CP v2

Tag: Skaitmeninė tapatybė

  • Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Nuo 2025 metų spalio 1 dienos Lenkijoje studento statusą vis dažniau patvirtina ne plastikinė kortelė, o mobilus dokumentas programėlėje „mObywatel“. Skaitmeninė mLegitymacja pagal teisės aktus turi tokią pačią teisinę galią kaip tradicinė studento pažymėjimo versija.

    Svarbu, kad senieji fiziniai ir anksčiau išduoti skaitmeniniai pažymėjimai galioja iki juose nurodytos pabaigos datos. Aukštosios mokyklos naujas mLegitymacjas išduoda kaip atskirą mobilų dokumentą, todėl studentui ne visada būtina turėti ELS kortelę.

    mLegitymacja skirta patvirtinti studento statusą, tačiau ji nėra tapatybės dokumentas. Tapatybei patvirtinti „mObywatel“ aplinkoje naudojamas atskiras dokumentas mDowód.

    Patikra paprastai vyksta dviem būdais: vizualiai parodant dokumentą telefono ekrane arba kriptografiškai, naudojant QR kodą. Tikrintojai, turintys „mWeryfikator“, gali matyti vardą, pavardę, nuotrauką ir dokumento galiojimą.

    Mobilus pažymėjimas gali veikti ir be interneto ryšio, todėl jį galima parodyti net ir tada, kai nėra tinklo. Vis dėlto duomenų atnaujinimui bei QR kodo patikrai dažniausiai prireikia prisijungimo prie interneto.

    Nuolaidos: ką studentai iš tikrųjų gauna

    Didžiausia praktinė nauda studentams yra nuolaidos viešajam transportui ir paslaugoms, kurioms būtinas studento statuso įrodymas. Lenkijoje studentams iki 26 metų numatyta 51 proc. nuolaida kelionėms traukiniais šalies viduje.

    Miesto transporte taikomos taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir vežėjo, tačiau dažnai remiamasi 50 proc. nuolaida. Dėl to prieš perkant bilietą rekomenduojama pasitikrinti konkretaus miesto ar vežėjo nustatytą tvarką.

    Be valstybei priklausančių lengvatų, studentai dažnai gauna nuolaidas privačiame sektoriuje. Praktikoje jos taikomos kultūros renginiams, sporto objektams, taip pat kai kurioms maitinimo, knygynų ir skaitmeninių paslaugų pasiūloms, tačiau jų dydį nustato pačios įmonės.

    Kas turi teisę ir kada ji baigiasi

    Teisę į mLegitymacją turi studentai, studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisosiose magistrantūros studijose. Ministerstwo Cyfryzacji pabrėžia, kad podiplominės studijos ir doktorantūra nesuteikia studento statuso, todėl tokioms studijoms lengvatos netaikomos.

    Pagal Lenkijos teisės nuostatas aukštosios mokyklos nuo 2025 metų spalio 1 dienos privalo išduoti skaitmeninę pažymėjimo versiją visiems studentams, turintiems PESEL numerį. Asmenys be PESEL numerio arba prašantys tradicinės formos gali gauti ELS plastikinę kortelę.

    Pažymėjimo galiojimas priklauso nuo studijų statuso ir aukštosios mokyklos atliekamo pratęsimo pagal akademinių metų tvarką. Dokumentas netenka galios baigus studijas, išbraukus iš studentų sąrašų ar sustabdžius studento teises.

    Tuo pačiu palikta ir svarbi išimtis absolventams: baigę pirmosios pakopos studijas jie paprastai išsaugo pažymėjimo galiojimą ir su juo susijusias teises iki spalio 31 dienos tais metais, kai baigė studijas. Tai leidžia lengviau išlaikyti lengvatas pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, stojant į antrosios pakopos studijas.

  • „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    Darbuotojų patirties platformą kurianti bendrovė „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų investicijų, kurias skirs DI sprendimų plėtrai ir diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų. Finansavimo raunde dalyvavo esami investuotojai Notion Capital ir HV Capital, taip pat prisijungė Badeno-Viurtembergo plėtros bankas L-Bank bei verslo angelų ir institucinių investuotojų grupė.

    „Flip“ įkurta 2018 metais ir kuria skaitmeninę darbuotojų platformą gamybos, mažmeninės prekybos, logistikos, slaugos ir svetingumo sektoriams. Tai sritys, kuriose nemaža dalis darbuotojų kasdien neturi prieigos prie įmonės kompiuterio ar vidinio el. pašto, todėl tradiciniai biuro įrankiai jiems veikia prasčiau.

