Tag: Skaitmeninė tapatybė

  • „Fourthline“ susijungia su „Veridas“: taikosi į pasaulinę skaitmeninės tapatybės rinką

    „Fourthline“ susijungia su „Veridas“: taikosi į pasaulinę skaitmeninės tapatybės rinką

    Skaitmeninės tapatybės sprendimų teikėja „Veridas“ jungiasi su Europoje veikiančia tapatybės patikros ir atitikties bendrove „Fourthline“ – taip kuriama bendra platforma, skirta klientams Europoje ir Amerikoje.

    Augimo investicijų bendrovė „Ashgrove“ įsipareigojo „Fourthline“ skirti 40 mln. eurų, kad būtų užbaigtas susijungimas su „Veridas“. Bendra finansavimo struktūra siekia iki 65 mln. eurų.

    Pakete numatyta ir esamo „Fourthline“ akcininko „Finch Capital“ parama bei nauja nuosavo kapitalo investicija iš „Seaya Andromeda“. Šios lėšos turi padėti paspartinti bendrą plėtrą ir integraciją.

    Sandoris dar turi įveikti įprastas užbaigimo sąlygas, įskaitant reikiamus reguliuotojų patvirtinimus. Planuojama, kad susijungimas bus galutinai užbaigtas 2026 metų antrąjį pusmetį.

    Kas yra „Fourthline“ ir „Veridas“

    2017 metais Amsterdame įkurta „Fourthline“ kuria sprendimus, padedančius finansų įstaigoms išlaikyti nuoseklius atitikties standartus plečiantis į naujas rinkas. Tarp jos klientų minimi „Revolut“, N26, „Trade Republic“, „Qonto“, „Scalable Capital“, „Scalapay“, „Raisin“, „Rabobank“ ir „Bitpanda“.

    „Veridas“ taip pat įkurta 2017 metais – kaip bendra įmonė su BBVA. Bendrovė išaugo į tarptautinį tapatybės rinkos žaidėją: nurodoma, kad ji aptarnauja daugiau nei 350 klientų 25 šalyse, tarp jų bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų ir viešojo administravimo sektoriuose Europoje, Lotynų Amerikoje ir JAV.

    Ką duos susijungimas ir kam bus skiriamas finansavimas

    Įmonės teigia, kad susijungimas sujungs „Fourthline“ KYC ir AML atitikties procesų orkestravimą Šiaurės ir Vidurio Europoje su „Veridas“ tapatybės bei sukčiavimo prevencijos technologijomis ir stipresne pozicija Pietų Europoje, JAV ir Lotynų Amerikoje.

    Nurodoma, kad bendra įmonė veiks su vieninga integruota DI architektūra ir sieks užtikrinti visą kliento gyvavimo ciklą – nuo vartotojo identifikavimo iki nuolatinio autentifikavimo – didiesiems bankams, finansinių technologijų bendrovėms ir telekomunikacijų įmonėms abiejuose žemynuose.

    Gautas finansavimas planuojamas naudoti produkto inovacijoms spartinti, strateginiams susijungimams ir įsigijimams, skolų refinansavimui bei akcininkų struktūros pertvarkai, kuri numato dalinį likvidumą „Veridas“ akcininkams.

    Skelbiama, kad kartu abi bendrovės šiemet planuoja atlikti 115 mln. patikrų ir veikia daugiau nei 50 šalių.

    „Luke O’Shea“, „AshGrove“ vadovas, teigė, kad „Fourthline“ ir „Veridas“ yra tokio tipo misijai kritiškai svarbios B2B programinės įrangos įmonės, kurios atitinka investuotojo specializaciją.

    Jo teigimu, ši patirtis leido glaudžiai dirbti su „Finch Capital“ ir „Fourthline“ vadovų komanda, kad finansavimas būtų pritaikytas konkretiems įmonių poreikiams.

  • DI „tanatobotai“: technologija, kuri leidžia bendrauti su mirusiais ir kelia etikos klausimų

    DI „tanatobotai“: technologija, kuri leidžia bendrauti su mirusiais ir kelia etikos klausimų

    Ar įmanoma „pasikalbėti“ su artimu žmogumi po jo mirties? Tam kuriami vadinamieji tanatobotai (dar vadinami griefbot ar deadbot) – dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, kurie iš skaitmeninių pėdsakų bando atkurti mirusiojo bendravimo manierą.

    Tokios sistemos mokosi iš socialinių tinklų įrašų, žinučių, balso įrašų ir kitų asmeninių duomenų, o vėliau generuoja tekstą ar net kalbą, kad gyvieji galėtų su jomis bendrauti kaip su mirusiojo „skaitmenine versija“. Apie šią kryptį rašo Lenkijos portalas „GeekWeek“.

