CP v2

Tag: Šilumos ūkis

  • „Qemetica“ po netikėto posūkio įžengia į atliekų energetiką: planas mažinti pramonės energijos kainas

    Europos chemijos pramonė pastaraisiais metais susiduria su dvigubu spaudimu: aukštomis energijos kainomis ir griežtėjančiais aplinkosaugos reikalavimais. Lenkijos chemijos grupė „Qemetica“ į tai atsako strateginiu posūkiu – bendrovė plečia veiklą į atliekų tvarkymo ir energijos atgavimo segmentą, kuris turėtų sustiprinti ir pagrindinį jos chemijos verslą.

    „Qemetica“, anksčiau veikusi „Ciech“ vardu, Europoje geriausiai žinoma kaip viena didžiausių kalcinuotos sodos gamintojų. Soda ir kiti chemijos produktai yra itin energijai imlūs, todėl bet koks kainų šuolis elektros ir šilumos rinkose tiesiogiai kerta per konkurencingumą ir eksporto galimybes.

    Nuo chemijos prie energetikos

    Impulsu pokyčiui tapo konkretus projektas Kujavų regione: Inovroclave planuota atliekų terminio apdorojimo investicija, kurią bendrovė iš pradžių vystė su partneriu. Partneriui pasitraukus, „Qemetica“ pasirinko ne ieškoti naujo dalyvio, o perimti iniciatyvą ir projektą vystyti savarankiškai.

    „Pradžia buvo labai konkreti: vystėme atliekų terminio apdorojimo projektą Inovroclave, tačiau partneris pasitraukė. Tada nusprendėme prisiimti atsakomybę ir tęsti projektą patys“, – sakė „Qemetica“ verslo padalinio „Resource Recovery“ vadovas Piotras Kapuścińskis.

    Bendrovė pripažįsta, kad atliekų tvarkymas jai nebuvo natūrali kompetencijų sritis, todėl teko telkti specialistų komandą ir iš naujo įsivertinti rinką. Vis dėlto įmonė pabrėžia, kad ši sritis pasižymi aukštais įėjimo barjerais, sudėtingu leidimų derinimu bei visuomenės įtraukimo reikalavimais, o tai ilgainiui gali tapti pranašumu dideliems žaidėjams.

    Atliekos iškeliauja, pajėgumų trūksta

    „Qemetica“ argumentuoja, kad Lenkijoje atliekų energetinio panaudojimo mastai vis dar nedideli, o dalis atliekų, ypač energetinė frakcija, išgabenama į užsienį. Tai reiškia, kad vietoje vidaus investicijų ir vietinės energijos gamybos pinigai atitenka kitų šalių operatoriams, o logistika didina kaštus ir priklausomybes.

    Įmonė akcentuoja ir dar vieną motyvą: atliekų terminio apdorojimo įrenginiai gali tiekti stabilesnę šilumos ir elektros gamybą nei nuo oro sąlygų priklausantys atsinaujinantys šaltiniai. Tokia bazinė generacija, bendrovės teigimu, tampa svarbi šalia augančių vėjo ir saulės pajėgumų, kai sistemai reikia prognozuojamų, nuolat veikiančių šaltinių.

    „Nenorime kurti atliekų verslo tik kaip pagalbinės funkcijos savo gamykloms. Tai turi būti savarankiškas verslas, teikiantis paslaugas ir išoriniams klientams“, – sakė P. Kapuścińskis.

    Didelės jėgainės ir šilumos panaudojimas

    „Qemetica“ planuose ryškėja orientacija į didelės apimties projektus. Bendrovės teigimu, rinkai bręstant ir kainoms už atliekų sutvarkymą normalizuojantis, ekonomiškai atspariausi bus objektai, kurie gali remtis masto ekonomija ir efektyvesnėmis technologijomis.

    Įmonė pabrėžia, kad vienas jautriausių tokių projektų elementų yra ilgalaikis šilumos realizavimas. Didelės apimties įrenginiai gali generuoti reikšmingą šilumos srautą, todėl būtina iš anksto turėti patikimą vartotoją – pramonės objektą arba miestų centralizuoto šildymo tinklus.

    Kujavų regione „Qemetica“ mini du vystomus projektus – Inovroclave ir Janikove. Pirmuoju atveju energija iš komunalinių atliekų terminio apdorojimo, bendrovės teigimu, būtų nukreipta į sodos gamybą ir padėtų mažinti savikainą, o dalis šilumos galėtų papildyti miesto šilumos ūkį per šilumokaičius bei atliekamos šilumos surinkimą.

    Janikove modelis numatomas lankstesnis: energija iš pramoninių atliekų terminio apdorojimo galėtų būti tiekiama tiek pramonės vartotojams, tiek savivaldybės šilumos sistemai. Bendrovė signalizuoja, kad tai nėra paskutiniai projektai, o energetikos kryptis artimiausiais metais taps vis svarbesne grupės veiklos dalimi.