    Platformoje sujungiami vidinės komunikacijos kanalai, darbo procesai, skaitmeninė tapatybė ir DI įrankiai vienoje programėlėje. Bendrovė teigia, kad taip sprendžia vieną ryškiausių darbo rinkos skaitmenizacijos problemų: biuruose DI sprendimai diegiami greitai, o „be darbo stalo“ dirbantys žmonės dažnai lieka už borto dėl infrastruktūros ir prieigų trūkumo.

    „DI jau seniai tapo kasdienybe biure, tačiau prie konvejerio, parduotuvėse ar slaugos įstaigose jis dar tik skinasi kelią“, – sakė „Flip“ bendraįkūrėjas ir vadovas Benedikt Brand.

    Plėtros centre yra „Flip“ produktas Fusion, kuris padeda generuoti konkrečiai komandai ar padaliniui pritaikytas programėles pagal parduotuvės, pamainos ar veiklos proceso poreikius. Idėja paprasta: vietoj kelių atskirai perkamo ir ilgai diegiamo programinio sprendimo vienai užduočiai, įmonė gali greičiau sukurti tikslinę funkciją vienoje aplinkoje.

    Kitas svarbus elementas yra Frontline Identity funkcija, leidžianti darbuotojams naudotis įmonės sistemomis neturint korporatyvinio el. pašto. Tai sukuria tapatybės sluoksnį, per kurį paprasčiau valdyti prisijungimus, teises ir prieigą prie vidinių programų, o kartu atveria kelią DI įrankių naudojimui kasdieniuose procesuose.

    Bendrovės teigimu, šios dalys kartu sudaro bazę DI diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų: nuo patikimos skaitmeninės tapatybės iki DI agentų ir konkrečioms užduotims pritaikytų programėlių. Naujos lėšos bus naudojamos šiai infrastruktūrai toliau vystyti ir „Flip“ platformos plėtrai.

  • „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    „mObywatel“ ir „KOLEO“ sujungė jėgas: kelionė traukiniu – be papildomų dokumentų rodymo

    Lenkijos valstybinė programėlė „mObywatel“ plečia integracijas su kasdienėmis paslaugomis ir šįkart palengvina traukinių keleivių gyvenimą. Naujas sprendimas leidžia bilietų kontrolės metu greičiau patvirtinti tapatybę ir teisę į lengvatas, sumažinant papildomų veiksmų skaičių telefone.

    Pirmoji tokį sprendimą pritaikė vežėja Dolnoslezijos geležinkeliai, integruodama „mObywatel“ funkcijas į bilietų platformą „KOLEO“. Tai reiškia, kad keleiviai, bilietus įsigiję per „KOLEO“, kontrolės metu gali išvengti atskiro valdžios programėlės atidarymo vien tam, kad parodytų dokumentus ar lengvatas patvirtinančius įrašus.

    Praktiškai integracija veikia taip: bilietas ir informacija apie keleivį bei jam priklausančias nuolaidas tampa lengviau pasiekiama vienoje vietoje. Anksčiau kontrolės metu dažnai tekdavo pirmiausia parodyti bilietą, o po to dar kartą perjungti programėles, kad būtų pateiktas, pavyzdžiui, skaitmeninis šeimos ar studento dokumentas.

    „Anksčiau mokiniai ar studentai turėdavo rodyti pažymėjimą, o konduktorius privalėdavo įsitikinti, ar jis galioja. „mObywatel“ sutrumpina šį kelią, o dabar per „KOLEO“ matysime, kad konkrečiam keleiviui tikrai priklauso nuolaida“, – sakė Dolnoslezijos geležinkelių vadovas Damian Stawikowski.

    Pasak vežėjo, konduktoriai kas mėnesį patikrina daugiau nei 2 000 000 bilietų, o akademinių metų metu darbo apimtys dar labiau išauga. Skaitmeninė integracija turėtų sumažinti eiles ir trukdžius, taip pat standartizuoti nuolaidų tikrinimą, kai keleivių srautas didelis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę Europos skaitmenizacijos tendenciją, kai mobilios tapatybės ir skaitmeniniai dokumentai vis dažniau jungiami su transporto, bankų ir viešųjų paslaugų sistemomis. Keleiviams tai reiškia paprastesnę patirtį, o vežėjams – mažiau klaidų tikrinant dokumentus ir greitesnį aptarnavimą.

