Tag: Skaitmeninė sveikata

  • „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino, kad kuria antros kartos išmanųjį žiedą „Galaxy Ring 2“. Apie tai viešai užsiminė bendrovės skaitmeninės sveikatos padalinio vadovas dr. Hon Pak, tačiau tiksli pristatymo data kol kas neatskleidžiama.

    Pirmoji „Galaxy Ring“ karta pasirodė 2024 metais, o tokio tipo dėvimi įrenginiai dažnai atnaujinami rečiau nei išmanieji telefonai. Dėl to ir antroji versija, panašu, nebus pristatyta artimiausiais mėnesiais, nors darbai jau vyksta.

    „Mes aktyviai dirbame ties kitu „Galaxy Ring“ žingsniu, tačiau dar per anksti kalbėti apie konkrečią pristatymo datą“, – sakė dr. Hon Pak.

    Vienas ryškiausių signalų – siekis pagerinti suderinamumą už „Android“ ekosistemos ribų. Tai reiškia, kad „Galaxy Ring 2“ teoriškai galėtų veikti ir su „iPhone“, nors kokios funkcijos būtų prieinamos, o kokios galėtų būti ribojamos, kol kas neaišku.

    Taip pat tikimasi geresnės baterijos, kuri leistų ilgiau naudotis įrenginiu be įkrovimo. Dabartinės kartos „Galaxy Ring“ didesnių dydžių versijos, priklausomai nuo naudojimo, gali siekti maždaug iki 7 dienų veikimo, todėl patobulinimai šioje srityje būtų vieni praktiškiausių.

    „Samsung“ atstovas leido suprasti, kad planuojamos ir naujos sveikatos stebėsenos funkcijos, tačiau detalių kol kas nepateikta. Dėvimosios elektronikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į tikslesnį miego, aktyvumo, širdies ritmo ir atsistatymo rodiklių vertinimą, todėl logiška, kad DI sprendimai šiame segmente tik stiprės.

    Remiantis viešojoje erdvėje minimomis prognozėmis, „Galaxy Ring 2“ realistiškiau tikėtis pirmoje 2027 metų pusėje, tai yra maždaug po trejų metų nuo pirmtako. Taip pat minimas didesnis dėmesys dėvėjimo patogumui, kas žiedų kategorijoje yra esminis kriterijus kasdieniam naudojimui.

    Kol kas nėra ženklų, kad naujasis žiedas būtų pristatytas artimiausioje „Samsung“ vasaros „Unpacked“ konferencijoje, kurioje paprastai dominuoja lankstomi telefonai ir nauji laikrodžiai. Kaina taip pat nežinoma, tačiau ankstesnės kartos startas Europoje leidžia manyti, kad antros kartos modelis greičiausiai išliks premium segmente.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.

  • Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Roterdamo „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų: DI programėlė padeda pacientams suprasti, ką pasakė gydytojas

    Kam skirti „Ditto“ sprendimai?

    Roterdame įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „Ditto“ pritraukė 7,6 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta plėtrai Europoje. Bendrovė kuria nemokamą programėlę, padedančią pacientams paprasta kalba suprasti sudėtingą medicininę informaciją po vizito pas gydytoją.

    Investicijų etapui vadovavo fondas Heal Capital, prie jo prisidėjo „Optiverder“ ir „Rubio Impact Ventures“. „Ditto“ teigia, kad jų tikslas yra sumažinti informacijos spragas, kai konsultacijos trumpos, o išgirdus sudėtingas naujienas žmonėms tampa sunku įsiminti detales.

    „Nė vienas pacientas neturėtų spėlioti, kas ką tik buvo pasakyta. Mes iš esmės apverčiame mąstymą sveikatos sistemoje: pradedame ne nuo institucijos, o nuo paciento“, – sakė „Ditto“ bendraįkūrėjas Tobiasas Polakas.

