reiškia, kad tam tikrais atvejais šildymas startuos spalio 1 dieną, o sezonas baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną.

    Kas keičiasi modernizuotuose daugiabučiuose?

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengti modernizuoti, automatizuoti šilumos punktai, šildymo sezonas prasidės spalio 1 dieną ir baigsis ne anksčiau kaip balandžio 30 dieną, nelaukiant savivaldybės sprendimo. Šiuo laikotarpiu pastato vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojas privalės įjungti šildymo sistemą.

    Tokiuose namuose reikiama patalpų temperatūra palaikoma automatizuotai, pagal nustatytus parametrus ir higienos normų reikalavimus. Praktikoje tai turėtų mažinti riziką, kad šiluma bus pradėta tiekti per vėlai, kai patalpos jau atvėsusios.

    Ar šildymą bus galima pradėti anksčiau?

    Šildymo sezonas galės būti pradėtas anksčiau nei spalio 1 dieną, jeigu tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių. Tačiau ir čia numatyta galimybė gyventojams pasirinkti kitą sprendimą.

    Jei daugiabutyje įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės nuspręsti šildymą pradėti kitu laiku. Tam reikės daugumos pritarimo, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Ką darys savivaldybės ir kiti pastatai?

    Savivaldybėms išlieka teisė nustatyti šildymo sezono pradžią ir pabaigą savo pavaldžioms įstaigoms pagal faktinę lauko oro temperatūrą. Tai aktualu darželiams, mokykloms, gydymo įstaigoms ir kitoms savivaldybių valdomoms organizacijoms.

    Kitiems šilumos vartotojams, kurie nėra pavaldūs savivaldybei, šildymo sezonas pagal įstatymo pakeitimus bus siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Šiuo metu šilumos tiekėjas turės būti pasirengęs tiekti šilumą, o sprendimą dėl įjungimo priims pastato valdytojas ar administratorius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad tvarkos pokyčiai didina pastatų valdytojų ir bendrijų atsakomybę, ypač dėl sprendimų priėmimo ir techninės parengties. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikslinti, ar name veikia automatizuotas šilumos punktas, ir kaip konkrečiame name organizuojamas balsavimas dėl šildymo pradžios.

  • Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo spalio 1 dienos keičiasi šildymo sezono tvarka: kada gyventojai galės spręsti patys?

    Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, nustatantys vienodesnę šildymo sezono pradžios ir pabaigos tvarką visoje Lietuvoje. Pokyčiais siekiama aiškesnio reguliavimo ir daugiau sprendimų galios perduoti daugiabučių gyventojams.

    Naujoji bendra šildymo sezono trukmė numatoma nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos. Vis dėlto ši „kalendorinė“ riba nebus absoliuti, nes tvarka palieka galimybę šildymą pradėti anksčiau ar baigti vėliau pagal faktines oro sąlygas.

    Jeigu tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus žemesnė nei 10 laipsnių šilumos, šildymo sezonas galės prasidėti anksčiau. Atvirkščiai, šildymas galės būti baigtas, kai tris paras iš eilės vidutinė paros lauko oro temperatūra bus aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos.

    Kas realiai įjungs ir išjungs šildymą?

    Kaip ir iki šiol, šilumos tiekėjas užtikrins šilumos tiekimą iki pastatų įvadų, o sprendimai pastato viduje priklausys nuo namo šildymo sistemos valdymo. Praktikoje šildymą daugiabučiuose įjungia arba išjungia šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, veikdamas pagal nustatytą tvarką ar gyventojų priimtą sprendimą.

    Svarbus pokytis gyventojams tas, kad daugiau reikšmės turės namo techninė būklė ir šilumos punkto tipas. Būtent nuo to priklausys, ar konkretaus daugiabučio gyventojai galės lanksčiau nuspręsti dėl šildymo pradžios ir pabaigos.

    Modernizuotas šilumos punktas suteiks daugiau laisvės

    Daugiabučiuose, kuriuose įrengtas modernizuotas, automatizuotas šilumos punktas, gyventojai galės patys nuspręsti, kada pradėti arba baigti savo namo šildymo sezoną. Tam reikės butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumos, tai yra 50 proc. plius 1 balsas.