  • „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    „Lissi“ pritraukė 3,5 mln. eurų: spartins EUDI piniginės sprendimus ir skaitmeninę tapatybę Europoje

    Vokietijoje įsikūrusi „Lissi GmbH“, kuri kuria EUDI piniginės jungiamumo ir patikrinamų skaitmeninių įgaliojimų technologijas, užbaigė 3,5 mln. eurų investicijų raundą. Bendrovė skelbia, kad lėšos bus skirtos sparčiau diegti skaitmeninės tapatybės sprendimus Europos rinkoje.

    Investicijai vadovavo rizikos kapitalo fondas „Ventech“, taip pat prisidėjo BM H Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen ir esami investuotojai, tarp jų „main incubator“ (priklausantis „Commerzbank Group“) bei „Ninepointfive Ventures“. Bendrovės teigimu, naujas kapitalas turėtų pagreitinti tiek produkto plėtrą, tiek projektų įgyvendinimą su organizacijomis, kurioms svarbūs atitikties ir saugumo reikalavimai.

    „Lissi“ įkurta 2019 metais ir vysto programinę įrangą, leidžiančią organizacijoms integruoti EUDI pinigines ir patikrinamus skaitmeninius įgaliojimus į savo paslaugas. Pagrindiniai klientai, kaip nurodo bendrovė, yra finansų sektoriaus įmonės, kurioms ypač aktualūs patikimi tapatybės patvirtinimo procesai ir suderinamumas su eIDAS reglamentu.

    Didėjant poreikiui turėti patikimus, tarpusavyje suderinamus skaitmeninės tapatybės sprendimus, tokie tiekėjai kaip „Lissi“ tikisi augančios paklausos. Bendrovė akcentuoja, kad rinkos tempą stiprina ir artėjantys reguliaciniai pokyčiai, įskaitant ES kovos su pinigų plovimu sistemos stiprinimą, kurio praktinis taikymas numatomas 2027 metų liepą.

    Pasak „Lissi“, apie 90 proc. jos klientų bazės šiuo metu sudaro finansų sektorius: bankai, draudikai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir patikimumo paslaugų teikėjai. Tarp minimų klientų yra „itsme“ ir „Commerzbank“, o tai, bendrovės vertinimu, rodo, kad sprendimai pritaikyti didelių organizacijų informacinių technologijų aplinkoms.

    „Finansų institucijoms reikia sprendimų, kurie sklandžiai integruojasi į esamas informacinių technologijų aplinkas ir leidžia išlaikyti visišką klientų duomenų kontrolę“, – sakė „Lissi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Helge Michael.

    Bendrovės kuriamas „EUDI Wallet Connector Suite“ sprendimas skirtas suderinamumui tarp viešojo ir privataus sektoriaus EUDI piniginių visoje Europos Sąjungoje. „Lissi“ pozicionuoja save kaip nepriklausomą europinį technologijų tiekėją, galintį prisidėti prie bendros, suverenumą pabrėžiančios skaitmeninės tapatybės ekosistemos kūrimo.

    Gautos investicijos, kaip teigiama, bus nukreiptos į platformos ir produktų portfelio plėtrą. „Lissi“ tikisi, kad tai padės finansų įstaigoms lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių atitikties reikalavimų, o tapatybės piniginių infrastruktūra atvers ir naujus atvirojo finansavimo scenarijus, kuriuose svarbiausia tampa saugus ir patikimas vartotojo identifikavimas.

  • Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    JAV pristatytas QAIAx projektas žada tai, kas iki šiol skambėjo kaip mokslinė fantastika: sukurti žmogaus „skaitmeninį DNR“ profilį, kurį esą būtų galima perkelti į humanoidinius robotus ar holografinius avatarus. Idėja paprasta ir emocionaliai paveiki: artimieji galėtų bendrauti su mirusiojo skaitmenine versija, kuri atkartotų jo žinias, prisiminimus ir būdingus elgesio bruožus.

    Projektą viešai sieja organizacija Veterans First for America, o jo aprašymuose akcentuojama, kad tai kol kas yra vizija, kurią dar reikėtų nepriklausomai patikrinti. Mokslininkų bendruomenėje panašios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai, nes žmogaus sąmonė nėra vien duomenų rinkinys, kurį būtų galima patikimai nukopijuoti iš sensorių signalų ar pokalbių istorijos.

