CP v2

Tag: Šilumos ūkis

  • Centrinis šildymas iki 2040 metų: 3 sąlygos, nuo kurių priklausys 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas

    Lenkijoje baigėsi viešos konsultacijos dėl Šilumos ūkio transformacijos iki 2040 metų strategijos projekto, kuriuo siekiama spartinti centralizuoto šilumos tiekimo elektrifikaciją. Dokumentas apima sisteminį šildymą, kai šiluma iš katilinių ir kogeneracinių elektrinių vartotojams tiekiama šilumos tinklais.

    Vienas ryškiausių projekto tikslų – iki 2040 metų pasiekti 5,5 GW šiluminės galios „power-to-heat“ sprendimuose, įskaitant didelio masto šilumos siurblius ir elektrinius katilus. Taip pat numatoma didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį šilumos ūkyje ir sparčiai plėsti šilumos kaupimo pajėgumus.

    Kas lemia elektrifikacijos sėkmę?

    Lenkijos šilumos energetikos sektorių vienijanti organizacija PTEC teigia, kad kryptis pasirinkta teisinga, tačiau tikslų įgyvendinimas priklausys nuo trijų tarpusavyje susijusių prielaidų. Pasak PTEC, vien deklaruoti galutinę viziją nepakanka – būtina aiški, numatoma ir investuotojams suprantama įgyvendinimo trajektorija.

    „Pagrindinis strategijos elementas yra 5,5 GW „power-to-heat“ tikslas, tačiau jo įgyvendinimas priklauso nuo trijų susijusių sąlygų“, – sakė PTEC vadovas Marcinas Laskowskis.

    Pirmoji sąlyga – elektros tinklų prijungimo galių prieinamumas. Didelio masto šilumos siurbliai ir elektrodiniai katilai reikalauja didelių galių, o dėl jų konkuruoja ir pramonė, transporto elektrifikacija, energijos kaupimo projektai bei duomenų centrai, todėl didmiesčiuose prijungimo „langas“ gali tapti kritiniu ribojimu.

    Antroji sąlyga – elektros tinklų naudojimo ekonomika, ypač perdavimo ir skirstymo dedamosios galutinėje kainoje. PTEC atkreipia dėmesį, kad „power-to-heat“ dažnai pristatomas kaip būdas naudoti pigesnę elektrą, kai sistemoje susidaro atsinaujinančios generacijos perteklius, tačiau realią naudą gali „suvalgyti“ fiksuotos ir su vartojimu susietos tinklų dedamosios.

    Trečioji sąlyga – šilumos tinklų modernizavimas ir plėtra. Elektriniai šilumos šaltiniai, šilumos kaupikliai ir žematemperatūriai sprendimai reikalauja tinklų, galinčių dirbti su nauju režimu, o investicijų poreikis tinkluose gali būti panašaus masto kaip ir naujų šilumos gamybos pajėgumų diegimas.

    Dujos, saugumas ir brangios alternatyvos

    PTEC pabrėžia, kad elektrifikacija turi vykti kartu išlaikant sistemos patikimumą ir galimybę remti nacionalinės elektros sistemos stabilumą, ypač piko metu. Ten, kur elektrifikacijos potencialas ribotas, šilumos ūkiui vis dar reikia sprendimų, galinčių greitai užtikrinti didelę šilumos galią.

    Strategijos projekte gamtinės dujos įvardijamos kaip pereinamasis kuras, tačiau PTEC ragina tiksliau apibrėžti kogeneracijos vaidmenį po 2035 metų. Organizacijos vertinimu, daugelyje miestų dujinės kogeneracijos jėgainės šiuo metu išlieka praktiškiausias būdas greitai pakeisti iš rinkos traukiamus anglies blokus, nemažinant tiekimo saugumo.

    „Svarbu, kad dokumentas įvertintų ne tik biometano ir vandenilio prieinamumą, bet ir tai, kad jų kaina išlieka aukšta“, – sakė M. Laskowskis.

    Strategijos projekte numatyta, kad iki 2040 metų centralizuotame šilumos tiekime atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys 52,2 proc. Be to, planuojama, kad šilumos kaupimo pajėgumai pasieks 576 GWh, o tai turėtų padėti išlyginti sezoninius ir paros svyravimus.

    Kiek kainuos pertvarka?

    Strategijos rengėjai nurodo, kad šilumos ūkio transformacija pareikalaus didelio kapitalo ir ilgalaikio finansavimo stabilumo. Pagal projekto skaičiavimus, investicijų poreikis iki 2040 metų, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, siektų apie 45–53 milijardus eurų.

