CP v2

Tag: Skaitmeninė tapatybė

  • Lenkijos PWPW apie grynųjų ateitį: jų poreikis augs, o krizėse tai svarbiausia atsarga

    Lenkijos vertybinių popierių spaustuvė PWPW teigia, kad artimiausiais metais grynųjų pinigų poreikis gali didėti ne tik Lenkijoje, bet ir kitose Europos šalyse. Institucijos atstovų vertinimu, grynieji išlieka svarbiausia atsarga situacijoms, kai sutrinka įprasti atsiskaitymo būdai.

    PWPW yra strateginės reikšmės organizacija, kuri gamina banknotus ir valstybinius dokumentus, o taip pat kuria skaitmeninės tapatybės ir elektroninio parašo sprendimus. Dėl tokio profilio jai taikomi ypač griežti kibernetinio saugumo reikalavimai.

    Grynieji kaip atsarga krizei

    PWPW atstovai akcentuoja, kad grynųjų stiprybė yra paprasta: jie veikia net tada, kai neveikia skaitmeniniai kanalai. Karo, plataus masto elektros tiekimo sutrikimų ar kibernetinių incidentų atveju mokėjimų infrastruktūra gali būti ribota, o grynieji leidžia išlaikyti bent minimalią ekonominę apyvartą.

    Institucija pabrėžia, kad skaitmeniniai mokėjimai ir toliau plėsis, tačiau tai nereiškia grynųjų pabaigos. Priešingai, didėjant rizikų suvokimui, gyventojai ir verslai linkę turėti fizinių pinigų nenumatytiems atvejams.

    Augantis dėmesys saugumui ir technologijoms

    Kadangi PWPW dirba su jautriomis sistemomis ir duomenimis, didelė dalis investicijų skiriama kibernetinei higienai ir infrastruktūros atsparumui. Tokiose organizacijose svarbu ne tik apsauga nuo įsilaužimų, bet ir veiklos tęstinumas, atsarginės procedūros bei darbuotojų mokymai.

    PWPW taip pat mini dirbtinio intelekto pritaikymą veikloje, tačiau pabrėžia, kad jis turi būti diegiamas atsargiai, laikantis saugumo ir atitikties reikalavimų. Toks požiūris būdingas institucijoms, kurios vienu metu dirba ir su fiziniu saugumu, ir su skaitmeninėmis tapatybės sistemomis.

    Veikla už Lenkijos ribų

    PWPW pristato save kaip reikšmingą žaidėją Vidurio ir Rytų Europoje, o dalį sprendimų eksportuoja į kitas rinkas. Institucija yra gaminusi banknotus ir už Europos ribų, taip diversifikuodama veiklą ir stiprindama kompetencijas saugių dokumentų srityje.

    PWPW žinutė paprasta: skaitmenizacija auga, bet grynieji išlieka kritiškai svarbūs kaip atsarginis, nuo skaitmeninių sistemų nepriklausomas sprendimas. Todėl, jų vertinimu, grynųjų paklausa neturėtų trauktis taip greitai, kaip dažnai prognozuojama.

  • Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkai atnaujino „mObywatel“: 4 naujovės ir svarbus perspėjimas milijonams naudotojų

    Lenkijos Skaitmenizacijos ministerija paskelbė naujausią programėlės „mObywatel“ atnaujinimą, kuris užbaigia iki birželio pabaigos žadėtų naujų funkcijų paketą. Į telefonus jau diegiama 4.85.0 versija, o daliai naudotojų naujovės gali pasirodyti ne iš karto, nes įjungimas vyksta palaipsniui.

    Ministerija anksčiau buvo nurodžiusi, kad per kelias savaites programėlė turėtų sulaukti keliolikos patobulinimų. Šiame atnaujinime įvardijamos keturios paskutinės planuotos naujovės, tačiau realus jų matomumas programėlėje gali priklausyti nuo įrenginio, operacinės sistemos ir to, kada funkcijos aktyvuojamos serverio pusėje.