    Toks žingsnis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai energetiškai intensyvios pramonės įmonės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo rinkos kainų, diversifikuoti energijos šaltinius ir geriau valdyti reguliacines rizikas. „Qemetica“ atveju atliekų energetika pristatoma kaip investicija, kuri tuo pat metu gali tapti atskiru verslu ir amortizatoriumi chemijos gamybos sąnaudoms.

  • Vilniuje planuoja pertvarką katilinėje: 465 MW istorija baigsis, o šalia namų atsiras biokuro katilas

    PAV startas: kas ir kur planuojama

    Vilniuje pradedamas poveikio aplinkai vertinimas dėl rajoninės katilinės Nr. 8 rekonstrukcijos Ateities gatvėje. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius yra AB „Miesto gijos“, o PAV dokumentus rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

    Rekonstrukcija numatoma sklype Ateities g. 12, Vilniuje. Artimiausias gyvenamasis namas Didlaukio g. 65 yra maždaug už 48 metrų nuo sklypo ribos, todėl triukšmo, kvapų ir oro taršos klausimai vertinime bus ypač jautrūs.

    Kas pasikeis katilinėje

    Pagrindinis planuojamas pokytis – iki 22 MW nominalios šiluminės galios biokuru kūrenamo katilo įrengimas. Nurodoma, kad kartu su kondensaciniu ekonomaizeriu bendra šio sprendinio šiluminė galia galėtų siekti iki 27,5 MW.

    Tuo pačiu būtų demontuojami trys esami 116,3 MW galios KVGM-100 tipo katilai, taip pat du užkonservuoti ir nebeeksploatuojami 15 MW garo katilai. Du esami gamtinėmis dujomis kūrenami katilai po 58,13 MW būtų paliekami eksploatacijai.

    Po rekonstrukcijos bendra katilinės nominali kurą deginančių įrenginių šiluminė galia, kaip nurodoma pranešime, sumažėtų nuo 465,2 MW iki 138,26 MW. Planuojamas metinis šilumos energijos kiekis visoje katilinėje siektų 173 854 MWh.

    Ko bus ieškoma vertinime

    Aplinkos apsaugos agentūra 2026 metais priėmė atrankos išvadą, kad šiai veiklai privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV metu turi būti vertinama, ar sprendiniai atitiks aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo, gaisrinės ir civilinės saugos reikalavimus.

    Ataskaitoje numatoma nagrinėti kelias alternatyvas, įskaitant nulinę alternatyvą, vietos ir techninius sprendinius bei poveikį aplinkai mažinančias priemones. Tokiuose projektuose paprastai didžiausias dėmesys skiriamas kietųjų dalelių ir azoto oksidų emisijoms, transporto srautams dėl kuro tiekimo, triukšmui ir kvapams.

    Taip pat nurodomas kontekstas, svarbus vertinant teritorinį jautrumą: Vilniaus Kalvarijų kompleksas yra apie 1,2 kilometro atstumu, Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis – apie 630 metrų, o Natura 2000 teritorija Neries upė – apie 1,7 kilometro nuo planuojamos vietos.

    Kas sprendžia ir kaip įsitraukti visuomenei

    PAV procese pagal kompetenciją dalyvauja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

    Poveikio aplinkai vertinimą koordinuoja ir galutinį sprendimą dėl PAV priima Aplinkos apsaugos agentūra. Sprendimas gali būti teigiamas, leidžiantis tęsti leidimų išdavimo procedūras, arba neigiamas, kai veiklai leidimai neišduodami.

    Gyventojai ir kiti suinteresuoti asmenys gali teikti pasiūlymus dėl pradėto PAV per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje dienos, skaičiuojant nuo kitos dienos. Praktikoje tai yra vienas ankstyviausių etapų, kai verta kelti klausimus dėl emisijų, triukšmo valdymo, kuro tiekimo logistikos ir planuojamų taršos mažinimo technologijų.

  • Šilumos kainos gali kilti: Europos Komisija griežtina CO2 ETS benchmarkus 2026–2030

    Europos Komisija patvirtino naujus emisijų rodiklius (benchmarkus), pagal kuriuos 2026–2030 metais bus skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ETS). Šilumos tiekimo sektorius perspėja, kad dėl to gali augti šilumos gamybos sąnaudos, o dalis investicijų į pertvarką gali tapti sunkiau įgyvendinamos.

    Naujieji benchmarkai yra svarbūs todėl, kad kuo žemesnis rodiklis, tuo mažesnė nemokamai skiriamų ATL dalis, o likusią taršą įmonės turi dengti pirkdamos leidimus rinkoje. Praktikoje tai reiškia didesnį kaštų spaudimą šilumos gamintojams, ypač ten, kur dar naudojamas iškastinis kuras.