    Kaip veikia programėlė ir kokia nauda pacientams

    „Ditto“ įkurta 2024 metais, o programėlė nemokamai prieinama nuo 2025 metų vasaros per „App Store“ ir „Google Play“. Pasak kūrėjų, pacientas gali įrašyti konsultaciją programėlėje arba nufotografuoti gydytojo laišką, o sistema per kelias minutes pateikia aiškią santrauką.

    Santrauka, jei reikia, gali būti pateikiama paprastesne kalba ir išverčiama į kelias kalbas, kad ja būtų lengviau pasidalinti su artimaisiais. Bendrovė akcentuoja, kad toks formatas padeda namuose tiksliau prisiminti rekomendacijas, klausimus dėl gydymo ir tolesnius žingsnius.

    Startuolis pabrėžia, jog daugelyje sveikatos priežiūros situacijų pacientams tenka kartoti tuos pačius klausimus telefonu ar per pakartotinius vizitus. „Ditto“ pozicionuoja savo sprendimą kaip į pacientą orientuotą alternatyvą, kuri gali sumažinti neaiškumus ir sutaupyti laiko tiek žmonėms, tiek medikams.

    Privatumas, duomenys ir plėtra Europoje

    „Ditto“ teigia taikanti privatumo principą nuo kūrimo pradžios, o programėlė apsaugoma biometriniu prisijungimu arba kodu. Bendrovės aiškinimu, sveikatos informacija išlieka įrenginyje, nebent pats vartotojas pasirenka ja pasidalinti arba gauti DI sugeneruotą santrauką.

    Įmonė nurodo, kad po apdorojimo jų pusėje duomenys ištrinami, o vartotojo įrenginyje lieka tik sukurta santrauka. Taip pat teigiama, kad vartotojų duomenys nenaudojami modeliams mokyti, o infrastruktūra parenkama Europos Sąjungoje, laikantis BDAR reikalavimų.

    „Daugybė startuolių kuria DI, padedantį gydytojams dokumentuoti ir valdyti darbą. „Ditto“ kuria atitikmenį pacientams, o jų augimas rodo, kad jie pataikė į jautrią vietą“, – sakė Heal Capital atstovas dr. Lucasas Mittelmeieris.

    Gavusi naują finansavimą, „Ditto“ planuoja investuoti į plėtrą Europoje ir naujas funkcijas, kurios padėtų pacientams pasiruošti konsultacijai ir geriau suprasti visą gydymo kelią. Bendrovė skelbia, kad nuo starto programėlę atsisiuntė beveik 100 000 žmonių, o iniciatyvą palaiko Nyderlandų pacientų federacija ir kai kurie sveikatos draudikai.

  • „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ tyrimas: „Galaxy Watch“ perspėja apie alpimą likus 5 minutėms iki kritimo

    „Samsung“ kartu su Korėjos Chung-Ang universiteto Gwangmyeong ligonine paskelbė klinikinio tyrimo rezultatus, rodančius, kad „Galaxy Watch“ gali įspėti apie artėjantį alpimą dar prieš jam įvykstant. Toks įspėjimas galėtų padėti žmonėms spėti atsisėsti ar atsigulti ir taip sumažinti traumų riziką.

    Tyrime vertinta, ar išmanusis laikrodis, naudodamas fotopletizmografijos jutiklį, gali atpažinti organizmo pokyčius, kurie būdingi vazovagalinei sinkopei. Tai vienas dažniausių alpimo tipų, kai staiga krenta kraujospūdis ir širdies ritmas, todėl žmogus netenka sąmonės.

    Koks tikslumas ir kiek laiko iš anksto?

    Skelbiama, kad sistema, pasitelkianti DI algoritmą, alpimą gebėjo numatyti iki 5 minučių prieš įvykį, o tikslumas siekė 84,6 proc. Tyrimas apėmė 132 pacientus, kuriems buvo įtariami vazovagalinės sinkopės simptomai.

