CP v2

Tag: Šilumos ūkis

  • Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas 2026 metų gegužės 28 dieną 15.00 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti 20 sprendimų projektų. Darbotvarkėje – savivaldybės turto valdymas, investicijos į komunalines įmones, atliekų ir daugiabučių priežiūros klausimai.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ataskaitos pagal 2025 metų gruodžio 31 dienos duomenis tvirtinimas. Tokios ataskaitos paprastai leidžia tarybai ir gyventojams įvertinti, kaip efektyviai naudojamas viešasis turtas ir kokių sprendimų reikia dėl jo priežiūros ar realizavimo.

    Komitetas taip pat svarstys, kaip paskirstyti valstybės biudžeto lėšas 2026 metų išlaidoms, susijusioms su mokyklų mokytojų ir ugdymo įstaigų personalo optimizavimu bei atnaujinimu. Šis klausimas aktualus daugeliui savivaldybių dėl demografinių pokyčių, mokinių srautų netolygumo ir poreikio užtikrinti, kad švietimo tinklas būtų tvarus.

    Komunalinių paslaugų ir tarifų klausimai

    Tarp svarstomų projektų – investavimas į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ didinant įstatinį kapitalą. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimu, paslaugų patikimumu ir ilgalaikėmis investicijomis, kurios vėliau gali turėti įtakos ir vartotojų kainoms.

    Darbotvarkėje numatytas ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ 2025–2026 metų investicijų plano suderinimas. Investicijų planai šilumos ūkyje paprastai apima tinklų atnaujinimą, nuostolių mažinimą ir efektyvesnį šilumos gamybos bei tiekimo organizavimą.

    Komitetas ketina svarstyti ir Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų nustatymą. Šie klausimai tiesiogiai susiję su gyventojų išlaidomis ir praktine kasdienybe, todėl sprendimų motyvai ir taikymo ribos dažniausiai sulaukia didžiausio dėmesio.

    Turtas, būstas ir planuojami perdavimai

    Posėdyje numatyta spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, taip pat dėl turto perdavimo patikėjimo teise švietimo įstaigai – Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijai. Turto perdavimai patikėjimo teise paprastai reikalingi, kad įstaigos galėtų teisėtai valdyti, prižiūrėti ir naudoti objektus kasdienei veiklai.

    Dar vienas darbotvarkės punktas – savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto sąrašų pakeitimai, taip pat turto perdavimo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimas. Tokie sprendimai svarbūs socialinio būsto administravimui ir aiškioms taisyklėms, pagal kurias savivaldybės turtas perduodamas naudoti įstaigoms ar organizacijoms.

    Projektai, kuriems prašoma lėšų

    Komitetas svarstys kelis projektus, kuriems numatomas pritarimas ir piniginių lėšų skyrimas. Tarp jų – sporto centro paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje teikiamų paslaugų gerinimas ir investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas siekiant pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas.

    Į darbotvarkę įtraukti ir aplinkos bei judumo sprendimai: dviračių ir pėsčiųjų tako tarp Geležinkelio ir Marių gatvių įrengimas, taip pat žaliosioms atliekoms skirtos vietoje veikiančios kompostavimo technologijos sukūrimas ir įdiegimas savivaldybės teritorijoje. Tarp klausimų – ir Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo projekto finansavimas.

    Posėdyje taip pat numatoma svarstyti vietinės rinkliavos tvarkos pakeitimus, susijusius su leidimais organizuoti komercinius renginius viešojo naudojimo teritorijose, bei naują tvarką, skirtą nenaudojamiems ir apleistiems žemės sklypams nustatyti. Šie sprendimai dažnai taikomi siekiant aiškesnės priežiūros, didesnės tvarkos mieste ir paskatų savininkams rūpintis teritorijomis.

    Komiteto posėdžio darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžiui pirmininkaus komiteto pirmininkas Romualdas Makauskas. Galutiniai sprendimai dėl daugumos klausimų bus priimami vėlesniuose tarybos posėdžiuose, tačiau komiteto išvados paprastai lemia, kokia forma projektai pasiekia tarybos balsavimą.