    Kas keičiasi ETS sistemoje?

    Šilumos sektoriui aktuali Europos Komisijos nustatyta 2026–2030 metų šilumos gamybos benchmarko kartelė. Lyginant su 2021–2025 metų laikotarpiu, ji sumažinta daugiau nei 30 proc., o tai automatiškai mažina nemokamų leidimų kiekį, kurį gali gauti į ETS patenkančios šilumos gamybos įrenginius turinčios įmonės.

    Šilumos tiekėjų atstovai pabrėžia, kad šis pokytis įvyksta tuo metu, kai sektorius ir taip yra perėjimo stadijoje: reikia modernizuoti katilines, diegti mažiau taršias technologijas, elektrifikuoti dalį šilumos gamybos ir plėsti atsinaujinančių išteklių panaudojimą. Mažesnis nemokamų ATL krepšelis gali reikšti, kad didesnė apyvartinių lėšų dalis bus nukreipta į taršos leidimų įsigijimą, o ne į investicijas.

    Kodėl tai gali atsiliepti šilumos kainoms?

    ETS veikia paprastu principu: tarša turi kainą, o ši kaina įskaičiuojama į gamybos savikainą. Jei nemokamų ATL dalis sumažėja, šilumos gamintojams tenka daugiau leidimų pirkti, todėl didėja šilumos gamybos sąnaudos ir spaudimas tarifams.

    Sektoriaus atstovai taip pat kelia metodologinį klausimą: benchmarkai grindžiami efektyviausių įrenginių grupe, tačiau centralizuoto šilumos tiekimo sistemos dažnai yra sezoninės, su piko apkrovomis ir skirtingomis technologinėmis galimybėmis nei, pavyzdžiui, atskiros pramoninės ar beveik nulinės emisijos šilumos gamybos alternatyvos. Dėl to, jų vertinimu, palyginimai ne visada atspindi realias sistemos šilumos gamybos sąlygas.

    „Kuo žemesnis benchmarkas, tuo mažesnis nemokamų taršos leidimų kiekis, o staigus pokytis gali apriboti investicijoms skirtas lėšas“, – teigė sektoriaus atstovas Bogusław Regulski.

    Pasak šilumos sektoriaus organizacijų, Europos Komisija jau yra signalizavusi, kad mato problemą ir svarsto galimus laikinus sušvelninimus šilumos ir kuro benchmarkams 2026–2030 metų laikotarpiu. Kadangi panašūs metodologijos klausimai keliami ir kitose ETS apimtose šakose, neatmetama, kad dėl benchmarkų dar gali būti diskutuojama ir ieškoma korekcijų.

    Šilumos tiekėjai siekia, kad bent artimiausiam laikotarpiui būtų išlaikytas 2021–2025 metų benchmarko lygis, o po 2030 metų būtų įtvirtintas atskiras centralizuotam šilumos tiekimui pritaikytas rodiklis, atsižvelgiantis į mastelio ribojimus, sezoniškumą, piko galių poreikį ir tiekimo saugumą.

  • Centrinis šildymas iki 2040 metų: 3 sąlygos, nuo kurių priklausys 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas

    Lenkijoje baigėsi viešos konsultacijos dėl Šilumos ūkio transformacijos iki 2040 metų strategijos projekto, kuriuo siekiama spartinti centralizuoto šilumos tiekimo elektrifikaciją. Dokumentas apima sisteminį šildymą, kai šiluma iš katilinių ir kogeneracinių elektrinių vartotojams tiekiama šilumos tinklais.

    Vienas ryškiausių projekto tikslų – iki 2040 metų pasiekti 5,5 GW šiluminės galios „power-to-heat“ sprendimuose, įskaitant didelio masto šilumos siurblius ir elektrinius katilus. Taip pat numatoma didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos ūkyje ir sparčiai plėsti šilumos kaupimo pajėgumus.

    Kas lemia elektrifikacijos sėkmę?

    Lenkijos šilumos energetikos sektorių vienijanti organizacija PTEC teigia, kad kryptis pasirinkta teisinga, tačiau tikslų įgyvendinimas priklausys nuo trijų tarpusavyje susijusių prielaidų. Pasak PTEC, vien deklaruoti galutinę viziją nepakanka – būtina aiški, numatoma ir investuotojams suprantama įgyvendinimo trajektorija.

    „Pagrindinis strategijos elementas yra 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas, tačiau jo įgyvendinimas priklauso nuo trijų susijusių sąlygų“, – sakė PTEC vadovas Marcinas Laskowskis.

