CP v2

Tag: Singapūras

  • Singapūras iki 2027 metų žada pasodinti 1 000 000 medžių: kaip tai vėsins miestą ir mažins sąskaitas

    Singapūras spartina ambicingą žalinimo programą ir siekia iki 2027 metų gatvėse bei viešosiose erdvėse pasodinti 1 000 000 naujų medžių. Valdžios tikslas – mažinti miestų perkaitimą, didinti pavėsį pėstiesiems ir kartu riboti pastatų kaitrą, kuri didina kondicionavimo poreikį.

    Tyrimai rodo, kad tankus medžių pavėsis gali sumažinti tiesioginės saulės poveikį ir padėti gatvėse jaustis komfortiškiau net tada, kai oro temperatūra pasikeičia nedaug. Singapūre tai ypač aktualu dėl miesto šilumos salos efekto, kai užstatytos teritorijos būna keliais laipsniais šiltesnės nei aplinkinės, mažiau urbanizuotos zonos.

    Kaip medžiai vėsina miestą?

    Pagrindinis poveikis pasiekiamas ne vien „atšaldant“ orą, o blokuojant saulės spinduliuotę: pavėsyje žmogus patiria mažesnę šiluminę apkrovą. Miestuose tai reiškia vėsesnius šaligatvius, mažiau įkaitusį asfaltą ir komfortiškesnes sąlygas lauke dirbantiems ar daug vaikštantiems žmonėms.

    Singapūre atliktuose lauko palyginimuose, kai greta vertintos saulėtos ir šešėliuotos vietos, fiksuota, kad pavėsyje oro temperatūra vidutiniškai mažėja maždaug 1 laipsniu. Vis dėlto pagal universalaus šiluminio komforto indeksą, kuris vertina temperatūrą, drėgmę, spinduliuotę ir vėją, pojūčių skirtumas gali būti gerokai didesnis, o vietose su dideliu lajų dengiamumu komfortas pastebimai auga.

    Svarbiausias efektas – mažesnis pastatų įkaitimas

    Naujesnėse analizėse akcentuojama, kad reikšminga nauda slypi pastatų apsaugoje nuo įkaitimo: šešėlis ant sienų ir langų sumažina vidaus patalpų šilumos apkrovas. Dėl to kondicionieriai dirba trumpiau ir sunaudoja mažiau elektros energijos, o tai karštame ir drėgname klimate gali virsti apčiuopiama ekonomija.

    Vertinimuose nurodoma, kad Singapūro tipo sąlygomis energijos sutaupymas šiltuoju laikotarpiu gali siekti 6–9 proc. Tačiau sausesniuose miestuose šis rodiklis kartais būna dar didesnis, nes skirtinga drėgmė ir pastatų šilumos balansas lemia, kaip efektyviai veikia pavėsis ir garinimas.

    Kodėl vien medžių nepakanka?

    Specialistai pabrėžia, kad želdynai nėra universalus sprendimas visoms situacijoms. Per tankios lajos kai kuriais atvejais gali lėtinti naktinį atvėsimą, nes sulaiko iš žemės ir dangų sklindančią šilumą, o tai ypač svarbu tropikų miestuose, kur naktys ir taip išlieka šiltos.

    Dar viena rizika – oro cirkuliacija: tankūs želdiniai gali sumažinti vėjo prapūtimą gatvėse, o Singapūre natūralus vėjas dažnai būna silpnas. Dėl to planuojant želdinimą vis dažniau kalbama apie balansą tarp pavėsio, pralaidumo vėjui ir vietos mikroklimato.

    Šalia to, medžiai veikia ir drėgmę: garindami vandenį jie vėsina, bet kartu didina santykinę oro drėgmę. Kai drėgmė per didelė, žmonėms karštis jaučiamas intensyviau, o pastatų vėsinimui gali prireikti papildomos energijos, todėl kai kuriuose vertinimuose akcentuojamas optimalus, o ne maksimalus medžių dangos dydis.

    1 000 000 medžių per kelerius metus

    Singapūro iniciatyva, tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip „One Million Trees“ programa, numato pasodinti 1 000 000 naujų medžių, o tikslą planuojama pasiekti iki 2027 metų pabaigos. Tai reikštų spartesnį tempą nei manyta anksčiau, tačiau praktinė nauda taip pat priklausys nuo to, kur ir kaip tiksliai bus sodinama.