    Pati idėja nėra nauja – žmonės nuo seno ieškojo būdų susisiekti su mirusiaisiais, nuo spiritizmo seansų iki vėlesnių technologinių bandymų. Skirtumas tas, kad šiandien generatyvusis DI leidžia sukurti itin įtikinamas imitacijas, kurioms užtenka turimų duomenų ir prieigos prie interneto.

    Tokia technologija dažnai pristatoma kaip pagalba išgyvenant netektį, tačiau kartu ji kelia aštrių klausimų: kam priklauso mirusiojo tapatybė, kas gali leisti ją „atkurti“ ir kaip apsaugoti artimuosius nuo manipuliacijų?

    Nuo „Black Mirror“ iki realių produktų

    Skaitmeninio „prisikėlimo“ tema plačiai išpopuliarėjo po serialo „Black Mirror“ serijos „Be Right Back“, kurioje gedinti moteris pradeda bendrauti su žuvusio partnerio skaitmenine kopija, sukurta iš jo socialinių tinklų ir kitų paliktų įrašų.

    Tai, kas dar neseniai atrodė kaip fantastika, šiandien jau turi realių atitikmenų: kai kurios įmonės siūlo produktus, atitinkančius tanatoboto apibrėžimą – programos generuoja atsakymus, o kartais ir balsą, remdamosi naudotojo pateikta medžiaga bei DI algoritmais.

    Vienas ankstyvų pavyzdžių siejamas su Eugenia Kuyda, kuri po bičiulio mirties į DI modelį suvedė jų susirašinėjimus ir sukūrė botą. Vėliau ji jį patalpino „Apple“ programėlių parduotuvėje, o žmonių reakcija parodė, kad norinčių „atkurti“ artimuosius (ar net save) yra daug – ši kryptis prisidėjo prie programėlės „Replika“ atsiradimo.

    Kas gali nutikti, kai „kalba“ mirusiojo balsas?

    Didžiausia problema – tanatobotai gali pasakyti tai, ko žmogus gyvenime niekada nebūtų pasakęs, o mirusysis nebeturi galimybės nei prieštarauti, nei apsiginti. Tai reiškia, kad skaitmeninė „persona“ gali tapti netiksliu, iškreiptu žmogaus atvaizdu.

    Kitas klausimas – sutikimas. Artimųjų meilė ir noras išsaugoti ryšį ne visada reiškia teisę disponuoti mirusiojo tapatybe, ypač jei jis nebuvo aiškiai sutikęs, kad jo duomenys būtų naudojami kuriant pokalbių botą.

    Problemas didina ir tai, kad DI sistemos kinta: programinės įrangos atnaujinimai gali pakeisti žodyną ar humoro jausmą, o papildžius naujais duomenimis, „asmenybė“ gali tolti nuo pradinio prototipo ir virsti visiškai nauju personažu.

    Kartu atsiranda paslaugų, kurios siūlo duomenis kaupti dar žmogui gyvam esant – jei jis sąmoningai sutinka su „pomirtinės“ reprezentacijos kūrimu. Kuriami ir produktai, siekiantys atkurti viešus ar istorinius asmenis.

    Cambridge tyrėjai: reikalingos aiškios taisyklės

    Kiek žmonių naudojasi tokiais sprendimais, įvertinti sudėtinga, nes „deadbotą“ galima sukurti ne tik specialiose programėlėse – tam pakanka ir bendros paskirties pokalbių sistemos, jei jai pateikiama pakankamai medžiagos.

    Cambridge universiteto tyrimo bendraautorė dr. Katarzyna Nowaczyk-Basińska atkreipė dėmesį, kad spartus generatyviojo DI progresas reiškia, jog beveik kiekvienas, turintis interneto prieigą ir bazinių žinių, gali pabandyti „prikelti“ mirusį artimąjį skaitmeninėje formoje.

    Tame pačiame tyrime dr. Tomasz Hollanek įspėjo, kad žmonės gali užmegzti stiprius emocinius ryšius su tokiomis imitacijomis, todėl tampa ypač pažeidžiami manipuliacijoms. Be to, įmonės ieško būdų šias paslaugas monetizuoti – pavyzdžiui, kad botai siūlytų užsisakyti tam tikras paslaugas, naudodami mirusiojo balsą ir kalbėjimo stilių.

    Tyrėjai taip pat pabrėžia galimą netikėtą psichologinį poveikį: net jei pradžioje pokalbiai suteikia paguodos, vėliau kasdienės sąveikos gali imti varginti ir tapti emocine našta. Tarp siūlomų priemonių minimi amžiaus apribojimai ir aiškus skaidrumas, kad naudotojai nuolat suprastų bendraujantys su DI, o ne žmogumi.