    Rezultatai publikuoti mokslo žurnale European Heart Journal – Digital Health. Tai reiškia, kad duomenys pristatyti akademinei bendruomenei, tačiau praktinis funkcijos diegimas vartotojų įrenginiuose dar nėra patvirtintas.

    Kodėl tai svarbu kasdienybėje?

    Pats alpimas dažnai trunka trumpai, tačiau pavojingiausia dalis neretai būna kritimas. Ypač rizikingos situacijos kyla vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat tiems, kuriems alpimas kartojasi.

    „Iki 40 proc. žmonių per gyvenimą patiria vazovagalinę sinkopę, o trečdaliui epizodai kartojasi“, – sakė profesorius Junhwan Cho.

    Pasak jo, ankstyvas perspėjimas suteiktų laiko pasirinkti saugią padėtį arba išsikviesti pagalbą. Praktikoje tai galėtų reikšti mažiau galvos traumų, kaulų lūžių ir kitų antrinių sužalojimų.

    Kada tokia funkcija galėtų atsirasti laikrodžiuose?

    „Samsung“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia sveikatos stebėsenos galimybes laikrodžiuose, tačiau apie konkrečią alpimo numatymo funkciją komerciniuose modeliuose kol kas nepranešta. Klinikiniai tyrimai yra svarbus žingsnis, bet iki realaus įdiegimo dažnai prireikia papildomų tyrimų, reguliacinių vertinimų ir patikimumo patvirtinimo įvairioms vartotojų grupėms.

    „Šis tyrimas rodo, kaip dėvimosios technologijos gali padėti pereiti nuo priežiūros po įvykio prie prevencijos modelio. Esame įsipareigoję kurti inovacijas, kurios padėtų žmonėms kasdien gyventi sveikiau“, – sakė Jongmin Choi.

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad net ir pažangūs įspėjimai neturėtų būti laikomi diagnoze ar medicinine konsultacija. Jei žmogus dažnai alpsta, jaučia galvos svaigimą, staigų silpnumą ar širdies ritmo sutrikimus, reikėtų kreiptis į gydytoją ir išsitirti.

  • Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas jau lyginamas su gydytojais: ekspertai įspėja, kur slypi pavojus

    Dirbtinis intelektas sveikatos apsaugoje vis dažniau naudojamas ne tik klinikose, bet ir kasdienėms gyventojų užduotims: nuo vizitų registravimo ir administravimo iki medicininių vaizdų analizės. Vis dėlto dalis ekspertų ragina žmones DI įrankiais remtis dar aktyviau, o kiti pabrėžia rizikas, kurios gali kainuoti brangiai.

    Insilico Medicine įkūrėjas ir vadovas Alexas Zhavoronkovas viešai teigė, kad vartotojams skirti DI modeliai kai kuriais atvejais pasiekia gebėjimų lygį, artimą gydytojų kompetencijai, o kartais ją net pranoksta. Jo vertinimu, DI gali būti naudingas atsakant į bazinius klausimus apie mitybą ar gyvenimo būdą ir taip taupyti gydytojų laiką.

    „Kai kuriuos labai paprastus klausimus jums gali atsakyti DI gydytojas, o tada sutaupysite laiko su tikru gydytoju“, – sakė A. Zhavoronkovas.

    „ChatGPT“ ir „Amazon“ žengia į mediciną

    Didžiosios technologijų bendrovės plečia su sveikata susijusius sprendimus. „OpenAI“ pristatė „ChatGPT Health“, leidžiantį saugiau susieti medicininius įrašus ir sveikatingumo programėles su pokalbių sistema, tačiau pabrėžiama, kad tai nėra priemonė diagnozei ar gydymui skirti.