    Jeigu toks sprendimas bus priimtas, šildymas galės būti pradėtas ar baigtas kitu laiku nei bendrai nustatytas laikotarpis. Jeigu gyventojai atskiro sprendimo nepriims, šildymas bus organizuojamas pagal visoje šalyje galiojančią tvarką.

    Kada spręs savivaldybė?

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktas nėra modernizuotas, šildymo sezono pradžios ir pabaigos datą ir toliau nustatys savivaldybė. Savivaldybių sprendimai taip pat bus taikomi ugdymo, gydymo ir kitoms visuomeninėms įstaigoms, kur svarbus paslaugų tęstinumas ir vidaus mikroklimato reikalavimai.

    Artėjant šildymo sezonui gyventojams rekomenduojama pasitikslinti, koks šilumos punktas įrengtas jų name ir ar yra techninės galimybės lanksčiau reguliuoti šildymą. Šią informaciją paprastai suteikia namo administratorius, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Energetikos ekspertai pabrėžia, kad automatizuoti šilumos punktai ir pastatų balansavimas dažniausiai padeda tiksliau palaikyti komforto temperatūrą ir mažinti šilumos švaistymą pereinamaisiais sezonais. Todėl praktinis naujos tvarkos efektas daugeliui namų bus tiesiogiai susijęs su modernizacijos lygiu ir gyventojų gebėjimu susitarti dėl bendrų sprendimų.

  • Ukmergės rajone baigiamas šildymo sezonas: šiluma stabdoma nuo gegužės 4 dienos

    Ukmergės rajono savivaldybė pranešė, kad nuo gegužės 4 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas, kuris buvo pradėtas praėjusių metų rugsėjo 30 dieną. Nuo šios datos šilumos tiekimas bus stabdomas gyvenamuosiuose namuose, administraciniuose pastatuose, bendrojo ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigose.

    Sprendimas įformintas Ukmergės rajono savivaldybės mero Dariaus Varno pasirašytu potvarkiu. Jame taip pat primenama, kad šilumos vartotojai teisės aktuose nustatyta tvarka gali patys apsispręsti dėl šildymo pabaigos savo pastatuose, jei laikomasi higienos normų reikalavimų.

    Kada savivaldybės baigia šildymą?

    Pagal Šilumos ūkio įstatymą šildymo sezonas yra laikotarpis, kurio pradžią ir pabaigą savivaldybėje nustato vykdomoji institucija, remdamasi statybos techniniuose reglamentuose apibrėžta lauko oro temperatūra. Praktikoje sprendimai dažniausiai siejami su realiomis meteorologinėmis sąlygomis ir prognozėmis, kad būtų užtikrintas komfortas bei išvengta staigių atvėsimų.

    Ukmergės rajone šildymo sezono pabaiga skelbiama atsižvelgiant į faktines lauko oro temperatūras, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra aukštesnė nei 10 laipsnių šilumos. Tokia riba taikoma siekiant suderinti gyventojų poreikius, viešųjų įstaigų veiklą ir šilumos tiekimo sistemos darbo režimą.

    Kaip kito šildymo sezono pabaigos data?

    Savivaldybė pateikė pastarųjų metų palyginimą, rodantį, kad šildymo išjungimo data gali reikšmingai svyruoti. Pernai Ukmergėje šildymo sezono pabaiga buvo paskelbta balandžio 16 dieną, 2024 metais balandžio 30 dieną, 2023 metais balandžio 13 dieną.

    Ankstesniais metais šildymas buvo išjungtas vėliau: 2022 metais gegužės 2 dieną, 2021 metais gegužės 10 dieną, o 2020 ir 2019 metais balandžio 24 dieną. Savivaldybė pažymi, kad tokie skirtumai pirmiausia susiję su pavasario temperatūrų dinamika ir poreikiu užtikrinti tinkamas sąlygas gyventojams bei jautresnėms įstaigoms.

    Ukmergės rajono savivaldybė taip pat primena, kad daugiabučių ir kitų pastatų šildymo sprendimai gali būti derinami atskirai, atsižvelgiant į pastato valdymo tvarką ir gyventojų ar administratorių sprendimus. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai daliai gyventojų dar reikia šilumos, o kiti siekia greičiau mažinti išlaidas.