    Tokia apimtis apima naujų šilumos gamybos pajėgumų statybą, šilumos tinklų modernizavimą ir plėtrą bei šilumos kaupiklių diegimą. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad be aiškių reguliavimo taisyklių, tinklų plėtros planavimo ir ekonomiškai pagrįstų tarifų elektrifikacijos tempas gali atsilikti nuo užsibrėžtų tikslų.

  • Lenkijos šilumos ūkiui – brangi revoliucija iki 2040 metų: milijardai eurų, mažiau anglies ir ginčas dėl kogeneracijos

    Lenkijoje baigiamos paskutinės konsultacijos dėl šilumos ūkio dekarbonizacijos gairių iki 2040 metų. Dokumentas numato spartų atsitraukimą nuo anglies ir didesnę šilumos gamybos elektrifikaciją, tačiau sektorius įspėja apie kainą ir tiekimo saugumą.

    Šilumos tiekimas Lenkijoje yra didelės apimties sistema: centralizuota šiluma pasiekia apie 15 mln. gyventojų, o trasų tinklas siekia maždaug 23 tūkst. kilometrų. Dalis šilumos gaminama kogeneracijoje, todėl sprendimai šilumos ūkyje tiesiogiai veikia ir elektros sistemos stabilumą.

    Kas numatyta iki 2040 metų

    Strategijos kryptis aiški: mažinti iškastinio kuro dalį, o šilumą vis dažniau gaminti naudojant elektros energiją, ypač iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma plėsti Power-to-Heat sprendimus, kai elektra paverčiama šiluma tais laikotarpiais, kai elektros sistemoje susidaro perteklinė gamyba.

    Dokumente taip pat akcentuojamas šilumos kaupimas: planuojama reikšmingai didinti šilumos kaupimo pajėgumus, kad sistema galėtų lanksčiau reaguoti į elektros kainų svyravimus ir atsinaujinančios energetikos generacijos cikliškumą. Ilgalaikėje vizijoje svarbų vaidmenį turėtų atlikti ir mažai anglies dioksido išskiriančios dujos, tokios kaip biometanas.

    Numatomas investicijų mastas kelia daugiausia diskusijų. Viešai aptariami poreikiai vertinami 197–231 mlrd. zlotų, tai būtų maždaug 46–54 mlrd. eurų, ir dalis lėšų siejama su tokiais instrumentais kaip Modernizavimo fondas.

    Kur kyla didžiausios įtampos

    Šilumos tiekėjų atstovai strategijos kryptį iš esmės palaiko, tačiau pabrėžia, kad transformacija negali būti vykdoma tik technologijų pasirinkimo logika. Jų teigimu, būtina iš anksto užtikrinti, kad šilumos kaina vartotojams išliktų prognozuojama, o šilumos ir elektros sistemų patikimumas nemažėtų.

    Viena aštriausių temų – kogeneracijos vaidmuo. Kogeneracinės elektrinės ne tik tiekia šilumą miestams, bet ir prisideda prie elektros gamybos, todėl jų greitas išjungimas gali didinti rizikas elektros sistemai, ypač piko metu ir šaltuoju sezonu.

    Technologijų asociacijos savo ruožtu kritikuoja, kad elektrifikacijos plane per didelė reikšmė teikiama elektriniams katilams, o šilumos siurbliams numatomas per menkas vaidmuo. Argumentas paprastas: šilumos siurbliai iš vieno elektros vieneto gali pagaminti kelis šilumos vienetus, o elektriniai katilai elektrą į šilumą paverčia beveik santykiu vienas prie vieno.

    „Strategija turi aiškiai įtvirtinti hibridinį modelį: elektrifikacija ir šilumos kaupimas būtini, bet jie pilnai nepakeis vietinės, reguliuojamos kogeneracijos“, – sakė šilumos sektoriaus atstovas.

    Ką tai reiškia vartotojams ir savivaldybėms

    Galutinis strategijos įgyvendinimas priklausys ne vien nuo nacionalinių gairių, bet ir nuo vietos planavimo. Savivaldybėms ir šilumos įmonėms teks spręsti, kur labiausiai atsiperka šilumos siurbliai, kur reikalingi elektriniai katilai balansavimui, o kur kogeneracija išlieka būtina dėl patikimumo.

    Vartotojams tai reiškia vienu metu ir galimybę mažinti taršą, ir riziką, kad pereinamuoju laikotarpiu sąskaitos gali svyruoti labiau, jei investicijos bus perkeliamos į tarifus. Dėl to strategijoje ypač svarbūs aiškūs finansavimo šaltiniai, reguliavimo stabilumas ir realistiški technologiniai prioritetai.

  • Energetikos deregulacija: sąskaitos už elektrą bus aiškesnės, daugiau ryšio persikels į el. kanalus

    Energetikos sektoriuje patvirtinti deregulacijos pakeitimai, kurių tikslas – padaryti atsiskaitymą už elektrą ir šilumą suprantamesnį vartotojams, o dalį procedūrų supaprastinti įmonėms. Esminė naujovė gyventojams – kitaip suformuotos sąskaitos, kuriose svarbiausia informacija bus pateikiama aiškiau.