    Tuo pat metu „Amazon“ pristatė „HealthAI“, skirtą pirminės sveikatos priežiūros tinklo „One Medical“ nariams. Šis įrankis numatytas teikti patarimus, remiantis medicininiais įrašais, laboratoriniais tyrimais ir vartojamais vaistais, tačiau praktikoje tokių sprendimų patikimumas priklauso nuo duomenų kokybės ir aiškių naudojimo ribų.

    Kodėl ekspertai ragina atsargumą?

    Biotechnologijų bendrovės „Biocon“ vadovas Shreehasas Tambe atkreipė dėmesį į vartotojų mokymosi kreivę: pažangi technologija, pateikta žmogui, kuris dar tik mokosi ja naudotis, gali padidinti klaidų tikimybę. Jo teigimu, tuomet išauga rizika gauti klaidinančius patarimus ir susidurti su daugiau problemų nei naudos.

    „Jei pažangi technologijų platforma atsiduria žmogaus rankose, kuris dar tik bando perprasti, kaip ja naudotis, tai gali lemti daugiau klaidingų rezultatų“, – sakė S. Tambe.

    Praktikoje pagrindinės rizikos siejamos su netiksliais ar neišsamiais įrašais, klaidingomis interpretacijomis ir vadinamosiomis „įtikinamomis klaidomis“, kai sistema pateikia užtikrintai skambantį, bet neteisingą atsakymą. Todėl ekspertai pabrėžia, kad DI gali būti pagalbinė priemonė, tačiau negali pakeisti klinikinės atsakomybės, ypač kai kalbama apie simptomus, vaistų sąveikas ar skubias būkles.

    Vaistų kūrimas spartėja, bet žmogus išlieka būtinas

    DI vis labiau keičia ir vaistų paiešką. A. Zhavoronkovo teigimu, DI įrankiai gali sutrumpinti laiką iki vadinamojo vystymo kandidato etapo iki maždaug 18 mėnesių, kai tradiciškai tai užtrukdavo ilgiau nei ketverius metus, nors realūs terminai priklauso nuo srities ir tyrimų apimties.

    Šią kryptį rodo ir dideli sandoriai: farmacijos bendrovė „Eli Lilly“ sudarė daugiametį susitarimą su „Insilico Medicine“, kurio bendra vertė gali siekti apie 2,5 milijardo eurų. Tokie susitarimai atspindi rinkos lūkestį, kad DI pagreitins ankstyvąją vaistų paiešką, tačiau klinikinių tyrimų etapų jis nepanaikina.

    Ekspertai taip pat akcentuoja principą žmogus sprendimų grandinėje, kai DI pasiūlymus tikrina mokslininkai ir gydytojai. Tai ypač svarbu generatyviniams modeliams, kurie gali pasiūlyti hipotezes ir kryptis, bet negali prisiimti atsakomybės už mokslinį ar klinikinį pagrįstumą.

    Pacientams patariama DI naudoti kaip papildomą informacijos šaltinį: pasiruošti vizitui, susisteminti klausimus, aiškiau įvardyti simptomus ar paprašyti paaiškinti medicininius terminus. Tačiau dėl diagnozės, gydymo, vaistų keitimo ar neatidėliotinų simptomų sprendimus visada turi priimti sveikatos priežiūros specialistas.

  • Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyno „Patronus“ pritraukė 11 mln. eurų: išmanusis laikrodis senjorams ir šeimos programėlė

    Berlyne įsikūręs senjorų priežiūros startuolis „Patronus“ pranešė uždaręs 11 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė kuria mobilų avarinės pagalbos išmanųjį laikrodį ir šeimos programėlę, o gautas lėšas ketina skirti plėtrai ir naujiems produktams, susijusiems su gerove bei kasdieniu skaitmeniniu palydovu.

    Raundui vadovavo 3TS Capital Partners, prisidėjo „Grazia Equity“ ir ankstesni investuotojai „Singular“, „Burda Principal Investments“, „Adjacent“, NAP bei UVC Partners. „Patronus“ pozicionuoja save kaip alternatyvą tradiciniams skubios pagalbos iškvietimo pakabukams, kurie, nors naudojami dešimtmečius, dažnai lieka stalčiuje ar ant naktinio staliuko.

