CP v2

Tag: Šilumos ūkis

  • Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagine skelbia šildymo startą: aiški data 2026–2027 sezonui ir ką tai reiškia įstaigoms

    Visagino savivaldybė pranešė, kad mero 2026 metais pasirašytu potvarkiu nustatyta 2026–2027 metų šildymo sezono pradžia savivaldybės įstaigoms. Pagal dokumentą, šildymas įstaigose turi būti pradedamas nuo 2026 metų spalio 1 dienos.

    Tokie sprendimai paprastai aktualiausi mokykloms, darželiams, gydymo, socialinių paslaugų ir kitoms savivaldybės valdomoms įstaigoms. Pradžios data leidžia iš anksto planuoti pastatų ūkio darbus, šilumos punktų parengtį ir atsakingų darbuotojų budėjimus.

    Kada šildymas įjungiamas anksčiau?

    Nors nustatoma bendra sezono pradžios data, praktikoje šildymas gali būti pradedamas ir anksčiau, jei dėl orų atšalimo patalpose nebeužtikrinamas tinkamas mikroklimatas. Sprendimai dėl ankstinimo dažniausiai siejami su pastatų paskirtimi ir jautriomis grupėmis, pavyzdžiui, vaikais ar pacientais.

    Šildymo sezono valdymas pastaraisiais metais vis dažniau siejamas su energijos taupymu ir efektyvumu. Įstaigos paprastai siekia tiksliau reguliuoti temperatūras, derinti šildymo režimus prie realaus užimtumo ir mažinti šilumos nuostolius, kad sąskaitos neaugtų be būtinybės.

    Ką verta žinoti gyventojams?

    Svarbu atskirti savivaldybės įstaigas nuo daugiabučių namų: šis sprendimas tiesiogiai taikomas būtent savivaldybei pavaldžioms įstaigoms. Daugiabučiuose šildymo įjungimo terminai paprastai priklauso nuo atskirų sprendimų ir nustatytų taisyklių, o praktikoje juos dažnai lemia faktinės oro sąlygos.

    Artėjant sezonui įstaigoms įprastai rekomenduojama įsivertinti vidaus sistemų būklę, atlikti reikalingus patikrinimus ir užtikrinti, kad šilumos punktai būtų tinkamai sureguliuoti. Tai padeda išvengti nesklandumų sezono pradžioje ir sumažina avarijų riziką.

  • Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina perėmė slaptus Rusijos planus: paaiškėjo, ką Maskva rengia žiemai ir miestams

    Ukraina skelbia gavusi du didelės apimties dokumentus, kuriuose aprašomi Rusijos planai dėl galimos žiemos kampanijos prieš šalies infrastruktūrą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, pabrėždami, kad numatomi taikiniai apimtų ne vien elektrines.

    Teigiama, kad planuose išskiriami objektai, susiję su elektros gamyba ir perdavimu, taip pat šilumos ūkis, vandentiekis bei nuotekų sistema. Atskirai įvardijamos ir jungtys su Europa, leidžiančios importuoti elektrą, kurios galėtų tapti vienu svarbiausių spaudimo instrumentų.

    Dokumentuose, kaip nurodoma, pateiktos detalios lentelės, kuriose aprašoma, kiek ir kokių priemonių reikėtų konkretiems objektams sunaikinti. Minimos įvairios atakų priemonės, įskaitant balistines raketas ir skirtingų tipų dronus, tarp jų ir greitesnius, reaktyviniu varikliu varomus aparatus.

    Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad atskiri planai esą parengti didžiausiems miestams, įskaitant Kyjivą, Charkivą ir Odesą. Tokia informacija, jų vertinimu, leistų tiksliau paskirstyti oro gynybos ir fizinės apsaugos resursus ten, kur rizika didžiausia.

    Ukraina taip pat nurodo jau įrengusi daugiau kaip 200 apsauginių konstrukcijų prie itin svarbių infrastruktūros objektų. Lygiagrečiai kaupiami atsarginiai transformatoriai, kabeliai, generatoriai ir kita įranga, kad avarijų atveju būtų galima greičiau atkurti tiekimą.