  • Biržų taryba renkasi gegužės 28 dieną: spręs dėl šilumos plano, paramos ir NT mokesčių

    Biržų taryba renkasi gegužės 28 dieną: spręs dėl šilumos plano, paramos ir NT mokesčių

    Biržų rajono savivaldybės taryba šaukia trisdešimt aštuntąjį posėdį, kuris vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 10 valandą. Posėdis numatytas Biržų rajono savivaldybės Magdeburgo salėje, Vytauto g. 38, Biržuose.

    Į darbotvarkę įtrauktas Biržų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano keitimas. Tokie dokumentai savivaldybėms svarbūs planuojant šilumos tiekimo sistemos plėtrą, investicijas ir sprendžiant, kur prioritetas teikiamas centralizuotam šildymui, o kur galimi kiti šilumos tiekimo būdai.

    Socialinės apsaugos klausimų dalyje taryba svarstys materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimus. Taip pat numatomas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo.

    Finansų ir planavimo temomis bus teikiami svarstyti 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimai ir 2026–2028 metų biudžeto korekcijos. Darbotvarkėje taip pat numatytas 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, kuris apima savivaldybės finansinių rezultatų ir veiklos įgyvendinimo apibendrinimą.

    Atskiru klausimu taryba planuoja nustatyti 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Tokie sprendimai tiesiogiai veikia mokesčių mokėtojus, o savivaldybei jie yra reikšminga pajamų planavimo dalis, todėl tarifų tvirtinimas paprastai sulaukia didesnio gyventojų ir verslo dėmesio.

    Posėdyje taip pat bus svarstomi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą metodikos ir nuostatų pakeitimai. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai susiję su rinkliavos skaičiavimo taisyklėmis, skirtingų nekilnojamojo turto objektų apmokestinimu ar taikomomis išimtimis.

    Turto valdymo klausimu tarybai teikiami sprendimai dėl savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo Biržų lopšeliui darželiui „Drugelis“ patikėjimo teise bei turto perdavimo pagal panaudos sutartį Germaniškio bendruomenei. Taip pat numatoma tvirtinti tvarkos aprašą dėl savivaldybei priklausančių žemės sklypų perdavimo, panaudos, nuomos ir perleidimo.

    Darbotvarkėje yra sprendimai dėl sportininkų ir jų trenerių apdovanojimų skyrimo tvarkos aprašo, visos dienos mokyklos tvarkos aprašo pakeitimų bei Istorinės atminties įamžinimo Biržų rajono savivaldybėje komisijos sudarymo. Taip pat bus svarstomas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos statiniams ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams nustatymo.

    Susisiekimo temoje numatytas ankstesnio tarybos sprendimo pakeitimas, susijęs su viešųjų paslaugų organizavimu reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutais. Tokie pakeitimai paprastai apima maršrutų organizavimo principus, paslaugos apimtis ar savivaldybės įsipareigojimus užtikrinant gyventojams viešąjį transportą.

  • „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ planuoja tęsti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą ir 2026 metais rekonstruoti daugiau kaip 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Bendrovė skaičiuoja, kad investicijos į projektus sieks apie 1,7 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tinklų modernizavimas tiesiogiai siejamas su tiekimo patikimumu ir mažesniais nuostoliais. Pasak įmonės, per ankstesnius etapus jau atnaujinta daugiau kaip 70 proc. šilumos tinklų, todėl nuoseklus keitimas išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų“, – sakė „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Kur numatyti darbai

    Didžiausia darbų apimtis numatyta Panevėžyje, kur planuojama rekonstruoti apie 2,2 km šilumos tinklų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvių ruožuose. Dar apie 1 km tinklų ketinama pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose numatyta atnaujinti apie 0,45 km vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 km tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 km Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad įgyvendinus numatytus darbus per metus būtų sutaupoma apie 700 MWh šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta kelių vidutinio dydžio daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su integruota gedimų kontrolės sistema. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimus pažeidimus, mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgainiui prisideda prie stabilesnių sistemos sąnaudų.

    Efektyvesnis tinklų darbas paprastai reiškia ir mažesnį kuro poreikį šilumos gamybai, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Bendrovė nurodo valdanti apie 265 km šilumos tinklų, iš kurių modernizuota dalis siekia apie 71 proc., arba 188 km.

  • Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Lenkija atsisako mokesčių automobiliams su vidaus degimo varikliais: Europos Komisija pritarė KPO pakeitimams

    Ką Europos Komisija patvirtino?