    „Norime sukurti pasaulį, kuriame senėjimas reiškia saugumą, savarankiškumą ir ryšį. Technologija turi prisitaikyti prie žmonių, o ne atvirkščiai“, – sakė „Patronus“ įkūrėjas Benas Staudtas.

    Startuolį 2022 metais įkūrė Benas Staudtas ir Timas Wagneris. Pasak bendrovės, klasikiniai avariniai pakabukai dažnai suvokiami kaip stigmatizuojantys, nepatogūs ir vizualiai primenantys medicininį prietaisą, todėl dalis vartotojų jų nenuolat dėvi.

    „Patronus“ teigia, kad prieš pristatydama pirmąjį produktą komanda konsultavosi su daugiau nei 1 000 potencialių klientų. Iš šių pokalbių išryškėjo, kad problema dažnai yra ne techninė, o susijusi su orumu ir kasdienio naudojimo įpročiais.

    Bendrovės laikrodis, kaip teigiama, išoriškai primena įprastą aksesuarą, turi integruotą SIM kortelę ir gali veikti nepriklausomai nuo namų interneto tinklo. Paspaudus mygtuką, vartotojas sujungiamas su skubios pagalbos centru, kuris, anot įmonės, veikia visą parą Vokietijoje.

    Kartu su laikrodžiu sukurta programėlė šeimos nariams, kurioje matoma, ar laikrodis dėvimas, ar žmogus išėjo iš namų, taip pat jo buvimo vieta. Įvykus nelaimei, artimieji gauna pranešimą ir gali susisiekti per laikrodį.

    „Patronus“ skelbia, kad laikrodį kasdien dėvi 85 proc. vartotojų, o aktyvių naudotojų skaičius siekia apie 25 000. Bendrovė taip pat nurodo, kad jų sprendimas jau buvo panaudotas daugiau nei 500 000 skubios pagalbos skambučių, o su senjorais per programėlę susietų šeimos narių yra apie 50 000.

    Viena iš naujų krypčių, kurią „Patronus“ įvardija kaip prioritetą, yra vienišumo mažinimas vyresniame amžiuje. Tam kuriamas DI paremtas skaitmeninis palydovas laikrodyje, kuris būtų pasiekiamas nuolat, tačiau, bendrovės teigimu, neturėtų pakeisti žmogiško ryšio.

    Ankstesniais metais „Patronus“ jau buvo pritraukusi didesnį finansavimą plėtrai, o dabartinis 11 mln. eurų raundas rodo investuotojų dėmesį vadinamajai senėjimo technologijų rinkai. Europoje augant vyresnio amžiaus gyventojų daliai, sprendimai, sujungiantys saugumą, savarankiškumą ir ryšį su artimaisiais, tampa vis svarbesne skaitmeninės sveikatos ir priežiūros ekosistemos dalimi.

  • Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Lilio „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų: skaitmeninė reabilitacija plečiama su Prancūzijos kompensavimu

    Prancūzijos mieste Lilyje įsikūrusi skaitmeninės sveikatos bendrovė „Axomove“ pritraukė 4 mln. eurų A etapo investiciją, skirtą spartesnei sprendimo komercinei plėtrai ir augimui rinkoje. Įmonė kuria prevencijos ir reabilitacijos platformą, orientuotą į pacientų priežiūrą po gydymo įstaigos epizodo.

    Investicijų etapui bendrai vadovavo „Bpifrance“ valdomas Digital Prevention Fund ir fondas „Go Capital“, taip pat prisidėjo „Inco Ventures“ bei ankstesnis investuotojas „Faraday Venture Partners“. Pasak rinkos dalyvių, tokia investuotojų sudėtis rodo siekį plėsti klinikiškai pagrįstus sprendimus, kurių diegimą palengvina kompensavimo mechanizmai.