    Rengiantis žiemai remiamasi ir tarptautine parama, o energetikos pagalbos mechanizmai išlieka vienu svarbiausių Ukrainos atsparumo elementų. Skelbiama, kad per paramos fondus ir partnerių iniciatyvas Ukrainai tiekiama įranga, reikalinga tinklų remontui ir kritinių mazgų apsaugai.

    Pastarųjų sezonų patirtis rodo, kad smūgiai energetikai gali sukelti plataus masto pasekmes civilinei gyventojų gerovei: avarinius elektros atjungimus, šilumos tiekimo sutrikimus ir ribotas vandens tiekimo galimybes. Žiemą tai ypač pavojinga, nes net trumpalaikiai pažeidimai gali virsti ilgalaikiais nepatogumais milijonams žmonių.

    Nepriklausomi tarptautiniai vertinimai anksčiau yra fiksavę šimtus atakų prieš energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo objektus bei dešimtis smūgių į šilumos infrastruktūrą per vieną šildymo sezoną. Dėl to Ukraina vis daugiau dėmesio skiria ne tik oro gynybai, bet ir infrastruktūros atsparumui, decentralizuotoms energijos tiekimo schemoms bei greito remonto pajėgumams.

  • Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškis svarsto geotermiją: vokiečiai parodė, kaip šiluma iš žemės gali mažinti sąskaitas

    Vilkaviškio rajono savivaldybėje aptartos geoterminės energijos panaudojimo galimybės šilumai ir vėsinimui. Nuotoliniame susitikime dalyvavo meras Algirdas Neiberka, savivaldybės specialistai, rajono įstaigų atstovai, taip pat Vokietijos bendrovės „Geothermie Neubrandenburg GmbH“ atstovai ir Lietuvos geotermijos ekspertai.

    Pokalbyje daugiausia dėmesio skirta praktiniams pavyzdžiams, kaip geoterminė energija pritaikoma pastatų šildymui bei vėsinimui ir kaip gali būti integruojama į centralizuoto šilumos tiekimo sistemas. Vokietijos specialistai pristatė sprendimus, kai šiluma paimama iš žemės gelmių ir perduodama vartotojams, o dalis energijos kaupiama požeminiuose vandeninguose sluoksniuose.

    „Geoterminiai projektai nėra vien tik gręžiniai: tai ilgas procesas nuo duomenų ir tyrimų iki eksploatacijos kontrolės, todėl svarbiausia nuo pradžių tiksliai įvertinti vietos sąlygas ir poreikį“, – sakė susitikime dalyvavęs Vokietijos specialistų komandos atstovas.

    Susitikimo metu aptarti pagrindiniai projektų etapai: pirminiai geologiniai ir hidrogeologiniai tyrimai, galimybių studija, techninių sprendimų parinkimas, gręžinių įrengimas, šilumos tiekimo infrastruktūros projektavimas ir ilgalaikė veiklos stebėsena. Akcentuota, kad klaidos ankstyvame vertinimo etape vėliau dažniausiai virsta didesnėmis investicijomis ar prastesniu sistemos efektyvumu.

    Diskusijoje išskirti kriterijai, nuo kurių priklauso reali geoterminės energijos nauda savivaldybei: vietos geologinės sąlygos, šilumos poreikio koncentracija, esamų šilumos tinklų techninės galimybės, elektros kainų dinamika ir numatoma šilumos ūkio modernizavimo kryptis. Taip pat pabrėžta, kad geotermija dažniausiai duoda didžiausią efektą ten, kur projektas derinamas su pastatų renovacija ir šilumos vartojimo efektyvinimu.

    Geoterminė energija Europoje vis dažniau vertinama kaip vietinis, nuo importuojamų iškastinių išteklių mažiau priklausantis šaltinis, galintis stabilizuoti šilumos kainodarą ilguoju laikotarpiu. Vilkaviškio rajonui toks sprendimas galėtų tapti viena iš alternatyvų, tačiau prieš priimant sprendimus būtini detalūs tyrimai ir ekonominis pagrįstumas, įvertinant ir galimą finansavimą, ir rizikas.

