Tag: Skaitmeninė sveikata

  • Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcige įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Bendrovė kuria programėlę, skirtą mažinti žandikaulio skausmą, bruksizmą (dantų griežimą) ir su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais susijusią įtampą.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo sveikatos priežiūros platforma HALBZEIT, taip pat prisidėjo keli medicinos srities specialistai, verslo angelai ir Saskaonijos (Sachsen) finansavimo priemonės. Surinktos lėšos numatytos klinikiniam tyrimui pradėti ir žingsniui link kompensavimo per sveikatos draudimą.

    „JawBuddy“ 2025 metais įkūrė Leon Rauch, Moritz Scherer ir Benjamín Cádiz de Gracia. Startuolis veikia Leipcige, o jo sprendimo esmė – namuose atliekama, saviterapijai skirta programa su pratimais, kuriuos sudarė kineziterapeutai.

    Įmonė teigia, kad naudotojams siūloma individualizuota rutina, o pažanga sekama pasitelkiant išmaniojo telefono kamerą. Programėlė taip pat generuoja medicinines ataskaitas, kurias galima pateikti odontologui, gydytojui ar kineziterapeutui.

    Kuo remiasi „JawBuddy“ sprendimas

    Startuolis nurodo, kad pratimai yra paremti įrodymais (evidence-based) ir sukurti dalyvaujant kineziterapeutui Moritz Scherer bei gydytojui Christian Wolf, burnos ir veido-žandikaulių chirurgui. Turinys, pasak bendrovės, derina klinikinę patirtį ir naujausius tyrimus apie žandikaulio sutrikimus.

    „JawBuddy“ akcentuoja, kad planas koreguojamas pagal naudotojų įsivertinimus, kasdienį grįžtamąjį ryšį ir simptomus. Kuo daugiau programėle naudojamasi, tuo tiksliau ji pritaiko pratimų planą pagal tai, kas veikia konkrečiam žmogui.

    Bendrovės teigimu, programėlė yra registruota kaip I klasės medicinos prietaisas pagal ES Medicinos prietaisų reglamentą (EU MDR). Sprendimas pozicionuojamas kaip odontologinės priežiūros papildymas, o ne jos pakaitalas.

    Klinikiniai projektai ir planuojamas tyrimas

    Startuolis praneša, kad klinikiniai pilotiniai projektai vyksta penkiose vietose, tarp jų – RWTH Acheno universiteto ligoninėje. Tai turėtų padėti sukaupti daugiau klinikinių duomenų apie sprendimo veiksmingumą.

    Taip pat skelbiama, kad 2026 metų gruodį turėtų prasidėti daugiacentris randomizuotas kontroliuojamas tyrimas (RCT), kuriame dalyvaus 130 pacientų. Šiam etapui ir planuojamam veiksmingumo tyrimui numatyta naudoti dalį pritraukto kapitalo.

    „JawBuddy“ taip pat derasi dėl paslaugų sutarties su dideliu privalomojo sveikatos draudimo fondo tipo draudiku Vokietijoje – bendrovė nurodo, kad sutartis galėtų startuoti 2027 metų pradžioje. Vienas iš tikslų – pasiekti, kad sprendimas ateityje būtų kompensuojamas sveikatos draudikų.

  • Menopauzės smegenų rūkas: „Cerebella“ kuria DI paremtą programą, kad moterų simptomai neliktų nepastebėti

    Menopauzės smegenų rūkas: „Cerebella“ kuria DI paremtą programą, kad moterų simptomai neliktų nepastebėti

    Užmaršumas, dėmesio išblaškymas ir vadinamasis smegenų rūkas menopauzės metu daugeliui moterų tampa kasdienybe, ypač tada, kai karjera pasiekia didžiausią pagreitį. Medikai pabrėžia, kad tokie nusiskundimai gali būti tik menopauzės perėjimo dalis, tačiau kartais jie užgožia ir rimtesnes sveikatos problemas.

    Jungtinėje Karalystėje veikiantis startuolis „Cerebella“ siekia užpildyti šią spragą ir pristato savarankiškai atliekamą programą, kurią kūrė kognityvinės neurologijos mokslininkai. Idėja paprasta: suteikti moterims aiškų, įrodymais grįstą kelią suprasti kognityvinius pokyčius ir praktiškai juos valdyti.

    Kas yra smegenų rūkas?

    Nors terminas dažnai vartojamas viešojoje erdvėje, smegenų rūkas neturi vienos visuotinai priimtos klinikinės definicijos. Paprastai juo apibūdinami įvairūs sunkumai: silpnesnė koncentracija, dėmesio išlaikymo problemos, sulėtėjęs informacijos apdorojimas, žodžių paieška ar prastesnė verbalinė atmintis.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad dalis įprastų kognityvinių testų kasdienėje praktikoje gali būti nepakankamai jautrūs subtiliems pokyčiams. Dėl to moterų patiriami simptomai kartais nuvertinami, supainiojami su stresu ar nerimu, o kitais atvejais jiems skiriama per mažai papildomo ištyrimo.

    Kodėl simptomai kainuoja karjerą?

    Menopauzės laikotarpis dažnai sutampa su didžiausia profesine patirtimi, vadovaujančiomis pareigomis ir didesne atsakomybe. Kai kognityviniai sunkumai pradeda veikti pasitikėjimą savimi ir darbo našumą, dalis moterų mažina krūvį, ima nedarbingumą arba pasitraukia iš darbo rinkos.