    Lenkija iš Nacionalinio atkūrimo plano (KPO) išbraukė nuostatą, kuri būtų įpareigojusi įvesti mokesčius automobiliams su vidaus degimo varikliais. Apie tai viešai patvirtino Europos Komisijos atstovas, užbaigdamas kelias savaites trukusias derybas dėl KPO pakeitimų.

    Anksčiau KPO buvo siejama su priemonėmis, kurios turėjo skatinti perėjimą prie mažiau taršaus transporto, o mokesčiai automobiliams su vidaus degimo varikliais buvo įvardijami kaip viena iš galimų paskatų. Lenkijos valdžia siekė šį įsipareigojimą pakeisti kitomis priemonėmis, kurios, jų teigimu, veiktų labiau per skatinimą, o ne per papildomą finansinę naštą gyventojams.

    Trys planuotos įmokos ir kas vietoje jų

    Pagal ankstesnę KPO versiją buvo svarstomos trys su automobilių naudojimu susijusios įmokos: mokestis už turėjimą, mokestis registruojant ir papildoma įmoka įmonėms, kurių autoparke yra bent du automobiliai su vidaus degimo varikliais. Patvirtinus pakeitimus, šių įmokų KPO nebelieka.

    Vietoje mokesčių akcentas perkeliamas į paramos ir investicijų kryptį, įskaitant elektromobilumo skatinimą per subsidijas. Lenkijos valdžia kaip alternatyvą mokesčiams įvardijo principą, kad efektyviau veikia „paskatos“, o ne „bausmės“, todėl prioritetas teikiamas finansavimo programoms ir investicijoms į infrastruktūrą.

    „Įtikinome Europos Komisiją, kad vietoje lazdos geriau veikia morka: vietoje įmokų turi būti paskatos ir investicijos“, – sakė Lenkijos viceministras Janas Szyszko.

    Subsidijos elektromobiliams ir šilumos ūkiui

    Lenkija jau buvo pradėjusi elektromobilių rėmimo programą „NaszEauto“, finansuojamą iš KPO lėšų. Pagal skelbtą informaciją, programai numatyta 1,6 mlrd. zlotų, tai yra apie 370 mln. eurų, o didžiausia parama vienam gavėjui siekė 40 tūkst. zlotų, tai yra apie 9 000 eurų.

    Parama buvo skirta naujiems M1 kategorijos lengviesiems elektromobiliams ir galėjo būti taikoma pirkimui, lizingui ar ilgalaikei nuomai. Nors programa formaliai galėjo būti tęsiama, nacionalinė aplinkos institucija skelbė, kad jos biudžetas buvo išnaudotas, todėl faktinis paramos prieinamumas tapo ribotas.

    Kartu Lenkija planuoja papildomą finansavimą šilumos ūkiui: pristatytas Rządowy Fundusz Ciepłownictwa Systemowego 2026–2030 metų laikotarpiui. Skelbiama, kad jo biudžetas sudarytų apie 3 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 700 mln. eurų, o startas numatomas 2026 metų rugpjūtį.

    Kodėl KPO terminai spaudžia?

    KPO lėšų įgyvendinimo grafikas yra griežtas, nes programos tikslus valstybės narės turi pasiekti iki 2026 metų. Tai reiškia, kad pakeitimų patvirtinimas svarbus ne tik politine, bet ir praktine prasme: be suderintų korekcijų sudėtingiau teikti naujus mokėjimo prašymus ir planuoti reformas.

    Lenkija skelbia ketinanti dar kartą kreiptis dėl naujo mokėjimo, o patvirtinti pakeitimai turėtų sumažinti riziką, kad ginčai dėl neįgyvendintų įsipareigojimų pristabdys lėšų srautą. Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus tai, kaip greitai alternatyvios priemonės bus paverstos konkrečiais projektais ir investicijomis.

  • UAB „Visagino energija“ ieško gamybos direktoriaus: ko tikimasi ir iki kada priimami dokumentai

    UAB „Visagino energija“ ieško gamybos direktoriaus: ko tikimasi ir iki kada priimami dokumentai

    Konkursas į gamybos direktoriaus pareigas

    UAB „Visagino energija“ paskelbė konkursą gamybos direktoriaus pareigoms eiti. Kandidatų dokumentai priimami iki 2026 metų birželio 1 dienos.