  • Lenkijoje ruošiamas šilumos ūkio lūžis: 15 mln gyventojų laukia perėjimas nuo anglies prie dujų

    Lenkijos Vyriausybė rengia plataus masto šilumos ūkio pertvarką, kuri labiausiai paliestų mažesnius miestus ir vietines katilines. Pagrindinė kryptis – palaipsniui mažinti anglies naudojimą ir ją keisti dujomis, kartu modernizuojant infrastruktūrą.

    Pasak Lenkijos energetikos ministerijos atstovų, modernizavimo programa turėtų startuoti nuo 2027 metų ir apimti mažas bei vidutines šilumos tiekimo sistemas. Skaičiuojama, kad šiais tinklais šilumą gauna apie 15 mln gyventojų, todėl pokyčiai būtų vieni didžiausių per kelis dešimtmečius.

    Ką planuoja keisti ir kodėl

    Pertvarkos tikslas – užtikrinti patikimą šilumos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo anglies, kuri Lenkijos šilumos ūkyje istorškai užima didelę dalį. Valdžia taip pat siekia, kad sektorius geriau atitiktų Europos Sąjungos klimato ir taršos mažinimo kryptį.

    Viešojoje erdvėje minimos investicijos siekia iki maždaug 53 mlrd. eurų, tačiau galutiniai skaičiai priklausys nuo pasirinkto technologijų derinio ir finansavimo šaltinių. Programą planuojama įgyvendinti kartu su keliomis ministerijomis, todėl ji būtų ne vien energetikos, bet ir platesnės ekonomikos politikos dalis.

    Kas pasikeistų gyventojams

    Gyventojams tai reikštų, kad dalyje miestų šilumos gamyba būtų perorientuota į dujomis kūrenamus įrenginius, o katilinės ir tinklai būtų atnaujinami. Trumpuoju laikotarpiu tai gali atnešti mažesnę vietinę oro taršą, tačiau ilgainiui svarbus klausimas išlieka šilumos kainų stabilumas ir priklausomybė nuo dujų rinkos.

    Šilumos ūkio pertvarkos dažniausiai vyksta etapais, todėl realūs pokyčiai vartotojams gali pasijusti nevienodu tempu skirtinguose regionuose. Daug kas priklausys nuo to, kaip bus parinktos savivaldybės, kokiomis sąlygomis bus finansuojamos investicijos ir kaip greitai pavyks įgyvendinti konkursus bei statybos darbus.

    Diskusijos dėl pasirinkto kelio

    Lenkijos žiniasklaidoje jau keliami klausimai, pagal kokius kriterijus būtų atrenkamos vietovės ir kaip bus paskirstomos investicijos. Energetikos sektoriuje tai jautri tema, nes šilumos ūkio projektai neretai persipina su regionine politika ir rinkimų ciklais.

    „Norime pradėti didelę mažų šilumos gamybos šaltinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos lygmeniu, o transformacija turi reikšti nuoseklų pasitraukimą nuo anglies ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Lenkijos energetikos ministerijos atstovas.

    Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl finansavimo modelio, projektų atrankos ir konkrečių technologinių sprendimų. Nuo šių sprendimų priklausys, ar perėjimas nuo anglies prie dujų taps trumpalaikiu tarpiniu žingsniu, ar ilgesnio laikotarpio strategija Lenkijos šilumos ūkyje.

  • Lenkija skelbia mažų katilinių reformą: perėjimas nuo anglies prie dujų paliestų apie 15 mln. gyventojų

    Lenkijos energetikos ministerija skelbia pradedanti programą, skirtą mažoms centralizuoto šilumos tiekimo katilinėms plėsti ir modernizuoti. Pagrindinis tikslas – didinti mažesnių miestų atsparumą staigiems energijos kainų šuoliams ir mažinti priklausomybę nuo anglies.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka patvirtino, kad planuojamas platesnis šilumos ūkio pertvarkos paketas. Jame numatomas laipsniškas anglies atsisakymas, o pereinamuoju laikotarpiu didesnis vaidmuo tektų dujoms.