    Ekspertai primena, kad rezultatas neatsiranda iškart: jaunam medžiui gali prireikti maždaug 10 metų, kol susiformuos laja, kuri suteikia reikšmingą pavėsį. Dėl to miestuose dažnai rekomenduojamas kombinuotas požiūris – ten, kur reikia greito efekto, naudojami stoginiai, stotelės, šešėliavimo konstrukcijos, o medžiai sodinami kaip ilgalaikė infrastruktūra.

    Bendra išvada paprasta: teisingai parinkti ir tinkamai prižiūrimi medžiai gali tapti vienu efektyviausių būdų mažinti perkaitimo riziką, didinti gyventojų komfortą ir net prisidėti prie mažesnių energijos sąnaudų. Tačiau sėkmę lems ne vien skaičius, o urbanistinis planavimas, rūšių parinkimas ir pritaikymas konkrečioms miesto vietoms.

  • Singapūro pusryčių hitas jūsų virtuvėje: užteks 4 ingredientų, o skonis nustebins

    Paprastas skrebutis su uogiene daugeliui yra greičiausias rytinis užkandis, tačiau Pietryčių Azijoje populiarus visai kitas saldus derinys. Singapūre, Malaizijoje ir Indonezijoje jau dešimtmečius valgomas kaya toast – kvietinės duonos skrebučiai su kaya kremu ir sviestu.

    Nors kaya dažnai vadinama uogiene, jos skonis ir tekstūra labiau primena švelnų kremą. Ji gaminama ne iš vaisių, o iš kokosų pieno, kiaušinių, cukraus ir žiupsnelio druskos, kuri išryškina saldumą ir suteikia subalansuotą poskonį.

    Kokosų pienas vertinamas dėl riebalų, kurie gali tapti greitu energijos šaltiniu, o jo sudėtyje esantis laurino rūgšties junginys siejamas su antimikrobinėmis savybėmis. Jame taip pat yra mineralų, pavyzdžiui, kalio, fosforo ir magnio, kurie svarbūs normaliai organizmo veiklai.

    Kiaušiniai šiame recepte atlieka ne tik skonio, bet ir struktūros funkciją, todėl kaya tampa tiršta ir aksominė. Jie yra kokybiškų baltymų šaltinis, o taip pat suteikia vitaminų ir mineralų, tarp jų – vitaminų A, D, E, B grupės vitaminų, geležies ir seleno.

    Vis dėlto kaya kremas nėra lengvas dietinis pasirinkimas: jame nemažai cukraus ir riebalų, todėl geriausia jį vartoti saikingai. Toks pusryčių derinys gali tikti rytais, kai laukia aktyvesnė diena ar fizinis krūvis, nes suteikia greitos energijos ir sotumo.

    Kaip patiekiamas kaya toast?

    Tradiciškai skrebučiai tepami sviestu ir kaya kremu, o šalia patiekiama kava arba arbata. Kai kuriose vietose šis užkandis papildomas minkštai virtu kiaušiniu, pagardinamu sojų padažu ir baltuoju pipiru.

    Kaya kremą galima naudoti ir universaliau: jis tinka ne tik skrebučiams, bet ir bandelėms, pynėms, blynams, lietiniams ar vafliams. Tai paprastas būdas į kasdienius pusryčius įnešti atostogų nuotaikos, nekeičiant visos virtuvės įpročių.

    Greita idėja namams

    Paskrudinkite kvietinę duoną, užtepkite sviesto ir kaya kremo, o tada patiekite su mėgstama kava ar arbata. Jei norisi autentiškesnio varianto, prie skrebučių galima patiekti ir minkštai virtą kiaušinį.

  • Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras susitarė su „Google“ ir „OpenAI“: į DI ekosistemą – apie 160 mln. eurų

    Singapūras pasirašė atskirus susitarimus su „Google“ ir „OpenAI“, siekdamas sustiprinti šalies pozicijas kaip pasaulinio dirbtinio intelekto (DI) centro ir sparčiau diegti sprendimus viešajame sektoriuje, sveikatos apsaugoje, švietime bei versle. Susitarimai paskelbti technologijų renginių ciklo ATxSummit metu, kur šiemet pagrindinis dėmesys skiriamas DI pritaikymui praktikoje.

    Vienas svarbiausių elementų – pirmasis Singapūro ir „OpenAI“ pasirašytas memorandumą dėl bendradarbiavimo. Pagal jungtinį „OpenAI“ ir Skaitmeninės plėtros ir informacijos ministerijos pareiškimą, bendrovė įsipareigojo skirti daugiau kaip 300 mln. Singapūro dolerių, tai yra maždaug 160 mln. eurų, šalies DI ekosistemai stiprinti.