    „Cerebella“ teigimu, jų apklausose Jungtinėje Karalystėje smegenų rūkas buvo glaudžiai susijęs su mažesniu produktyvumu ir didesniu noru palikti darbą. Platesni tyrimai taip pat rodo, kad savarankiškai įvardijami kognityviniai simptomai menopauzės perėjimo laikotarpiu gali paliesti didelę dalį moterų, o smegenų rūkas dažnai minimas tarp dažniausių nusiskundimų.

    Kaip veikia „Cerebella“ programa?

    Startuolis kuria struktūruotą skaitmeninę intervenciją, sudarytą iš 10 užsiėmimų per 5 savaites. Viena sesija paprastai trunka apie 25–30 minučių, o turinys derina psichoedukaciją, kognityvinės elgesio terapijos principais grįstas užduotis ir žaidybinamus pratimus, skirtus atminčiai, dėmesiui bei kognityviniam lankstumui.

    Įmonė jau yra atlikusi ankstyvą bandomąjį tyrimą, kuriame dalyvės po kelių savaičių programos nurodė pagerėjimus tikslinėse srityse, įskaitant dėmesį, verbalinę atmintį ir miegą. Komanda pabrėžia, kad klinikiniam pritaikymui reikės platesnio validavimo ir didesnės apimties tyrimų.

    „Problema ta, kad smegenų rūkas nėra vienas dalykas, o greičiau skėtinis terminas, apimantis skirtingus kognityvinius sunkumus“, – sakė „Cerebella“ vadovė dr. Nahid Zokaei.

    Ji taip pat akcentuoja, kad vien tik klausimynų, kuriuose klausiama apie užmaršumą, nepakanka, jei norima tiksliai suprasti, kas vyksta. Dėl to komanda siekia kurti jautresnius vertinimo metodus, įskaitant atminties tikslumo matavimą, o ne vien atsakymą „prisimena“ arba „neprisimena“.

    „Mes norime, kad dirbtinis intelektas padėtų personalizuoti patirtį, bet nekeistų terapinių elementų, kurie turi išlikti nuoseklūs“, – sakė dr. Nahid Zokaei.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali padėti pritaikyti pateikimą, kalbą ar paaiškinimus, tačiau pati intervencijos struktūra ir esminės užduotys būtų apsaugotos nuo savavališkų pakeitimų. Pasak kūrėjų, toks principas ypač svarbus skaitmeninėje sveikatoje, kur pasitikėjimas ir atsekamumas tampa pagrindiniu kokybės rodikliu.

    „Cerebella“ akcentuoja ir dar vieną riziką: dalis sveikatos nusiskundimų gali būti pernelyg lengvai priskiriami menopauzei, nors iš tiesų reikalingas papildomas ištyrimas. Todėl programoje numatyti aiškūs signalai, kada būtina kreiptis į gydytojus ir vertinti galimas kitas priežastis.

    Ilgalaikis įmonės tikslas yra klinikinis ir reguliacinis kelias, kad programa ateityje galėtų būti rekomenduojama sveikatos priežiūros specialistų, o paslaugos kompensuojamos per draudimo ar viešąsias sistemas. Paraleliai plėtojami pilotai su darbdaviais, ieškant būdų, kaip įrodymais grįstą pagalbą integruoti į darbo vietų gerovės priemones.

    Augant menopauzės rinkai, kurioje netrūksta papildų, gerovės produktų ir programėlių, „Cerebella“ siekia atsiskirti klinikiniu pagrįstumu. Komanda pabrėžia, kad tikslas nėra dar viena greita priemonė, o bandymas sumažinti dešimtmečiais susiformavusį moterų sveikatos tyrimų ir praktikos atotrūkį, ypač kognityvinių simptomų srityje.

  • Londono „Emerald“ pritraukė 1,66 mln. eurų: kaip prevencinės sveikatos platforma taikosi į 1 mln. narių

    Londono „Emerald“ pritraukė 1,66 mln. eurų: kaip prevencinės sveikatos platforma taikosi į 1 mln. narių

    Londone įsikūrusi prevencinės sveikatos priežiūros platforma „Emerald“ pritraukė papildomą 1,66 mln. eurų finansavimą, kurį sudaro dotacija ir rizikos kapitalo investicija. Po šio etapo bendras bendrovės pritrauktas kapitalas siekia apie 3,44 mln. eurų, o lėšos bus skirtos plėtrai ir produkto vystymui.

    Finansavime dalyvavo tiek esami, tiek nauji investuotojai, o dotaciją skyrė Jungtinės Karalystės inovacijų agentūra Innovate UK. Bendrovė nurodo, kad po naujo etapo įmonės vertė, palyginti su ankstesniu raundu, išaugo.

    „Matome didžiulę paklausą paprastiems sveikatos įrankiams, kurie neapsiriboja vien tyrimu. Žmonės nori suprasti, ką reiškia rezultatai, ir kokių veiksmų imtis ilgalaikei sveikatai gerinti, remiantis patikimų medicinos ekspertų gairėmis“, – sakė „Emerald“ bendraįkūrėjas ir vadovas Alexander Badalyan.

    „Prevencinis požiūris leidžia anksčiau pamatyti rizikas, padeda pasirinkti tinkamą kelią ir gali pagerinti ilgalaikius sveikatos rodiklius, tačiau tokio pokyčio sveikatos sistema viena neįgyvendins. Reikia inovacijų, kurios pasiektų plačią auditoriją“, – teigė jis.

    „Emerald“ įkurta 2024 metais ir siūlo modelį, kuriame klinikiniai laboratoriniai tyrimai sujungiami su skaitmenine platforma. Joje vienoje vietoje pateikiami tyrimų rezultatai, dėvimųjų įrenginių duomenys ir sveikatos istorija, kad būtų lengviau stebėti pokyčius ir identifikuoti rizikas.