    Bendrovė nurodo, kad ieškoma vadovo, galinčio užtikrinti sklandų gamybos procesų valdymą ir atitiktį energetikos sritį reglamentuojantiems teisės aktams. Atrankoje akcentuojamos tiek inžinerinės žinios, tiek vadovavimo patirtis.

    Išsilavinimas ir patirtis

    Pagrindinis reikalavimas kandidatui yra aukštasis universitetinis arba jam prilygintas technologijos mokslų srities inžinerinis išsilavinimas, orientuotas į energetiką. Taip pat būtina vadovaujamo darbo patirtis ne trumpesnė nei 1 metai.

    Be vadovavimo, prašoma ne mažesnė nei 3 metų darbo patirtis pagal reikalaujamą kompetenciją energetikos, inžinerijos, aplinkos apsaugos srityse. Tarp įvardytų patirčių minima ir energijos išteklių planavimo veikla, įskaitant biokuro bei gamtinių dujų pirkimą energijos išteklių biržoje.

    Kompetencijos, teisės aktų išmanymas ir praktiniai įgūdžiai

    Skelbime pabrėžiama, kad kandidatas turi išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su energetika ir šilumos gamyba. Taip pat įvardijamos sritys, susijusios su vandens gavyba ir tiekimu, nuotekų tvarkymu, dumblo apdorojimu bei potencialiai pavojingų įrenginių eksploatavimu ir priežiūra.

    Darbdavys akcentuoja reikalavimus, susijusius su kuro tiekimo ir apskaitos procesais, teršalų ir atliekų susidarymo bei šalinimo kontrole, aplinkos oro apsauga. Atskirai išskiriama šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaita ir kontrolė, kuri daugelyje energetikos įmonių tampa vis svarbesne kasdienės veiklos dalimi.

    Taip pat reikalaujama turėti bendrovės generalinio direktoriaus nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nurodoma trečia kategorija. Kandidatui keliami ir dokumentų rengimo bei dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių išmanymo reikalavimai.

    Iš praktinių įgūdžių pabrėžiama gebėjimas skaityti sudėtingus brėžinius ir topografinius planus. Reikalingas ir darbas su kompiuterinėmis programomis bei sistemomis, įskaitant „Windows“, „Microsoft Office“ programinį paketą, teisės aktų paieškos informacines sistemas ir „AutoCAD“.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad kandidatas turi išmanyti įmonės valdymo struktūrą, darbo organizavimą ir valdymą. Tarp pageidaujamų asmeninių kompetencijų išskiriamas gebėjimas planuoti ir organizuoti darbą, analizuoti, sisteminti ir apibendrinti informaciją, taip pat aiškiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu.

    Informaciją apie konkursą pateikė UAB „Visagino energija“, o vizualinė medžiaga priskiriama Visagino savivaldybės administracijai.

  • „Unimot“ grupės RCEkoenergia stato biomasės katilus iš Ukrainos: planas mažinti anglies dalį

    „Unimot“ grupei priklausanti bendrovė RCEkoenergia pasirašė sutartį dėl dviejų biomasę kūrenančių garo katilų tiekimo, montavimo ir paleidimo. Įranga bus diegiama įmonės šilumos gamybos sistemoje, siekiant nuosekliai mažinti anglimi kūrenamų pajėgumų vaidmenį.

    Pagal susitarimą numatyta įrengti daugiau nei 3,5 MW bendros galios katilus, taip pat dūmų dujų valymo sprendimus ir biokuro sandėliavimo infrastruktūrą. Katilus tiekia Ukrainos gamintojas „Bent Iron“, besispecializuojantis biomasės šildymo įrangoje.

    Įmonė pabrėžia, kad sprendimas susijęs su ilgesnio laikotarpio modernizacija: anglies atsisakoma etapais, o šilumos ir elektros gamyba turėtų būti perkeliama į atsinaujinančius ir aukšto naudingumo šaltinius. Taip siekiama išlaikyti efektyvaus šilumos tiekimo sistemos statusą ir kartu mažinti išmetimus.

    „Didiname atsinaujinančių energijos šaltinių dalį ir traukiamės nuo anglies, kurdami kuro mišinį, kuris atitiks efektyvaus šilumos ūkio standartus ir šiandien, ir ateityje“, – sakė RCEkoenergia valdybos pirmininkas Włodzimierz Popielewski.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad ateityje planuojama tolesnė biomasės sistemos plėtra ir didesnis tvarumo reikalavimus atitinkančio biokuro naudojimas. Toks kelias atitinka platesnę regiono šilumos ūkio kryptį, kai didesnį vaidmenį įgyja biokuras, elektrifikacija ir taršą mažinančios technologijos.