    Pagal pakeitimus, buitiniai vartotojai sąskaitos pirmame puslapyje turėtų iš karto matyti pagrindines dedamąsias ir galutinę mokėtiną sumą. Praktikoje tai reiškia mažiau smulkiu šriftu išskaidytų eilučių ir aiškesnį atskyrimą, už ką tiksliai mokama: energiją, tiekimą, persiuntimą ir kitus taikomus mokesčius.

    Kas keisis gyventojų sąskaitose?

    Įstatyme numatyta, kad sąskaitų pateikimas turi tapti labiau orientuotas į vartotoją, kad būtų lengviau palyginti laikotarpius ir suprasti, kas lėmė galutinę sumą. Tokie pokyčiai ypač aktualūs pastaraisiais metais, kai energijos kainos ir reguliuojami tarifai Europoje kito sparčiai, o gyventojai vis dažniau tikrina, iš ko susideda mokėjimai.

    Kartu keičiama ir bendravimo su energetikos įmonėmis tvarka: numatyta, kad pagrindinis kanalas bus elektroninis. Vis dėlto paliekama galimybė ir toliau gauti dokumentus popieriuje, jei vartotojas to pageidaus.

    Daugiau pokyčių šilumos sektoriuje

    Pakeitimai apima ir šilumos tiekimo reguliavimą, ypač tais atvejais, kai šiluma tiekiama pramonės įmonėms tik technologiniams poreikiams, jos neperduodant gyventojams. Numatyta daugiau lankstumo atsiskaitymuose, atsisakant dalies prievolių taikyti reguliuojamus tarifus, kai šiluma skirta tik gamybos procesams.

    Taip pat numatyta supaprastinti kai kuriuos leidimų ir licencijavimo reikalavimus, kai šiluma perduodama pramonės įmonei iš naujai statomo šaltinio. Įstatymo rengėjai argumentuoja, kad tai turėtų mažinti administracinę naštą ir paspartinti investicijų sprendimus.

    Akcentas transformacijai: šilumos ir šalčio kaupimas

    Įstatyme įtvirtinamos šilumos ir šalčio kaupimo sąvokos, kurios laikomos svarbiomis modernizuojant šilumos ūkį ir diegiant daugiau elektrifikacijos sprendimų. Tokie kaupimo įrenginiai gali padėti geriau subalansuoti sistemą, kai energija gaminama nepastoviai, pavyzdžiui, iš vėjo ar saulės.

    Kita numatyta kryptis – elektrodinių katilų pripažinimas atsinaujinančių sprendimų dalimi šilumos sistemose, siekiant atitikti Europos Sąjungos efektyvaus šilumos tiekimo kriterijus. Tai susiję su bendra tendencija šilumos sektoriuje mažinti iškastinio kuro naudojimą ir didinti technologijų, kurios gali naudoti elektrą, vaidmenį.

    Įstatymo pakete taip pat numatyti pakeitimai, susiję su investicijų planavimu šilumos įmonėse ir rodiklių skaičiavimu, kai siekiama finansuoti mažų emisijų ar nulinės emisijos šilumos gamybos projektus. Tai gali būti aktualu įmonėms, planuojančioms atnaujinti katilines, diegti kaupiklius ar jungtis prie elektrifikacijos sprendimų.

  • Lenkijoje paskirstyta beveik 440 mln. eurų kogeneracijos premijų: laimėjo PGE, „Tauron“ ir „Kogeneracja“

    Lenkijos Energetikos reguliavimo tarnyba (URE) pranešė, kad birželio 22–24 dienomis surengtoje aukcione dėl kogeneracijos premijos laimėtojais tapo PGE Energia Ciepła, „Tauron Wytwarzanie“ ir Zespół Elektrociepłowni Wrocławskich Kogeneracja.

    Tai buvo trečiasis šiais metais aukcionas, skirtas naujiems ir modernizuotiems didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiams. Pagal URE skelbiamus duomenis, aukcionas apėmė paramą laikotarpiui nuo 2029 iki 2044 metų.

    URE nurodo, kad laimėjusių dalyvių pasiūlymuose įrašytas premijos dydis siekė 210–220 zlotų už megavatvalandę, tai yra maždaug 49–51 euras už megavatvalandę. Konkreti išmoka priklausys nuo faktiškai pagamintos, į tinklą patiektos ir parduotos elektros energijos apimties.