    Taip pat numatyta įkurti „OpenAI Singapore Applied AI Lab“, kuris, pasak pranešimų, būtų pirmasis tokio tipo „OpenAI“ laboratorijos projektas už Jungtinių Valstijų ribų. Laboratorija turėtų padėti vietos partneriams pritaikyti pažangius DI modelius realioms užduotims ir per artimiausius kelerius metus planuojama sukurti daugiau kaip 200 darbo vietų.

    Numatoma, kad „OpenAI“ veikla Singapūre apims prioritetines sritis: švietimą, viešąsias paslaugas, finansus, sveikatos apsaugą, skaitmeninę infrastruktūrą, taip pat mokymų programas vidurio karjeros inžinieriams. Kartu minimos ir platesnės iniciatyvos, orientuotos į startuolių akseleravimą bei gyventojams skirtų programėlių kūrimą.

    Tuo metu „Google“ paskelbė apie Nacionalinę DI partnerystę su Singapūru, tačiau konkrečios investicijų sumos nenurodė. Bendrovė teigia, kad dėmesys bus sutelktas į visuomenei aktualių problemų sprendimą, DI kompetencijų ugdymą, inovacijų skatinimą įmonėse ir saugaus DI diegimo ekosistemos kūrimą.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Google“ bendradarbiavimas apims ir valstybės tyrėjų mokymą naudotis agentiniais DI įrankiais, taip pat darbą su Švietimo ministerija, rengiant programas pedagogams. Be to, numatomi projektai sveikatos ir gyvybės mokslų srityse, kur ieškoma būdų, kaip DI galėtų sustiprinti gydytojų sprendimų priėmimą ir pacientų priežiūrą.

    Šie susitarimai papildo platesnę Singapūro nacionalinę DI strategiją. Šalis jau anksčiau skelbė ketinanti skirti daugiau kaip 1 mlrd. Singapūro dolerių, tai yra apie 540 mln. eurų, viešųjų DI tyrimų gebėjimams stiprinti per penkerius metus nuo 2025 iki 2030 metų.

    Singapūras pastaraisiais metais kryptingai siekia įsitvirtinti globaliose DI varžybose, pabrėždamas reguliacinį aiškumą, talentų pritraukimą ir neutralios platformos vaidmenį testuojant bei diegiant sprendimus. Šalį jau yra pasirinkę ir kiti technologijų gigantai, įskaitant „Amazon“ AWS bei „Microsoft“, o tai rodo augantį regiono svorį DI infrastruktūros ir produktų plėtroje.

  • „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė Singapūre atidarysianti naują dirbtinio intelekto tyrimų centrą. Tai bus pirmasis bendrovės tokio pobūdžio tyrimų padalinys šioje šalyje ir antrasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Nvidia“ teigia, kad naujasis centras daugiausia dėmesio skirs įkūnytam dirbtiniam intelektui, kai DI sprendimai veikia fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, robotuose, autonominėse transporto priemonėse ar dronuose. Kartu numatoma ieškoti būdų, kaip efektyvinti DI infrastruktūrą, mažinant skaičiavimų sąnaudas ir energijos poreikį.

    Tyrimų veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais, pramonės partneriais ir valstybės institucijomis. Toks modelis leidžia greičiau perkelti prototipus į realias aplinkas, kuriose svarbūs ne tik algoritmai, bet ir sauga, patikimumas bei eksploatavimo kaštai.

    Singapūras stiprina DI ekosistemą

    „Nvidia“ žingsnis sutampa su platesniais Singapūro planais stiprinti šalies, kaip regioninio DI centro, vaidmenį. Miestas-valstybė pabrėžia, kad dėl kompaktiškos infrastruktūros ir tankios verslo aplinkos čia patogu kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus realiomis sąlygomis.

    Singapūras taip pat paskelbė, kad dar šiais metais startuos bandomoji platforma, skirta privačioms bendrovėms kartu kurti, diegti, testuoti ir validuoti komerciškai perspektyvias robotikos technologijas. Tikimasi, kad pirmieji dalyviai bus apsaugos, logistikos, pristatymo ir mobilumo sektorių atstovai, tarp jų „Certis“, „DHL“, „Grab“ ir „QuikBot“.

    Robotai paslaugose ir logistikoje

    Vyriausybė taip pat planuoja bendradarbiauti su robotikos įmonėmis „Slamtec“, „Unitree“ ir „QuikBot“, o bandymai bus telkiami į praktines užduotis. Tarp numatomų scenarijų minimi maisto ir siuntų pristatymas, patalpų valymas bei saugos patruliavimas, siekiant papildyti žmonių darbą, o ne jį visiškai pakeisti.