    „Vyriausybė kitais metais planuoja įgyvendinti didelę mažų katilinių modernizavimo programą, pirmiausia vietos Lenkijoje. Šilumos ūkio transformacija turi lemti laipsnišką anglies atsisakymą ir perėjimą daugiausia prie dujų“, – sakė Miłoszas Motyka.

    Pagal pristatomus planus pertvarka apimtų šildymo sprendimus, kuriais šiuo metu naudojasi maždaug 15 mln. žmonių. Skelbiama, kad investicijų apimtis gali siekti apie 51 mlrd. eurų, o programa būtų įgyvendinama kelių ministerijų bendromis pastangomis.

    Kas keistųsi gyventojams?

    Programa labiausiai orientuota į mažesnes savivaldybes, kuriose šiluma dažnai gaminama senesnėse, anglimi kūrenamose katilinėse. Modernizacija turėtų apimti tiek esamų įrenginių atnaujinimą, tiek naujų, efektyvesnių šilumos gamybos pajėgumų diegimą.

    Dujų pasirinkimas pristatomas kaip praktinis perėjimo etapas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijai teks derinti šį kelią su klimato politikos tikslais. Europos Sąjungoje griežtėjant reikalavimams dėl išmetamųjų teršalų, šilumos ūkis vis dažniau orientuojamas į efektyvumą, atsinaujinančius šaltinius ir šilumos siurblių, biokuro ar atliekų energijos sprendinius.

    Kodėl tai kelia diskusijų?

    Žiniasklaidoje pasirodė vertinimų, kad investicijų geografija gali tapti politinių ginčų objektu, nes dideli infrastruktūros projektai daro tiesioginę įtaką vietos ekonomikai. Kritikai akcentuoja, jog tokio masto programoje svarbiausia užtikrinti skaidrius atrankos kriterijus ir aiškią finansavimo logiką.

    Lenkijos institucijos pabrėžia, kad reformos tikslas – saugesnis ir stabilesnis šilumos tiekimas, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies. Artimiausiu metu laukiama daugiau detalių dėl konkrečių terminų, paramos mechanizmų ir to, kokia dalis investicijų bus nukreipta į dujas, o kokia – į alternatyvias technologijas.

  • Lenkija perspėja dėl anglies: po importo šuolio 168 proc. šalčiams atėjus atsargų gali nepakakti

    Lenkijos šilumos ir elektros sektorius įspėja, kad artėjant žiemos pikui šalyje gali pritrūkti anglies. „Orlen Termika“ vadovas Andrzejus Gajewskis teigė, jog didžiausią reikšmę turės artimiausi mėnesiai, ypač gruodis ir sausis.

    Pasak jo, pernai šaltas sezonas šilumos ūkyje smarkiai padidino anglies suvartojimą, o vėliau energijos gamintojai dar labiau atsigręžė į šį kurą, kai brango dujos. Dėl to išaugo paklausa ir spaudimas atsargoms, nors dalis gamintojų deklaruoja pirmiausia naudojantys vietos kasyklų produkciją.

    „Jei žiema bus šalta, anglies gali pritrūkti. Visi atsidursime ties riba“, – sakė A. Gajewskis.

    „Orlen Termika“, tiekianti šilumą ir Varšuvai, skelbia sukaupusi apie 1 500 000 tonų anglies. Bendrovė tikina, kad toks kiekis turėtų leisti užtikrinti tiekimą iki žiemos pabaigos, tačiau bendra rinkos padėtis priklausys nuo temperatūrų ir logistikos.

    Importas šoktelėjo 168 proc.

    Lenkijos statistika rodo ryškų priklausomybės nuo importo didėjimą. Pirmąjį 2026 metų pusmetį į Lenkiją įvežta 3 060 000 tonų energetinės anglies, tai yra 168 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį.