    Pirmoji sąlyga – elektros tinklų prijungimo galių prieinamumas. Didelio masto šilumos siurbliai ir elektrodiniai katilai reikalauja didelių galių, o dėl jų konkuruoja ir pramonė, transporto elektrifikacija, energijos kaupimo projektai bei duomenų centrai, todėl didmiesčiuose prijungimo „langas“ gali tapti kritiniu ribojimu.

    Antroji sąlyga – elektros tinklų naudojimo ekonomika, ypač perdavimo ir skirstymo dedamosios galutinėje kainoje. PTEC atkreipia dėmesį, kad „power-to-heat“ dažnai pristatomas kaip būdas naudoti pigesnę elektrą, kai sistemoje susidaro atsinaujinančios generacijos perteklius, tačiau realią naudą gali „suvalgyti“ fiksuotos ir su vartojimu susietos tinklų dedamosios.

    Trečioji sąlyga – šilumos tinklų modernizavimas ir plėtra. Elektriniai šilumos šaltiniai, šilumos kaupikliai ir žematemperatūriai sprendimai reikalauja tinklų, galinčių dirbti su nauju režimu, o investicijų poreikis tinkluose gali būti panašaus masto kaip ir naujų šilumos gamybos pajėgumų diegimas.

    Dujos, saugumas ir brangios alternatyvos

    PTEC pabrėžia, kad elektrifikacija turi vykti kartu išlaikant sistemos patikimumą ir galimybę remti nacionalinės elektros sistemos stabilumą, ypač piko metu. Ten, kur elektrifikacijos potencialas ribotas, šilumos ūkiui vis dar reikia sprendimų, galinčių greitai užtikrinti didelę šilumos galią.

    Strategijos projekte gamtinės dujos įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau PTEC ragina tiksliau apibrėžti kogeneracijos vaidmenį po 2035 metų. Organizacijos vertinimu, daugelyje miestų dujinės kogeneracijos jėgainės šiuo metu išlieka praktiškiausias būdas greitai pakeisti iš rinkos traukiamus anglies blokus, nemažinant tiekimo saugumo.

    „Svarbu, kad dokumentas įvertintų ne tik biometano ir vandenilio prieinamumą, bet ir tai, kad jų kaina išlieka aukšta“, – sakė M. Laskowskis.

    Strategijos projekte numatyta, kad iki 2040 metų centralizuotame šilumos tiekime atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys 52,2 proc. Be to, planuojama, kad šilumos kaupimo pajėgumai pasieks 576 GWh, o tai turėtų padėti išlyginti sezoninius ir paros svyravimus.

    Kiek kainuos pertvarka?

    Strategijos rengėjai nurodo, kad šilumos ūkio transformacija pareikalaus didelio kapitalo ir ilgalaikio finansavimo stabilumo. Pagal projekto skaičiavimus, investicijų poreikis iki 2040 metų, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, siektų apie 45–53 milijardus eurų.

    Tokia apimtis apima naujų šilumos gamybos pajėgumų statybą, šilumos tinklų modernizavimą ir plėtrą bei šilumos kaupiklių diegimą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be aiškių reguliavimo taisyklių, tinklų plėtros planavimo ir ekonomiškai pagrįstų tarifų elektrifikacijos tempas gali atsilikti nuo užsibrėžtų tikslų.

  • Lenkijos šilumos ūkiui – brangi revoliucija iki 2040 metų: milijardai eurų, mažiau anglies ir ginčas dėl kogeneracijos

    Lenkijoje baigiamos paskutinės konsultacijos dėl šilumos ūkio dekarbonizacijos gairių iki 2040 metų. Dokumentas numato spartų atsitraukimą nuo anglies ir didesnę šilumos gamybos elektrifikaciją, tačiau sektorius įspėja apie kainą ir tiekimo saugumą.

    Šilumos tiekimas Lenkijoje yra didelės apimties sistema: centralizuota šiluma pasiekia apie 15 mln. gyventojų, o trasų tinklas siekia maždaug 23 tūkst. kilometrų. Dalis šilumos gaminama kogeneracijoje, todėl sprendimai šilumos ūkyje tiesiogiai veikia ir elektros sistemos stabilumą.

    Kas numatyta iki 2040 metų

    Strategijos kryptis aiški: mažinti iškastinio kuro dalį, o šilumą vis dažniau gaminti naudojant elektros energiją, ypač iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma plėsti Power-to-Heat sprendimus, kai elektra paverčiama šiluma tais laikotarpiais, kai elektros sistemoje susidaro perteklinė gamyba.

    Dokumente taip pat akcentuojamas šilumos kaupimas: planuojama reikšmingai didinti šilumos kaupimo pajėgumus, kad sistema galėtų lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus ir atsinaujinančios energetikos generacijos cikliškumą. Ilgalaikėje vizijoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir mažai anglies dioksido išskiriančios dujos, tokios kaip biometanas.

