Tag: Skaitmeninė logistika

  • Vokietijos „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų ir po pelningumo siekia 1 mlrd. eurų pajamų 2026-aisiais

    Berlyne įsikūręs skaitmeninių kelių krovinių pervežimų tarpininkas „sennder“ pritraukė 228 mln. eurų naujo finansavimo – praėjus vos kelioms savaitėms po žinios, kad bendrovė tapo pelninga pagal nepakoreguotą IFRS EBITDA mėnesiniu pagrindu.

    Apie sandorį praneša „EU-Startups“. Pasak bendrovės, ji taip pat tikisi 2026 metais pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų ribą ir tais pačiais metais uždirbti teigiamą IFRS EBITDA visų metų rezultatu.

    Naują finansavimą sudaro 73 mln. eurų šviežio nuosavo kapitalo ir 155 mln. eurų institucinio finansavimo. Pastarasis suformuotas iš trijų instrumentų, skirtų užtikrinti apyvartines lėšas ir stabilų pinigų srautą.

    Didžiausia dalis – 100 mln. eurų be regreso faktoringo linija, kurią užtikrina prekybos kredito draudikas „Coface“. Taip pat numatyta 40 mln. eurų priemonė iš Europos investicijų banko ir 15 mln. eurų tiekimo grandinės finansavimo programa, įgyvendinama kartu su „cflox“ ir „Deutsche Bank“.

    Kas finansuoja ir kam bus skirta

    Bendrovė nurodo, kad 73 mln. eurų nuosavo kapitalo per pastaruosius dvejus metus suformavo esami akcininkai, tarp kurių minimi „Scania“ ir „Poste Italiane“. Iš šios sumos 47 mln. eurų pritraukta per dvejus metus iki 2026 metų, dar 26 mln. eurų – 2026 metais.

    „sennder“ aiškina, kad nuosavo kapitalo dalis daugiausia panaudota C.H. Robinson Europos veiklos įsigijimui ir integracijai finansuoti. Tuo metu naujos kredito priemonės skirtos „užpildyti“ laiko tarpą tarp vežėjų apmokėjimo ir klientų įplaukų.

    Tokios priemonės logistikos tarpininkams leidžia atlaisvinti apyvartinį kapitalą ir jį nukreipti į technologijų plėtrą, DI sprendimus bei tinklo augimą, neapkraunant kasdienės veiklos pinigų srautų.

    Augimą sustiprino C.H. Robinson integracija

    „sennder“ įkurta 2015 metais, o jos įkūrėjai – David Nothacker, Julius Köhler ir Nicolaus Schefenacker. Bendrovė teigia, kad pasitelkia duomenis ir nuosavą technologiją, kad skaitmenizuotų ir automatizuotų kelių logistiką Europoje.

    Įmonė nurodo per mėnesį organizuojanti daugiau nei 150 000 siuntų per daugiau nei 40 000 patikrintų vežėjų tinklą. 2025 metų vasarį „sennder“ užbaigė C.H. Robinson Europos sausumos transporto (EST) verslo įsigijimą, kuris išplėtė veiklos mastą ir vežėjų bazę.

    Bendrovė tvirtina, kad įsigytas verslas jau visiškai integruotas į jos platformą „sennOS“, o sujungtos operacijos veikia kaip vienas verslas vienoje sistemoje. Taip pat pranešama apie 45 proc. metinį operatorių produktyvumo pagerėjimą, kurį sieja su vieninga platforma ir DI pagrįstomis darbo eigomis.

    Tikslas – 1 mlrd. eurų pajamų ir pelningumas 2026 metais

    „sennder“ planuose – toliau plėsti „sennOS“ ir DI sprendimus siuntėjams, vežėjams bei kitiems ekspeditoriams visoje Europoje. Bendrovė tikisi, kad tai padės palaikyti augimo tempą ir pasiekti 1 mlrd. eurų metinių pajamų tikslą 2026 metais.

    Įmonė taip pat teigia sieksianti, kad 2026 metais IFRS EBITDA pelningumas būtų pasiektas ne tik mėnesių pjūvyje, bet ir visų metų rezultatu – tai investuotojams svarbus signalas apie tvarų verslo modelį.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.