    Šios iniciatyvos pristatytos technologijų konferencijos ATxSummit pradžioje, kur šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas DI sprendimų diegimui. Augant robotikos paklausai, įkūnytas dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas viena svarbiausių krypčių, galinčių paspartinti paslaugų sektoriaus ir pramonės automatizavimą.

  • Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahos „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų: žada sumažinti atotrūkį tarp kūrimo ir realios debesijos

    Prahoje įsikūręs platformos kaip paslaugos startuolis „Zerops“ pritraukė 1,7 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „Gi21 Capital“, o lėšas bendrovė ketina skirti produkto plėtrai, komandos augimui ir infrastruktūros stiprinimui už Europos ribų.

    Didžiausias dėmesys numatytas plėtrai Šiaurės Amerikoje ir Azijoje: planuojama didinti pajėgumus JAV ir atidaryti naują duomenų centrą Singapūre. Bendrovė tikisi, kad geografinis artumas vartotojams pagerins paslaugų spartą ir patikimumą, o kartu leis konkuruoti pasaulinėje rinkoje.

    Kur, pasak „Zerops“, slypi problema

    „Zerops“ taikosi į seną debesijos galvosūkį: skirtingas kūrimo ir gamybinės aplinkas, dėl kurių tai, kas veikia programuotojo testuose, kartais sugriūva realiame diegime. Įmonės teigimu, šis atotrūkis kainuoja laiką, didina klaidų riziką ir verčia komandas per daug energijos skirti infrastruktūros derinimui.

    Tokia problema ypač paaštrėja didėjant sistemų sudėtingumui ir augant diegimų dažniui. Organizacijos ieško būdų, kaip sumažinti operacinę naštą, tačiau dalis supaprastintų sprendimų mainais pasiūlo mažiau matomumo ir kontrolės, o pažangesni dažnai reikalauja brangios kompetencijos.

    DI įrankiai keičia kūrimą

    Startuolis pabrėžia, kad programavimo rinką keičia DI: vis daugiau kodo kuriama su agentais ir pagalbininkais, tačiau jų sugeneruotas kodas neretai atsiduria aplinkose, kurios neatitinka realios infrastruktūros. Dėl to išauga derinimo ir klaidų paieškos apimtys, o diegimo procesas tampa mažiau nuspėjamas.

    „Rinka artėja prie lūžio taško: augančios debesijos kainos verčia persiorientuoti, o DI keičia ne tik tai, kaip rašomas kodas, bet ir kas jį kuria bei eksploatuoja“, – sakė „Gi21 Capital“ įkūrėjas Damir Špoljarič.

    Vienoda aplinka nuo pradžios iki gamybos

    „Zerops“ teigia kurianti vieningą aplinką, kurioje aplikacijos elgiasi taip pat nuo kūrimo iki gamybos. Vietoj kelių skirtingų lygių ar „tier“ modelio bendrovė siūlo vieną projektinę erdvę, kurioje tie patys nustatymai ir prielaidos išlieka ir mažoje, ir išaugusioje sistemoje.

    Pasak įmonės, tai sumažina diegimo nesėkmių klasę, kai klaidos atsiranda tik dėl aplinkų neatitikimų. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne vien greitis, bet nuspėjamumas: kad diegimai būtų patikimi iš anksto, o ne „sutaisomi“ po fakto.

    „Daugelis platformų prašo tikėti, kad kūrimo ir gamybos aplinkos yra pakankamai panašios. Mes šį atotrūkį pašalinome iš esmės, pergalvodami debesijos architektūrą nuo pamatų“, – sakė vienas iš „Zerops“ įkūrėjų ir vadovas Aleš Rechtorík.

    Įmonė nurodo, kad platforma veikia nuosavoje infrastruktūroje, o aplikacijos paleidžiamos pilnuose „Linux“ konteineriuose, suteikiant didesnį priėjimą prie sistemos procesų ir jų stebėsenos. Taip pat integruojamos kelios dešimtys dažniausiai reikalingų paslaugų, pavyzdžiui, duomenų bazės, paieškos ir pranešimų sistemos.

    Be to, „Zerops“ pristato „Zerops Control Panel“, skirtą DI valdomam kūrimui: idėja tokia, kad DI agentai galėtų kurti, diegti ir derinti kodą realioje debesijos aplinkoje, o ne izoliuotuose testuose. Bendrovė tikisi, jog tai sumažins atotrūkį tarp to, ką DI sugeneruoja, ir to, kas iš tiesų patikimai veikia gamyboje.

  • Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Laivybos sektorius skambina pavojaus varpais: Hormuzo sąsiaurio krizė gali pabranginti viską

    Pasaulinė laivyba perspėja dėl galimo laivų kuro trūkumo, kuris, sutrikus tiekimui per Hormuzo sąsiaurį, gali greitai padidinti gabenimo kainas ir atsiliepti vartotojų išlaidoms. Įtampa regione didina riziką tiek degalų tiekėjams, tiek vežėjams, nes šiuo maršrutu juda reikšminga pasaulinės energijos ir krovinių srautų dalis.

    Laivams dažniausiai reikalingas vadinamasis bunkeris, sunkus naftos produktas, kurio rinka jautri tiek žaliavos tiekimui ir logistikos trikdžiams. Dėl ribotų alternatyvų trumpuoju laikotarpiu vežėjai priversti mokėti daugiau arba mažinti sąnaudas lėtinant laivų greitį ir koreguojant reisų grafikus.

    Kas yra bunkeris ir kodėl jis svarbus

    Bunkeris yra žemesnės kokybės, sunkesnis ir labiau taršus naftos produktas nei automobiliuose ar aviacijoje naudojami degalai. Nors jis nėra „švarus“, būtent šis kuras ilgą laiką buvo pagrindas laivams, kurie jūra perveža apie 80 proc. pasaulio prekių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad net trumpalaikis tiekimo sutrikimas gali išauginti frachto kainas, o tai virsta brangesniu importu, didesnėmis sandėliavimo ir atsargų finansavimo sąnaudomis. Efektas dažnai išsiplečia per tiekimo grandines ir galiausiai matomas parduotuvių kainose.

    Pirmasis smūgis Azijai, bet banga globali

    Didžiausias spaudimas paprastai pirmiausia juntamas Azijoje, nes regionas itin priklausomas nuo Artimųjų Rytų energijos srautų, o Singapūras yra didžiausias pasaulyje laivų kuro papildymo centras. Esant neapibrėžtumui, atsargos griežtėja, o kainos kyla, todėl vežėjai ieško kompromiso tarp greičio ir sąnaudų.

    Viešai skelbta, kad iki konflikto laivų kuras Singapūre kainavo apie 460 eurų už toną, o gegužės pradžioje kaina buvo pakilusi virš maždaug 740 eurų už toną. Tokie šuoliai paprastai ne iškart, bet neišvengiamai pasiekia užsakovus per kuro priemokas ir didesnius gabenimo tarifus.

    Analitikai pažymi, kad dalį išlaidų vežėjai kurį laiką gali absorbuoti, tačiau ilgėjant krizei spaudimas perkelti kaštus klientams didėja. Transporto ir aplinkosaugos organizacijų vertinimu, dabartinė situacija laivybos pramonei gali kainuoti apie 340 000 000 eurų per dieną.

    Alternatyvūs degalai ir ribotos išeitys

    Vežėjų galimybės ribotos: mokėti daugiau už kurą, taupyti mažinant greitį, retinti reisus arba laikinai stabdyti dalį maršrutų. Rinkos duomenimis, nuo konflikto pradžios kai kurių laivų segmentų vidutinis greitis globaliai sumažėjo apie 2 proc., nes lėtesnis plaukimas leidžia mažinti sąnaudas.

    Kartu spartėja investicijos į laivus, galinčius naudoti alternatyvius degalus, pavyzdžiui, suskystintas gamtines dujas. Vis dėlto pramonė pripažįsta, kad technologijos egzistuoja, tačiau alternatyvių degalų gamyba ir infrastruktūra dar nepasiekė masto, kuris užtikrintų sklandų perėjimą be kainų šoko.

    „Nepastovioje aplinkoje galimybė rinktis kurą turi apčiuopiamą ekonominę vertę“, – sakė laivų valdymo bendrovės vadovas Angadas Banga.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis sukrėtimas gali tapti dar vienu postūmiu greitinti perėjimą prie mažiau taršių sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu rinka išlieka priklausoma nuo tradicinio laivų kuro ir jo tiekimo maršrutų. Dėl to bet kokie trikdžiai Hormuzo sąsiauryje gali atsiliepti ne tik energetikai, bet ir kasdienėms prekių kainoms įvairiuose žemynuose.

