CP v2

Tag: Šilumos ūkis

  • „Unimot“ grupės RCEkoenergia stato biomasės katilus iš Ukrainos: planas mažinti anglies dalį

    „Unimot“ grupei priklausanti bendrovė RCEkoenergia pasirašė sutartį dėl dviejų biomasę kūrenančių garo katilų tiekimo, montavimo ir paleidimo. Įranga bus diegiama įmonės šilumos gamybos sistemoje, siekiant nuosekliai mažinti anglimi kūrenamų pajėgumų vaidmenį.

    Pagal susitarimą numatyta įrengti daugiau nei 3,5 MW bendros galios katilus, taip pat dūmų dujų valymo sprendimus ir biokuro sandėliavimo infrastruktūrą. Katilus tiekia Ukrainos gamintojas „Bent Iron“, besispecializuojantis biomasės šildymo įrangoje.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimas susijęs su ilgesnio laikotarpio modernizacija: anglies atsisakoma etapais, o šilumos ir elektros gamyba turėtų būti perkeliama į atsinaujinančius ir aukšto naudingumo šaltinius. Taip siekiama išlaikyti efektyvaus šilumos tiekimo sistemos statusą ir kartu mažinti išmetimus.

    „Didiname atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir traukiamės nuo anglies, kurdami kuro mišinį, kuris atitiks efektyvaus šilumos ūkio standartus ir šiandien, ir ateityje“, – sakė RCEkoenergia valdybos pirmininkas Włodzimierz Popielewski.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ateityje planuojama tolesnė biomasės sistemos plėtra ir didesnis tvarumo reikalavimus atitinkančio biokuro naudojimas. Toks kelias atitinka platesnę regiono šilumos ūkio kryptį, kai didesnį vaidmenį įgyja biokuras, elektrifikacija ir taršą mažinančios technologijos.

    RCEkoenergia, įsikūrusi Czechowice-Dziedzice mieste, užsiima šilumos gamyba ir tiekimu bei elektros energijos gamyba ir prekyba. Įmonė nurodo, kad modernizacija skirta užtikrinti stabilų šilumos tiekimą, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.

  • „Tauron“ laimėjo kogeneracijos aukcioną: dujinis projektas Lagiszoje startuos 2026–2030 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė laimėjusi kogeneracijos paramos aukcioną ir pradėsianti įgyvendinti naują kogeneracinį projektą Lagiszoje, Będzino mieste. Investicija numatyta 2026–2030 metais, o planuojamos sąnaudos siekia apie 250–300 mln. eurų.

    Įmonė nurodo, kad aukciono laimėjimas panaikino anksčiau taikytas informacijos atidėjimo prielaidas, todėl sprendimas dėl projekto vykdymo paskelbtas viešai. Projektas siejamas su regiono šilumos ūkio atnaujinimu ir didesniu elektros bei šilumos gamybos efektyvumu.

    Aukciono rezultatai ir planuojamos pajamos

    „Tauron“ teigimu, „Tauron Ciepło“ pasiūlymai pateko tarp laimėtojų Prezidento URE, Lenkijos energetikos reguliuotojo, surengtame kogeneracijos premijos aukcione, vykusiame balandžio mėnesį. Iš viso laimėtos keturios paraiškos, apimančios keturis gamybos įrenginius, kurių bendra įrengtoji elektrinė galia viršija 100 MW.

    Bendrovė skaičiuoja, kad per visą paramos laikotarpį pajamos iš kogeneracijos premijos gali siekti apie 570 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, apie 525 mln. eurų, būtų sugeneruota Lagiszos įrenginiams 2031–2045 metais.

    Ką statys Lagiszoje ir kodėl tai svarbu

    Lagiszos projekte numatoma statyti modernią gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, kuri turėtų tapti pagrindiniu šilumos šaltiniu vietos teritorijai. Planuojama apie 100 MW elektrinė ir apie 120–140 MW šiluminė galia, o technologinis sprendimas remsis dviem vienodais dujinės turbinos ir atliekamos šilumos katilo moduliais.

    Į projektą taip pat įtrauktas apie 30 MW galios elektrodinis katilas bei šilumos akumuliavimo talpa, kurios tūris siektų apie 20 000 kubinių metrų. Tokie šilumos kaupikliai svarbūs dėl lankstumo: jie leidžia geriau valdyti šilumos gamybą piko metu ir mažinti sąnaudas, kai energijos sistemoje kinta paklausa.

    „Tauron“ pabrėžia, kad investicija atitinka grupės 2025–2035 metų strategines kryptis ir platesnę Lenkijos šilumos sektoriaus transformacijos tendenciją, kai anglimi kūrenamus šaltinius keičia mažiau taršūs ir efektyvesni kogeneraciniai sprendimai. Vis dėlto gamtinių dujų vaidmuo regione išlieka diskusijų objektu dėl kainų svyravimų ir ilgalaikių klimato politikos tikslų.