    Numatomas investicijų mastas kelia daugiausia diskusijų. Viešai aptariami poreikiai vertinami 197–231 mlrd. zlotų, tai būtų maždaug 46–54 mlrd. eurų, ir dalis lėšų siejama su tokiais instrumentais kaip Modernizavimo fondas.

    Kur kyla didžiausios įtampos

    Šilumos tiekėjų atstovai strategijos kryptį iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad transformacija negali būti vykdoma tik technologijų pasirinkimo logika. Jų teigimu, būtina iš anksto užtikrinti, kad šilumos kaina vartotojams išliktų prognozuojama, o šilumos ir elektros sistemų patikimumas nemažėtų.

    Viena aštriausių temų – kogeneracijos vaidmuo. Kogeneracinės elektrinės ne tik tiekia šilumą miestams, bet ir prisideda prie elektros gamybos, todėl jų greitas išjungimas gali didinti rizikas elektros sistemai, ypač piko metu ir šaltuoju sezonu.

    Technologijų asociacijos savo ruožtu kritikuoja, kad elektrifikacijos plane per didelė reikšmė teikiama elektriniams katilams, o šilumos siurbliams numatomas per menkas vaidmuo. Argumentas paprastas: šilumos siurbliai iš vieno elektros vieneto gali pagaminti kelis šilumos vienetus, o elektriniai katilai elektrą į šilumą paverčia beveik santykiu vienas prie vieno.

    „Strategija turi aiškiai įtvirtinti hibridinį modelį: elektrifikacija ir šilumos kaupimas būtini, bet jie pilnai nepakeis vietinės, reguliuojamos kogeneracijos“, – sakė šilumos sektoriaus atstovas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir savivaldybėms

    Galutinis strategijos įgyvendinimas priklausys ne vien nuo nacionalinių gairių, bet ir nuo vietos planavimo. Savivaldybėms ir šilumos įmonėms teks spręsti, kur labiausiai atsiperka šilumos siurbliai, kur reikalingi elektriniai katilai balansavimui, o kur kogeneracija išlieka būtina dėl patikimumo.

    Vartotojams tai reiškia vienu metu ir galimybę mažinti taršą, ir riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu sąskaitos gali svyruoti labiau, jei investicijos bus perkeliamos į tarifus. Dėl to strategijoje ypač svarbūs aiškūs finansavimo šaltiniai, reguliavimo stabilumas ir realistiški technologiniai prioritetai.

  • Energetikos deregulacija: sąskaitos už elektrą bus aiškesnės, daugiau ryšio persikels į el. kanalus

    Energetikos sektoriuje patvirtinti deregulacijos pakeitimai, kurių tikslas – padaryti atsiskaitymą už elektrą ir šilumą suprantamesnį vartotojams, o dalį procedūrų supaprastinti įmonėms. Esminė naujovė gyventojams – kitaip suformuotos sąskaitos, kuriose svarbiausia informacija bus pateikiama aiškiau.

    Pagal pakeitimus, buitiniai vartotojai sąskaitos pirmame puslapyje turėtų iš karto matyti pagrindines dedamąsias ir galutinę mokėtiną sumą. Praktikoje tai reiškia mažiau smulkiu šriftu išskaidytų eilučių ir aiškesnį atskyrimą, už ką tiksliai mokama: energiją, tiekimą, persiuntimą ir kitus taikomus mokesčius.

    Kas keisis gyventojų sąskaitose?

    Įstatyme numatyta, kad sąskaitų pateikimas turi tapti labiau orientuotas į vartotoją, kad būtų lengviau palyginti laikotarpius ir suprasti, kas lėmė galutinę sumą. Tokie pokyčiai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai energijos kainos ir reguliuojami tarifai Europoje kito sparčiai, o gyventojai vis dažniau tikrina, iš ko susideda mokėjimai.

    Kartu keičiama ir bendravimo su energetikos įmonėmis tvarka: numatyta, kad pagrindinis kanalas bus elektroninis. Vis dėlto paliekama galimybė ir toliau gauti dokumentus popieriuje, jei vartotojas to pageidaus.

    Daugiau pokyčių šilumos sektoriuje

    Pakeitimai apima ir šilumos tiekimo reguliavimą, ypač tais atvejais, kai šiluma tiekiama pramonės įmonėms tik technologiniams poreikiams, jos neperduodant gyventojams. Numatyta daugiau lankstumo atsiskaitymuose, atsisakant dalies prievolių taikyti reguliuojamus tarifus, kai šiluma skirta tik gamybos procesams.

    Taip pat numatyta supaprastinti kai kuriuos leidimų ir licencijavimo reikalavimus, kai šiluma perduodama pramonės įmonei iš naujai statomo šaltinio. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad tai turėtų mažinti administracinę naštą ir paspartinti investicijų sprendimus.