  • „mObywatel“ pasikeitė: naujas prisijungimo ekranas ir Stories tipo naujienos programėlėje

    „mObywatel“ pasikeitė: naujas prisijungimo ekranas ir Stories tipo naujienos programėlėje

    Lenkijos skaitmeninių dokumentų programėlė „mObywatel“ sulaukė atnaujinimo, kuris keičia ne tik išvaizdą, bet ir tai, kaip vartotojams pristatomos naujovės. Skaitmeninimo ministerija skelbia, kad platforma jau turi daugiau nei 13,5 mln. naudotojų, todėl net ir nedideli dizaino pakeitimai paliečia didelę visuomenės dalį.

    Naujausioje „mObywatel“ versijoje 4.93.0 atnaujintas prisijungimo ekranas. Jame atsirado vizualinis fonas su Lenkijos vėliavos motyvu, o prisijungimo mygtukai tapo permatomi, kad geriau matytųsi fonas ir būtų aiškesnė vizualinė hierarchija.

    Po prisijungimo vartotojus pasitinka dar viena naujovė: turinio juosta, primenanti Stories ar trumpų įrašų formatą. Ši juosta skirta greitam naujų funkcijų ir svarbių pranešimų pristatymui, o ne anksčiau naudotam statiniam informaciniam ekranui.

    Pirmieji tokio formato pranešimai siejami su programėlėje pateikiamomis saugumo rekomendacijomis, įskaitant instrukcijas, kaip reaguoti į grėsmes iš oro. Tai rodo kryptį į dinamiškesnę komunikaciją, kai atnaujinimai paaiškinami pačioje programėlėje ir vartotojui nereikia jų ieškoti atskirai.

    Ateities planai ir ES kryptis

    „mObywatel“ plėtra siejama ir su platesnėmis Europos Sąjungos iniciatyvomis. Viena svarbiausių krypčių yra integracija su Europos skaitmeninės tapatybės pinigine, kuri kuriama tam, kad gyventojai galėtų patogiau naudotis viešosiomis ir privačiomis paslaugomis visoje ES.

    Taip pat numatoma skaitmenizuoti daugiau paslaugų, susijusių su transportu ir dokumentais, įskaitant elektroninę transporto priemonės registraciją, kuri planuojama nuo 2027 metų sausio. Be to, plėtros plane minimos ir kitos skaitmeninės tapatybės bei pažymėjimų rūšys, kurios turėtų papildyti programėlės galimybes artimiausiais metais.

  • Lenkų programėlė „mObywatel“ pasiekė 13,5 mln vartotojų: ruošia pokyčius rinkėjams ir kelionėms

    Lenkų programėlė „mObywatel“ pasiekė 13,5 mln vartotojų: ruošia pokyčius rinkėjams ir kelionėms

    Lenkijos skaitmeninės valdžios programėlė „mObywatel“ peržengė 13,5 mln vartotojų ribą, o kasdien prie jos prisijungia apie 2 mln žmonių. Apie augimą ir artimiausius planus paskelbė Lenkijos Skaitmeninimo ministerija, pabrėždama, kad sprendimas tapo kasdieniu įrankiu bendraujant su valstybe.

    Ministerijos duomenimis, vien nuo gegužės vartotojų skaičius išaugo maždaug 1,5 mln. Per pastaruosius 30 mėnesių į programėlę įdiegta 106 naujovės, o dabar joje siūloma per 50 elektroninių paslaugų ir daugiau kaip 50 skaitmeninių dokumentų.

    Tarp dažniausiai minimų ir pastaruoju metu ypač populiarių funkcijų įvardijamos su vaiko gimimu susijusios procedūros, individualios veiklos ar verslo pradžios veiksmai, dokumentų pasirašymas ir susirašinėjimas su viešuoju administravimu. Tokie sprendimai leidžia dalį biurokratinių procesų atlikti nuotoliniu būdu ir mažina poreikį vykti į įstaigas.

    Planuoja Portal Poparcia

    Skaitmeninimo ministerija praneša, kad plėtra nesustoja, o 2027 metais planuojama pristatyti funkciją „Portal Poparcia“. Numatyta, kad ji leistų patogiau paremti kandidatus ir jų sąrašus prieš rinkimus, taip skaitmeninant dalį su rinkimų procesais susijusių veiksmų.

    Šis planas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai valdžios paslaugos perkeliamos į mobiliąsias platformas, o piliečių tapatybės ir įvairūs patvirtinimai integruojami į vieną patogų kanalą. Kartu tokios iniciatyvos kelia aukštus duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo reikalavimus.