    Primena apie sertifikatų atnaujinimą

    Kartu su atnaujinimu „mObywatel“ pastarosiomis dienomis daliai žmonių pradėjo siųsti pranešimus apie būtinybę atnaujinti dokumentų sertifikatus. Tokie įspėjimai ypač atkreipė dėmesį, nes Lenkijoje programėle naudojasi daugiau nei 12 000 000 gyventojų.

    Tai įprasta saugumo procedūra, kuri periodiškai atliekama tam, kad skaitmeniniai dokumentai išliktų patikimi ir tinkami naudojimui. Vartotojui paprastai pakanka atsidaryti „mObywatel“ ir prisijungti vienu iš siūlomų būdų, o sertifikatų atnaujinimas įvyksta automatiškai.

    Studentams taikoma išimtis

    Skaitmeninių dokumentų galiojimo palaikymas gali skirtis studentams, jei naudojama skaitmeninė studento pažyma. Nurodoma, kad norint išsaugoti jos galiojimą gali būti reikalingas QR kodas, kurį suteikia aukštosios mokyklos administracija.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokie mechanizmai yra įprasti skaitmeninės tapatybės sprendimuose, nes jie mažina piktnaudžiavimo riziką ir padeda užtikrinti, kad vartotojų duomenys būtų apsaugoti. Naudotojams patariama programėlę atnaujinti tik per oficialias programėlių parduotuves ir neignoruoti sistemos pranešimų apie prisijungimą ar sertifikatų atnaujinimą.

  • Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Cate Blanchett pristato nemokamą įrankį: menininkai galės valdyti savo tapatybę DI eroje

    Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.

    Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.

    Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.

    Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė

    Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.

    Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.

    „Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.

    Ar tai veiks be įstatymo?

    Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.

    Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.

    Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.

  • Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijos mObywatel programėlė gaus naujas funkcijas: nuo eDiplomų iki e. parašų rinkimo

    Lenkijoje sparčiai populiarėjanti programėlė „mObywatel“ netrukus turėtų sulaukti reikšmingo atnaujinimų paketo. Teisinį kelią naujoms funkcijoms atvėrė Ministrų tarybos priimtas nutarimas, kuris leidžia į programėlę įkelti papildomus dokumentus ir paleisti naujas paslaugas.

    Skaitmeninimo ministerijos pateikta informacija rodo, kad viena pagrindinių krypčių yra naujų dokumentų skaitmeninimas. Tarp planuojamų sprendimų minimi eDiplomai, profesiniai dokumentai ir kiti skaitmeniniai atitikmenys, kurie ilgainiui turėtų sumažinti poreikį nešiotis popierines pažymas.

    Pokyčiai numatyti ir vairuotojams. Planuojama, kad programėlėje atsiras daugiau su vairuotojo statusu susijusios informacijos, pavyzdžiui, duomenys apie bandomąjį laikotarpį ar galiojančius draudimus vairuoti, o tai turėtų palengvinti situacijų tikrinimą kasdienėse situacijose.

    Ministerija taip pat ruošia sprendimus, kurie artina programėlę prie universalaus skaitmeninių paslaugų vartų modelio. Tarp aptariamų idėjų yra skaitmeninis transporto dokumentų valdymas, kai dalis fizinių dokumentų taptų neprivalomi, o pasikeitimų, susijusių su transporto priemone, deklaravimas būtų paprastesnis.

    Dar viena naujovė – skaitmeninis palaikymas, kuris leistų patogiau rinkti parašus kandidatų sąrašams rinkimuose. Tokia funkcija galėtų sumažinti administracinę naštą ir sutrumpinti procesus, tačiau jos įgyvendinimas priklausys nuo techninių ir saugumo reikalavimų, taikomų rinkimų procedūroms.

    Ilgesnėje perspektyvoje numatoma ir registrų integracija, kad gyventojams būtų paprasčiau pasiekti duomenis iš skirtingų valstybinių registrų. Tarp minimų krypčių – patogesnis priėjimas prie duomenų, susijusių su nekilnojamuoju turtu ir verslo veikla, nors daliai sprendimų prireiks daugiau laiko, kol jie bus įdiegti praktikoje.