  • Šiauliuose šildymas dar gali sugrįžti į namus: ką būtina žinoti, jei sezonas dar neuždarytas

    Šiauliuose šildymas dar gali sugrįžti į namus: ką būtina žinoti, jei sezonas dar neuždarytas

    Šiauliuose šildymo sezonas dar nėra galutinai užbaigtas visame mieste, todėl dalis gyventojų, esant vėsesniems orams, vis dar gali atnaujinti šilumos tiekimą į daugiabutį. Mieste šiuo metu šildymas taip pat gali būti palaikomas švietimo ir globos įstaigose, kur svarbu užtikrinti komforto ir saugumo sąlygas.

    Galimybę lanksčiau spręsti dėl šildymo pradžios ar pabaigos numato atnaujinta Šilumos ūkio įstatymo redakcija. Joje įtvirtinta, kad šilumos vartotojai gali patys nuspręsti, kada baigti ar prireikus vėl įjungti pastatų šildymą, tačiau sprendimai turi nepažeisti nustatytų higienos normų.

    Kada šildymą galima atnaujinti?

    Jei daugiabučio gyventojai nusprendžia šildymą baigti ar atnaujinti kitu laiku nei savivaldybės nustatytos datos, pirmiausia reikia priimti bendrą sprendimą pagal namo valdymo tvarką. Praktikoje tai dažniausiai reiškia sprendimą, kurį įformina namo administratorius, bendrija arba jungtinės veiklos atstovas.

    Apie priimtą sprendimą nustatyta tvarka pranešama šilumos tiekėjui Šiaulių energijai. Gavęs pranešimą, šilumos tiekėjas sprendimą turi įgyvendinti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

    Ką svarbu įvertinti gyventojams?

    Atnaujinus šildymą, šilumos suvartojimas tiesiogiai atsispindi sąskaitose, todėl gyventojams verta įvertinti prognozuojamą oro atvėsimą ir realų poreikį. Paprastai pavasarį didžiausią įtaką sąnaudoms daro ne tik lauko temperatūra, bet ir namo šiluminė būklė, šildymo sistemos sureguliavimas bei tai, ar šiluma dalijama proporcingai ir skaidriai.

    Taip pat svarbu prisiminti, kad sprendimas turi būti suderinamas su higienos normomis ir bendrais namo gyventojų interesais. Jei dalis gyventojų nori šildymą atnaujinti, o kiti nepritaria, sprendimą reikėtų priimti laikantis nustatytų procedūrų, kad vėliau nekiltų ginčų dėl teisėtumo ar išlaidų paskirstymo.

  • Panevėžyje nuo balandžio 30 dienos baigiamas šildymo sezonas: ką gali nuspręsti gyventojai

    Panevėžio miesto savivaldybė pranešė, kad nuo 2026 metais balandžio 30 dienos mieste oficialiai baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas įvertinus šiltesnių orų prognozes ir kylančią vidutinę lauko oro temperatūrą.

    Šildymo sezono pabaiga savivaldybėse nustatoma remiantis Šilumos ūkio įstatymu ir galiojančiais patalpų mikroklimato reikalavimais. Praktikoje tai reiškia, kad nutraukiant šildymą turi būti užtikrintos tinkamos sąlygos gyventojams, ypač permainingų pavasario orų laikotarpiu.

    Daugiabučių namų gyventojai taip pat gali patys apsispręsti dėl šildymo sezono pabaigos anksčiau arba dėl jo pratęsimo, jei atvėstų. Tam reikalingas daugumos gyventojų pritarimas, o apie priimtą sprendimą šilumos tiekėją informuoja namą administruojanti įmonė, bendrijos pirmininkas arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas.

    Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų vadovai gali spręsti dėl šildymo pabaigos ar pratęsimo atskirai. Tokie sprendimai priimami pagal realią situaciją pastate, kad būtų laikomasi nustatytų patalpų temperatūros ir mikroklimato normų.

    Gyventojams rekomenduojama, pasibaigus šildymo sezonui, stebėti patalpų temperatūrą ir įsivertinti, ar namo šildymo reguliavimas bei sistema veikia tinkamai. Jei name šiluma reguliuojama automatizuotai ar per šilumos punktą, sprendimai dėl šildymo pratęsimo dažnai gali būti įgyvendinami greičiau, tačiau vis tiek reikalingas aiškus bendruomenės susitarimas.