CP v2

Tag: Širdies ir kraujagyslių sistema

  • Matchai atsirado rimtas varžovas: hibisko arbata muša populiarumo rekordus ir turi pranašumą

    Matchai atsirado rimtas varžovas: hibisko arbata muša populiarumo rekordus ir turi pranašumą

    Ryškiai raudonas, maloniai rūgštokas ir vaisiškas gėrimas vis dažniau minimas kaip alternatyva matchai. Kalbama apie hibiską – džiovintų hibisko žiedų arbatą, kuri daugelyje šalių geriama jau seniai, o pastaraisiais metais vėl grįžta į kasdienį racioną.

    Hibisko populiarumą stiprina ne tik skonis, bet ir susidomėjimas galimu poveikiu sveikatai. Tyrimai rodo, kad hibisko arbata kai kuriems žmonėms gali padėti mažinti padidėjusį kraujospūdį, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai. Vis dėlto tai nėra gydymo pakaitalas, o sergant ar vartojant vaistus verta pasitarti su gydytoju.

    Kuo hibiskas išsiskiria?

    Hibisko gėrimas vertinamas dėl biologiškai aktyvių medžiagų: antocianinų, flavonoidų ir organinių rūgščių, kurios siejamos su antioksidaciniu poveikiu. Būtent šios medžiagos lemia intensyvią rubininę spalvą ir būdingą gaivų skonį.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad hibisko preparatai ar arbata gali turėti įtakos kai kuriems oksidacinio streso rodikliams. Tačiau svarbu atskirti, kad dalis tyrimų vertino koncentruotus ekstraktus, o namuose ruošiama arbata gali turėti kitokią veikliųjų medžiagų koncentraciją.

    Kaip paruošti ir kada atsargiai?

    Paruošimas paprastas: į puodelį pakanka įberti 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų žiedų ir užpilti apie 250 ml karšto vandens. Po 5–10 minučių arbata įgauna sodrią spalvą, ją galima gerti šiltą arba atvėsintą, o vasarą tinka ir su ledu bei vaisiais.

    Nors daugumai žmonių hibiskas laikomas saugiu, rūgštesnis gėrimas ne visiems tinka. Didesnio atsargumo reikėtų, jei kraujospūdis žemas, vargina refliuksas ar skrandžio opaligė, taip pat nėštumo metu. Vartojant vaistus, ypač kraujospūdį veikiančius, reguliarų hibisko vartojimą verta aptarti su gydytoju.

  • Jaunas česnakas pavasarį žada energiją, bet kai kuriems gali baigtis spaudimo kritimu

    Jaunas česnakas ir jo žali laiškai pavasarį dažnai vadinami natūraliu toniku, tačiau organizmo reakcija ne visiems vienoda. Dalis žmonių po tokio maisto pajunta energijos antplūdį, kiti skundžiasi mieguistumu ar silpnumu.

    Skirtumą lemia aktyviosios česnako medžiagos, ypač sieros junginiai, kurie susidaro sutraiškius ar sukramčius česnaką. Jos gali trumpam paveikti kraujagyslių tonusą ir kraujotaką, todėl vieniems savijauta pagerėja, o kitiems pasireiškia nemalonūs pojūčiai.

    Kaip česnakas veikia spaudimą

    Česnakas tradiciškai siejamas su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu, nes kai kurie jo junginiai gali skatinti kraujagyslių atsipalaidavimą. Žmonėms, kurių kraujospūdis padidėjęs, toks poveikis kartais būna palankus, ypač jei mityba apskritai subalansuota.

    Tačiau turintiems žemą kraujospūdį ar polinkį į jo svyravimus reakcija gali būti priešinga lūkesčiams. Jei po jauno česnako atsiranda galvos svaigimas, vangumas ar šaltas prakaitas, tai gali būti ženklas, kad spaudimas sumažėjo per stipriai.

    Kodėl jautresniam skrandžiui jis gali netikti

    Nors jauni žalumynai dažnai laikomi lengvesni už subrendusius produktus, česnakas virškinimo sistemą gali dirginti. Jo eteriniai junginiai ir aštresnės medžiagos skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, todėl jautresniems žmonėms tai gali baigtis rėmeniu ar pilvo diskomfortu.