    Skaitmeninės tapatybės ir dokumentų programėlės Europoje tampa bendra kryptimi: valstybės siekia, kad svarbiausios paslaugos būtų pasiekiamos telefone, bet kartu didina dėmesį duomenų apsaugai, tapatybės patvirtinimui ir sukčiavimo prevencijai. Todėl „mObywatel“ naujovės bus diegiamos palaipsniui, pirmiausia įvertinus saugumo ir patikimumo reikalavimus.

  • mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    mObywatel gavo svarbų atnaujinimą: pridėta KRS duomenų paslauga, žadama dar 11 naujovių

    Lenkijos skaitmeninių paslaugų programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo 4.83.0 versija, kuriame atsirado nauja funkcija – KRS duomenų paslauga. Ji leidžia patogiau pasiekti informaciją, susijusią su Nacionaliniu teismų registru, kuriame kaupiami juridinių asmenų duomenys. Skaitmeninimo institucijos teigia, kad ši paslauga buvo ruošiama ne vieną mėnesį.

    Naujoji KRS duomenų paslauga anksčiau viešojoje erdvėje buvo minima kaip „Mano KRS“, o dabar integruota į „mObywatel“ kaip atskiras funkcionalumas. Praktikoje tai turėtų reikšti greitesnį ir paprastesnį oficialių su įmonėmis ir organizacijomis susijusių įrašų peržiūrėjimą vienoje vietoje. Tokie sprendimai vis dažniau laikomi svarbia viešojo sektoriaus skaitmenizacijos dalimi, nes mažina priklausomybę nuo popierinių procesų ir atskirų portalų.

    Atnaujinimas jau platinamas naudotojams, o naujos paslaugos veikimui reikalinga įdiegta naujausia programėlės versija. Skelbiama, kad atnaujinimo dydis siekia apie 300 megabaitų, todėl atsisiuntimui gali prireikti stabilaus ryšio ir pakankamai vietos telefone. Programėlė prieinama pagrindinėse mobiliųjų įrenginių platformose.

    „mObywatel“ pastaraisiais metais sparčiai augo: skelbiama, kad programėlę naudoja apie 12 milijonų žmonių, o per ją sugeneruota daugiau kaip 26 milijonai įvairių dokumentų. Tarp populiariausių veiksmų minimas PESEL numerio apsaugos įrankis, kuriuo, institucijų duomenimis, pasinaudota daugiau kaip 8 milijonus kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeninės tapatybės ir dokumentų sprendimai tampa kasdienybe, ypač kai jie padeda mažinti sukčiavimo rizikas.

    Skaitmeninimo institucijos taip pat praneša, kad iki birželio pabaigos programėlėje turėtų atsirasti dar 11 naujovių, nors visų jų detalių kol kas neatskleidžia. Tarp viešai minimų krypčių – papildomi pažymėjimai ir dokumentai, įskaitant vietos savivaldos iniciatyvas, pavyzdžiui, gyventojo korteles, jei savivaldybės yra sudariusios bendradarbiavimo susitarimus. Taip pat minima, kad rengiami profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai ir akademiniai pažymėjimai, kurie galėtų papildyti skaitmeninių dokumentų krepšelį.

    Ekspertai pabrėžia, kad plečiant tokias platformas svarbiausia užtikrinti duomenų saugą, aiškų duomenų šaltinių atsekamumą ir patikimą naudotojo identifikavimą. Augant funkcijų skaičiui, didėja ir lūkesčiai dėl stabilumo, nes didelė vartotojų bazė reiškia, kad net trumpalaikiai sutrikimai gali paliesti milijonus žmonių. Dėl to valstybinių programėlių plėtra paprastai derinama su nuolatiniu saugumo testavimu ir infrastruktūros stiprinimu.