    Integracija su ES tapatybės pinigine

    Artimiausiu metu taip pat turėtų startuoti bandomoji integracija su europiniu tapatybės piniginiu. Tikslas yra sudaryti sąlygas pasirinktomis „mObywatel“ galimybėmis naudotis ir už Lenkijos ribų, kai to prireikia keliaujant ar tvarkant reikalus kitose Europos Sąjungos šalyse.

    Europos Sąjungoje vystomas skaitmeninės tapatybės sprendimas turėtų palengvinti tapatybės patvirtinimą ir dokumentų pateikimą internetu, tačiau praktinis pritaikymas priklausys nuo to, kaip greitai sprendimą įsileis skirtingos valstybės ir paslaugų teikėjai. Dėl to tokie pilotiniai projektai laikomi svarbiu etapu, testuojant suderinamumą ir patogumą.

    Elektroninė transporto registracija

    Kitas numatomas žingsnis yra elektroninė transporto priemonės registracija, kurią planuojama įdiegti 2027 metų sausį. Ministerija nurodo, kad sprendimas bus integruotas į „mObywatel“, taip siekiant supaprastinti dažnai daug laiko reikalaujančią procedūrą.

    Be to, įgyvendinimo stadijoje minimi ir kiti projektai, susiję su profesiniais leidimais, vietiniais dokumentais savivaldai bei atskiromis tarnybinėmis pažymėjimų rūšimis. Skaitmeninimo ministerija akcentuoja, kad programėlė toliau bus pildoma naujomis paslaugomis, plečiant valstybės paslaugų prieinamumą telefonu.

  • „mObywatel“ netrukus „nulūš“: dvi svarbios paslaugos laikinai neveiks – štai kada

    „mObywatel“ netrukus „nulūš“: dvi svarbios paslaugos laikinai neveiks – štai kada

    Lenkijoje milijonų gyventojų naudojama programėlė „mObywatel“ artimiausiomis dienomis laikinai neteks dalies funkcijų. Apie planuojamą techninę pertrauką pranešė Centrinis informatikos centras, atsakingas už platformos veikimą ir palaikymą.

    Kaip skelbiama pranešime, laikinai neveiks dvi paslaugos, susijusios su teisingumo sistemos registrais. Vartotojai kurį laiką negalės pasiekti nekilnojamojo turto registro įrašų bei duomenų iš Nacionalinio teismų registro.

    Numatyta, kad pertrauka prasidės spalio 16 dieną 16.00 valandą ir tęsis iki spalio 19 dienos 6.00 valandos. Šiuo laikotarpiu minėtos funkcijos bus neprieinamos tiesiogiai per „mObywatel“ aplinką.

    Priežastis siejama su planiniais darbais sistemose, kurios priklauso Teisingumo ministerijos infrastruktūrai. Tokios pertraukos dažniausiai reikalingos atnaujinimams, saugumo stiprinimui ar techniniam suderinamumui užtikrinti, kad vėliau paslaugos veiktų stabiliai.

    Gyventojams, kuriems artimiausiu metu būtina patikrinti registrų informaciją, rekomenduojama tai padaryti iš anksto arba palaukti, kol darbai bus baigti. Institucijos pabrėžia, kad tai laikinas nepatogumas, o paslaugos turėtų grįžti į įprastą režimą iškart po techninės pertraukos.

    Tuo pačiu primenama, kad „mObywatel“ toliau plečiamas ir artimiausiais mėnesiais turėtų atsirasti naujų galimybių. Tarp numatomų krypčių minimos vis didesnės viešųjų paslaugų apimtys skaitmeninėje erdvėje ir integracijos, leidžiančios daugiau reikalų tvarkyti nuotoliniu būdu.

    Atskirai akcentuojama ir Europos mastu vystoma skaitmeninės tapatybės piniginės kryptis, kuriai ruošiami pilotiniai sprendimai. Tokie projektai turėtų suvienodinti, kaip gyventojai įrodo tapatybę ir pasiekia paslaugas skirtingose šalyse, o programėlėms kaip „mObywatel“ tai reiškia naujus reikalavimus saugumui ir suderinamumui.

  • mObywatel pasitiki 7 iš 10 lenkų: ko jie tikisi iš europinio skaitmeninės tapatybės portfelio

    Pasitikėjimas auga, bet norisi kontrolės

    Lenkijoje programėle „mObywatel“ per pastaruosius 12 mėnesių naudojosi apie 70 proc. apklaustųjų. Tai rodo, kad skaitmeniniai dokumentai tapo kasdienybe, tačiau kartu didėja visuomenės lūkestis aiškiai suprasti, kaip tvarkomi asmens duomenys.

    Apklausos duomenimis, pasitikėjimą „mObywatel“ kaip tapatybės patvirtinimo įrankiu deklaruoja 58 proc. respondentų, o tarp pačių naudotojų šis rodiklis siekia 72 proc. Vis dėlto skaitmeninis patogumas dar nereiškia besąlygiško pritarimo tolimesnei viešojo sektoriaus skaitmenizacijai.