  • Kriptovaliutų įmokų infrastruktūra „Fun“ pritraukė 67 mln. eurų: plėtra į Aziją ir nauji pirkimai

    Kriptovaliutų įmokų ir išmokų infrastruktūrą kurianti bendrovė „Fun“ pritraukė apie 67 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui kartu vadovavo rizikos kapitalo fondai Multicoin Capital ir SignalFire, o pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir komandos stiprinimui.

    „Fun“ veikia kaip vadinamoji onramp ir backend infrastruktūra, leidžianti programėlėms patogiau priimti vartotojų įnašus, vykdyti išmokėjimus ir atsiskaitymus per blokų grandinės tinklus. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai kriptovaliutų produktai siekia pasiūlyti vartotojams patirtį, artimą įprastiems mokėjimams.

    Plėtra į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną

    Bendrovė nurodo, kad dalis investicijų bus nukreipta į Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkas, įskaitant naują biurą Singapūre. Šis regionas laikomas vienu aktyviausių kriptovaliutų vartojimo ir finansinių technologijų diegimo požiūriu, todėl infrastruktūros tiekėjams tai yra strategiškai svarbi kryptis.

    „Fun“ taip pat akcentuoja, kad išliks sąmoningai nedidele, inžinerijos kompetencijomis grįsta komanda. Tokia kryptis dažnai pasirenkama infrastruktūros kūrėjų, kai prioritetas teikiamas saugumui, patikimumui ir integracijų kokybei.

    Kas yra „Fun“ ir ką ji daro?

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir kuria technologinį sluoksnį, kuris padeda programėlėms valdyti pinigų judėjimą per skirtingus tinklus bei užtikrinti atsiskaitymų srautus. Įmonė teigia aptarnaujanti kai kuriuos rinkos produktus, kuriems reikalingi stabilūs įnašų, išėmimų ir atsiskaitymų mechanizmai.

    „Fun“ įkūrėjas ir vadovas Alexas Fine pabrėžė, kad tikslas yra pašalinti technologines kliūtis vertės mainams. „Mes sprendžiame paprastą, bet fundamentalų uždavinį: sumažinti technologinį barjerą vertės mainams“, – sakė Alexas Fine.

    Kodėl investuotojai vis dar renkasi infrastruktūrą?

    Nors bendras kriptovaliutų srities rizikos kapitalo sandorių aktyvumas pastaraisiais laikotarpiais buvo mažesnis, infrastruktūros ir finansinių paslaugų segmentai išlieka patrauklūs. Investuotojams tai dažnai yra stabilesnė, nuo vienos programėlės sėkmės mažiau priklausoma grandis, nes infrastruktūra gali aptarnauti daug skirtingų produktų vienu metu.

    „Fun“ atveju investicijos istoriją papildo ir anksčiau neviešinta pradinė investicija 2022 metais, kuri, viešai skelbtais duomenimis, siekė apie 3,6 mln. eurų. Naujas A serijos raundas rodo, kad rinkoje išlieka paklausa sprendimams, kurie supaprastina perėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų paslaugų.

  • Singapūre teisiamas prancūzas paauglys dėl virusinio vaizdo: laižė sulčių aparato šiaudelį

    Singapūre teisiamas prancūzas paauglys dėl virusinio vaizdo: laižė sulčių aparato šiaudelį

    Singapūre pareikšti kaltinimai 18-mečiui prancūzui, kuris socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame nulaižo apelsinų sulčių automato šiaudelį ir įdeda jį atgal. Vietos žiniasklaida skelbia, kad jaunuoliui inkriminuojami viešosios tvarkos pažeidimai ir piktybinis išdaigos pobūdžio elgesys.

    Incidentas, kaip pranešama, įvyko kovo 12 dieną viename prekybos centre, o įrašui išplitus socialiniuose tinkluose jis greitai tapo virusinis. Balandžio 24 dieną teismas užregistravo kaltinimus, tačiau kaltinamasis kol kas nėra pateikęs savo pozicijos dėl kaltės pripažinimo.

    Pasak pranešimų, teismas leido jaunuoliui gegužės 2–25 dienomis vykti į Manilą į mokyklos kelionę, kuri reikalinga studijų baigimui. Į teismą Singapūre jis turėtų grįžti gegužės 29 dieną, kai bus tęsiamas bylos nagrinėjimas.

    Galimos bausmės ir kodėl tai svarbu

    Singapūro teisėje už veiką, kvalifikuojamą kaip piktybinis elgesys, gali grėsti iki dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, bauda arba abi sankcijos. Už viešosios tvarkos pažeidimą numatytos švelnesnės bausmės, įskaitant iki trijų mėnesių laisvės atėmimą, baudą arba abi priemones.