    RCEkoenergia, įsikūrusi Czechowice-Dziedzice mieste, užsiima šilumos gamyba ir tiekimu bei elektros energijos gamyba ir prekyba. Įmonė nurodo, kad modernizacija skirta užtikrinti stabilų šilumos tiekimą, kartu mažinant priklausomybę nuo anglies.

  • Lenkija ruošia naujas taisykles šilumos ūkiui: atveria kelią žaliai šilumai iš elektros

    Lenkijos Vyriausybės parengtas energetikos deregulavimo įstatymų paketas pasiekė Seimą ir perduotas svarstyti komisijoms. Nors projekte numatyta palyginti nedaug straipsnių, šilumos ūkio atstovai jį vertina kaip reikšmingą žingsnį, galintį pagreitinti sisteminės šilumos transformaciją.

    Pagrindinis pokytis siejamas su aiškesnėmis taisyklėmis, kaip šiluma, pagaminta naudojant žaliąją elektrą, galėtų būti pripažįstama atsinaujinančia. Tai ypač aktualu elektriniams, įskaitant elektrodinius, katilams ir vadinamiesiems power to heat sprendimams, kurie leidžia elektrą paversti šiluma, kai elektros sistemoje daug atsinaujinančios generacijos.

    Ką keistų deregulavimas?

    Projektu siūloma liberaliau reguliuoti atsiskaitymus už šilumą, tiekiamą tiesiogiai pramonės vartotojams. Šiuo metu tokie pirkėjai dažnai privalo taikyti reguliuotojo patvirtintus tarifus, o tai riboja derybas ir kai kuriais atvejais skatina įmones atsijungti nuo centralizuoto tiekimo bei statyti nuosavus šilumos šaltinius.

    Įstatymo pakeitimais numatoma, kad tam tikrais atvejais šilumos tarifų nebereikėtų tvirtinti reguliuotojui, jeigu šiluma tiekiama be šilumos tinklų tarpininkavimo ir tenkinamos kitos sąlygos. Tokia kryptis turėtų mažinti konfliktus tarp šilumos tiekėjų ir pramonės, bet kartu kelia klausimų dėl skaidrumo ir kainų pagrįstumo, ypač mažesnėse rinkose.

    Šilumos kaupimas ir elektrifikacija

    Projekte taip pat atsiranda šilumos ir vėsumos kaupiklių apibrėžimas, kurio iki šiol trūko. Šilumos kaupimas laikomas vienu svarbiausių instrumentų šilumos ūkiui elektrifikuoti, nes leidžia perkelti šilumos gamybą į laiką, kai elektra pigesnė arba kai sistemoje daug vėjo ir saulės energijos.

    Šilumos sektoriui tai reikštų daugiau galimybių derinti skirtingus šaltinius, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir stabilizuoti kainas, tačiau realus efektas priklausytų nuo investicijų sąlygų, tinklų modernizavimo ir to, ar bus suderintos taisyklės su elektros rinkos signalais.

    Žalia šiluma iš elektros: ką tai reikštų rinkai?

    Vienas svarbiausių projekto elementų yra siūlymas nustatyti, kada šiluma, pagaminta elektriniuose katiluose iš atsinaujinančios elektros, gali būti laikoma atsinaujinančia šiluma. Šis aiškumas svarbus tam, kad šilumos sistemos galėtų atitikti efektyvios centralizuotos šilumos tiekimo sistemos kriterijus ir pretenduoti į viešąją paramą.

    „Jeigu elektriniame katile naudojame atsinaujinančią energiją, taip pagaminta šiluma turėtų būti laikoma žalia, tačiau formaliai taip nėra“, – sakė PGE Energia Ciepła vadovas Grzegorzas Krystekas.

    Projekte taip pat numatoma šilumai iš elektrinių katilų taikyti pareigą ją supirkti, tačiau ne absoliučiai ir ne bet kokia kaina. Šilumos ūkio atstovai pabrėžia, kad įgyvendinamuosiuose teisės aktuose paprastai numatomi kainos ribojimai, kad pareiga supirkti neperkrautų tarifų ir nesukeltų staigaus šilumos kainų šuolio galutiniams vartotojams.