    Dokumentai telefone dar ne visiems pakeitė piniginę

    Beveik pusei „mObywatel“ naudotojų programėlė jau atstoja fizinius dokumentus ir leidžia jų nesinešioti. Tačiau didesnė dalis, apie 52 proc. respondentų, vis dar renkasi plastikinį dokumentą laikyti piniginėje, o skaitmeninį variantą vertina kaip papildomą patogumą.

    Toks atsargumas aiškinamas paprastai: žmonės nori ne tik greičio ir patogumo, bet ir aiškių taisyklių, kas, kada ir kodėl pasiekia jų duomenis. Kuo daugiau paslaugų persikelia į telefoną, tuo dažniau keliami privatumo ir skaidrumo klausimai.

    Kas tikrino mano duomenis?

    Viena ryškiausių apklausos įžvalgų susijusi su duomenų prieigos skaidrumu. 61 proc. apklaustųjų palaiko idėją, kad programėlėje būtų galima matyti, kuris biuras, darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo jų duomenis ir kokiu tikslu.

    Dar 34 proc. respondentų tokią funkciją įvardija kaip būtiną, nes ji didintų kontrolės jausmą ir pasitikėjimą skaitmeninėmis valstybės paslaugomis. Tarp „mObywatel“ naudotojų palaikymas dar didesnis ir siekia 69 proc., kai tarp nesinaudojančiųjų jis gerokai mažesnis.

    „Žmonės yra pasirengę naudotis daugeliu sprendimų, jei kartu bus užtikrintas pasitikėjimas ir skaidrumas, o dalis jų bijo sekimo ir privatumo praradimo“, – sakė Digital Poland fondo vadovas Piotr Mieczkowski.

    Amžiaus patvirtinimas be perteklinių duomenų

    Kita dažnai minima kryptis yra selektyvus tapatybės patvirtinimas, kai perduodama tik būtina informacija. 64 proc. apklaustųjų teigia, kad jiems būtų aktuali galimybė patvirtinti amžių ar kitą savybę neatskleidžiant visų dokumento duomenų.

    Dažniausiai toks sprendimas būtų naudingas perkant amžiaus apribojimų turinčias prekes ar naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis, kur reikia amžiaus patikros. Praktinė nauda akivaizdi: pardavėjas ar platforma gautų tik atsakymą, ar reikalavimas atitiktas, bet nematytų perteklinės informacijos.

    Europos skaitmeninės tapatybės portfelis ir tiekėjo klausimas

    Apklausa fiksuoja didelį atvirumą būsimam Europos skaitmeninės tapatybės portfeliui, kurį turės pasiūlyti Europos Sąjungos valstybės. Maždaug trys ketvirtadaliai respondentų sako esantys pasirengę tokiu sprendimu naudotis, tačiau aiškiai išryškėja pageidaujamas modelis.

    36 proc. respondentų pirmenybę teiktų valstybės sukurtai programėlei, pavyzdžiui, portfeliui, paremtam išplėstu „mObywatel“. Dar 33 proc. nori pasirinkimo tarp viešojo ir privataus sektorių, jei būtų užtikrinti tie patys saugumo ir privatumo standartai.

    Tuo metu vien tik didžiųjų technologijų bendrovių sprendimą rinktųsi vos 7 proc. apklaustųjų. Panašus skaičius kartojasi ir kalbant apie tiekėjo kilmę: 47 proc. pirmenybę teiktų Lenkijos ar Europos tiekėjui, o globalų technologijų gigantą rinktųsi tie patys 7 proc.

    DI urėduose: pagalba taip, sprendimai vieniems algoritmams ne

    Kai kalbama apie DI naudojimą administracijoje, dominuoja nuosaiki pozicija. Visapusiškai automatizuotą sprendimų priėmimą palaiko mažuma: tik 9 proc. respondentų norėtų, kad sistema savarankiškai priimtų galutinius sprendimus.

    Daugiausia palaikymo sulaukia modelis, kai DI padeda, bet sprendimą patvirtina žmogus. 47 proc. apklaustųjų rinktųsi variantą, kai DI parengia sprendimo projektą, o darbuotojas jį peržiūri ir tvirtina, dar 22 proc. DI mato kaip konsultantą, siūlantį taikytinas nuostatas.

    „Skirtumas milžiniškas, kai kalbame apie paprastas užklausas, ir kai kalbame apie sudėtingas bylas, kur reikia įvertinti daug dokumentų bei kontekstą“, – sakė „NielsenIQ“ atstovė Wioletta Rylska.