  • „Samsung“ ištraukė slaptą kozirį kelionėms: „Samsung Wallet“ pasai telefone, bet yra kabliukas

    „Samsung“ ištraukė slaptą kozirį kelionėms: „Samsung Wallet“ pasai telefone, bet yra kabliukas

    „Samsung“ pranešė apie naują „Samsung Wallet“ funkciją, kuri leidžia telefone susikurti skaitmeninę tapatybę, paremtą JAV paso duomenimis. Ši naujovė artina „Samsung“ sprendimą prie to, ką JAV rinkoje jau kurį laiką siūlo „Apple Wallet“ ir „Google Wallet“.

    Sprendimas įgyvendinamas bendradarbiaujant su „CLEAR“ – JAV veikiančia tapatybės patikros bendrove. „Samsung“ teigimu, „Samsung ID with CLEAR“ yra skaitmeninė tapatybė, sukurta iš JAV paso informacijos ir patvirtinta per „CLEAR“ procesus.

    Kur tai veiks praktiškai?

    Pagrindinis pažadėtas privalumas keliautojams yra greitesnė tapatybės patikra. „Samsung“ nurodo, kad skaitmeninė tapatybė telefone galės būti naudojama daugiau nei 250 TSA patikros punktų, kai tapatybė patvirtinama priglaudimu arba nuskenuojant kodą.

    Be oro uostų, skaitmeninė tapatybė numatyta ir kai kuriose renginių erdvėse, kur reikalingas amžiaus ar tapatybės patvirtinimas. Tarp minimų vietų yra ir BMO stadionas Los Andžele, tačiau realus pritaikymas priklausys nuo konkrečių objektų taisyklių ir diegimo spartos.

    Koks yra kabliukas?

    Nors skaitmeninis pasas telefone skamba kaip pilnas fizinio dokumento pakaitalas, praktikoje jis kol kas skirtas tik pasirinktoms vidaus kelionių situacijoms. Tarptautiniams skrydžiams ir sienos kirtimui vis tiek reikės fizinio paso.

    Dar vienas svarbus niuansas yra tai, kad net ir tais atvejais, kai skaitmeninė tapatybė priimama, keliautojų vis tiek gali būti paprašyta pateikti fizinį dokumentą. Kitaip tariant, telefone esantis įrašas gali pagreitinti patikrą, bet ne visuomet garantuoja, kad galėsite apsieiti be paso.

    Ką tai signalizuoja rinkai?

    Tapatybės dokumentų perkėlimas į skaitmenines pinigines tampa kryptimi, kurią sparčiai stumia tiek technologijų bendrovės, tiek infrastruktūrą valdantys partneriai. Tokie sprendimai remiasi griežtesniu tapatybės patvirtinimu, biometriniais mechanizmais ir įrenginių saugumo architektūra, kad skaitmeniniai dokumentai būtų atsparūs klastojimui bei neteisėtam kopijavimui.

    Vis dėlto diegimas vyksta etapais, nes skirtingos institucijos ir patikros punktai turi nevienodą pasirengimą, o priėmimo taisyklės gali keistis. Todėl keliautojams svarbiausia iš anksto pasitikrinti, ar konkretus oro uostas ir patikros zona priima skaitmeninę tapatybę, ir kelionėje nepamiršti fizinio paso.

    „Samsung“ pabrėžia, kad tikslas yra leisti žmonėms kasdienėse situacijose patogiau patvirtinti tapatybę ir sumažinti poreikį nuolat traukti dokumentus. Tačiau bent jau artimiausiu metu tai labiau patogumo funkcija, o ne visiškas paso pakaitalas.

    „Samsung ID with CLEAR yra skaitmeninė tapatybė, paremta JAV paso informacija ir patvirtinta per CLEAR“, – teigė „Samsung“.

  • Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandai stabdo „Kyndryl“ sandorį dėl „Solvinity“: rizika DigiD sistemai ir skaitmeninei suverenitetui

    Nyderlandų vyriausybė nusprendė blokuoti JAV bendrovės „Kyndryl“ planuotą vietos IT tiekėjos „Solvinity“ įsigijimą. Sprendimas priimtas po nacionalinės investicijų patikros institucijos rekomendacijos, įvertinus galimą riziką viešajam interesui.