    Kaip turėtų veikti „skaitmeninis DNR“

    Pagal QAIAx koncepciją dalyvis naudotų specialų kostiumą su 40 jutiklių. Jie registruotų judesius, organizmo reakcijas, gyvybinius rodiklius ir kitus elgsenos požymius, kurie vėliau būtų panaudoti skaitmeniniam profiliui sudaryti.

    Kūrėjų teigimu, toks profilis galėtų būti įkūnytas humanoidiniame robote arba pateiktas kaip holografinė reprezentacija. Tačiau dabartinės DI sistemos, net ir labai pažangios, dažniausiai sukuria tik įtikinamą imitaciją, o ne žmogaus tapatybės tęstinumą, todėl „tikro proto perkėlimas“ lieka nepatvirtinta prielaida.

    300 mikromiestų ir 90 proc. automatizacijos

    QAIAx Clinical Trial apima ir gerokai platesnį planą nei skaitmeninių asmenybių kūrimas. Projekte minimas 300 decentralizuotų mikromiestų tinklas, kurį esą būtų galima kurti federalinėse ir karinėse teritorijose JAV bei pasirinktose užsienio vietose, o ilgainiui toks tinklas teoriškai galėtų aptarnauti iki 1 000 000 gyventojų.

    Siūlomas vadinamasis 90/10 hibridinės darbo jėgos modelis, kai apie 90 proc. kasdienių operacijų atliktų DI sistemos ir automatizuotos mašinos, o žmonėms tektų 10 proc. priežiūros ir sprendimų. Robotams būtų priskiriamos vandentvarkos, žemės ūkio, energetikos ir infrastruktūros priežiūros užduotys, o žmonės turėtų įsikišti ten, kur reikalinga patirtis, moralinis vertinimas ar specifinė kompetencija.

    Kaina, teisės ir privatumo dilemos

    Projekto aprašymuose minima ir komercinės licencijos idėja skaitmeniniams profiliams, siūlant juos „išlaikyti“ šimtmečius. Nurodomos kainos prasideda maždaug nuo 280 000 eurų už 100 metų laikotarpį ir siekia apie 930 000 eurų už 500 metų, tačiau tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl realaus techninio įgyvendinimo ir atsakomybės.

    Ne mažiau svarbūs ir teisiniai aspektai: kam priklausytų skaitmeninė tapatybė, kas valdytų duomenis po žmogaus mirties, kaip būtų užtikrintas sutikimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo. Kol kas QAIAx pateikiamas kaip ambicinga koncepcija, kuriai prireiktų ne tik technologinių proveržių, bet ir aiškios reguliavimo sistemos.

    Skelbiama, kad registracijos etapas turėtų prasidėti spalio mėnesį, o laukiančiųjų sąrašas veteranams atidarytas liepos mėnesį. Vis dėlto, kol nebus nepriklausomų tyrimų ir patikimų demonstracijų, pažadas apie amžiną gyvenimą kode išlieka daugiau rinkodaros šūkiu nei moksliškai pagrįstu planu.

  • Lenkijos PWPW apie grynųjų ateitį: jų poreikis augs, o krizėse tai svarbiausia atsarga

    Lenkijos vertybinių popierių spaustuvė PWPW teigia, kad artimiausiais metais grynųjų pinigų poreikis gali didėti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Institucijos atstovų vertinimu, grynieji išlieka svarbiausia atsarga situacijoms, kai sutrinka įprasti atsiskaitymo būdai.

    PWPW yra strateginės reikšmės organizacija, kuri gamina banknotus ir valstybinius dokumentus, o taip pat kuria skaitmeninės tapatybės ir elektroninio parašo sprendimus. Dėl tokio profilio jai taikomi ypač griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.

    Grynieji kaip atsarga krizei

    PWPW atstovai akcentuoja, kad grynųjų stiprybė yra paprasta: jie veikia net tada, kai neveikia skaitmeniniai kanalai. Karo, plataus masto elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių incidentų atveju mokėjimų infrastruktūra gali būti ribota, o grynieji leidžia išlaikyti bent minimalią ekonominę apyvartą.

    Institucija pabrėžia, kad skaitmeniniai mokėjimai ir toliau plėsis, tačiau tai nereiškia grynųjų pabaigos. Priešingai, didėjant rizikų suvokimui, gyventojai ir verslai linkę turėti fizinių pinigų nenumatytiems atvejams.

    Augantis dėmesys saugumui ir technologijoms

    Kadangi PWPW dirba su jautriomis sistemomis ir duomenimis, didelė dalis investicijų skiriama kibernetinei higienai ir infrastruktūros atsparumui. Tokiose organizacijose svarbu ne tik apsauga nuo įsilaužimų, bet ir veiklos tęstinumas, atsarginės procedūros bei darbuotojų mokymai.