    Didžiausios baimės: klaidos, apskundimas ir kibernetinės grėsmės

    Didžiausia įvardijama rizika yra klaidingas sprendimas, kurį vėliau būtų sunku apskųsti ar įrodyti savo teisumą. Taip teigia 51 proc. respondentų, o 43 proc. nerimauja dėl gedimų ir kibernetinių atakų, galinčių sutrikdyti automatizuotas paslaugas.

    Trečdalis respondentų mini privatumo praradimo ir profiliavimo grėsmę, o panaši dalis baiminasi, kad dalis visuomenės, ypač vyresni žmonės, gali būti palikti nuošalyje. Šios nuostatos aiškiai rodo vieną tendenciją: skaitmeninės paslaugos turi augti kartu su paaiškinamumu, žmogaus kontrole ir patikimais saugumo mechanizmais.

    Tyrimas atliktas 2026 metais liepos 20–24 dienomis, internetu apklausiant 1 000 žmonių nuo 16 iki 75 metų. Duomenys pateikti ataskaitoje „Tech4Society 2026“, kurią parengė Digital Poland fondas.

  • mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    mObywatel Junior gavo svarbų atnaujinimą: prisijungimas taps paprastesnis ir saugesnis

    Lenkijos skaitmenizacijos ministerija išleido programėlės mObywatel atnaujinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama jaunesniems vartotojams skirtai versijai mObywatel Junior. Nauja laida pažymėta 4.91.0 numeriu ir jau platinama „Android“ bei „iOS“ įrenginiams.

    Svarbiausia naujovė susijusi su prisijungimu: mObywatel Junior dabar leidžia naudoti biometrinius metodus, įprastus suaugusiesiems skirtoje programėlės versijoje. Priklausomai nuo telefono galimybių, prieiga gali būti patvirtinama piršto atspaudu arba veido atpažinimu, o funkcija įjungiama programėlės nustatymuose.

    Tokie pokyčiai atitinka bendrą tendenciją, kai valstybės skaitmeninės paslaugos stengiasi suderinti patogumą ir saugumą. Biometrija dažnai sumažina riziką, kad vaikai ar paaugliai rinksis per silpnus slaptažodžius, tačiau kartu išlieka svarbus įrenginio apsaugos lygis ir atsakingas paskyros valdymas šeimoje.

    Atnaujinime taip pat atsirado pranešimų funkcija, kuri turėtų pagerinti programėlės naudojimą kasdienėse situacijose. Ministerija papildomai nurodo, kad 4.91.0 laidoje įdiegti ir smulkesni pakeitimai bei stabilumo patobulinimai.

    Skaitmenizacijos ministerija teigia turinti platesnių planų mObywatel ekosistemai dar šiais metais. Viena didžiausių krypčių – pasirengimas Europos skaitmeninės tapatybės piniginei, kuri ateityje turėtų palengvinti tam tikrų paslaugų naudojimą ir už Lenkijos ribų, kai bus pilnai įgyvendinti europiniai reikalavimai ir integracijos.

  • Lenkijos programėlė mObywatel tapo kasdienybe: kodėl dauguma nori daugiau duomenų kontrolės

    Skaitmeniniai dokumentai tapo norma

    Lenkijoje valstybės programėlė mObywatel per kelerius metus iš nišinio sprendimo virto masiškai naudojamu įrankiu. Naujausios apklausos rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių ją naudojo apie 70 proc. respondentų, o daliai gyventojų ji jau realiai pakeičia fizinius dokumentus.

    Vis dėlto įprotis nešiotis plastikinį asmens dokumentą ar vairuotojo pažymėjimą dar neišnyko. Beveik pusei naudotojų skaitmeninis dokumentas yra pilnavertis pakaitalas, tačiau didelė dalis mObywatel vis dar vertina kaip patogų priedą, o ne vienintelį pasirinkimą.

    Svarbiausias lūkestis: kas ir kodėl matė mano duomenis

    Augant skaitmeninių paslaugų apimčiai, didėja ir reikalavimai skaidrumui. Dauguma apklaustųjų palaiko idėją, kad mObywatel turėtų atsirasti funkcija, leidžianti patikrinti, kokia įstaiga, konkretus darbuotojas ar informacinė sistema peržiūrėjo žmogaus duomenis ir kokiu tikslu.

    Toks sprendimas svarbus ne tik dėl privatumo jausmo. Skaitmeninėse tapatybės sistemose audito įrašai ir prieigos žurnalai laikomi viena veiksmingiausių priemonių mažinti piktnaudžiavimo riziką ir didinti pasitikėjimą, ypač kai programėlė tampa vartais į vis daugiau valstybės paslaugų.