    Bendrovė akcentuoja, kad tradiciniai profilaktiniai patikrinimai fiksuoja vieną momentą, o nuoseklus duomenų kaupimas leidžia matyti tendencijas. Platforma siekia susieti išsamius tyrimus su ankstesniais rezultatais ir gyvenimo būdo informacija, kad vartotojas gautų aiškesnius prioritetus ir rekomendacijas.

    Įmonė nurodo, kad kiekvienam nariui priskiriamas šeimos gydytojas, galintis nustatyti diagnozę, skirti gydymą ir, jei reikia, atlikti siuntimus į privačią ar NHS sistemą. „Emerald“ taip pat pabrėžia, kad yra įkurta klinicistų ir registruota Care Quality Commission, o jos sprendimas įvardijamas kaip Jungtinėje Karalystėje autorizuotas UKCA I klasės medicinos prietaisas, prižiūrimas MHRA.

    Nuo 2026 metų pradžios „Emerald“ skelbia dešimteriopai išauginusi narių bazę ir atlikusi daugiau nei 100 000 laboratorinių tyrimų, įskaitant pakartotinius patikrinimus. Bendrovė teigia, kad sukaupti duomenys rodo gerėjančius kai kuriuos rodiklius, tačiau pabrėžia, jog individualūs rezultatai priklauso nuo žmogaus būklės, rizikos veiksnių ir laikymosi rekomendacijų.

    Per pastaruosius 12 mėnesių bendrovė taip pat plėtė partnerystes darbuotojų naudų, finansinių technologijų ir sporto bei sveikatingumo srityse, įskaitant „Pluxee“, „Epassi“ ir „Yonder“. Tokios partnerystės leidžia darbdaviams integruoti platformą į esamą naudų paketą, kas pastaraisiais metais tampa vis svarbesne sveikatos prevencijos paslaugų augimo kryptimi.

    „Ankstyvų sveikatos įžvalgų susiejimas su tinkama pagalba yra svarbi inovacijų galimybė Jungtinėje Karalystėje. Šiuo apdovanojimu remiame „Emerald“ DI sprendimų vystymą, kad klinicistai galėtų teikti labiau personalizuotą ir proaktyvią priežiūrą“, – sakė Innovate UK skaitmeninės sveikatos inovacijų vadovas Chris Sawyer.

    „Emerald“ planuoja papildomas lėšas nukreipti komercinei plėtrai ir klinikinių paslaugų stiprinimui. Įmonė kelia tikslą per artimiausius trejus metus pasiekti 1 000 000 narių, o Innovate UK dotacija bus naudojama DI taikymams ir bazinėms technologijoms toliau plėsti.

  • Paryžiaus „Implicity“ pritraukė 35 mln. eurų: DI širdies stebėsena siejama su 26 proc. mažesniu mirtingumu

    Paryžiuje įsikūręs širdies pacientų nuotolinio stebėjimo startuolis „Implicity“ pranešė pritraukęs 35 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta tarptautinei plėtrai ir DI sprendimų tobulinimui. Bendrovė teigia, kad jos platformos naudojimas klinikinėje praktikoje siejamas su 26 proc. mažesniu mirtingumu ir 4 proc. mažesniu hospitalizacijų skaičiumi.

    Investicijų etapui vadovavo Europos technologijų augimo kapitalo fondas IRIS, prisijungė „Five Arrows“, alternatyvaus turto valdytojas, priklausantis „Rothschild & Co“ grupei. Pasak „Implicity“, naujas finansavimas leis sparčiau didinti komandos pajėgumus, stiprinti produktą ir plėsti veiklą už Europos ribų, pirmiausia Jungtinėse Valstijose.

    Kas yra „Implicity“?

    „Implicity“ įkurta 2016 metais ir kuria skaitmeninę medicinos technologijų platformą, kuri centralizuoja bei analizuoja kardiologinių pacientų duomenis. Pagrindinis tikslas – padėti gydymo įstaigoms efektyviau valdyti nuotolinį pacientų stebėjimą, kai informacija ateina iš širdies implantų ir kitų stebėsenos šaltinių.

    Bendrovė pabrėžia, kad šiuolaikinėje kardiologijoje nuotolinis stebėjimas daugelyje situacijų tampa priežiūros standartu, tačiau kartu smarkiai didina duomenų srautus. Dėl to medicinos personalui vis daugiau laiko tenka skirti perspėjimų rūšiavimui, darbui skirtingose sistemose ir administracinėms užduotims, o ne tiesioginei paciento priežiūrai.

    Ką keičia DI nuotolinėje stebėsenoje?

    „Implicity“ sprendimas pristatomas kaip universali platforma, kuri sujungia, suvienodina ir analizuoja duomenis nepriklausomai nuo įrenginio gamintojo. Tai ypač svarbu didelėms ligoninių sistemoms, kuriose naudojami skirtingų tiekėjų medicinos prietaisai ir informacinės sistemos.

    Bendrovės teigimu, DI padeda atskirti svarbiausius signalus nuo triukšmo, o tai gali sumažinti vėluojančių reakcijų riziką ir kartu sumažinti komandų apkrovą. Nors tokie rezultatai priklauso nuo klinikinio pritaikymo ir organizacinių procesų, sveikatos sistemos vis dažniau investuoja į programinę įrangą, kuri mažina administracinį krūvį ir pagreitina sprendimų priėmimą.