    Lygiagrečiai ruošiamas projektas Katovicuose

    Kartu „Tauron“ pranešė pradedanti ir Katovicų kogeneracinės elektrinės transformacijos projektą, kuris šilumos gamyboje turėtų pakeisti iki šiol naudotą anglimi kūrenamą bloką. Čia planuojamas dujinis kogeneracinis įrenginys su maždaug 49 MW elektrine ir 55–70 MW šilumine galia.

    Katovicuose taip pat numatomi elektrodiniai katilai, kurių bendra galia sudarytų 120 MW, ir didesnės talpos šilumos akumuliatorius, apie 72 000 kubinių metrų. Šio projekto įgyvendinimas planuojamas 2027–2029 metais, o investicijų poreikis vertinamas apie 180–230 mln. eurų.

    Skirtingai nei Lagiszos atveju, Katovicų projektas, pasak bendrovės, dar priklausys nuo ateityje vyksiančių kogeneracijos aukcionų rezultatų. „Tauron“ pažymi, kad informacija paskelbta ir dėl planuojamų viešųjų pirkimų bei rangos procedūrų.

    Kogeneracijos premija Lenkijoje yra priemoka už aukšto naudingumo kogeneracijoje pagamintą ir į tinklą patiektą bei parduotą elektros energiją. Maksimalus paramos laikotarpis siekia 15 metų ir skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo pradedama reali gamyba ir pardavimas gavus reikalingas licencijas.

  • Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone baigiamas šildymo sezonas: centralizuotas šildymas vartotojams planuojamas išjungti balandžio 30 dieną. Savivaldybė sprendimą grindžia artimiausių dienų temperatūrų prognozėmis ir įprasta šildymo sezono pabaigos praktika.

    Šildymo sezono pabaiga reiškia, kad šilumos tiekimas į daugiabučius ir dalį įstaigų bus nutrauktas, kai tik bus atlikti būtini šilumos ūkio perjungimo darbai. Praktikoje tai gali vykti etapais, todėl kai kur šiluma gali dingti anksčiau ar vėliau tą pačią dieną.

    Gyventojams verta įsivertinti, ar namuose pakanka šilumos vėsesnėmis naktimis, ypač jei būstas kampinis ar prastai apšiltintas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad atvėsus orams šildymo atnaujinimas paprastai nėra momentinis, nes sistemai reikia laiko sugrįžti į darbinį režimą.

    Daugiabučių namų bendrijoms ir administratoriams šiuo laikotarpiu aktualu stebėti šilumos punkto darbą ir pasiruošti šilumos ūkio priežiūros darbams. Pasibaigus sezonui įprastai planuojamos sistemos apžiūros, balansavimas ir gedimų šalinimas, kad kitą sezoną šildymas būtų paleistas sklandžiai.

    Jei bute šiluma dingsta, tačiau radiatoriai išlieka šilti ilgiau nei tikėtasi, tai dažnai susiję su sistemoje likusia šiluma ir cirkuliacija. Dėl konkrečios situacijos name gyventojai turėtų kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ūkį prižiūrinčią įmonę.

  • Jonavoje šildymo sezonas baigiamas nuo balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai ir įstaigos

    Jonavoje šildymo sezonas baigiamas nuo balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai ir įstaigos

    Jonavos rajono savivaldybė pranešė, kad Jonavoje nuo balandžio 30 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į palankias meteorologines sąlygas ir galiojančią šilumos tiekimo tvarką.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, šilumos tiekimas vartotojams bus nutrauktas per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo. Praktikoje tai reiškia, kad radiatoriai daugiabučiuose ir kitose patalpose gali atvėsti ne tą pačią dieną, o etapais, priklausomai nuo šilumos tinklų ir pastatų sistemų.

    Šildymo sezono pabaiga dažniausiai skelbiama tada, kai lauko temperatūra stabiliai pakyla ir šilumos poreikis reikšmingai sumažėja. Toks terminas svarbus ir dėl sąskaitų: kuo anksčiau sustabdomas šildymas, tuo mažesnė galutinė mėnesio suma, tačiau daliai gyventojų pereinamuoju laikotarpiu gali prireikti papildomo patalpų vėdinimo ir temperatūros valdymo.

    Ugdymo ir gydymo įstaigoms palikta galimybė šildymą tęsti ilgiau. Tam įstaigos turi informuoti šilumos tiekėjus, kad šilumos tiekimas nebūtų nutrauktas kartu su likusiais vartotojais.

    Savivaldybė taip pat primena, kad pasibaigus sezonui daugiabučių administratoriams ir bendrijoms aktualu įsivertinti šildymo sistemų būklę bei planuoti darbus vasarą. Laiku atlikta profilaktika gali sumažinti gedimų riziką kitą sezoną ir prisidėti prie efektyvesnio šilumos vartojimo.