    „Solvinity“ yra vienas iš svarbių tiekėjų, susijusių su Nyderlandų skaitmeninės tapatybės sprendimais. Įmonės valdomos platformos paslaugos naudojamos „DigiD“ ekosistemoje, kuri gyventojams leidžia prisijungti prie viešųjų ir privačių e. paslaugų, įskaitant kontaktą su valdžios institucijomis.

    Kodėl sandoris sukėlė įtampą?

    „Kyndryl“ apie planus įsigyti „Solvinity“ buvo paskelbusi 2025 metų lapkritį, tačiau sandoris greitai tapo jautrus dėl kritinės skaitmeninės infrastruktūros kontrolės. Nyderlandų institucijos signalizavo, kad skaitmeninės tapatybės grandinėje esantys tiekėjai gali turėti reikšmės ne tik paslaugų kokybei, bet ir nacionaliniam saugumui.

    Valstybės sekretorė skaitmeninės ekonomikos klausimams Willemijn Aerdts laiške parlamentui nurodė, kad patikros institucija įžvelgė galimą riziką viešajam interesui. Vyriausybė pritarė rekomendacijai ir įsigijimą sustabdė.

    Europos kryptis: mažiau priklausomybės

    Šis atvejis išryškina platesnę tendenciją Europoje, kur vis dažniau keliamas klausimas, kiek kritinės skaitmeninės paslaugos turėtų priklausyti užsienio kapitalui. Skaitmeninė tapatybė, debesija ir duomenų infrastruktūra laikomi sritimis, kuriose sutrikimai ar netinkama kontrolė gali greitai paveikti milijonus vartotojų.

    Artėjant Europos Komisijos planuojamam skaitmeninės suvereniteto paketui, tokie sprendimai gali tapti dažnesni, ypač kai kalbama apie pagrindines valstybės skaitmenines paslaugas. Tikimasi, kad Europos iniciatyvos daugiau dėmesio skirs debesijos, puslaidininkių ir DI rizikų valdymui, tiekimo grandinių atsparumui bei strateginių technologijų kontrolei.

    „Kyndryl“ reakcija ir galimos pasekmės

    „Kyndryl“ pareiškė esanti labai nusivylusi sprendimu ir teigė, kad procesą užgožė politizavimas. Bendrovės vertinimu, sandoris būtų atnešęs aiškią naudą „Solvinity“ klientams ir Nyderlandų gyventojams.

    Praktiniu lygmeniu sprendimas gali paveikti „Kyndryl“ plėtros planus Europoje, įskaitant neseniai atidarytą biurą Briuselyje. Tuo pat metu jis siunčia signalą rinkai, kad kritinių skaitmeninių paslaugų tiekėjų įsigijimai Nyderlanduose bus vertinami griežtai, o viešojo intereso kriterijus gali nusverti komercinę logiką.

  • Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijos programėlė „mObywatel“ sprogo: jau 12 mln naudotojų ir dešimtys milijonų dokumentų

    Lenkijoje sparčiai populiarėja valdžios sukurta programėlė „mObywatel“: Skaitmeninimo ministerija pranešė, kad ją jau naudoja daugiau nei 12 mln žmonių. Tai naujas rekordas, rodantis, kaip greitai šalyje plečiasi skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimas.

    Ministerijos duomenimis, per maždaug 2,5 metų naudotojų skaičius iš esmės padvigubėjo. 2023 metų pabaigoje programėlę naudojo 5,7 mln gyventojų, o dabar peržengta 12 mln riba.

    „12 milijonų „mObywatel“ naudotojų yra ne tik technologinis laimėjimas, bet ir ženklas, kad skaitmeninė valstybė pelnė žmonių pasitikėjimą“, – sakė Lenkijos vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis.

    Per tą patį laikotarpį „mObywatel“ pasipildė 89 naujomis paslaugomis, dokumentais ir funkcijomis. Ministerija taip pat skelbia, kad iki birželio pabaigos planuojama pridėti dar 11 naujų sprendimų, taip plečiant kasdieniams reikalams skirtų įrankių spektrą.