    PWPW taip pat mini dirbtinio intelekto pritaikymą veikloje, tačiau pabrėžia, kad jis turi būti diegiamas atsargiai, laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų. Toks požiūris būdingas institucijoms, kurios vienu metu dirba ir su fiziniu saugumu, ir su skaitmeninėmis tapatybės sistemomis.

    Veikla už Lenkijos ribų

    PWPW pristato save kaip reikšmingą žaidėją Vidurio ir Rytų Europoje, o dalį sprendimų eksportuoja į kitas rinkas. Institucija yra gaminusi banknotus ir už Europos ribų, taip diversifikuodama veiklą ir stiprindama kompetencijas saugių dokumentų srityje.

    PWPW žinutė paprasta: skaitmenizacija auga, bet grynieji išlieka kritiškai svarbūs kaip atsarginis, nuo skaitmeninių sistemų nepriklausomas sprendimas. Todėl, jų vertinimu, grynųjų paklausa neturėtų trauktis taip greitai, kaip dažnai prognozuojama.

  • Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paskelbė naujausią programėlės „mObywatel“ atnaujinimą, kuris užbaigia iki birželio pabaigos žadėtų naujų funkcijų paketą. Į telefonus jau diegiama 4.85.0 versija, o daliai naudotojų naujovės gali pasirodyti ne iš karto, nes įjungimas vyksta palaipsniui.

    Ministerija anksčiau buvo nurodžiusi, kad per kelias savaites programėlė turėtų sulaukti keliolikos patobulinimų. Šiame atnaujinime įvardijamos keturios paskutinės planuotos naujovės, tačiau realus jų matomumas programėlėje gali priklausyti nuo įrenginio, operacinės sistemos ir to, kada funkcijos aktyvuojamos serverio pusėje.

    Primena apie sertifikatų atnaujinimą

    Kartu su atnaujinimu „mObywatel“ pastarosiomis dienomis daliai žmonių pradėjo siųsti pranešimus apie būtinybę atnaujinti dokumentų sertifikatus. Tokie įspėjimai ypač atkreipė dėmesį, nes Lenkijoje programėle naudojasi daugiau nei 12 000 000 gyventojų.

    Tai įprasta saugumo procedūra, kuri periodiškai atliekama tam, kad skaitmeniniai dokumentai išliktų patikimi ir tinkami naudojimui. Vartotojui paprastai pakanka atsidaryti „mObywatel“ ir prisijungti vienu iš siūlomų būdų, o sertifikatų atnaujinimas įvyksta automatiškai.

    Studentams taikoma išimtis

    Skaitmeninių dokumentų galiojimo palaikymas gali skirtis studentams, jei naudojama skaitmeninė studento pažyma. Nurodoma, kad norint išsaugoti jos galiojimą gali būti reikalingas QR kodas, kurį suteikia aukštosios mokyklos administracija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie mechanizmai yra įprasti skaitmeninės tapatybės sprendimuose, nes jie mažina piktnaudžiavimo riziką ir padeda užtikrinti, kad vartotojų duomenys būtų apsaugoti. Naudotojams patariama programėlę atnaujinti tik per oficialias programėlių parduotuves ir neignoruoti sistemos pranešimų apie prisijungimą ar sertifikatų atnaujinimą.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijoje sparčiai populiarėjanti programėlė „mObywatel“ netrukus turėtų sulaukti reikšmingo atnaujinimų paketo. Teisinį kelią naujoms funkcijoms atvėrė Ministrų tarybos priimtas nutarimas, kuris leidžia į programėlę įkelti papildomus dokumentus ir paleisti naujas paslaugas.

    Skaitmeninimo ministerijos pateikta informacija rodo, kad viena pagrindinių krypčių yra naujų dokumentų skaitmeninimas. Tarp planuojamų sprendimų minimi eDiplomai, profesiniai dokumentai ir kiti skaitmeniniai atitikmenys, kurie ilgainiui turėtų sumažinti poreikį nešiotis popierines pažymas.

    Pokyčiai numatyti ir vairuotojams. Planuojama, kad programėlėje atsiras daugiau su vairuotojo statusu susijusios informacijos, pavyzdžiui, duomenys apie bandomąjį laikotarpį ar galiojančius draudimus vairuoti, o tai turėtų palengvinti situacijų tikrinimą kasdienėse situacijose.

