Holivudo aktorė Cate Blanchett prisidėjo prie naujos iniciatyvos, kuria siekiama suteikti kūrėjams daugiau kontrolės, kaip jų atvaizdas, balsas ar judesiai gali būti naudojami dirbtinio intelekto sistemose. Šią savaitę pristatyta nemokama internetinė priemonė veikia kaip sutikimo registras ir leidžia menininkams aiškiai nurodyti, ką jie leidžia daryti su savo tapatybės elementais.
Projektą vysto ne pelno siekianti organizacija RSL Media, kurią, be Blanchett, įkūrė Nikki Hexum, Doug Leeds ir Eckart Walther. Platformoje kūrėjai užsiregistruoja, patvirtina tapatybę ir pažymi sutikimo lygį dėl savo veido, balso, judesių ar kitų išraiškos formų panaudojimo DI sistemoms.
Sutikimas apibrėžiamas trimis aiškiais lygiais: žalias reiškia, kad naudoti leidžiama, geltonas numato naudojimą tik su sąlygomis, pavyzdžiui, už atlygį, o raudonas draudžia naudoti. Tokiu būdu sukuriama praktinė duomenų bazė, kuri teoriškai galėtų būti pritaikoma dideliu mastu tiek kūrėjams, tiek technologijų bendrovėms.
Tapatybė kaip intelektinė nuosavybė
Iniciatyvos autoriai remiasi idėja, kad žmogaus tapatybė šiuolaikinėje skaitmeninėje aplinkoje tampa intelektinės nuosavybės dalimi. Generatyvinis DI vis dažniau sugeba realistiškai atkurti balsą, veidą ar manieras, todėl kūrėjams kyla rizika prarasti kontrolę, kaip jie „dalyvauja“ reklamoje, filmuose ar socialinių tinklų turinyje.
Cate Blanchett iniciatyvą pristatė Europos Parlamente, kuris pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių vietų diskusijoms apie DI reguliavimą. Europos Sąjungos DI aktas nustato rizika grįstą požiūrį, o tokio tipo savanoriškos priemonės gali tapti praktiniu papildymu, padedančiu rinkai aiškiau įgyvendinti sutikimo principą.
„Norint rasti kelią tarp nekontroliuojamo entuziazmo ir DI keliamų pavojų, mums reikia apsaugų, paremtų sutikimu. Ne tam, kad stabdytume technologinę pažangą, o kad apsaugos priemonės galėtų augti kartu su technologijomis ir ginti mūsų teises“, – sakė Cate Blanchett.
Ar tai veiks be įstatymo?
Diskusijoje kartu dalyvavo ir režisierius Steven Soderbergh, pabrėžęs, kad tokia sistema nėra draudimas ar ribojimas, o veikiau paskata elgtis atsakingai. Jo teigimu, kūrėjams ir rinkai reikia aiškios krypties, ypač kai technologijos leidžia imituoti žmogų taip tiksliai, kad auditorijai tampa sunku atskirti tikrovę nuo sintetinės medžiagos.
Vis dėlto technologijų sektoriaus atstovai Europoje ne kartą kėlė klausimą, ar papildomos savireguliacijos priemonės nesukurs konkurencinio spaudimo prieš rinkas, kuriose taisyklės laisvesnės. Kita vertus, didėjant teismų ginčų skaičiui dėl autorių teisių, atvaizdo ir balso imitavimo, aiškiai išreikštas sutikimas gali tapti patogia prevencine priemone tiek kūrėjams, tiek platformoms.
Šios iniciatyvos esmė – sukurti paprastą, greitai suprantamą signalą, kuris leistų kūrėjams pasakyti „taip“, „taip, bet su sąlygomis“ arba „ne“. Jei platforma bus plačiai priimta, ji gali tapti nauju standartu, padedančiu kūrybos industrijoms išlaikyti kontrolę DI amžiuje.
Leave a Reply