CP v2

Tag: Skaitmeninė prekyba

  • ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    ES ir Pietų Korėja pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą: kas keisis verslui ir gynybai

    Europos Sąjunga ir Pietų Korėja 2026 metų birželio 10 dieną Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime pasirašė skaitmeninės prekybos susitarimą, kuris turėtų supaprastinti įmonių veiklą abiejose rinkose. Ceremonijoje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ir Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung.

    Tai buvo 11-asis ES ir Pietų Korėjos viršūnių susitikimas, kuriame darbotvarkėje dominavo prekyba, ekonominis saugumas, tiekimo grandinės ir gynyba. Abi pusės pabrėžė, kad geopolitinei įtampai augant, patikimos partnerystės Indijos ir Ramiojo vandenyno regione tampa vis svarbesnės.

    „Korėja yra viena artimiausių Europos partnerių Indijos ir Ramiojo vandenyno regione ir pasaulinėje arenoje“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bendrame pareiškime ES ir Pietų Korėja įsipareigojo stiprinti taisyklėmis grįstą ekonominę tvarką ir daugiašališkumą. Praktine prasme tai reiškia pastangas mažinti neapibrėžtumą verslui ir kartu geriau apsisaugoti nuo staigių išorinių šokų, kurie pastaraisiais metais paveikė tiek prekybą, tiek strateginių žaliavų ir komponentų tiekimą.

    Kas numatyta skaitmeninėje prekyboje

    Skaitmeninės prekybos susitarimas turėtų papildyti platesnę ES ir Pietų Korėjos prekybos partnerystę, kuri remiasi dar 2011 metais įsigaliojusiu laisvosios prekybos susitarimu. Europos Komisijos duomenimis, nuo 2015 metų ES ir Pietų Korėjos prekių prekybos apimtis išaugo maždaug dvigubai ir 2025 metais siekė apie 124,25 mlrd. eurų.

    Pagal susitikime aptartas gaires, susitarimu siekiama mažinti nereikalingas kliūtis skaitmeninei prekybai ir suteikti daugiau teisinio aiškumo įmonėms, veikiančioms abiejose jurisdikcijose. Tarp akcentuotų principų – tarpvalstybiniai duomenų srautai, kartu numatant, kad nebūtų reikalaujama privalomai perduoti programų išeities kodo.

    Abi pusės taip pat pabrėžė, kad sieks užtikrinti tvirtas vartotojų apsaugos taisykles internete. Kartu akcentuota, jog asmens duomenų ir privatumo apsaugos lygis turėtų išlikti aukštas pagal kiekvienos pusės teisės aktus, kad skaitmeninės paslaugos galėtų plėstis neprarandant pasitikėjimo.

    Puslaidininkiai ir tiekimo grandinės

    Vienas svarbiausių ES prioritetų – puslaidininkių tiekimo grandinių saugumas, nes lustai tapo kritiniu komponentu nuo automobilių iki gynybos pramonės ir DI sprendimų. Pietų Korėja šioje srityje yra laikoma viena globalių lyderių, todėl Briuselis tikisi ir didesnio Korėjos įmonių investicinio aktyvumo Europoje.

    Susitikime taip pat sutarta įsteigti aukšto lygio dialogą dėl tiekimo grandinių atsparumo, siekiant geriau koordinuoti veiksmus galimų sutrikimų atveju. Pastaraisiais metais tiekimo grandines ypač veikė strateginių medžiagų eksporto ribojimai ir didėjanti konkurencija dėl kritinių žaliavų, reikalingų žaliajai transformacijai bei gynybos sektoriui.

    „Korėja užima pasaulinės lyderės poziciją puslaidininkių srityje“, – teigė vienas ES pareigūnas.

    Gynyba ir saugumas darbotvarkėje

    Be ekonomikos klausimų, didelė dėmesio dalis skirta saugumui ir gynybai, tęsiant 2024 metais pasirašytos saugumo ir gynybos partnerystės kryptį. Joje numatyta plėsti bendradarbiavimą jūrų saugumo, hibridinių grėsmių atgrasymo, užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi prevencijos srityse.