    Be šilumos ūkio nuostatų, deregulavimo pakete numatomi ir kiti energetikos pakeitimai, susiję su elektros sąskaitų supaprastinimu ir dalimi dujų saugumo priemonių. Vis dėlto didžiausio dėmesio šiuo metu sulaukia būtent bandymas sukurti aiškesnes taisykles žaliai šilumai iš elektros ir paskatinti investicijas į šilumos ūkiui reikalingą infrastruktūrą.

  • „Tauron“ laimėjo kogeneracijos aukcioną: dujinis projektas Lagiszoje startuos 2026–2030 metais

    Lenkijos energetikos grupė „Tauron“ pranešė laimėjusi kogeneracijos paramos aukcioną ir pradėsianti įgyvendinti naują kogeneracinį projektą Lagiszoje, Będzino mieste. Investicija numatyta 2026–2030 metais, o planuojamos sąnaudos siekia apie 250–300 mln. eurų.

    Įmonė nurodo, kad aukciono laimėjimas panaikino anksčiau taikytas informacijos atidėjimo prielaidas, todėl sprendimas dėl projekto vykdymo paskelbtas viešai. Projektas siejamas su regiono šilumos ūkio atnaujinimu ir didesniu elektros bei šilumos gamybos efektyvumu.

    Aukciono rezultatai ir planuojamos pajamos

    „Tauron“ teigimu, „Tauron Ciepło“ pasiūlymai pateko tarp laimėtojų Prezidento URE, Lenkijos energetikos reguliuotojo, surengtame kogeneracijos premijos aukcione, vykusiame balandžio mėnesį. Iš viso laimėtos keturios paraiškos, apimančios keturis gamybos įrenginius, kurių bendra įrengtoji elektrinė galia viršija 100 MW.

    Bendrovė skaičiuoja, kad per visą paramos laikotarpį pajamos iš kogeneracijos premijos gali siekti apie 570 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis, apie 525 mln. eurų, būtų sugeneruota Lagiszos įrenginiams 2031–2045 metais.

    Ką statys Lagiszoje ir kodėl tai svarbu

    Lagiszos projekte numatoma statyti modernią gamtinėmis dujomis kūrenamą kogeneracinę elektrinę, kuri turėtų tapti pagrindiniu šilumos šaltiniu vietos teritorijai. Planuojama apie 100 MW elektrinė ir apie 120–140 MW šiluminė galia, o technologinis sprendimas remsis dviem vienodais dujinės turbinos ir atliekamos šilumos katilo moduliais.

    Į projektą taip pat įtrauktas apie 30 MW galios elektrodinis katilas bei šilumos akumuliavimo talpa, kurios tūris siektų apie 20 000 kubinių metrų. Tokie šilumos kaupikliai svarbūs dėl lankstumo: jie leidžia geriau valdyti šilumos gamybą piko metu ir mažinti sąnaudas, kai energijos sistemoje kinta paklausa.

    „Tauron“ pabrėžia, kad investicija atitinka grupės 2025–2035 metų strategines kryptis ir platesnę Lenkijos šilumos sektoriaus transformacijos tendenciją, kai anglimi kūrenamus šaltinius keičia mažiau taršūs ir efektyvesni kogeneraciniai sprendimai. Vis dėlto gamtinių dujų vaidmuo regione išlieka diskusijų objektu dėl kainų svyravimų ir ilgalaikių klimato politikos tikslų.

    Lygiagrečiai ruošiamas projektas Katovicuose

    Kartu „Tauron“ pranešė pradedanti ir Katovicų kogeneracinės elektrinės transformacijos projektą, kuris šilumos gamyboje turėtų pakeisti iki šiol naudotą anglimi kūrenamą bloką. Čia planuojamas dujinis kogeneracinis įrenginys su maždaug 49 MW elektrine ir 55–70 MW šilumine galia.

    Katovicuose taip pat numatomi elektrodiniai katilai, kurių bendra galia sudarytų 120 MW, ir didesnės talpos šilumos akumuliatorius, apie 72 000 kubinių metrų. Šio projekto įgyvendinimas planuojamas 2027–2029 metais, o investicijų poreikis vertinamas apie 180–230 mln. eurų.