    Ypač atsargūs turėtų būti turintys gastritą, refliuksą ar opaligę, nes aštresni produktai dažniau provokuoja simptomų paūmėjimą. Jei jaučiate deginimą ar skausmą, verta mažinti kiekį arba rinktis švelnesnius žalumynus.

    Kiek ir kaip valgyti saugiau

    Didžiausios koncentracijos poveikis dažniausiai siejamas ne su laiškais, o su besiformuojančiais mažais baltais svogūnėliais, kai jaunas česnakas dar tik bręsta. Tokiu atveju pakanka nedidelio kiekio, ypač jei kartu vartojate ir kitus aštresnius produktus.

    Norint sumažinti dirginimą, česnaką dažniau patariama derinti su neutralesniu maistu, pavyzdžiui, su jogurtu, varške ar aliejumi, ir nevalgyti tuščiu skrandžiu. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar kraują skystinančias priemones, dėl didesnių česnako kiekių verta pasitarti su gydytoju.

  • Mokslininkai nustebino: karti šokolada siejama su lėtesniu senėjimu ir stipresne širdimi

    Kartus šokoladas seniai siejamas su nauda sveikatai, tačiau naujesni duomenys rodo, kad jo sudėtyje esantys junginiai gali būti susiję ir su lėtesniu biologiniu senėjimu. Tyrėjų dėmesys ypač krypsta į teobrominą – natūralų kakavos alkaloidą, aptinkamą ir kai kuriuose kituose produktuose.

    King’s College London mokslininkų analizuotame tyrime vertinti 1 669 žmonių kraujo mėginiai, ieškant teobrominos ir kofeino apykaitos produktų pėdsakų. Taip pat buvo įvertinti du biologinio amžiaus rodikliai, paremti DNR metilinimo pokyčiais, kurie kinta žmogui senstant.

    Rezultatai parodė statistiškai pastebimą ryšį tarp didesnio teobrominos žymenų kiekio kraujyje ir „jaunesnio“ biologinio profilio. Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia tiesioginio priežastinio ryšio ir dar nereikia daryti išvados, jog vien kartus šokoladas sulėtina senėjimą.

    Kuo kartus šokoladas naudingas?

    Be galimų sąsajų su biologiniu amžiumi, kartus šokoladas vertinamas dėl flavanolių ir kitų antioksidantų. Mokslinėje literatūroje šie junginiai siejami su kraujagyslių funkcijos gerėjimu, nes gali skatinti azoto oksido gamybą, o tai padeda kraujagyslėms atsipalaiduoti ir palaikyti sklandesnę kraujotaką.

    Kartus šokoladas taip pat yra mineralų šaltinis, ypač magnio, geležies, vario ir cinko, nors jų kiekiai priklauso nuo sudėties ir kakavos proc. dalies. Kai kuriuose tyrimuose tamsaus šokolado vartojimas siejamas su geresniu jautrumu insulinui, tačiau rezultatai skiriasi, o lemiamas veiksnys dažnai būna bendra mityba ir suvartojamas cukraus kiekis.

    Nuotaika, sotumas ir svarbiausia taisyklė

    Dalis žmonių tamsų šokoladą renkasi dėl nuotaikos, ir tam yra racionalus pagrindas: kakavoje esantys bioaktyvūs junginiai gali turėti įtakos savijautai, o pats valgymo ritualas ir skonis neretai veikia kaip streso mažinimo priemonė. Kai kuriuose darbuose minima, kad labai didelės kakavos dalies produktai siejami su mažesniu neigiamos nuotaikos intensyvumu.

    Praktikoje svarbiausia yra saikas, nes net ir kartus šokoladas išlieka kaloringas produktas, dažnai turintis nemažai riebalų ir kartais cukraus. Dažnai minima orientacinė saugi kasdienė porcija yra apie 25 gramai, tačiau ji turėtų būti derinama prie individualaus energijos poreikio ir sveikatos būklės.

    Renkantis verta atkreipti dėmesį į kakavos proc. dalį ir sudėtį, nes kuo mažiau pridėtinio cukraus ir kuo paprastesnė sudėtis, tuo lengviau šį produktą įtraukti į subalansuotą mitybą. Jei turite širdies, kraujospūdžio, refliukso ar migrenos problemų, didesnius kiekius geriau aptarti su gydytoju ar dietologu.