Nuo 2026 metų spalio 1 dienos įsigalios Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, kurie nustatys aiškesnę tvarką, kaip turi būti prižiūrimi daugiabučių šilumos punktai, šildymo ir karšto vandens sistemos. Pokyčių tikslas – kad trūkumai būtų šalinami laiku, o šiluma būtų naudojama efektyviau ir tolygiau visame name.
Praktikoje tai reiškia daugiau atsakomybės ir aiškesnius terminus namo administratoriui, bendrijai bei šilumos tiekėjui. Kuo geriau sureguliuota sistema, tuo mažiau situacijų, kai viename bute per karšta, o kitame trūksta šilumos, ir tuo lengviau valdyti sąnaudas.
Kas keičiasi nustačius neatitiktis
Kaip ir iki šiol, daugiabučių šildymo ir karšto vandens sistemos privalės atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o šilumos punktų įranga – šilumos tiekėjo išduotas prisijungimo prie šilumos tinklų sąlygas. Nuo 2026 metų spalio 1 dienos detaliau apibrėžiama, kas ir per kiek laiko turi informuoti apie neatitiktis bei kas atsako už darbų organizavimą.
Jei nustatoma, kad šilumos punktas neatitinka prisijungimo sąlygų, šilumos tiekėjas per 10 darbo dienų turės raštu informuoti gyventojus arba namo administratorių. Pranešime bus nurodyti konkretūs trūkumai ir kokių remonto ar modernizavimo darbų reikia.
Numatyta, kad tokie darbai turės būti atlikti per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu per šį laiką sprendimai nebus įgyvendinti, šilumos tiekėjas įgis teisę darbus organizuoti ir atlikti pats, kad įranga neliktų netvarkinga ir nekeltų rizikų sistemos patikimumui.
Kas mokės už darbus
Už šilumos punkto remonto ar modernizavimo darbus, kai jie būtini dėl neatitikčių, mokės butų ir kitų patalpų savininkai. Išlaidoms padengti galės būti naudojamos namo kaupiamosios lėšos, o jei reikės, apmokėjimas galės būti išdėstomas iki 24 mėnesių.
Sąskaitose tokios išlaidos turės būti pateikiamos atskira eilute, kad gyventojams būtų aišku, už ką mokama. Tai ypač aktualu daugiabučiuose, kuriuose sprendimai dėl investicijų dažnai stringa dėl informacijos stokos arba nesutarimų, o pasekmės galiausiai atsispindi šilumos vartojime.
Daugiau laiko vidaus sistemoms sutvarkyti
Jeigu bus nustatyta, kad namo šildymo ar karšto vandens sistema neatitinka privalomųjų reikalavimų, administratorius arba bendrija turės užtikrinti atitiktį ne vėliau kaip per ketverius metus nuo pranešimo gavimo dienos. Taip atskiriami atvejai, kai reikia skubių sprendimų šilumos punkte, ir situacijos, kai būtini platesni vidaus sistemos darbai.
Tokie darbai dažnai apima ne tik atskirų mazgų keitimą, bet ir visos sistemos balansavimą, cirkuliacijos sureguliavimą, nusidėvėjusių elementų atnaujinimą. Nesubalansuota sistema paprastai reiškia, kad šiluma name pasiskirsto netolygiai, o gyventojai susiduria su komforto ir didesnių sąnaudų problema.
Kodėl modernizavimas tampa būtinybe
Dalyje daugiabučių vis dar veikia neautomatizuoti, vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai, kurie nereaguoja į lauko temperatūros pokyčius taip tiksliai, kaip šiuolaikiniai sprendimai. Dėl to reguliuoti šildymą sudėtingiau, o šiluma dažniau vartojama ne pagal realų poreikį.
Automatizuotas šilumos punktas šildymo parametrus koreguoja pagal lauko oro temperatūrą ir pastato poreikį: atšilus šildymas mažinamas, atvėsus – didinamas. Vis dėlto vien įrenginio pakeitimo nepakanka, nes be vidaus sistemos sureguliavimo modernizacijos nauda gali būti mažesnė, nei tikimasi.
Nauja tvarka turėtų paskatinti greitesnį sprendimų priėmimą, aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti atvejus, kai nustatyti trūkumai lieka tik dokumentuose. Gyventojams tai reiškia daugiau skaidrumo, didesnį sistemos patikimumą ir realesnes galimybes efektyviau valdyti šilumos vartojimą.
Informaciją pateikė AB „Panevėžio energija“.
Leave a Reply