    Vis dėlto per šį susitikimą nebuvo galutinai sutarta dėl informacijos saugumo susitarimo, kuris leistų saugiau dalytis įslaptinta informacija tarp Briuselio ir Seulo. Pietų Korėjos vadovas viešai išreiškė viltį, kad šis dokumentas bus patvirtintas artimiausiu metu.

    „Tikiuosi, kad informacijos saugumo susitarimas netrukus bus priimtas, kad Korėja ir ES galėtų saugiai dalytis konfidencialia informacija“, – sakė prezidentas Lee Jae-myung.

    Susitikimo pareiškime taip pat aptarti branduolinio ginklo neplatinimo klausimai ir situacija dėl Šiaurės Korėjos, kuri, ES vertinimu, išlieka rimtu saugumo iššūkiu regione. ES ir Pietų Korėja pasmerkė veiksmus, kurie prisideda prie Rusijos karo prieš Ukrainą tęstinumo, ir paragino laikytis Jungtinių Tautų Chartijos bei atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

    ES ir Pietų Korėjos susitarimų paketas rodo platesnę tendenciją: skaitmeninė prekyba, tiekimo grandinės ir gynyba vis dažniau vertinami kaip tarpusavyje susiję klausimai. Verslui tai gali reikšti aiškesnes taisykles dėl duomenų, o politikos formuotojams – didesnį spaudimą suderinti atvirą prekybą su ekonominio saugumo prioritetais.

  • Steam monopolio byla kaista: „Valve“ vadovas Newellas atkirto, bet skaičiai glumina

    Steam monopolio byla kaista: „Valve“ vadovas Newellas atkirto, bet skaičiai glumina

    „Valve“ vadovas Gabe’as Newellas viešai sureagavo į JAV teisme nagrinėjamą antimonopolinę bylą, kurioje keliami klausimai dėl „Steam“ įtakos kompiuterinių žaidimų rinkai. Ieškinyje teigiama, kad platforma, pasinaudodama dominuojančia padėtimi, galėjo riboti kūrėjų ir leidėjų kainodarą kitose parduotuvėse.

    Bylos ištakos siekia 2021 metus, kai nepriklausoma studija Wolfire Games apkaltino „Valve“ piktnaudžiaujant rinka ir taikant vadinamąją palankiausių sąlygų praktiką. Pasak ieškovų, tai esą reiškė spaudimą užtikrinti, kad žaidimai kitur nebūtų parduodami pigiau nei „Steam“.

    Paviešintuose teismo dokumentuose cituojamas Newellas atmetė kaltinimus, kad „Valve“ diktuoja kainas kūrėjams ar leidėjams už „Steam“ ribų. Jis pabrėžė, kad žaidėjai kompiuteriuose gali laisvai rinktis alternatyvias parduotuves, įskaitant „Epic Games Store“ ir „Microsoft“ valdomus kanalus.

    „Valve neturi politikos ar praktikos, kuria būtų nurodinėjama, kokias kainas trečiosios šalys turi taikyti kitose platformose“, – sakė Gabe’as Newellas.

    Vienas svarbiausių ginčo taškų yra skaitmeninių pardavimų komisinių dydis. „Steam“ įprastai taiko 30 proc. mokestį nuo pardavimo, o kritikai tvirtina, kad tokį tarifą palaikyti leidžia milžiniška vartotojų bazė ir kūrėjams ne visuomet realiai patrauklios alternatyvos.

    Konkurentai tuo metu akcentuoja mažesnius mokesčius: „Epic Games Store“ dažniausiai ima 12 proc. dalį, o likusi suma atitenka kūrėjams. Būtent komisinių skirtumai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių skaitmeninės žaidimų prekybos konkurencijos variklių, ypač kai leidėjai siekia didinti pelningumą po brangių kūrimo ciklų.

    Ieškinyje taip pat minimi teiginiai apie galimą spaudimą leidėjams, kai žaidimų kainos kitose parduotuvėse būdavo mažesnės. Dokumentuose aptariami epizodai, kuriuose esą būta grasinimų pašalinti žaidimus iš „Steam“, tačiau „Valve“ vadovas tokius mechanizmus neigė, teigdamas neradęs patikimų įrodymų, kad tai būtų buvusi sisteminė praktika.