    Skirtingai nei Lagiszos atveju, Katovicų projektas, pasak bendrovės, dar priklausys nuo ateityje vyksiančių kogeneracijos aukcionų rezultatų. „Tauron“ pažymi, kad informacija paskelbta ir dėl planuojamų viešųjų pirkimų bei rangos procedūrų.

    Kogeneracijos premija Lenkijoje yra priemoka už aukšto naudingumo kogeneracijoje pagamintą ir į tinklą patiektą bei parduotą elektros energiją. Maksimalus paramos laikotarpis siekia 15 metų ir skaičiuojamas nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo pradedama reali gamyba ir pardavimas gavus reikalingas licencijas.

  • Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone šildymas išjungiamas balandžio 30 dieną: ką svarbu žinoti gyventojams

    Klaipėdos rajone baigiamas šildymo sezonas: centralizuotas šildymas vartotojams planuojamas išjungti balandžio 30 dieną. Savivaldybė sprendimą grindžia artimiausių dienų temperatūrų prognozėmis ir įprasta šildymo sezono pabaigos praktika.

    Šildymo sezono pabaiga reiškia, kad šilumos tiekimas į daugiabučius ir dalį įstaigų bus nutrauktas, kai tik bus atlikti būtini šilumos ūkio perjungimo darbai. Praktikoje tai gali vykti etapais, todėl kai kur šiluma gali dingti anksčiau ar vėliau tą pačią dieną.

    Gyventojams verta įsivertinti, ar namuose pakanka šilumos vėsesnėmis naktimis, ypač jei būstas kampinis ar prastai apšiltintas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad atvėsus orams šildymo atnaujinimas paprastai nėra momentinis, nes sistemai reikia laiko sugrįžti į darbinį režimą.

    Daugiabučių namų bendrijoms ir administratoriams šiuo laikotarpiu aktualu stebėti šilumos punkto darbą ir pasiruošti šilumos ūkio priežiūros darbams. Pasibaigus sezonui įprastai planuojamos sistemos apžiūros, balansavimas ir gedimų šalinimas, kad kitą sezoną šildymas būtų paleistas sklandžiai.

    Jei bute šiluma dingsta, tačiau radiatoriai išlieka šilti ilgiau nei tikėtasi, tai dažnai susiję su sistemoje likusia šiluma ir cirkuliacija. Dėl konkrečios situacijos name gyventojai turėtų kreiptis į pastato administratorių arba šilumos ūkį prižiūrinčią įmonę.

  • Jonavoje šildymo sezonas baigiamas nuo balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai ir įstaigos

    Jonavoje šildymo sezonas baigiamas nuo balandžio 30 dienos: ką turi žinoti gyventojai ir įstaigos

    Jonavos rajono savivaldybė pranešė, kad Jonavoje nuo balandžio 30 dienos baigiamas 2025–2026 metų šildymo sezonas. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į palankias meteorologines sąlygas ir galiojančią šilumos tiekimo tvarką.

    Kaip nurodoma savivaldybės informacijoje, šilumos tiekimas vartotojams bus nutrauktas per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsigaliojimo. Praktikoje tai reiškia, kad radiatoriai daugiabučiuose ir kitose patalpose gali atvėsti ne tą pačią dieną, o etapais, priklausomai nuo šilumos tinklų ir pastatų sistemų.

    Šildymo sezono pabaiga dažniausiai skelbiama tada, kai lauko temperatūra stabiliai pakyla ir šilumos poreikis reikšmingai sumažėja. Toks terminas svarbus ir dėl sąskaitų: kuo anksčiau sustabdomas šildymas, tuo mažesnė galutinė mėnesio suma, tačiau daliai gyventojų pereinamuoju laikotarpiu gali prireikti papildomo patalpų vėdinimo ir temperatūros valdymo.

    Ugdymo ir gydymo įstaigoms palikta galimybė šildymą tęsti ilgiau. Tam įstaigos turi informuoti šilumos tiekėjus, kad šilumos tiekimas nebūtų nutrauktas kartu su likusiais vartotojais.

    Savivaldybė taip pat primena, kad pasibaigus sezonui daugiabučių administratoriams ir bendrijoms aktualu įsivertinti šildymo sistemų būklę bei planuoti darbus vasarą. Laiku atlikta profilaktika gali sumažinti gedimų riziką kitą sezoną ir prisidėti prie efektyvesnio šilumos vartojimo.