    Pagal pateiktą aukciono suvestinę, numatomas bendras iš didelio naudingumo kogeneracijos pagamintos elektros kiekis 2029–2044 metais viršija 8 830 482,5 megavatvalandės. Šiam kiekiui priskirta bendra premijų vertė siekia apie 1 869 648 920 zlotų, tai yra maždaug 440 mln. eurų.

    Kogeneracijos premija yra priedas prie pajamų už elektros energiją, pagamintą kartu su šiluma didelio naudingumo kogeneracijos režimu. Tokia schema paprastai taikoma siekiant užtikrinti investicijų atsiperkamumą ir skatinti efektyvesnę energijos gamybą, ypač šilumos ūkyje ir pramonėje.

    URE primena, kad maksimali paramos trukmė premijos forma gali siekti 15 metų. Ji skaičiuojama nuo pirmos dienos, kai po aukciono sprendimo įrenginys pradeda gaminti, į tinklą tiekti ir parduoti elektrą jau turėdamas reikiamą leidimą ar atnaujintą gamybos licenciją.

  • Mažeikiuose po hidraulinių bandymų atnaujintas karšto vandens tiekimas: ką svarbu žinoti gyventojams

    UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pranešė, kad Mažeikių mieste po atliktų šilumos trasų hidraulinių bandymų karšto vandens tiekimas atnaujintas visiems vartotojams.

    Hidrauliniai bandymai paprastai atliekami siekiant patikrinti tinklų sandarumą ir patikimumą prieš intensyvesnį eksploatavimo laikotarpį, o jų metu laikinai stabdomas karšto vandens tiekimas.

    Bendrovė dėkoja gyventojams už kantrybę ir supratingumą, kol vyko planiniai darbai. Toks patikrinimas leidžia anksčiau nustatyti silpnas vietas trasose ir sumažinti netikėtų avarijų riziką vėlesniu metu.

    Gyventojams, kuriems karštas vanduo dar neatsirado dėl vidinių namo sistemų ypatumų, pirmiausia rekomenduojama kreiptis į pastato administratorių ar bendriją. Jei problema išlieka, reikėtų registruoti gedimą šilumos tiekėjui pagal jo nurodytą tvarką.

  • Marijampolės tarybos posėdis gegužės 29 dieną: svarstys atliekų taisykles, tarifus ir investicijas

    Marijampolės tarybos posėdis gegužės 29 dieną: svarstys atliekų taisykles, tarifus ir investicijas

    Marijampolės savivaldybės taryba 2026 metų gegužės 29 dieną renkasi į 10-ojo šaukimo 37-ąjį posėdį, kurio pradžia numatyta 9.00 valandą. Skelbiama darbotvarkė apima kelias dešimtis sprendimų projektų – nuo ataskaitų tvirtinimo iki savivaldybės turto, infrastruktūros ir paslaugų kainodaros klausimų.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės blokų – savivaldybės valdomų įstaigų ir turto ataskaitos. Tarybai teikiami sprendimai dėl savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ataskaitos patvirtinimo, taip pat dėl 2025 metais parengto metinių ataskaitų rinkinio.

    Posėdyje bus svarstomas ir VšĮ Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. Tokie sprendimai savivaldybėms svarbūs ne tik dėl skaidrumo, bet ir dėl planavimo, kai nustatomi aiškūs veiklos rezultatai, finansiniai rodikliai bei tolesni prioritetai.

    Sprendimai dėl paslaugų ir tarifų

    Į darbotvarkę įtrauktas sprendimo projektas dėl Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo. Atliekų tvarkymo taisyklės paprastai apibrėžia gyventojų ir juridinių asmenų pareigas, rūšiavimo tvarką, konteinerių naudojimo reikalavimus bei atsakomybę už pažeidimus, todėl jų atnaujinimas tiesiogiai paliečia kasdienę miesto ir rajono gyventojų rutiną.

    Taip pat numatyta tvirtinti daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalų techninės priežiūros tarifą. Tokie tarifai dažniausiai tampa atskaitos tašku, kai gyventojai lygina administratorių pasiūlymus ir vertina, ar konkrečios paslaugų kainos atitinka savivaldybės nustatomas „lubas“.

    Dar vienas su kasdienėmis išlaidomis susijęs klausimas – sprendimai dėl socialinės paramos: tarybai teikiamas naujas piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašas. Tvarkos aprašas įprastai nustato, kaip vertinamos pajamos ir turtas, kaip skiriamos išmokos, kokie terminai taikomi ir kokių dokumentų reikia gyventojams.

    Investicijos ir savivaldybės turtas

    Posėdyje numatyti sprendimai dėl ilgalaikio materialiojo turto perėmimo savivaldybės nuosavybėn ir jo perdavimo valdyti patikėjimo teise, taip pat dėl nekilnojamųjų daiktų perėmimo. Praktikoje tai reiškia, kad savivaldybė perskirsto turtą tarp įstaigų ar perima objektus, kad būtų aiškesnė jų priežiūros, remonto ir atsakomybės grandinė.