    Skaičiuojama, kad iki 2026 metų liepos mėnesio Lenkija buvo importavusi beveik tiek pat anglies, kiek per visus 2024 metus. Didžiausia importo dalis teko Kazachstanui, taip pat reikšmingi kiekiai atgabenti iš Kolumbijos.

    Remiantis pramonės duomenimis, didžiausi anglies vartotojai yra energetikos bendrovės, turinčios anglimi kūrenamas elektrines. Tuo metu nepriklausomos šilumos įmonės, dažnai priklausančios savivaldybėms, paprastai taip pat remiasi vietine anglimi, o importą dažniausiai vykdo tarpininkai ir nepriklausomi importuotojai.

    Kodėl rizika didėja?

    Riziką didina keli veiksniai: šaltis staigiai kelia šilumos poreikį, o elektros gamintojai, brangstant dujoms, gali greičiau didinti anglies dalį gamyboje. Tokiais laikotarpiais lemia ne tik atsargų dydis, bet ir tiekimo grandinių pralaidumas, uostų bei geležinkelių pajėgumai.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad kritinis scenarijus labiausiai tikėtinas, jei sutaps keli veiksniai vienu metu: ilgesnis šalčių periodas, intensyvesnis anglies vartojimas energetikoje ir importo srautų trikdžiai. Todėl žiemos pradžios rodikliai ir atsargų dinamika artimiausiais mėnesiais bus pagrindinis indikatorius, ar Lenkijai pavyks išvengti deficito.

  • „Dalkia Polska“ rokiruotė vadovybėje: nuo spalio – nauji prezidentai šilumos ūkiui ir energetikai

    Nuo spalio 1 dienos „Dalkia Polska“ grupės įmonėse įsigalios vadovų pasikeitimai. Pramonės segmentui vadovaus Konradas Borowskis, kuris taps „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ prezidentu.

    Tuo pat metu šilumos ūkio ir paslaugų bendrovėms vadovaus Krzysztofas Szalińskis. Jis taps „Dalkia Polska Energia“ ir „Dalkia Polska Energia Serwis“ prezidentu, prie grupės prisijungęs naujai.

    Kas keičiasi grupės įmonėse?

    „Dalkia Polska Industry“ ir „Dalkia Polska Industry Services“ daugiausia dirba su pramonės klientais: organizuoja elektros energijos ir techninių terpių tiekimą, taip pat valdo energetikos infrastruktūrą gamyklose bei kituose objektuose.

    Šilumos ūkio kryptis grupėje apima centralizuotos šilumos gamybą ir tiekimą regionuose, taip pat įrenginių ir tinklų eksploataciją bei priežiūrą. Ši veikla glaudžiai susijusi su šilumos tinklų patikimumu, modernizacija ir sąnaudų kontrole.

    Borowskis pereina į pramonę

    Konradas Borowskis su „Dalkia Polska“ grupe siejamas nuo 2021 metais, iki šiol dirbo šilumos ūkio segmente. Nuo spalio jis perima atsakomybę už pramonės kryptį, kur svarbiausia yra energetinių paslaugų portfelis, klientų poreikių analizė ir sprendimų diegimas gamybos aplinkoje.

    Šias pareigas jis perima iš Jaceko Chodkowskio, kuris dabar yra „Dalkia Polska“ grupės prezidentas ir generalinis direktorius.

    „Pramonės įmonės turi stiprias kompetencijas energetinėje pramonės objektų priežiūroje. Noriu šį potencialą panaudoti tobulinant pasiūlą ir geriau atliepiant klientų poreikius“, – sakė Konradas Borowskis.

    Szalińskis stiprina šilumos ūkio kryptį

    Krzysztofas Szalińskis turi daugiau nei 25 metų patirtį šilumos ūkio sektoriuje. Nuo 2000 metais jis dirbo Gliwicių šilumos energetikos įmonėje, o nuo 2021 metais ėjo prezidento pareigas.