    Akcentas transformacijai: šilumos ir šalčio kaupimas

    Įstatyme įtvirtinamos šilumos ir šalčio kaupimo sąvokos, kurios laikomos svarbiomis modernizuojant šilumos ūkį ir diegiant daugiau elektrifikacijos sprendimų. Tokie kaupimo įrenginiai gali padėti geriau subalansuoti sistemą, kai energija gaminama nepastoviai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės.

    Kita numatyta kryptis – elektrodinių katilų pripažinimas atsinaujinančių sprendimų dalimi šilumos sistemose, siekiant atitikti Europos Sąjungos efektyvaus šilumos tiekimo kriterijus. Tai susiję su bendra tendencija šilumos sektoriuje mažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti technologijų, kurios gali naudoti elektrą, vaidmenį.

    Įstatymo pakete taip pat numatyti pakeitimai, susiję su investicijų planavimu šilumos įmonėse ir rodiklių skaičiavimu, kai siekiama finansuoti mažų emisijų ar nulinės emisijos šilumos gamybos projektus. Tai gali būti aktualu įmonėms, planuojančioms atnaujinti katilines, diegti kaupiklius ar jungtis prie elektrifikacijos sprendimų.

  • Lenkijoje paskirstyta beveik 440 mln. eurų kogeneracijos premijų: laimėjo PGE, „Tauron“ ir „Kogeneracja“

    Lenkijos Energetikos reguliavimo tarnyba (URE) pranešė, kad birželio 22–24 dienomis surengtoje aukcione dėl kogeneracijos premijos laimėtojais tapo PGE Energia Ciepła, „Tauron Wytwarzanie“ ir Zespół Elektrociepłowni Wrocławskich Kogeneracja.

    Tai buvo trečiasis šiais metais aukcionas, skirtas naujiems ir modernizuotiems didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiams. Pagal URE skelbiamus duomenis, aukcionas apėmė paramą laikotarpiui nuo 2029 iki 2044 metų.

    URE nurodo, kad laimėjusių dalyvių pasiūlymuose įrašytas premijos dydis siekė 210–220 zlotų už megavatvalandę, tai yra maždaug 49–51 euras už megavatvalandę. Konkreti išmoka priklausys nuo faktiškai pagamintos, į tinklą patiektos ir parduotos elektros energijos apimties.

    Pagal pateiktą aukciono suvestinę, numatomas bendras iš didelio naudingumo kogeneracijos pagamintos elektros kiekis 2029–2044 metais viršija 8 830 482,5 megavatvalandės. Šiam kiekiui priskirta bendra premijų vertė siekia apie 1 869 648 920 zlotų, tai yra maždaug 440 mln. eurų.

    Kogeneracijos premija yra priedas prie pajamų už elektros energiją, pagamintą kartu su šiluma didelio naudingumo kogeneracijos režimu. Tokia schema paprastai taikoma siekiant užtikrinti investicijų atsiperkamumą ir skatinti efektyvesnę energijos gamybą, ypač šilumos ūkyje ir pramonėje.

    URE primena, kad maksimali paramos trukmė premijos forma gali siekti 15 metų. Ji skaičiuojama nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo įrenginys pradeda gaminti, į tinklą tiekti ir parduoti elektrą jau turėdamas reikiamą leidimą ar atnaujintą gamybos licenciją.

  • Mažeikiuose po hidraulinių bandymų atnaujintas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti gyventojams

    UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pranešė, kad Mažeikių mieste po atliktų šilumos trasų hidraulinių bandymų karšto vandens tiekimas atnaujintas visiems vartotojams.

    Hidrauliniai bandymai paprastai atliekami siekiant patikrinti tinklų sandarumą ir patikimumą prieš intensyvesnį eksploatavimo laikotarpį, o jų metu laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas.

    Bendrovė dėkoja gyventojams už kantrybę ir supratingumą, kol vyko planiniai darbai. Toks patikrinimas leidžia anksčiau nustatyti silpnas vietas trasose ir sumažinti netikėtų avarijų riziką vėlesniu metu.

    Gyventojams, kuriems karštas vanduo dar neatsirado dėl vidinių namo sistemų ypatumų, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į pastato administratorių ar bendriją. Jei problema išlieka, reikėtų registruoti gedimą šilumos tiekėjui pagal jo nurodytą tvarką.