    Anoniminis amžiaus patvirtinimas tampa aktualus

    Dar vienas ryškėjantis poreikis yra galimybė patvirtinti amžių ar tam tikrą tapatybės faktą neatskleidžiant visų dokumento duomenų. Respondentai dažniausiai tokį naudojimą sieja su amžiaus ribojamomis prekėmis ir paslaugomis, taip pat registracija interneto platformose.

    Europos skaitmeninės tapatybės kryptis vis aiškiau juda link selektyvaus duomenų atskleidimo, kai paslaugos teikėjui perduodama tik būtina informacija. Tai mažina duomenų nutekėjimo pasekmes ir apsaugo nuo perteklinio vartotojų profiliavimo.

    Europos skaitmeninė piniginė: pasitikėjimas valstybe didesnis nei didžiosiomis technologijomis

    Artėjant prie Europos skaitmeninės tapatybės piniginės įgyvendinimo, apklausos dalyviai aiškiai signalizuoja, kokio modelio norėtų. Pirmasis pasirinkimas dažniausiai yra valstybės sukurta programėlė arba sprendimas, paremtas nacionalinės programėlės plėtra, o vien didžiųjų technologijų bendrovių produktą rinktųsi tik nedidelė dalis žmonių.

    Tai siejama su saugumo, atsakomybės ir vadinamosios skaitmeninės suvereniteto logikos argumentais: gyventojai dažniau pasitiki sprendimu, kurio priežiūra ir taisyklės yra aiškiai apibrėžtos nacionaliniu ar europiniu reguliavimu. Kita vertus, dalis respondentų norėtų konkurencijos ir pasirinkimo, kai viešasis ir privatus sektorius teikia sprendimus pagal tuos pačius standartus.

    DI urėduose: greičiui taip, galutiniam sprendimui ne

    Požiūris į DI naudojimą administracijoje išlieka atsargus. Dauguma gyventojų palankiausiai vertina scenarijų, kai DI padeda tarnautojui analizuoti informaciją, parengia sprendimo projektą ar nurodo aktualius teisės aktus, tačiau galutinis sprendimas ir atsakomybė lieka žmogui.

    Didžiausios baimės susijusios su klaidingu sprendimu, kurį būtų sunku apskųsti, taip pat su sistemų gedimais ir kibernetinėmis atakomis. Tokie atsakymai rodo, kad visuomenė DI pirmiausia mato kaip pagalbininką, o ne kaip instituciją, kuri savarankiškai sprendžia sudėtingas mokesčių ar teisines situacijas.

    Apibendrinant, mObywatel sėkmė rodo, kad patogumas gali greitai pakeisti kasdienius įpročius, tačiau kitas skaitmenizacijos etapas remsis ne vien funkcijų gausa. Pasitikėjimą lems skaidrumas, aiškios duomenų naudojimo taisyklės, saugumo priemonės ir reali žmogaus kontrolė, ypač kai kalbama apie europinę skaitmeninę tapatybę ir DI vaidmenį viešajame sektoriuje.

  • Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Studento pažymėjimas telefone: mObywatel žada tas pačias nuolaidas, bet yra svarbi išimtis

    Nuo 2025 metų spalio 1 dienos Lenkijoje studento statusą vis dažniau patvirtina ne plastikinė kortelė, o mobilus dokumentas programėlėje „mObywatel“. Skaitmeninė mLegitymacja pagal teisės aktus turi tokią pačią teisinę galią kaip tradicinė studento pažymėjimo versija.

    Svarbu, kad senieji fiziniai ir anksčiau išduoti skaitmeniniai pažymėjimai galioja iki juose nurodytos pabaigos datos. Aukštosios mokyklos naujas mLegitymacjas išduoda kaip atskirą mobilų dokumentą, todėl studentui ne visada būtina turėti ELS kortelę.

    mLegitymacja skirta patvirtinti studento statusą, tačiau ji nėra tapatybės dokumentas. Tapatybei patvirtinti „mObywatel“ aplinkoje naudojamas atskiras dokumentas mDowód.

    Patikra paprastai vyksta dviem būdais: vizualiai parodant dokumentą telefono ekrane arba kriptografiškai, naudojant QR kodą. Tikrintojai, turintys „mWeryfikator“, gali matyti vardą, pavardę, nuotrauką ir dokumento galiojimą.

    Mobilus pažymėjimas gali veikti ir be interneto ryšio, todėl jį galima parodyti net ir tada, kai nėra tinklo. Vis dėlto duomenų atnaujinimui bei QR kodo patikrai dažniausiai prireikia prisijungimo prie interneto.

    Nuolaidos: ką studentai iš tikrųjų gauna

    Didžiausia praktinė nauda studentams yra nuolaidos viešajam transportui ir paslaugoms, kurioms būtinas studento statuso įrodymas. Lenkijoje studentams iki 26 metų numatyta 51 proc. nuolaida kelionėms traukiniais šalies viduje.