    Darbotvarkėje – klausimas dėl investavimo į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ didinant įstatinį kapitalą. Tokie sprendimai savivaldybėse paprastai siejami su poreikiu finansuoti vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimą, užtikrinti paslaugų patikimumą ir pasirengti didesniems investiciniams projektams.

    Numatytas ir UAB „Marijampolės šilumos tinklai“ 2025–2026 metų investicijų plano suderinimas. Šilumos ūkyje investicijų planai yra svarbūs dėl tinklų patikimumo, šilumos nuostolių mažinimo ir katilinių ar šilumos punktų modernizavimo, o dalis sprendimų ilgainiui gali turėti įtakos paslaugų kaštams.

    Švietimas, infrastruktūra ir aukcionai

    Švietimo temoje taryba ketina svarstyti sprendimą dėl lėšų, skirtų 2026 metų išlaidoms, susijusioms su mokytojų ir kitų darbuotojų optimizavimu bei atnaujinimu, paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Toks dokumentas savivaldybėse paprastai apibrėžia kriterijus, kaip finansavimas nukreipiamas tinklo pertvarkai, pareigybių planavimui ar pereinamiesiems sprendimams.

    Taip pat numatytas projektas dėl Marijampolės moksleivių kūrybos centro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės meno mokyklos. Reorganizacijos sprendimai dažniausiai priimami siekiant aiškesnio įstaigų valdymo, bendrų administravimo sąnaudų mažinimo ir paslaugų tęstinumo, tačiau kartu jie kelia klausimų dėl darbuotojų ir ugdytinių perėjimo sąlygų.

    Darbotvarkėje – keli projektai, susiję su pritarimu investiciniams infrastruktūros darbams: sporto paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje paslaugų gerinimas, investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas, dviračių ir pėsčiųjų tako įrengimas, taip pat žaliosioms atliekoms skirtos kompostavimo technologijos diegimas. Tokie sprendimai paprastai žymi politinį pritarimą projektams ir sudaro pagrindą tolesniam finansavimui, pirkimams bei rangos darbų planavimui.

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro sprendimai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo atviro aukciono būdu. Sklypų realizavimas per aukcionus dažniausiai siejamas su savivaldybės teritorijų planavimo kryptimis, investicijų pritraukimu ir siekiu skaidriai parduoti turtą rinkos sąlygomis.

    Prie posėdžio numatytas ir papildomas klausimas – sprendimo projektas dėl mokesčio už pailgintos dienos grupę pakeitimo. Tokie pakeitimai paprastai aktualūs šeimoms, kurios naudojasi mokyklų paslaugomis po pamokų, todėl galutinė sprendimo formuluotė gali turėti tiesioginę įtaką mėnesinėms išlaidoms.

    Posėdžio dokumentuose nurodoma, kad darbotvarkės projektą teikia savivaldybės administracijos ir įstaigų atstovai, o posėdžiui vadovauja savivaldybės meras Povilas Isoda. Galutiniai sprendimai, kaip įprasta, paaiškėja po tarybos balsavimų, kai patikslinamos formuluotės, priedai ir įsigaliojimo datos.

  • Centrinis šildymas Lenkijoje ant pokyčių slenksčio: žalias šilumos kelias, katilai ir kaupimas

    Lenkijoje į Seimo komitetus grįžta svarstymai dėl energetikos deregulavimo paketo, kuriame didelė dalis siūlomų pakeitimų skirta centralizuotam šilumos tiekimui. Šilumos ūkio bendrovės sako, kad po šių sprendimų sektorius realiai pradėtų judėti link mažesnių emisijų ir didesnio lankstumo.

    Pagrindinė kryptis, kurią išskiria tiek šilumos tiekėjai, tiek energetikos teisės ekspertai, yra vadinamoji žalia šiluma. Praktikoje tai reikštų aiškesnes taisykles, kaip šiluma, pagaminta naudojant atsinaujinančią elektrą, gali būti pripažįstama atsinaujinančia ir padėti sistemoms atitikti efektyvaus šilumos ūkio kriterijus.

    Kas laikoma svarbiausiais pokyčiais

    Šilumos įmonių vadovai kaip vieną svarbiausių elementų įvardija nuostatas, susijusias su elektriniais katilais, dar vadinamais elektrodiniais. Tai technologija, dažnai siejama su kryptimi power-to-heat, kai elektra paverčiama šiluma, o sistema gali „sugerti“ perteklinę atsinaujinančių šaltinių gamybą.