    Viena ryškiausių tendencijų – dokumentų generavimas ir jų naudojimas telefone. Skelbiama, kad gyventojai programėlėje jau sugeneravo apie 26 mln dokumentų, o populiariausias iš jų yra skaitmeninis tapatybės dokumentas mDowód.

    Ministerijos pateikiama statistika rodo, kad mDowód buvo aktyvuotas apie 12 mln kartų, o skaitmeninis vairuotojo pažymėjimas mPrawo jazdy pasiekė apie 6,8 mln aktyvacijų. Paslauga, susijusi su transporto priemonėmis, aktyviai naudojama maždaug 4,5 mln žmonių.

    Šiuo metu programėlėje veikia 47 skirtingos paslaugos, o kai kurios jų tapo itin kasdienės. Pavyzdžiui, transporto priemonės istorijos peržiūra buvo atverta daugiau nei 10 mln kartų, o paslauga Zastrzeż PESEL, skirta apsaugai nuo tapatybės duomenų panaudojimo sukčiavimui, pasiekė daugiau nei 8 mln pasinaudojimų.

    Dar vienas ryškus rodiklis – informacija apie baudos taškus, kuri, kaip nurodoma, buvo peržiūrėta daugiau nei 31 mln kartų. Tokie skaičiai rodo, kad skaitmeniniai sprendimai imami vertinti ne kaip alternatyva, o kaip įprastas būdas greitai pasitikrinti svarbią informaciją.

    Lenkijos valdžia signalizuoja, kad plėtra nesustos: iki metų pabaigos numatoma pridėti daugiau dokumentų ir paslaugų. Be to, skelbiama, kad 2026 metų pabaigoje planuojama pradėti pilotinę integraciją su Europos Sąjungos sprendimais, kuri ilgainiui leistų patogiau naudotis paslaugomis ir už Lenkijos ribų.

    Ekspertai pastebi, kad tokios programėlės sėkmę dažniausiai lemia keli veiksniai: patogus prisijungimas, realiai kasdien naudojami dokumentai, aiškūs saugumo mechanizmai ir nuoseklus funkcijų plėtimas. Valstybių siekis skaitmeninti paslaugas taip pat glaudžiai susijęs su pastangomis mažinti administracinę naštą ir greitinti aptarnavimą.

  • Naujas „mObywatel“ triukas: aktyvacija su e. asmens tapatybės kortele – paprasčiau nebūna

    Naujas „mObywatel“ triukas: aktyvacija su e. asmens tapatybės kortele – paprasčiau nebūna

    Lenkijoje populiari programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo, kuris turėtų palengvinti pirmąjį prisijungimą ir tapatybės patvirtinimą. Skaitmeninimo ministerija pranešė, kad nuo šiol programėlę galima aktyvuoti ir pasitelkus e. asmens tapatybės kortelę su lustu.

    Iki šiol dažniausi aktyvavimo keliai buvo prisijungimas per patikimą elektroninės tapatybės sprendimą arba per banką. Nauja alternatyva skirta tiems, kurie nori tapatybę patvirtinti fiziškai turimu dokumentu, o ne internetiniais prisijungimais.

    Kam tinka naujas aktyvavimo būdas?

    Aktyvavimas su e. asmens tapatybės kortele įmanomas tik tuomet, jei dokumentas turi elektroninį lustą. Ministerija primena, kad Lenkijoje tokį sluoksnį turi asmens tapatybės kortelės, išduotos nuo 2019 metų kovo 4 dienos.

    Taip pat būtinas telefonas su NFC funkcija, nes būtent ji leidžia įrenginiui nuskaityti dokumento lustą. Be to, prireiks šešiaženklio CAN numerio ir keturženklio PIN, kad tapatybė būtų patvirtinta saugiai.

    Kaip vyksta aktyvacija žingsnis po žingsnio?