    „Netapau gydytoju tam, kad valdyčiau duomenis, tapau juo tam, kad gydyčiau pacientus“, – sakė gydytojas aritmologas, „Implicity“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Arnaud Rosier.

    Plėtra JAV ir nauji algoritmai

    „Implicity“ nurodo, kad didžiausias dėmesys artimiausiu metu bus skiriamas veiklos mastelio didinimui JAV, kur bendrovė veikia nuo 2022 metų. Investicijos taip pat bus nukreiptos į naujos kartos širdies nepakankamumo prognozavimo algoritmus, kurie turėtų geriau padėti komandoms prižiūrėti nuotoliniu būdu stebimus pacientus.

    Pasak bendrovės, jos platforma kasdien naudojama daugiau nei 250 medicinos centruose, o stebimų pacientų skaičius viršija 120 000. Prancūzijoje sprendimas diegiamas dideliuose viešųjų ligoninių tinkluose, o vienoje iš klinikų minimas atvejis, kai nuotoliniu būdu stebimų pacientų apimtis išaugo nuo 250 iki 5 000, reikšmingai padidinant stebėsenos komandos našumą.

    „Implicity įrodė, kad gali tapti patikimu partneriu sudėtingoms sveikatos sistemoms, nes tiesiogiai sprendžia administracinę ir operacinę krizę, su kuria susiduria ligoninių komandos“, – sakė IRIS atstovas Nicolas Herschtel.

    Skaitmeninės sveikatos ir medicinos technologijų rinkoje toks finansavimas atspindi platesnę tendenciją: investuotojai ieško sprendimų, kurie turi ne tik technologinį pagrindą, bet ir aiškų klinikinį pritaikomumą bei atitiktį reguliavimui. „Implicity“ atveju pagrindinė vertė įvardijama kaip galimybė sujungti fragmentuotą nuotolinės stebėsenos ekosistemą į vieną darbo aplinką, kurioje duomenys greičiau virsta konkrečiais veiksmais.

  • Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    Portugalijos „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų: nuotolinis pacientų stebėjimas plečiamas Europoje

    6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos skaitmeninės sveikatos bendrovė „Hope Care“ pritraukė 6 mln. eurų A serijos investiciją, kuri bus skirta nuotolinio pacientų stebėjimo ir telemedicinos sprendimų plėtrai Europoje. Įmonė kuria reguliuojamą technologijų platformą, pritaikytą darbui su viešosiomis sveikatos sistemomis.

    Investicijų raundui vadovavo „Iberis Capital“, prisidėjo „Vieira de Matos – VDM Capital, S.A.“ ir esamas akcininkas „Buenavista Equity Partners“. „Hope Care“ tikslas – spartinti diegimus naujose rinkose ir stiprinti komercinius bei operacinius pajėgumus.

    Platforma jungia duomenis ir klinikinius procesus

    Įkurta 2012 metais, „Hope Care“ vysto platformą „OpMA“, kuri skirta centralizuotiems nuotolinės priežiūros ir telemedicinos centrams. Bendrovės teigimu, sprendimas vienoje aplinkoje sujungia medicinos prietaisų duomenis, pacientų pateikiamus savijautos rodiklius ir klinikinius darbo procesus.

    Toks modelis leidžia sveikatos priežiūros organizacijoms kurti ir plėsti skaitmenines priežiūros programas, ypač valdant lėtines ligas. Praktikoje tai reiškia ankstesnį būklės pablogėjimo atpažinimą ir galimybę įsikišti dar iki skubios pagalbos ar hospitalizacijos.

    Diegimai keliuose regionuose ir nauji planai

    Šiuo metu „Hope Care“ nuotolinio stebėjimo programas vykdo Portugalijoje ir Prancūzijoje, taip pat įgyvendina projektą Šveicarijoje. Prancūzijoje sprendimas taikomas ir viešajame sektoriuje, įskaitant regionines sveikatos struktūras.

    Vokietijoje bendrovė įsteigė „Hope Care GmbH“, kurios būstinė įsikūrė Erlangene, Medical Valley ekosistemoje. Pirmasis diegimas Vokietijoje, bendrovės duomenimis, numatytas 2026 metų spalį.

    Rumunijoje įmonė rengia naują projektą ir planuoja steigti vietinį padalinį, o parengiamuosius darbus ketina pradėti iki 2026 metų rugsėjo pabaigos. Tokia geografija rodo kryptingą siekį įsitvirtinti tiek didžiosiose, tiek augančiose Europos sveikatos technologijų rinkose.

    Rezultatai: mažiau hospitalizacijų ir skubios pagalbos

    „Hope Care“ teigia, kad Portugalijoje jos technologija naudojama 15 vietinių sveikatos vienetų, apimančių apie 45 proc. visų nacionalinei sveikatos sistemai registruotų vartotojų. Sprendimai taikomi ir Madeiros bei Azorų regioninėse sveikatos tarnybose, taip pat privačiuose sveikatos priežiūros tinkluose, socialinės globos organizacijose ir savivaldybėse.

    Bendrovė pateikia ir klinikinio bei ekonominio poveikio pavyzdį: per 12 mėnesių analizuojant 43 žmonių, sergančių lėtine obstrukcine plaučių liga, programą, hospitalizacijos dienų skaičius sumažėjo 76 proc., o skubios pagalbos apsilankymų – 74 proc. Skaičiuojama, kad tai sudarė apie 4 811 eurų metinių sutaupymų vienam pacientui.