    Ši istorija vėl atkreipė dėmesį į Singapūro požiūrį į švarą ir viešą elgesį. Miesto valstybė yra tankiai apgyvendinta, todėl čia tradiciškai taikomos griežtesnės taisyklės dėl šiukšlinimo, vandalizmo ir kitų visuomenę erzinančių veiksmų.

    Įmonės reakcija: 500 šiaudelių pakeisti

    Su automatu siejama bendrovė IJooz, valdanti sulčių pardavimo įrenginį, dėl įvykio kreipėsi į policiją. Įmonė pranešė dezinfekavusi dozavimo mechanizmą ir pakeitusi visus 500 automato šiaudelių, kad būtų užtikrinta higiena ir klientų saugumas.

    Taip pat nurodoma, kad planuojama atnaujinti automatus, diegiant papildomas apsaugos priemones. Tarp svarstomų sprendimų minimi individualiai supakuoti šiaudeliai ir skyriai, kurie atsirakina tik po apmokėjimo, taip mažinant galimybę pašaliniams liesti vienkartines priemones.

    Socialinių tinklų era ir atsakomybė

    Nors toks elgesys daliai auditorijos internete gali atrodyti kaip trumpalaikė provokacija, realiame pasaulyje jis turi teisines ir finansines pasekmes. Bendrovėms tai reiškia papildomas išlaidas higienai ir reputacijos riziką, o institucijoms – būtinybę reaguoti į veiksmus, kurie gali kelti visuomenės pasipiktinimą ar sveikatos saugos klausimų.

    Pranešama, kad jaunuolio advokatai viešų komentarų apie bylą kol kas neteikia. Teismo procesas turėtų atsakyti, kaip šis incidentas bus įvertintas pagal Singapūro teisę ir kokios sankcijos bus taikomos.

  • Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinija smogė „Meta“: blokuoja 2 mlrd. eurų sandorį dėl DI ir siunčia žinutę visiems startuoliams

    Kinijos institucijos pareikalavo nutraukti JAV technologijų milžinės „Meta“ planuotą maždaug 2 mlrd. eurų vertės DI startuolio „Manus“ įsigijimą. Analitikų teigimu, tai tampa aiškiu signalu verslui, kad Kinija griežtina kontrolę, kai sandoriai susiję su talentu, duomenimis ir strategiškai jautriomis technologijomis.

    „Meta“ ir „Manus“ sandoris išsiskyrė tuo, kad įmonė prieš įsigijimo susitarimą persitvarkė ir persikėlė į Singapūrą. Pastaraisiais metais tokius žingsnius renkasi ne viena su Kinija susijusi technologijų bendrovė, tikėdamasi sumažinti reguliacinę riziką, tačiau šis atvejis rodo, kad vien registracijos šalies pakeitimo gali nepakakti.

    Kas nutiko ir kodėl?

    Kinijos pusė sprendimą grindžia nacionalinio saugumo interesais ir siekiu užkirsti kelią kritinių kompetencijų bei duomenų iškėlimui į užsienį. Viešai akcentuojama, kad svarbu ne tik dabartinė įmonės buveinė, bet ir tai, kur vyko ankstyvieji tyrimai, kur susiformavo komanda ir kokios kilmės yra pagrindiniai duomenys.

    „Po šio skandalo įkūrėjai supras: jei pradedi Kinijoje, tu turi likti Kinijoje“, – sakė konsultacijų bendrovės BDA China vadovas Duncanas Clarkas.

    Ekspertai pabrėžia, kad technologinių sandorių „atšaukimas“ skaitmeninėje ekonomikoje gerokai sudėtingesnis nei fizinių prekių grąžinimas. Jei produktas remiasi duomenimis, modeliais ir nuolat besikeičiančia infrastruktūra, atskirti, kas kur buvo sukurta ir panaudota, tampa itin komplikuota.

    Ką tai reiškia „Meta“?

    „Meta“ viešai teigė, kad sandoris atitiko taikomus įstatymus ir bendrovė tikisi tinkamo situacijos išsprendimo. Vis dėlto reali rizika kyla ne tik dėl formalios sandorio baigties, bet ir dėl to, ar „Manus“ galėtų toliau veikti bei išlaikyti komandą ir prieigą prie technologinių resursų.