    Įjungus „mObywatel“ ir pasirinkus aktyvavimą su e. asmens tapatybės kortele, programėlė paprašys suvesti CAN numerį ir PIN. CAN numeris paprastai pateikiamas dokumento priekinėje pusėje, apatiniame dešiniajame kampe.

    Tuomet reikės pridėti kortelę prie telefono NFC zonos ir palaukti, kol bus nuskaitytas luste esantis elektroninis sluoksnis. Sėkmingai patvirtinus tapatybę, programėlėje turėtų būti aktyvuotas skaitmeninis dokumentas ir galima pradėti naudotis paslaugomis.

    Saugumas ir dažniausios klaidos

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad aktyvuojant šiuo būdu PIN įvedimui suteikiamos tik trys bandymų galimybės. Tris kartus suklydus, programėlė užblokuos PIN įvedimo lauką, todėl prieš bandant verta įsitikinti, kad PIN įvestas teisingai.

    Toks apribojimas atitinka bendrą skaitmeninių tapatybės sprendimų praktiką, kai klaidų skaičius ribojamas siekiant apsaugoti vartotoją nuo bandymų neteisėtai atspėti kodus. Jei NFC ryšys neveikia, dažniausiai padeda įjungti NFC nustatymuose, nuimti storą telefono dėklą arba kortelę priglausti tiksliai prie NFC antenos vietos.

  • „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    „mObywatel“ atnaujinta: atsirado paieška ir galimybė pranešti apie spartaus interneto poreikį

    Lenkijos valdžios kuriama programėlė „mObywatel“ sulaukė naujo atnaujinimo 4.82.0, kuriame atsirado dvi praktiškos funkcijos. Pagrindinė naujovė – integruota paieška, leidžianti greičiau rasti dokumentus ir paslaugas pačioje programėlėje.

    Iki šiol naudotojams dažnai tekdavo naršyti per kelias skiltis, kol pavykdavo pasiekti reikiamą funkciją, todėl paieškos laukelis laikomas vienu svarbiausių naudojimo patogumo patobulinimų. Paieška veikia pagal raktinius žodžius, tad pakanka įvesti dokumento ar paslaugos pavadinimo dalį.

    Po paieškos juosta taip pat pateikiamos naujausios platformos funkcijos, sugrupuotos piktogramomis, kad naudotojai greičiau pamatytų, kas pasikeitė. Toks sprendimas dažnai taikomas skaitmeninių viešųjų paslaugų platformose, nes padeda mažinti informacinę sumaištį ir skatina naudotis naujomis galimybėmis.

    Antroji atnaujinimo naujovė – įrankis, skirtas pranešti apie spartaus interneto poreikį konkrečioje vietovėje. Programėlėje atsidarius atitinkamą paslaugą, galima pateikti užklausą, kuri vėliau perduodama ryšio operatoriams, o naudotojas mato, kurie teikėjai jo vietovėje siūlo paslaugas.

    Jei paaiškėja, kad šviesolaidžio ar kito plataus spektro sprendimo adresu nėra, užklausą vis tiek verta pateikti. Tokie signalai rinkoje dažnai naudojami planuojant tinklų plėtrą, nes sukaupta paklausa leidžia operatoriams ir viešajam sektoriui tiksliau nustatyti prioritetines teritorijas.

    „mObywatel“ pastaraisiais mėnesiais nuosekliai plečiamas: atnaujinimais didinamas dokumentų ir paslaugų spektras, gerinamas valdymas ir saugumas. Skaitmeninių tapatybės ir paslaugų sprendimų kryptis sutampa su Europos Sąjungos siekiu plėtoti skaitmeninės tapatybės ekosistemą, kad paslaugomis būtų patogiau naudotis ir už savo šalies ribų.

    Naujausia „mObywatel“ versija jau platinama programėlių parduotuvėse, o atnaujinimo diegimo laikas gali skirtis priklausomai nuo įrenginio ir sistemos. Naudotojams rekomenduojama atnaujinti programėlę, kad būtų pasiekiami visi patobulinimai ir naujausios saugumo pataisos.