    „Ši A serijos investicija žymi naują „Hope Care“ etapą. Po daugiau nei dešimtmečio darbo su sveikatos priežiūros institucijomis sukūrėme reguliuojamą platformą, kuri duoda išmatuojamus rezultatus pacientams, specialistams ir sistemoms“, – sakė „Hope Care“ įkūrėjas ir vadovas José Paulo Carvalho.

    „Europoje sveikatos sistemos patiria vis didesnį lėtinių ligų spaudimą ir dažnai reaguoja į krizes, o ne jų išvengia. „Hope Care“ išsiskiria tuo, kad derina klinikinius įrodymus ir reguliacinį brandumą, leidžiantį sprendimus diegti viešajame sektoriuje mastu“, – sakė „Iberis Capital“ partneris João Henriques.

    „Hope Care“ nurodo, kad 2026 metais įmonė augo, o pirmojo pusmečio pardavimai buvo 2,5 karto didesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 metais. Pasak bendrovės, naujas kapitalas turėtų padėti greičiau diegti nuotolinio pacientų stebėjimo programas pagrindinėse Europos rinkose.

  • Be popierių ir eilių: Ukrainos sveikatos ministerija atskleidė, ką galima sutvarkyti internetu

    Ukrainos sveikatos ministerija pranešė, kad vis daugiau paslaugų gyventojams galima gauti nuotoliniu būdu, be popierinių dokumentų ir apsilankymų eilėse. Pasak ministerijos, skaitmeniniai sprendimai jau tapo įprasta kasdienybės dalimi, o jų tikslas – sumažinti administracinę naštą pacientams ir gydymo įstaigoms.

    Ministerija primena, kad per pacientui skirtas elektronines paslaugas galima pasirinkti šeimos gydytoją ir pateikti deklaraciją internetu. Ten pat pacientas gali peržiūrėti galiojančią deklaraciją ir, prireikus, atnaujinti asmens duomenis.

    E. receptas ir vaistų kainos

    Dar viena plačiai taikoma galimybė – e. receptas, kuris tam tikrais atvejais gali būti išrašomas nuotoliniu būdu. Ministerija pabrėžia, kad toks sprendimas priklauso nuo paciento būklės ir gydytojo įvertinimo, todėl ne visada bus taikomas.

    Kartu skatinama aktyviau naudotis skaitmeniniais įrankiais vaistų kainoms palyginti. Ministerijos teigimu, pacientams suteikiama galimybė matyti pigesnes alternatyvas ir taip mažinti savo išlaidas, ypač kai vaistai perkami savo lėšomis.

    „Skaitmeniniai sprendimai leidžia žmogui greičiau gauti paslaugą ir kartu matyti aiškesnę informaciją, įskaitant vaistų kainas“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaška.

    E. nedarbingumas be pažymų

    Ministerija nurodo, kad laikino nedarbingumo išvada formuojama elektroninėje sveikatos sistemoje. Po to duomenys automatiškai perduodami institucijoms, kurios toliau suformuoja e. nedarbingumo pažymėjimą, jei asmuo yra apdraustas.

    Toks modelis, anot ministerijos, mažina klaidų ir dokumentų dubliavimo riziką, nes nebereikia popierinių pažymų, antspaudų ar parašų. Praktikoje tai reiškia greitesnį procesą pacientui ir mažiau administracinių veiksmų gydytojui.

    Gimus vaikui – mažiau biurokratijos

    Skaitmeninimas taikomas ir paslaugai, susijusiai su vaiko gimimu, kai medicininė gimimo išvada suvedama į elektroninę sistemą. Tėvams pateikiamas medicininės išvados numeris, o reikalingi duomenys tarp valstybinių informacinių sistemų perduodami automatiškai.

    Ministerija pabrėžia, kad tokie sprendimai padeda atsisakyti popierinių dokumentų, mažina eiles ir gyventojų vizitų skaičių į skirtingas įstaigas. Kartu akcentuojama, jog skaitmeninės paslaugos nekeičia medicininio sprendimo esmės – nuotoliniai veiksmai taikomi tik tada, kai tai saugu ir pagrįsta.

  • Startuolių savaitės judesiai Europoje: nauji startai, partnerystės ir plėtra, kurių verta nepraleisti

    Europos startuolių ekosistema kas savaitę pateikia dešimtis naujienų, tačiau dalis svarbių pranešimų pasimeta informacijos sraute. Šįkart dėmesys krypsta į produktų startus, plėtrą į naujas rinkas ir partnerystes, kurios rodo, kur juda technologijų verslai.

    Pastaraisiais metais ryškėja keli pasikartojantys motyvai: įmonės vis dažniau jungia tvarumo tikslus su aiškiai pamatuojama ekonomine nauda, o B2B sprendimai ieško spartesnio diegimo kelių per didelių partnerių tinklus. Kartu auga ir programėlių rinka, ypač finansų bei darbuotojų vidinės komunikacijos srityse.

    Nauji startai ir plėtra

    Austrijos klimato technologijų startuolis „ummadum“ pirmą kartą startavo Vokietijoje, pradėdamas projektą su S-Bahn Stuttgart. Jo esmė – skatinti darbuotojus rinktis aplinkai draugiškesnį keliavimą, o įmonėms ir miestams padėti mažinti anglies dioksido emisijas.

    Estijos bendrovė „Single.Earth“ pristatė naują biologinės įvairovės ir anglies kreditų standartą, paremtą moksline platforma. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kai įmonės siekia, kad tvarumo rodikliai būtų audituojami ir palyginami, o ne vien deklaruojami.

    Kitas Estijos startuolis „1oT“ paskelbė apie eSIM technologijos plėtrą daiktų interneto sektoriui. eSIM laikoma vienu iš būdų supaprastinti įrenginių prijungimą prie ryšio tinklų, mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo ir greičiau diegti sprendimus tarptautiniu mastu.