  • Marijampolės tarybos posėdis gegužės 29 dieną: svarstys atliekų taisykles, tarifus ir investicijas

    Marijampolės tarybos posėdis gegužės 29 dieną: svarstys atliekų taisykles, tarifus ir investicijas

    Marijampolės savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 29 dieną renkasi į 10-ojo šaukimo 37-ąjį posėdį, kurio pradžia numatyta 9.00 valandą. Skelbiama darbotvarkė apima kelias dešimtis sprendimų projektų – nuo ataskaitų tvirtinimo iki savivaldybės turto, infrastruktūros ir paslaugų kainodaros klausimų.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės blokų – savivaldybės valdomų įstaigų ir turto ataskaitos. Tarybai teikiami sprendimai dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos patvirtinimo, taip pat dėl 2025 metais parengto metinių ataskaitų rinkinio.

    Posėdyje bus svarstomas ir VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl planavimo, kai nustatomi aiškūs veiklos rezultatai, finansiniai rodikliai bei tolesni prioritetai.

    Sprendimai dėl paslaugų ir tarifų

    Į darbotvarkę įtrauktas sprendimo projektas dėl Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Atliekų tvarkymo taisyklės paprastai apibrėžia gyventojų ir juridinių asmenų pareigas, rūšiavimo tvarką, konteinerių naudojimo reikalavimus bei atsakomybę už pažeidimus, todėl jų atnaujinimas tiesiogiai paliečia kasdienę miesto ir rajono gyventojų rutiną.

    Taip pat numatyta tvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalų techninės priežiūros tarifą. Tokie tarifai dažniausiai tampa atskaitos tašku, kai gyventojai lygina administratorių pasiūlymus ir vertina, ar konkrečios paslaugų kainos atitinka savivaldybės nustatomas „lubas“.

    Dar vienas su kasdienėmis išlaidomis susijęs klausimas – sprendimai dėl socialinės paramos: tarybai teikiamas naujas piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašas. Tvarkos aprašas įprastai nustato, kaip vertinamos pajamos ir turtas, kaip skiriamos išmokos, kokie terminai taikomi ir kokių dokumentų reikia gyventojams.

    Investicijos ir savivaldybės turtas

    Posėdyje numatyti sprendimai dėl ilgalaikio materialiojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo valdyti patikėjimo teise, taip pat dėl nekilnojamųjų daiktų perėmimo. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė perskirsto turtą tarp įstaigų ar perima objektus, kad būtų aiškesnė jų priežiūros, remonto ir atsakomybės grandinė.

    Darbotvarkėje – klausimas dėl investavimo į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ didinant įstatinį kapitalą. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai siejami su poreikiu finansuoti vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimą, užtikrinti paslaugų patikimumą ir pasirengti didesniems investiciniams projektams.

    Numatytas ir UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ 2025–2026 metų investicijų plano suderinimas. Šilumos ūkyje investicijų planai yra svarbūs dėl tinklų patikimumo, šilumos nuostolių mažinimo ir katilinių ar šilumos punktų modernizavimo, o dalis sprendimų ilgainiui gali turėti įtakos paslaugų kaštams.

    Švietimas, infrastruktūra ir aukcionai

    Švietimo temoje taryba ketina svarstyti sprendimą dėl lėšų, skirtų 2026 metų išlaidoms, susijusioms su mokytojų ir kitų darbuotojų optimizavimu bei atnaujinimu, paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Toks dokumentas savivaldybėse paprastai apibrėžia kriterijus, kaip finansavimas nukreipiamas tinklo pertvarkai, pareigybių planavimui ar pereinamiesiems sprendimams.

    Taip pat numatytas projektas dėl Marijampolės moksleivių kūrybos centro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės meno mokyklos. Reorganizacijos sprendimai dažniausiai priimami siekiant aiškesnio įstaigų valdymo, bendrų administravimo sąnaudų mažinimo ir paslaugų tęstinumo, tačiau kartu jie kelia klausimų dėl darbuotojų ir ugdytinių perėjimo sąlygų.

    Darbotvarkėje – keli projektai, susiję su pritarimu investiciniams infrastruktūros darbams: sporto paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje paslaugų gerinimas, investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas, dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas, taip pat žaliosioms atliekoms skirtos kompostavimo technologijos diegimas. Tokie sprendimai paprastai žymi politinį pritarimą projektams ir sudaro pagrindą tolesniam finansavimui, pirkimams bei rangos darbų planavimui.

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Sklypų realizavimas per aukcionus dažniausiai siejamas su savivaldybės teritorijų planavimo kryptimis, investicijų pritraukimu ir siekiu skaidriai parduoti turtą rinkos sąlygomis.

    Prie posėdžio numatytas ir papildomas klausimas – sprendimo projektas dėl mokesčio už pailgintos dienos grupę pakeitimo. Tokie pakeitimai paprastai aktualūs šeimoms, kurios naudojasi mokyklų paslaugomis po pamokų, todėl galutinė sprendimo formuluotė gali turėti tiesioginę įtaką mėnesinėms išlaidoms.