    Rinkos dalyvių vertinimu, iki šiol investicijas ribojo ne technologijos, o reguliacinis neapibrėžtumas. Jei šiluma, pagaminta iš atsinaujinančios elektros, aiškiai būtų pripažįstama atsinaujinančia, centralizuoto šildymo operatoriams būtų lengviau planuoti dekarbonizacijos projektus ir derinti šilumos ūkį su elektros sistema.

    Ne mažiau svarbi tema yra šilumos ir vėsumos kaupimo apibrėžimas teisėje. Šilumos kaupikliai leidžia lanksčiau valdyti gamybą, išlyginti pikus, sumažinti brangesnių pajėgumų poreikį ir efektyviau panaudoti laikotarpius, kai atsinaujinančios elektros pasiūla yra didelė.

    Integracija su elektros sistema

    Elektros ir šilumos sektorių suartėjimas tampa vis svarbesnis dėl augančių saulės ir vėjo elektrinių pajėgumų. Kai gamyba viršija poreikį, atsiranda poreikis lanksčiai naudoti elektrą, o šilumos ūkis gali tapti vienu iš didžiausių „absorbuotojų“, jei yra aiškūs rinkos ir reguliavimo mechanizmai.

    Pramonės atstovai taip pat akcentuoja, kad reikšmę turėtų nuostatos dėl šilumos, pagamintos elektriniuose katiluose, supirkimo prievolės. Tokia schema galėtų suteikti daugiau stabilumo projektams, tačiau praktinis poveikis priklausytų nuo to, kaip būtų sureguliuotos kainodaros ir atsiskaitymo taisyklės.

    Kainodara, investicijos ir vartotojų sąskaitos

    Teisės ekspertai išskiria ir dar vieną pokytį: planuojamą šilumos ūkio veikloje naudojamo kapitalo grąžos skaičiavimo taisyklių koregavimą. Idėja yra tikslinti, kokioms veikloms taikomas pagrįstas kapitalo grąžos dydis, ir praplėsti bazę, nuo kurios jis skaičiuojamas, pavyzdžiui, įtraukiant rizikos premiją ar be rizikos normą.

    Toks pakeitimas, tikėtina, pagerintų šilumos įmonių galimybes pritraukti finansavimą atsinaujinančių išteklių ir elektrifikacijos projektams. Kita vertus, ekspertai perspėja, kad dalis kaštų gali atsispindėti galutinėse šilumos kainose, ypač jei investicijos bus didelės, o reguliavimas numatys jų įtraukimą į tarifus.

    Diskusijose taip pat minimos pataisos, susijusios su didelio naudingumo kogeneracijos skatinimu. Sektorius siekia realistiškesnių terminų, aiškesnių dalyvavimo paramos schemose sąlygų ir galimybės atnaujinti aukcionų pasiūlymus, kad projektai „neužstrigtų“ dėl formalių kliūčių.

    Galutinis poveikis priklausys nuo to, kaip greitai parlamentas priims sprendimus ir kaip jie bus įgyvendinti poįstatyminiais aktais. Šilumos ūkio bendrovės pabrėžia, kad vien įstatymo krypties neužtenka: investicijoms reikia ir aiškių tarifų taisyklių, ir prognozuojamos reguliacinės aplinkos.

  • Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės tarybos komitetas renkasi gegužės 28 dieną: nuo turto iki šilumos ir atliekų tarifų

    Marijampolės savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas 2026 metų gegužės 28 dieną 15.00 valandą planuoja posėdį, kuriame numatyta svarstyti 20 sprendimų projektų. Darbotvarkėje – savivaldybės turto valdymas, investicijos į komunalines įmones, atliekų ir daugiabučių priežiūros klausimai.

    Vienas pagrindinių darbotvarkės punktų – savivaldybei priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ataskaitos pagal 2025 metų gruodžio 31 dienos duomenis tvirtinimas. Tokios ataskaitos paprastai leidžia tarybai ir gyventojams įvertinti, kaip efektyviai naudojamas viešasis turtas ir kokių sprendimų reikia dėl jo priežiūros ar realizavimo.

    Komitetas taip pat svarstys, kaip paskirstyti valstybės biudžeto lėšas 2026 metų išlaidoms, susijusioms su mokyklų mokytojų ir ugdymo įstaigų personalo optimizavimu bei atnaujinimu. Šis klausimas aktualus daugeliui savivaldybių dėl demografinių pokyčių, mokinių srautų netolygumo ir poreikio užtikrinti, kad švietimo tinklas būtų tvarus.

    Komunalinių paslaugų ir tarifų klausimai

    Tarp svarstomų projektų – investavimas į uždarąją akcinę bendrovę „Sūduvos vandenys“ didinant įstatinį kapitalą. Tokie sprendimai dažniausiai siejami su vandentvarkos infrastruktūros atnaujinimu, paslaugų patikimumu ir ilgalaikėmis investicijomis, kurios vėliau gali turėti įtakos ir vartotojų kainoms.