    „Pirmaujančių institucinių investuotojų pasitikėjimas patvirtina mūsų strategijos kryptį ir stiprina ambiciją tapti prevencijos ir reabilitacijos standartu“, – sakė „Axomove“ bendraįkūrėjas ir vadovas Borisas Lévêque’as.

    „Axomove“ buvo įkurta 2019 metais ir siūlo personalizuotą priežiūros kelią, kuriame derinama skaitmeninė programa bei sveikatos priežiūros specialistų stebėsena. Bendrovė akcentuoja, kad modelis skirtas gerinti gydymo tęstinumą ir paciento įsitraukimą, o tai ypač svarbu reabilitacijoje, kur rezultatai dažnai priklauso nuo nuoseklių pratimų ir ilgalaikės disciplinos.

    Įmonė teigia fiksuojanti apčiuopiamą klinikinę ir ekonominę naudą: didesnį paciento funkcinių gebėjimų augimą bei reikšmingai geresnį gydymo plano laikymąsi. Taip pat nurodomas mažesnis nedarbingumas ir potencialiai mažesnės sveikatos sistemos išlaidos, kas dažnai tampa lemiamu argumentu darbdaviams, draudikams ir viešiesiems mokėtojams vertinant tokio tipo sprendimus.

    „Nuo mūsų įėjimo 2022 metais „Axomove“ pademonstravo labai stiprius įgyvendinimo gebėjimus, patvirtindama savo pasiūlymą ir klinikine, ir komercine prasme. Skaitmeninės priemonės ir sveikatos priežiūros palaikymo derinys sprendžia struktūrinę problemą, pavyzdžiui, raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, ir daro apčiuopiamą poveikį pacientams bei įmonėms“, – sakė „Faraday Venture Partners“ vadovas ir įkūrėjas Gonzalo Tradacete.

    Anksčiau, 2022 metais, bendrovė buvo pritraukusi 1,6 mln. eurų, o šis etapas leidžia perjungti didesnę pavarą plėtroje. Su nauju kapitalu „Axomove“ planuoja auginti pardavimus įmonių, draudimo ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų segmentuose bei plėsti kompensavimo apimtį į kitas būkles.

    Įmonė taip pat įvardija tikslą plėstis už nugaros skausmo ribų, apimant daugiau raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų, o taip pat metabolines ligas, ypač nutukimą. Pastaroji kryptis dera su platesne Europos sveikatos technologijų tendencija, kai nuotolinė stebėsena ir skaitmeninės intervencijos vis dažniau siejamos su lėtinių būklių valdymu ir ankstyva prevencija.

    Technologijų pusėje bendrovė ketina tobulinti platformą, akcentuodama patogesnę naudotojo patirtį, pažangesnį judesių fiksavimą ir motyvaciją didinančius elementus. Tokios funkcijos paprastai padeda spręsti vieną didžiausių skaitmeninės reabilitacijos iššūkių, kai ilgalaikis įsitraukimas mažėja, o rezultatams pasiekti reikia nuoseklumo.

    „Axomove“ skelbia turinti apie 150 klientų, tarp kurių yra ligoninės, įmonės ir draudikai, o sprendimu naudojasi apie 75 000 žmonių. Tarp klientų įvardijami tokie vardai kaip „Air France“, „Thales“ ir „Allianz“, taip pat sveikatos priežiūros organizacijos, įskaitant CHU de Lille ir „Ramsay Santé“.

    Vienas esminių įmonės augimo veiksnių yra tai, kad sprendimas Prancūzijoje jau kompensuojamas socialinio draudimo sistemos pacientams, turintiems apatinės nugaros dalies skausmą. Bendrovė nurodo turinti 30 darbuotojų ir planuoja per artimiausius trejus metus komandą padvigubinti.