    Ministerija taip pat ruošia sprendimus, kurie artina programėlę prie universalaus skaitmeninių paslaugų vartų modelio. Tarp aptariamų idėjų yra skaitmeninis transporto dokumentų valdymas, kai dalis fizinių dokumentų taptų neprivalomi, o pasikeitimų, susijusių su transporto priemone, deklaravimas būtų paprastesnis.

    Dar viena naujovė – skaitmeninis palaikymas, kuris leistų patogiau rinkti parašus kandidatų sąrašams rinkimuose. Tokia funkcija galėtų sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti procesus, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo techninių ir saugumo reikalavimų, taikomų rinkimų procedūroms.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma ir registrų integracija, kad gyventojams būtų paprasčiau pasiekti duomenis iš skirtingų valstybinių registrų. Tarp minimų krypčių – patogesnis priėjimas prie duomenų, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir verslo veikla, nors daliai sprendimų prireiks daugiau laiko, kol jie bus įdiegti praktikoje.

    Skaitmeninės tapatybės ir dokumentų programėlės Europoje tampa bendra kryptimi: valstybės siekia, kad svarbiausios paslaugos būtų pasiekiamos telefone, bet kartu didina dėmesį duomenų apsaugai, tapatybės patvirtinimui ir sukčiavimo prevencijai. Todėl „mObywatel“ naujovės bus diegiamos palaipsniui, pirmiausia įvertinus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

  • mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    Lenkijos skaitmeninių paslaugų programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo 4.83.0 versija, kuriame atsirado nauja funkcija – KRS duomenų paslauga. Ji leidžia patogiau pasiekti informaciją, susijusią su Nacionaliniu teismų registru, kuriame kaupiami juridinių asmenų duomenys. Skaitmeninimo institucijos teigia, kad ši paslauga buvo ruošiama ne vieną mėnesį.

    Naujoji KRS duomenų paslauga anksčiau viešojoje erdvėje buvo minima kaip „Mano KRS“, o dabar integruota į „mObywatel“ kaip atskiras funkcionalumas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį ir paprastesnį oficialių su įmonėmis ir organizacijomis susijusių įrašų peržiūrėjimą vienoje vietoje. Tokie sprendimai vis dažniau laikomi svarbia viešojo sektoriaus skaitmenizacijos dalimi, nes mažina priklausomybę nuo popierinių procesų ir atskirų portalų.

    Atnaujinimas jau platinamas naudotojams, o naujos paslaugos veikimui reikalinga įdiegta naujausia programėlės versija. Skelbiama, kad atnaujinimo dydis siekia apie 300 megabaitų, todėl atsisiuntimui gali prireikti stabilaus ryšio ir pakankamai vietos telefone. Programėlė prieinama pagrindinėse mobiliųjų įrenginių platformose.

    „mObywatel“ pastaraisiais metais sparčiai augo: skelbiama, kad programėlę naudoja apie 12 milijonų žmonių, o per ją sugeneruota daugiau kaip 26 milijonai įvairių dokumentų. Tarp populiariausių veiksmų minimas PESEL numerio apsaugos įrankis, kuriuo, institucijų duomenimis, pasinaudota daugiau kaip 8 milijonus kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeninės tapatybės ir dokumentų sprendimai tampa kasdienybe, ypač kai jie padeda mažinti sukčiavimo rizikas.

    Skaitmeninimo institucijos taip pat praneša, kad iki birželio pabaigos programėlėje turėtų atsirasti dar 11 naujovių, nors visų jų detalių kol kas neatskleidžia. Tarp viešai minimų krypčių – papildomi pažymėjimai ir dokumentai, įskaitant vietos savivaldos iniciatyvas, pavyzdžiui, gyventojo korteles, jei savivaldybės yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. Taip pat minima, kad rengiami profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir akademiniai pažymėjimai, kurie galėtų papildyti skaitmeninių dokumentų krepšelį.

    Ekspertai pabrėžia, kad plečiant tokias platformas svarbiausia užtikrinti duomenų saugą, aiškų duomenų šaltinių atsekamumą ir patikimą naudotojo identifikavimą. Augant funkcijų skaičiui, didėja ir lūkesčiai dėl stabilumo, nes didelė vartotojų bazė reiškia, kad net trumpalaikiai sutrikimai gali paliesti milijonus žmonių. Dėl to valstybinių programėlių plėtra paprastai derinama su nuolatiniu saugumo testavimu ir infrastruktūros stiprinimu.