    Vokietijoje veiklą pradėjo skaitmeninis bankas jaunimui – „Ruuky GmbH“, orientuotas į 14–25 metų auditoriją. Tokie produktai paprastai konkuruoja ne tik kaina, bet ir patirtimi programėlėje, saugumo funkcijomis bei integracijomis, kurios jaunai auditorijai tampa baziniu lūkesčiu.

    Šveicarijos įmonė „Beekeeper“ pristatė paslaugą, leidžiančią įmonėms darbuotojų tinkle stiprinti rekomendacijų mechanizmą ir greičiau užpildyti laisvas pozicijas. Darbo rinkoje, kur talentų paieška brangsta, darbuotojų rekomendacijos vis dažniau tampa atskira, technologiškai valdoma atrankos kanalo dalimi.

    Programėlių rinkodaros kryptimi judanti „App Radar“ paskelbė apie įrankį, sujungiantį organinio ir mokamo pritraukimo duomenis „Google“ ir „Apple“ programėlių parduotuvėse. Toks sujungtas vaizdas padeda tiksliau matyti, kas iš tiesų didina augimą, kai reklama, paieška ir reitingai veikia kartu.

    Kriptovaliutų ir mokėjimų ekosistemos įmonė „Wirex“ išplėtė „Wirex Credit“ programą į papildomus regionus ir pridėjo naujų funkcijų. Rinkoje, kur reguliavimas griežtėja, o vartotojai jautrūs rizikai, įmonės vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o konkrečias naudojimo sąlygas ir prieinamumą pagal šalį.

    Sandoriai ir partnerystės

    Investicijų bendrovė „Elite Partners Capital“ įsigijo sandėlį centrinėje Nyderlandų dalyje – tai pirmas jos žingsnis į šalies logistikos segmentą. Logistika išlieka viena aktyviausių nekilnojamojo turto krypčių, nes e. prekybos ir tiekimo grandinių pertvarkos didina modernių sandėlių paklausą.

    Jungtinės Karalystės viešbučių grupė „Apex Hotels“ kartu su „Nonius“ pristatė naują programėlę lojalumui ir paslaugoms valdyti. Svetingumo sektoriuje skaitmeninės paslaugos vis dažniau vertinamos kaip būdas mažinti aptarnavimo kaštus ir gerinti svečio patirtį nuo registracijos iki papildomų paslaugų.

    Tvarumo matavimo platforma „FuturePlus“ paskelbė partnerystę su elektromobilių technologijų startuoliu „Diode“. Tokie susitarimai rodo, kad elektromobilių sprendimų rinka ieško ne vien įkrovimo infrastruktūros plėtros, bet ir paprastesnių įsigijimo bei naudojimo scenarijų verslui.

    Ortodonto paslaugų srityje „Impress“ ir JAV bendrovė „Uniform Teeth“ paskelbė apie susijungimą, siekdamos kurti didžiausią nematomos ortodontijos klinikų tinklą. Sveikatos paslaugų rinkoje tokie konsolidacijos žingsniai dažnai siejami su masto ekonomija, vienodais procesais ir technologijų diegimu visame tinkle.

    Femtech sektoriuje „FemTec Health“ įsigijo „Ava“ – tai dar vienas signalas, kad skaitmeninės sveikatos įmonės ieško augimo per įsigijimus. Skaitmeninė sveikata išlieka viena sparčiausiai besikeičiančių sričių, kur vartotojų pasitikėjimas ir klinikinis pagrįstumas tampa esminiais konkurencijos veiksniais.

    Lenkijoje B2B saulės energetikos sprendimų įmonė „PAGRA“ sudarė partnerystę su atsinaujinančios energetikos plėtros platforma „Galileo“. Dėl energijos kainų svyravimų verslas vis dažniau ieško ilgalaikių sprendimų, kurie mažina sąskaitas ir leidžia geriau planuoti kaštus.

    Kiti rodikliai ir tendencijos

    Užsakomo skalbimo paslauga „ihateironing“ pranešė pasiekusi 100 000 klientų ribą. Tokie skaičiai dažnai tampa svarbūs ne tik rinkodarai, bet ir investuotojams, vertinantiems produkto pritaikomumą bei pakartotinį naudojimą.

    Baltijos šalių e. prekybos apimtys auga, o prognozės rodo spartėjantį vartotojų perėjimą į skaitmeninius kanalus. Tai kuria papildomą impulsą logistikai, mokėjimų sprendimams ir klientų aptarnavimo automatizavimui, įskaitant DI taikymą.

    „Virgin StartUp“ tyrimas atkreipė dėmesį į emocinės paramos svarbą kuriant verslą: dauguma verslininkų jos ieško artimiausioje aplinkoje. Tai sutampa su pastarųjų metų kryptimi, kai įmonės vis dažniau kalba apie darbuotojų gerovę ir psichologinę sveikatą kaip apie produktyvumą bei išlaikymą lemiančius faktorius.

    Skaitmeninės psichikos sveikatos platforma „SilverCloud Health“ paskelbė peržengusi 1 000 000 vartotojų ribą ir nurodė 93 proc. pasitenkinimo rodiklį. Programėlių, susijusių su emocine gerove, augimą pastaruoju metu skatina ir darbdavių iniciatyvos, ir visuomenės poreikis lengviau prieinamoms paslaugoms.