    „Dalkia Polska“ grupėje jis bus atsakingas už šilumos ūkio įmonių strateginių planų įgyvendinimą ir svarbiausių projektų priežiūrą. Tokios pareigos paprastai apima investicijų programų valdymą, efektyvumo didinimą bei pasirengimą reguliavimo ir rinkos pokyčiams.

    „Šiandien šilumos ūkio sektorius išgyvena svarbius pokyčius. Savo patirtį valdant šilumos tiekimo sistemą noriu panaudoti bendram darbui su abiejų įmonių komandomis“, – sakė Krzysztofas Szalińskis.

    Vadovų rokiruotė vyksta tuo metu, kai Lenkijos ir visos Europos šilumos ūkio ir energetikos įmonės vis dažniau orientuojasi į efektyvesnę infrastruktūros priežiūrą, investicijas į modernizaciją ir ilgalaikį sąnaudų mažinimą. Dėl to vadovų patirtis valdant tinklus, projektus ir pramonės klientų aptarnavimą tampa viena svarbiausių konkurencinių dedamųjų.

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Vilniuje planuoja pertvarką katilinėje: 465 MW istorija baigsis, o šalia namų atsiras biokuro katilas

    PAV startas: kas ir kur planuojama

    Vilniuje pradedamas poveikio aplinkai vertinimas dėl rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukcijos Ateities gatvėje. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Miesto gijos“, o PAV dokumentus rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

    Rekonstrukcija numatoma sklype Ateities g. 12, Vilniuje. Artimiausias gyvenamasis namas Didlaukio g. 65 yra maždaug už 48 metrų nuo sklypo ribos, todėl triukšmo, kvapų ir oro taršos klausimai vertinime bus ypač jautrūs.

    Kas pasikeis katilinėje

    Pagrindinis planuojamas pokytis – iki 22 MW nominalios šiluminės galios biokuru kūrenamo katilo įrengimas. Nurodoma, kad kartu su kondensaciniu ekonomaizeriu bendra šio sprendinio šiluminė galia galėtų siekti iki 27,5 MW.

    Tuo pačiu būtų demontuojami trys esami 116,3 MW galios KVGM-100 tipo katilai, taip pat du užkonservuoti ir nebeeksploatuojami 15 MW garo katilai. Du esami gamtinėmis dujomis kūrenami katilai po 58,13 MW būtų paliekami eksploatacijai.

    Po rekonstrukcijos bendra katilinės nominali kurą deginančių įrenginių šiluminė galia, kaip nurodoma pranešime, sumažėtų nuo 465,2 MW iki 138,26 MW. Planuojamas metinis šilumos energijos kiekis visoje katilinėje siektų 173 854 MWh.

    Ko bus ieškoma vertinime

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metais priėmė atrankos išvadą, kad šiai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV metu turi būti vertinama, ar sprendiniai atitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo, gaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus.

    Ataskaitoje numatoma nagrinėti kelias alternatyvas, įskaitant nulinę alternatyvą, vietos ir techninius sprendinius bei poveikį aplinkai mažinančias priemones. Tokiuose projektuose paprastai didžiausias dėmesys skiriamas kietųjų dalelių ir azoto oksidų emisijoms, transporto srautams dėl kuro tiekimo, triukšmui ir kvapams.

    Taip pat nurodomas kontekstas, svarbus vertinant teritorinį jautrumą: Vilniaus Kalvarijų kompleksas yra apie 1,2 kilometro atstumu, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis – apie 630 metrų, o Natura 2000 teritorija Neries upė – apie 1,7 kilometro nuo planuojamos vietos.

    Kas sprendžia ir kaip įsitraukti visuomenei

    PAV procese pagal kompetenciją dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

    Poveikio aplinkai vertinimą koordinuoja ir galutinį sprendimą dėl PAV priima Aplinkos apsaugos agentūra. Sprendimas gali būti teigiamas, leidžiantis tęsti leidimų išdavimo procedūras, arba neigiamas, kai veiklai leidimai neišduodami.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl pradėto PAV per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, skaičiuojant nuo kitos dienos. Praktikoje tai yra vienas ankstyviausių etapų, kai verta kelti klausimus dėl emisijų, triukšmo valdymo, kuro tiekimo logistikos ir planuojamų taršos mažinimo technologijų.