    Miesto transporte taikomos taisyklės gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės ir vežėjo, tačiau dažnai remiamasi 50 proc. nuolaida. Dėl to prieš perkant bilietą rekomenduojama pasitikrinti konkretaus miesto ar vežėjo nustatytą tvarką.

    Be valstybei priklausančių lengvatų, studentai dažnai gauna nuolaidas privačiame sektoriuje. Praktikoje jos taikomos kultūros renginiams, sporto objektams, taip pat kai kurioms maitinimo, knygynų ir skaitmeninių paslaugų pasiūloms, tačiau jų dydį nustato pačios įmonės.

    Kas turi teisę ir kada ji baigiasi

    Teisę į mLegitymacją turi studentai, studijuojantys pirmosios ir antrosios pakopos bei vientisosiose magistrantūros studijose. Ministerstwo Cyfryzacji pabrėžia, kad podiplominės studijos ir doktorantūra nesuteikia studento statuso, todėl tokioms studijoms lengvatos netaikomos.

    Pagal Lenkijos teisės nuostatas aukštosios mokyklos nuo 2025 metų spalio 1 dienos privalo išduoti skaitmeninę pažymėjimo versiją visiems studentams, turintiems PESEL numerį. Asmenys be PESEL numerio arba prašantys tradicinės formos gali gauti ELS plastikinę kortelę.

    Pažymėjimo galiojimas priklauso nuo studijų statuso ir aukštosios mokyklos atliekamo pratęsimo pagal akademinių metų tvarką. Dokumentas netenka galios baigus studijas, išbraukus iš studentų sąrašų ar sustabdžius studento teises.

    Tuo pačiu palikta ir svarbi išimtis absolventams: baigę pirmosios pakopos studijas jie paprastai išsaugo pažymėjimo galiojimą ir su juo susijusias teises iki spalio 31 dienos tais metais, kai baigė studijas. Tai leidžia lengviau išlaikyti lengvatas pereinamuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, stojant į antrosios pakopos studijas.

  • „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    Darbuotojų patirties platformą kurianti bendrovė „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų investicijų, kurias skirs DI sprendimų plėtrai ir diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų. Finansavimo raunde dalyvavo esami investuotojai Notion Capital ir HV Capital, taip pat prisijungė Badeno-Viurtembergo plėtros bankas L-Bank bei verslo angelų ir institucinių investuotojų grupė.

    „Flip“ įkurta 2018 metais ir kuria skaitmeninę darbuotojų platformą gamybos, mažmeninės prekybos, logistikos, slaugos ir svetingumo sektoriams. Tai sritys, kuriose nemaža dalis darbuotojų kasdien neturi prieigos prie įmonės kompiuterio ar vidinio el. pašto, todėl tradiciniai biuro įrankiai jiems veikia prasčiau.

    Platformoje sujungiami vidinės komunikacijos kanalai, darbo procesai, skaitmeninė tapatybė ir DI įrankiai vienoje programėlėje. Bendrovė teigia, kad taip sprendžia vieną ryškiausių darbo rinkos skaitmenizacijos problemų: biuruose DI sprendimai diegiami greitai, o „be darbo stalo“ dirbantys žmonės dažnai lieka už borto dėl infrastruktūros ir prieigų trūkumo.

    „DI jau seniai tapo kasdienybe biure, tačiau prie konvejerio, parduotuvėse ar slaugos įstaigose jis dar tik skinasi kelią“, – sakė „Flip“ bendraįkūrėjas ir vadovas Benedikt Brand.

    Plėtros centre yra „Flip“ produktas Fusion, kuris padeda generuoti konkrečiai komandai ar padaliniui pritaikytas programėles pagal parduotuvės, pamainos ar veiklos proceso poreikius. Idėja paprasta: vietoj kelių atskirai perkamo ir ilgai diegiamo programinio sprendimo vienai užduočiai, įmonė gali greičiau sukurti tikslinę funkciją vienoje aplinkoje.

    Kitas svarbus elementas yra Frontline Identity funkcija, leidžianti darbuotojams naudotis įmonės sistemomis neturint korporatyvinio el. pašto. Tai sukuria tapatybės sluoksnį, per kurį paprasčiau valdyti prisijungimus, teises ir prieigą prie vidinių programų, o kartu atveria kelią DI įrankių naudojimui kasdieniuose procesuose.

    Bendrovės teigimu, šios dalys kartu sudaro bazę DI diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų: nuo patikimos skaitmeninės tapatybės iki DI agentų ir konkrečioms užduotims pritaikytų programėlių. Naujos lėšos bus naudojamos šiai infrastruktūrai toliau vystyti ir „Flip“ platformos plėtrai.