    Darbotvarkėje numatytas ir uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės šilumos tinklai“ 2025–2026 metų investicijų plano suderinimas. Investicijų planai šilumos ūkyje paprastai apima tinklų atnaujinimą, nuostolių mažinimą ir efektyvesnį šilumos gamybos bei tiekimo organizavimą.

    Komitetas ketina svarstyti ir Marijampolės savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų maksimalių techninės priežiūros tarifų nustatymą. Šie klausimai tiesiogiai susiję su gyventojų išlaidomis ir praktine kasdienybe, todėl sprendimų motyvai ir taikymo ribos dažniausiai sulaukia didžiausio dėmesio.

    Turtas, būstas ir planuojami perdavimai

    Posėdyje numatyta spręsti dėl nekilnojamųjų daiktų perėmimo savivaldybės nuosavybėn, taip pat dėl turto perdavimo patikėjimo teise švietimo įstaigai – Marijampolės „Šaltinio“ progimnazijai. Turto perdavimai patikėjimo teise paprastai reikalingi, kad įstaigos galėtų teisėtai valdyti, prižiūrėti ir naudoti objektus kasdienei veiklai.

    Dar vienas darbotvarkės punktas – savivaldybės būsto fondo ir socialinio būsto sąrašų pakeitimai, taip pat turto perdavimo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimas. Tokie sprendimai svarbūs socialinio būsto administravimui ir aiškioms taisyklėms, pagal kurias savivaldybės turtas perduodamas naudoti įstaigoms ar organizacijoms.

    Projektai, kuriems prašoma lėšų

    Komitetas svarstys kelis projektus, kuriems numatomas pritarimas ir piniginių lėšų skyrimas. Tarp jų – sporto centro paslaugų plėtra, baseino Jaunimo gatvėje teikiamų paslaugų gerinimas ir investicinio sklypo Gamyklų gatvėje parengimas siekiant pritraukti investicijas ir kurti darbo vietas.

    Į darbotvarkę įtraukti ir aplinkos bei judumo sprendimai: dviračių ir pėsčiųjų tako tarp Geležinkelio ir Marių gatvių įrengimas, taip pat žaliosioms atliekoms skirtos vietoje veikiančios kompostavimo technologijos sukūrimas ir įdiegimas savivaldybės teritorijoje. Tarp klausimų – ir Marijampolės II tvenkinio užtvankos hidrotechnikos statinių rekonstravimo projekto finansavimas.

    Posėdyje taip pat numatoma svarstyti vietinės rinkliavos tvarkos pakeitimus, susijusius su leidimais organizuoti komercinius renginius viešojo naudojimo teritorijose, bei naują tvarką, skirtą nenaudojamiems ir apleistiems žemės sklypams nustatyti. Šie sprendimai dažnai taikomi siekiant aiškesnės priežiūros, didesnės tvarkos mieste ir paskatų savininkams rūpintis teritorijomis.

    Komiteto posėdžio darbotvarkės projekte nurodyta, kad posėdžiui pirmininkaus komiteto pirmininkas Romualdas Makauskas. Galutiniai sprendimai dėl daugumos klausimų bus priimami vėlesniuose tarybos posėdžiuose, tačiau komiteto išvados paprastai lemia, kokia forma projektai pasiekia tarybos balsavimą.

  • Biržų taryba renkasi gegužės 28 dieną: spręs dėl šilumos plano, paramos ir NT mokesčių

    Biržų taryba renkasi gegužės 28 dieną: spręs dėl šilumos plano, paramos ir NT mokesčių

    Biržų rajono savivaldybės taryba šaukia trisdešimt aštuntąjį posėdį, kuris vyks 2026 metų gegužės 28 dieną 10 valandą. Posėdis numatytas Biržų rajono savivaldybės Magdeburgo salėje, Vytauto g. 38, Biržuose.

    Į darbotvarkę įtrauktas Biržų rajono savivaldybės šilumos ūkio specialiojo plano keitimas. Tokie dokumentai savivaldybėms svarbūs planuojant šilumos tiekimo sistemos plėtrą, investicijas ir sprendžiant, kur prioritetas teikiamas centralizuotam šildymui, o kur galimi kiti šilumos tiekimo būdai.

    Socialinės apsaugos klausimų dalyje taryba svarstys materialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo pakeitimus. Taip pat numatomas sprendimas dėl piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo.

    Finansų ir planavimo temomis bus teikiami svarstyti 2026–2028 metų strateginio veiklos plano pakeitimai ir 2026–2028 metų biudžeto korekcijos. Darbotvarkėje taip pat numatytas 2025 metų metinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas, kuris apima savivaldybės finansinių rezultatų ir veiklos įgyvendinimo apibendrinimą.