  • Šilumos kainos gali kilti: Europos Komisija griežtina CO2 ETS benchmarkus 2026–2030

    Europos Komisija patvirtino naujus emisijų rodiklius (benchmarkus), pagal kuriuos 2026–2030 metais bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Šilumos tiekimo sektorius perspėja, kad dėl to gali augti šilumos gamybos sąnaudos, o dalis investicijų į pertvarką gali tapti sunkiau įgyvendinamos.

    Naujieji benchmarkai yra svarbūs todėl, kad kuo žemesnis rodiklis, tuo mažesnė nemokamai skiriamų ATL dalis, o likusią taršą įmonės turi dengti pirkdamos leidimus rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį kaštų spaudimą šilumos gamintojams, ypač ten, kur dar naudojamas iškastinis kuras.

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Šilumos sektoriui aktuali Europos Komisijos nustatyta 2026–2030 metų šilumos gamybos benchmarko kartelė. Lyginant su 2021–2025 metų laikotarpiu, ji sumažinta daugiau nei 30 proc., o tai automatiškai mažina nemokamų leidimų kiekį, kurį gali gauti į ETS patenkančios šilumos gamybos įrenginius turinčios įmonės.

    Šilumos tiekėjų atstovai pabrėžia, kad šis pokytis įvyksta tuo metu, kai sektorius ir taip yra perėjimo stadijoje: reikia modernizuoti katilines, diegti mažiau taršias technologijas, elektrifikuoti dalį šilumos gamybos ir plėsti atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Mažesnis nemokamų ATL krepšelis gali reikšti, kad didesnė apyvartinių lėšų dalis bus nukreipta į taršos leidimų įsigijimą, o ne į investicijas.

    Kodėl tai gali atsiliepti šilumos kainoms?

    ETS veikia paprastu principu: tarša turi kainą, o ši kaina įskaičiuojama į gamybos savikainą. Jei nemokamų ATL dalis sumažėja, šilumos gamintojams tenka daugiau leidimų pirkti, todėl didėja šilumos gamybos sąnaudos ir spaudimas tarifams.

    Sektoriaus atstovai taip pat kelia metodologinį klausimą: benchmarkai grindžiami efektyviausių įrenginių grupe, tačiau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dažnai yra sezoninės, su piko apkrovomis ir skirtingomis technologinėmis galimybėmis nei, pavyzdžiui, atskiros pramoninės ar beveik nulinės emisijos šilumos gamybos alternatyvos. Dėl to, jų vertinimu, palyginimai ne visada atspindi realias sistemos šilumos gamybos sąlygas.

    „Kuo žemesnis benchmarkas, tuo mažesnis nemokamų taršos leidimų kiekis, o staigus pokytis gali apriboti investicijoms skirtas lėšas“, – teigė sektoriaus atstovas Bogusław Regulski.

    Pasak šilumos sektoriaus organizacijų, Europos Komisija jau yra signalizavusi, kad mato problemą ir svarsto galimus laikinus sušvelninimus šilumos ir kuro benchmarkams 2026–2030 metų laikotarpiu. Kadangi panašūs metodologijos klausimai keliami ir kitose ETS apimtose šakose, neatmetama, kad dėl benchmarkų dar gali būti diskutuojama ir ieškoma korekcijų.

    Šilumos tiekėjai siekia, kad bent artimiausiam laikotarpiui būtų išlaikytas 2021–2025 metų benchmarko lygis, o po 2030 metų būtų įtvirtintas atskiras centralizuotam šilumos tiekimui pritaikytas rodiklis, atsižvelgiantis į mastelio ribojimus, sezoniškumą, piko galių poreikį ir tiekimo saugumą.