    Kadangi „Meta“ socialinių tinklų platformos Kinijoje yra blokuojamos, Pekino įtaka pačiai „Meta“ veiklai šalies viduje yra ribota. Tačiau Kinija gali turėti svertų paveikti „Manus“ operacijas, o tai įsigyjamą įmonę paverstų mažiau vertinga arba net nepatrauklia planuojamai integracijai.

    Naujas frontas: talentas ir duomenys

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją JAV ir Kinijos technologinėje konkurencijoje: svarbiausiu resursu tampa ne vien lustai ar modelių architektūros, bet ir žmonės, gebantys kurti DI sprendimus, bei duomenys, reikalingi produktams tobulinti. Dėl to didėja rizika, kad tarpvalstybiniai sandoriai bus vertinami per talentų migracijos ir intelektinės nuosavybės prizmę.

    „Pagrindinė pamoka ta, kad vien įsikūrimas Singapūre automatiškai neapsaugo sandorio nuo Kinijos reguliuotojų pasiekiamumo“, – sakė konsultacijų bendrovės iMpact vadovas Chrisas Pereira.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į galimą šalutinį efektą: griežtesnės taisyklės gali dar labiau suskaidyti DI ekosistemą į atskiras stovyklas, o tai paveiktų investicijų kryptis, tarptautines komandas ir technologijų perdavimo modelius. Verslui tai reiškia, kad sandorių planavime vis dažniau teks vertinti ne tik finansinius rodiklius, bet ir geopolitinę, reguliacinę bei reputacinę riziką.

  • Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos smūgis „Meta“: liepia atsitraukti nuo 1,8 mlrd. eurų sandorio dėl DI startuolio

    Kinijos valstybinė planavimo institucija pareikalavo, kad „Meta“ nutrauktų Manus įsigijimo sandorį ir atsisakytų užsienio investicijų į šį DI startuolį. Nacionalinė plėtros ir reformų komisija nurodė, kad sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais ir reglamentais.

    Institucija pranešė paprašiusi sandorio šalis atšaukti susitarimą. „Meta“ viešai detalių nekomentavo, o rinkos reakcija buvo santūri, tačiau sprendimas iš karto atgaivino diskusiją apie griežtėjančią technologijų kontrolę.

    Manus yra Singapūre registruotas startuolis, turintis šaknis Kinijoje. Bendrovė kuria bendros paskirties DI agentus, galinčius atlikti sudėtingas užduotis, tokias kaip rinkos analizė, programavimas ar duomenų apdorojimas.

    Startuolis skelbė, kad 2025 metų pabaigoje pasiekė 90 000 000 eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą. Taip pat buvo pranešta apie maždaug 67 000 000 eurų investicijų etapą, kuriam vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas Benchmark.

    Sandoris, kurio vertė siekė apie 1 800 000 000 eurų, sulaukė dėmesio ne tik Pekine, bet ir Vašingtone. Pastaraisiais metais JAV įstatymų leidėjai ir reguliuotojai vis griežčiau vertina kapitalo ir technologijų srautus, susijusius su Kinijos DI ekosistema.

    Tuo pat metu Kinija didina spaudimą šalies kilmės technologijų įkūrėjams neperkelti strateginių projektų į užsienį, siekiant išvengti priežiūros. Rizikos kapitalo bendruomenėje tai siejama su bandymais riboti vadinamąjį persiregistravimo modelį, kai įmonė formaliai persikelia į kitą jurisdikciją, bet išlaiko ryšius su Kinijos talentais ir technologijomis.

    „Meta“ anksčiau teigė, kad Manus integracija turėtų paspartinti automatizavimo sprendimų diegimą tiek vartotojams, tiek verslui, įskaitant bendrovės asistentą ir produktyvumo įrankius. Tačiau Kinijos institucijos dar metų pradžioje buvo pradėjusios vertinimą, ar sandoris atitinka eksporto kontrolės, technologijų importo ir eksporto bei užsienio investicijų taisykles.

    „Mums svarbu, kad visos šalys elgtųsi abipusės naudos dvasia“, – sakė APEC aukšto lygio pareigūnų susitikimo pirmininkas Chen Xu.

    Ekspertai pabrėžia, kad DI agentai tampa viena karščiausių pasaulinės technologijų rinkos krypčių, todėl tokie sandoriai vis dažniau atsiduria nacionalinio saugumo, duomenų suverenumo ir technologinio pranašumo diskusijų centre. Dėl to didžiosioms platformoms plečiantis DI srityje, reguliacinė rizika kai kuriose rinkose gali tapti lemiamu veiksniu net ir komerciškai patraukliems įsigijimams.