    Atskiru klausimu taryba planuoja nustatyti 2027–2028 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifus. Tokie sprendimai tiesiogiai veikia mokesčių mokėtojus, o savivaldybei jie yra reikšminga pajamų planavimo dalis, todėl tarifų tvirtinimas paprastai sulaukia didesnio gyventojų ir verslo dėmesio.

    Posėdyje taip pat bus svarstomi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą metodikos ir nuostatų pakeitimai. Praktikoje tokie pakeitimai dažniausiai susiję su rinkliavos skaičiavimo taisyklėmis, skirtingų nekilnojamojo turto objektų apmokestinimu ar taikomomis išimtimis.

    Turto valdymo klausimu tarybai teikiami sprendimai dėl savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo Biržų lopšeliui darželiui „Drugelis“ patikėjimo teise bei turto perdavimo pagal panaudos sutartį Germaniškio bendruomenei. Taip pat numatoma tvirtinti tvarkos aprašą dėl savivaldybei priklausančių žemės sklypų perdavimo, panaudos, nuomos ir perleidimo.

    Darbotvarkėje yra sprendimai dėl sportininkų ir jų trenerių apdovanojimų skyrimo tvarkos aprašo, visos dienos mokyklos tvarkos aprašo pakeitimų bei Istorinės atminties įamžinimo Biržų rajono savivaldybėje komisijos sudarymo. Taip pat bus svarstomas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvatos statiniams ir atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektams nustatymo.

    Susisiekimo temoje numatytas ankstesnio tarybos sprendimo pakeitimas, susijęs su viešųjų paslaugų organizavimu reguliaraus vietinio susisiekimo maršrutais. Tokie pakeitimai paprastai apima maršrutų organizavimo principus, paslaugos apimtis ar savivaldybės įsipareigojimus užtikrinant gyventojams viešąjį transportą.

  • „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ atnaujins daugiau kaip 4 km šilumos tinklų: kur vyks rekonstrukcijos

    „Panevėžio energija“ planuoja tęsti centralizuoto šilumos tiekimo infrastruktūros atnaujinimą ir 2026 metais rekonstruoti daugiau kaip 4 kilometrus šilumos tiekimo vamzdynų Panevėžio mieste ir rajone, taip pat Kėdainiuose, Rokiškyje ir Zarasuose. Bendrovė skaičiuoja, kad investicijos į projektus sieks apie 1,7 mln. eurų.

    Bendrovė pabrėžia, kad tinklų modernizavimas tiesiogiai siejamas su tiekimo patikimumu ir mažesniais nuostoliais. Pasak įmonės, per ankstesnius etapus jau atnaujinta daugiau kaip 70 proc. šilumos tinklų, todėl nuoseklus keitimas išlieka viena svarbiausių veiklos krypčių.

    „Aptarnaujame daugiau nei 63 tūkst. klientų, todėl patikimas šilumos ir karšto vandens tiekimas yra vienas pagrindinių bendrovės prioritetų“, – sakė „Panevėžio energija“ generalinis direktorius Tomas Jukna.

    Kur numatyti darbai

    Didžiausia darbų apimtis numatyta Panevėžyje, kur planuojama rekonstruoti apie 2,2 km šilumos tinklų Savitiškio, Klaipėdos, Smėlynės, Senamiesčio ir Teatro gatvių ruožuose. Dar apie 1 km tinklų ketinama pakeisti Pažagieniuose Panevėžio rajone.

    Kėdainiuose numatyta atnaujinti apie 0,45 km vamzdynų Chemikų, Respublikos ir J. Basanavičiaus gatvių prieigose. Rokiškyje planuojama rekonstruoti apie 0,4 km tinklų Panevėžio ir Vilties gatvių atšakose, o Zarasuose iki 0,12 km Dariaus ir Girėno gatvėje.

    Ką duos modernizavimas

    „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad įgyvendinus numatytus darbus per metus būtų sutaupoma apie 700 MWh šilumos. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, prilygsta kelių vidutinio dydžio daugiabučių metiniam šilumos poreikiui.

    Rekonstrukcijų metu susidėvėję vamzdynai bus keičiami pramoniniu būdu izoliuotais vamzdžiais su integruota gedimų kontrolės sistema. Tai leidžia greičiau identifikuoti galimus pažeidimus, mažina šilumos perdavimo nuostolius ir ilgainiui prisideda prie stabilesnių sistemos sąnaudų.

    Efektyvesnis tinklų darbas paprastai reiškia ir mažesnį kuro poreikį šilumos gamybai, todėl mažėja ir anglies dioksido emisijos. Bendrovė nurodo valdanti apie 265 km šilumos tinklų, iš kurių modernizuota dalis siekia apie 71 proc., arba 188 km.