    Darbo vietos tvarumo iniciatyvų tema išlieka aktuali: apklausos rodo, kad daliai darbuotojų gerovę didintų reguliarios savanorystės galimybės per darbdavį. Įmonės, kurios sugeba tvarumo tikslus paversti aiškiomis programomis, dažnai laimi konkurenciją dėl talentų ir reputacijos.

  • Prieš patikėdami medicininius duomenis DI, perskaitykite: rizikos, apie kurias nutyli programėlės

    Dirbtinis intelektas medicinoje žada revoliuciją: greitesnį radiologinių vaizdų vertinimą, tikslesnes rizikos prognozes ir pagalbą gydytojams renkantis gydymo taktiką. Tačiau pacientui svarbiausias klausimas paprastas: kas nutinka jūsų sveikatos duomenims, kai juos įkeliate į programėlę ar platformą?

    Medicininė informacija yra viena jautriausių duomenų kategorijų, nes joje atsispindi diagnozės, vartojami vaistai, tyrimų rezultatai, psichikos sveikatos detalės ar genetiniai požymiai. Tokie duomenys, patekę ne į tas rankas, gali sukelti realią žalą: nuo reputacijos praradimo iki diskriminacijos darbe ar draudimo paslaugose.

    Europos Sąjungoje asmens duomenų apsaugos standartą nustato BDAR, o sveikatos duomenims taikomi dar griežtesni reikalavimai. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos teikėjas turi aiškiai nurodyti, kokiu pagrindu tvarko duomenis, kiek laiko juos saugo, kam perduoda ir kaip užtikrina jūsų teises, įskaitant teisę gauti kopiją ar reikalauti ištrynimo.

    Vis dėlto vien teisės aktų paminėjimas privatumo politikoje nėra garantija. Naudotojui verta įvertinti, ar programėlė neprašo perteklinių leidimų, ar nenurodo miglotų formuluočių apie dalijimąsi duomenimis su „partneriais“, ar aiškiai apibrėžia, ar jūsų informacija gali būti naudojama mokymui, testavimui ar produkto tobulinimui.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Viena didžiausių grėsmių yra duomenų nutekėjimai. Sveikatos įrašai juodojoje rinkoje vertinami brangiai, nes juose daug identifikatorių ir istorinių detalių, kurias sunku „pakeisti“ kaip slaptažodį. Todėl svarbu, ar paslauga naudoja šifravimą, prieigos valdymą ir ar taiko griežtą prisijungimų apsaugą, pavyzdžiui, kelių veiksnių autentifikavimą.

    Kita problema yra algoritmų šališkumas ir klaidos. DI mokosi iš duomenų, o jei mokymo rinkiniai nepakankamai atspindi skirtingas amžiaus grupes, lytį ar etnines grupes, rezultatai gali būti netikslūs. Medicinoje tai ypač jautru, nes klaidingas rizikos įvertinimas ar neteisingai interpretuotas tyrimas gali paveikti sprendimus dėl gydymo.

    Trečias aspektas yra atsakomybė ir sprendimų skaidrumas. Daugelis DI sistemų veikia kaip sudėtingi modeliai, kurių išvadą pacientui ar net gydytojui būna sunku paaiškinti. Todėl praktikoje saugiausia, kai DI yra pagalbinė priemonė, o galutinį klinikinį sprendimą priima sveikatos priežiūros specialistas, įvertinęs visą kontekstą.

    Ką pasitikrinti prieš įkeliant duomenis?

    Prieš pateikdami tyrimų rezultatus ar diagnozių istoriją, įvertinkite, kas yra paslaugos teikėjas ir kur registruota įmonė. Patikima sveikatos technologijų paslauga paprastai aiškiai nurodo duomenų valdytoją, kontaktus, duomenų apsaugos pareigūną ir pateikia suprantamą, ne vien teisinėmis formuluotėmis paremtą privatumo paaiškinimą.

    Taip pat svarbu, ar galite lengvai ištrinti paskyrą ir duomenis, ar paslauga suteikia galimybę atsisiųsti savo informaciją, ir ar aiškiai aprašoma, kas nutinka atsarginėse kopijose. Jei sąlygos miglotos, o atsakymų apie saugumą nėra, rizika paprastai tenka ne tiek platformai, kiek pačiam pacientui.

    DI gali tapti realia pagalba sveikatos sistemoje ir pacientams, tačiau duomenų apsauga turi būti ne pažadas reklamoje, o praktika. Kuo jautresni duomenys, tuo svarbiau pasidomėti, kaip jie naudojami, saugomi ir ar jūs išlaikote kontrolę, net jei nuspręsite paslaugos atsisakyti.

  • „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino „Galaxy Ring 2“: žada svarbių naujovių, bet premjeros teks palaukti

    „Samsung“ patvirtino, kad kuria antros kartos išmanųjį žiedą „Galaxy Ring 2“. Apie tai viešai užsiminė bendrovės skaitmeninės sveikatos padalinio vadovas dr. Hon Pak, tačiau tiksli pristatymo data kol kas neatskleidžiama.

    Pirmoji „Galaxy Ring“ karta pasirodė 2024 metais, o tokio tipo dėvimi įrenginiai dažnai atnaujinami rečiau nei išmanieji telefonai. Dėl to ir antroji versija, panašu, nebus pristatyta artimiausiais mėnesiais, nors darbai jau vyksta.

    „Mes aktyviai dirbame ties kitu „Galaxy Ring“ žingsniu, tačiau dar per anksti kalbėti apie konkrečią pristatymo datą“, – sakė dr. Hon Pak.