    Byla vyksta tuo metu, kai „Steam“ išlieka didžiausia kompiuterinių žaidimų parduotuvė pasaulyje, o rinka auga dėl skaitmeninių pardavimų, prenumeratų ir žaidimų kaip paslaugos modelio. Analitikai pabrėžia, kad tokiose rinkose konkurencijos klausimai dažnai persikelia nuo vien tik kainos prie matomumo algoritmų, reklamos įrankių ir prieigos prie auditorijos.

    „Valve“ pastaraisiais metais susiduria ir su kitais teisminiais ginčais, įskaitant su žaidimuose naudojamomis atsitiktinių dėžių mechanikomis siejamas pretenzijas bei autorinių teisių klausimus. Tokie procesai rodo platesnę tendenciją, kai skaitmeninės platformos vis dažniau vertinamos ne tik kaip technologiniai tarpininkai, bet ir kaip rinkos taisykles formuojantys žaidėjai.

  • Žaidėjai vis rečiau perka naujus žaidimus už pilną kainą: kas pasikeitė rinkoje?

    Žaidėjai vis rečiau perka naujus žaidimus už pilną kainą: kas pasikeitė rinkoje?

    Vaizdo žaidimų rinka sparčiai keičiasi, o kartu keičiasi ir žaidėjų įpročiai. Naujausi tyrimų duomenys rodo, kad dauguma aktyviausių žaidėjų vis rečiau ryžtasi mokėti pilną kainą už naujai pasirodžiusius žaidimus.

    Tokią tendenciją išryškino IGN Entertainment kartu su Kantar ir Kalifornijos universiteto Berklio padaliniu parengtas tyrimas. Jo išvados leidžia geriau suprasti, kodėl net ir labiausiai įsitraukę žaidėjai vis dažniau laukia nuolaidų, o ne perka iškart.

    Kodėl pilna kaina nebevilioja?

    Analitikas Christopheris Dringas atkreipė dėmesį, kad per kelerius metus vartotojų pasirinkimas išsiplėtė kardinaliai. Kai pasiūla didžiulė, naujas žaidimas nebeatrodo kaip vienintelė proga pramogauti, todėl pirkimas atidedamas.

    Prie to prisideda ir vadinamasis perteklius: žmonės vienu metu konkuruojančiai renkasi žaidimus, vaizdo turinį, socialinius tinklus ir kitą skaitmeninę pramogą. Dėl to naujas žaidimas dažnai nebėra prioritetas, ypač jei jo kaina aukšta.

    Skaitmeninė leidyba pakeitė taisykles

    Dar vienas veiksnys siejamas su tuo, kaip žaidimai platinami šiandien. Skaitmeninė leidyba ir nuolatiniai atnaujinimai sudaro sąlygas produktą taisyti po išleidimo, todėl dalis žaidėjų įprato palaukti, kol žaidimas bus išgludintas.

    Tokį laukimą stiprina ir abejonės dėl kokybės: rinkoje dažniau pasitaiko startų, kai žaidimas išleidžiamas su techninėmis problemomis ar neišbaigtais sprendimais. Kai pirkėjai tikisi, kad po kelių mėnesių bus pataisymų ir nuolaidų, spaudimas pirkti iškart gerokai sumažėja.

    Nuolaidos ir prenumeratos keičia pirkimą

    Skaitmeninėje prekyboje įprastos sezoninės akcijos ir greitai atsirandančios kainų korekcijos suformavo naują normą. Daliai žaidėjų racionaliau palaukti kelių savaičių ar mėnesių ir tą patį žaidimą įsigyti pigiau.

    Be to, vis didesnį vaidmenį turi prenumeratos ir žaidimų katalogai, kai už fiksuotą mokestį suteikiama prieiga prie daugybės kūrinių. Tokiu atveju pilna kaina už vieną žaidimą dažnam vartotojui atrodo sunkiau pateisinama.