    Posėdžio dokumentuose nurodoma, kad darbotvarkės projektą teikia savivaldybės administracijos ir įstaigų atstovai, o posėdžiui vadovauja savivaldybės meras Povilas Isoda. Galutiniai sprendimai, kaip įprasta, paaiškėja po tarybos balsavimų, kai patikslinamos formuluotės, priedai ir įsigaliojimo datos.

  • Centrinis šildymas Lenkijoje ant pokyčių slenksčio: žalias šilumos kelias, katilai ir kaupimas

    Lenkijoje į Seimo komitetus grįžta svarstymai dėl energetikos deregulavimo paketo, kuriame didelė dalis siūlomų pakeitimų skirta centralizuotam šilumos tiekimui. Šilumos ūkio bendrovės sako, kad po šių sprendimų sektorius realiai pradėtų judėti link mažesnių emisijų ir didesnio lankstumo.

    Pagrindinė kryptis, kurią išskiria tiek šilumos tiekėjai, tiek energetikos teisės ekspertai, yra vadinamoji žalia šiluma. Praktikoje tai reikštų aiškesnes taisykles, kaip šiluma, pagaminta naudojant atsinaujinančią elektrą, gali būti pripažįstama atsinaujinančia ir padėti sistemoms atitikti efektyvaus šilumos ūkio kriterijus.

    Kas laikoma svarbiausiais pokyčiais

    Šilumos įmonių vadovai kaip vieną svarbiausių elementų įvardija nuostatas, susijusias su elektriniais katilais, dar vadinamais elektrodiniais. Tai technologija, dažnai siejama su kryptimi power-to-heat, kai elektra paverčiama šiluma, o sistema gali „sugerti“ perteklinę atsinaujinančių šaltinių gamybą.

    Rinkos dalyvių vertinimu, iki šiol investicijas ribojo ne technologijos, o reguliacinis neapibrėžtumas. Jei šiluma, pagaminta iš atsinaujinančios elektros, aiškiai būtų pripažįstama atsinaujinančia, centralizuoto šildymo operatoriams būtų lengviau planuoti dekarbonizacijos projektus ir derinti šilumos ūkį su elektros sistema.

    Ne mažiau svarbi tema yra šilumos ir vėsumos kaupimo apibrėžimas teisėje. Šilumos kaupikliai leidžia lanksčiau valdyti gamybą, išlyginti pikus, sumažinti brangesnių pajėgumų poreikį ir efektyviau panaudoti laikotarpius, kai atsinaujinančios elektros pasiūla yra didelė.

    Integracija su elektros sistema

    Elektros ir šilumos sektorių suartėjimas tampa vis svarbesnis dėl augančių saulės ir vėjo elektrinių pajėgumų. Kai gamyba viršija poreikį, atsiranda poreikis lanksčiai naudoti elektrą, o šilumos ūkis gali tapti vienu iš didžiausių „absorbuotojų“, jei yra aiškūs rinkos ir reguliavimo mechanizmai.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad reikšmę turėtų nuostatos dėl šilumos, pagamintos elektriniuose katiluose, supirkimo prievolės. Tokia schema galėtų suteikti daugiau stabilumo projektams, tačiau praktinis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų sureguliuotos kainodaros ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kainodara, investicijos ir vartotojų sąskaitos

    Teisės ekspertai išskiria ir dar vieną pokytį: planuojamą šilumos ūkio veikloje naudojamo kapitalo grąžos skaičiavimo taisyklių koregavimą. Idėja yra tikslinti, kokioms veikloms taikomas pagrįstas kapitalo grąžos dydis, ir praplėsti bazę, nuo kurios jis skaičiuojamas, pavyzdžiui, įtraukiant rizikos premiją ar be rizikos normą.

    Toks pakeitimas, tikėtina, pagerintų šilumos įmonių galimybes pritraukti finansavimą atsinaujinančių išteklių ir elektrifikacijos projektams. Kita vertus, ekspertai perspėja, kad dalis kaštų gali atsispindėti galutinėse šilumos kainose, ypač jei investicijos bus didelės, o reguliavimas numatys jų įtraukimą į tarifus.

    Diskusijose taip pat minimos pataisos, susijusios su didelio naudingumo kogeneracijos skatinimu. Sektorius siekia realistiškesnių terminų, aiškesnių dalyvavimo paramos schemose sąlygų ir galimybės atnaujinti aukcionų pasiūlymus, kad projektai „neužstrigtų“ dėl formalių kliūčių.

    Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai parlamentas priims sprendimus ir kaip jie bus įgyvendinti poįstatyminiais aktais. Šilumos ūkio bendrovės pabrėžia, kad vien įstatymo krypties neužtenka: investicijoms reikia ir aiškių tarifų taisyklių, ir prognozuojamos reguliacinės aplinkos.