    Vienas ryškiausių signalų – siekis pagerinti suderinamumą už „Android“ ekosistemos ribų. Tai reiškia, kad „Galaxy Ring 2“ teoriškai galėtų veikti ir su „iPhone“, nors kokios funkcijos būtų prieinamos, o kokios galėtų būti ribojamos, kol kas neaišku.

    Taip pat tikimasi geresnės baterijos, kuri leistų ilgiau naudotis įrenginiu be įkrovimo. Dabartinės kartos „Galaxy Ring“ didesnių dydžių versijos, priklausomai nuo naudojimo, gali siekti maždaug iki 7 dienų veikimo, todėl patobulinimai šioje srityje būtų vieni praktiškiausių.

    „Samsung“ atstovas leido suprasti, kad planuojamos ir naujos sveikatos stebėsenos funkcijos, tačiau detalių kol kas nepateikta. Dėvimosios elektronikos rinkoje pastaraisiais metais ryškėja kryptis į tikslesnį miego, aktyvumo, širdies ritmo ir atsistatymo rodiklių vertinimą, todėl logiška, kad DI sprendimai šiame segmente tik stiprės.

    Remiantis viešojoje erdvėje minimomis prognozėmis, „Galaxy Ring 2“ realistiškiau tikėtis pirmoje 2027 metų pusėje, tai yra maždaug po trejų metų nuo pirmtako. Taip pat minimas didesnis dėmesys dėvėjimo patogumui, kas žiedų kategorijoje yra esminis kriterijus kasdieniam naudojimui.

    Kol kas nėra ženklų, kad naujasis žiedas būtų pristatytas artimiausioje „Samsung“ vasaros „Unpacked“ konferencijoje, kurioje paprastai dominuoja lankstomi telefonai ir nauji laikrodžiai. Kaina taip pat nežinoma, tačiau ankstesnės kartos startas Europoje leidžia manyti, kad antros kartos modelis greičiausiai išliks premium segmente.

  • „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    „Lucis“ pritraukė apie 18 mln. eurų: DI pagrįsta prevencinė sveikatos platforma plečiasi Europoje

    Prevencinės sveikatos platforma „Lucis“ pritraukė 20 mln. JAV dolerių vertės A serijos investiciją, kuri, pagal įprastą konvertavimą, sudaro apie 18 mln. eurų. Investicijai vadovavo „Singular“, prisidėjo „General Catalyst“, „Y Combinator“ ir keli privatūs investuotojai.

    Naujas finansavimo etapas įvyko praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio ankstyvosios stadijos raundo, kai bendrovė buvo pritraukusi 8 mln. JAV dolerių, tai yra apie 7 mln. eurų. Taip bendra pritrauktų lėšų suma pasiekė maždaug 25 mln. eurų.

    Kaip veikia „Lucis“ modelis

    „Lucis“ įkurta 2025 metais, o jos tikslas yra pateikti žmogui duomenimis paremtą, ilgalaikę sveikatos vaizdo analizę. Platforma analizuoja daugiau nei 110 kraujo biožymenų, apimančių medžiagų apykaitą, hormonus, širdies ir kraujagyslių riziką, uždegiminius rodiklius bei maistinių medžiagų lygį.

    Gauti rezultatai sujungiami su medicininiu kontekstu ir ilgalaikiais pokyčių duomenimis, o DI paremtas pagalbininkas pateikia personalizuotas įžvalgas. Rekomendacijos apima mitybą, papildų vartojimą, gyvenimo būdo korekcijas ir pakartotinius tyrimus.

    Svarbus platformos akcentas yra klinikinė priežiūra: rekomendacijos peržiūrimos gydytojų, kad vartotojas gautų ne tik skaičius, bet ir aiškų veiksmų planą. Bendrovės teigimu, taip siekiama priartinti prevenciją prie kasdienio įpročio, o ne palikti ją kaip retą patikrą.

    Ką rodo ankstyvi duomenys

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 10 000 vartotojų, o tarp tų, kurie atliko šešių mėnesių pakartotinius tyrimus, 75 proc. pagerino bent tris biožymenis nenaudodami vaistų. Taip pat daugiau nei 80 proc. pasirinko kartoti tyrimus, kas rodo ilgalaikį įsitraukimą.

    „Lucis“ pateikia ir kitą įžvalgą: pirminiame testavime net 99,9 proc. vartotojų turėjo bent vieną rodiklį, kuris nepateko į optimalius intervalus. Tai išryškina dažną prevencijos problemą, kai rizikos signalai lieka nepastebėti, kol neatsiranda simptomų.

    Plėtra ir partnerystės Europoje

    Šiuo metu „Lucis“ dirba apie 20 žmonių komanda, o klinikinę kryptį palaiko medicinos taryba ir daugiau nei 10 gydytojų tinklas. Bendrovė taip pat yra sudariusi partnerystes su laboratorijų grupėmis, tarp jų „Eurofins“ ir „Randox“.

    Pasak įmonės, iki 2026 metų pabaigos planuojama plėtra į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją, toliau investuojant į personalizaciją, ilgalaikę stebėseną ir klinikinį saugumą. Platesniame kontekste tai atspindi augantį susidomėjimą prevencine medicina, kai skaitmeniniai įrankiai padeda rizikas identifikuoti anksčiau ir nuosekliau stebėti pokyčius.

    „Mokslo jau pakanka, tačiau trūksta sistemos, kuri veiktų iki pasirodant simptomams“, – sakė „Lucis“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Maxime Berthelot.

    „Europos prevencinės sveikatos kategorijoje laimės platformos, kurios sujungs klinikinį patikimumą su DI masteliu“, – sakė „Singular“ vienas iš įkūrėjų Jeremy Uzan.