CP v2

Tag: Skaitmeninė televizija

  • Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Nemokami HD kanalai bute: ši kambarinė antena gali išgelbėti, bet viena klaida viską sugadina

    Norint žiūrėti nemokamą skaitmeninę antžeminę televiziją DVB-T2 HD kokybe, ne visada reikia stogo ar balkono antenos. Daugeliui gyvenančių daugiabučiuose išeitis yra kambarinė antena, tačiau ji veikia ne visomis sąlygomis ir reikalauja tinkamo pastatymo.

    Kambarinė antena signalą priima patalpoje ir perduoda jį televizoriui arba priedėliui su DVB-T2 imtuvu. Lietuvoje antžeminės televizijos priėmimo kokybė labiausiai priklauso nuo atstumo iki siųstuvo, pastato konstrukcijų ir to, ar tarp antenos ir siųstuvo nėra didelių kliūčių.

    Praktiškai kambarinė antena dažniausiai pasiteisina, kai siųstuvas yra netoli, o signalą mažiau slopina gelžbetonis, metalizuoti langai ar storos sienos. Jei gyvenate toliau nuo siųstuvo arba signalą „užstoja“ reljefas ir tankus užstatymas, patikimesnė gali būti lauko antena, montuojama išorėje.

    Į ką žiūrėti renkantis anteną

    Renkantis kambarinę anteną svarbu patikrinti, ar ji palaiko UHF dažnių ruožą, kuriame dažniausiai transliuojami antžeminės televizijos multipleksai. Kai kuriose vietovėse gali būti aktualus ir VHF ruožas, todėl universalesni modeliai paprastai suteikia daugiau lankstumo.

    Dar vienas parametras yra stiprinimas, paprastai nurodomas decibelais. Didesnis stiprinimas gali padėti, kai signalas silpnesnis, tačiau jis neišsprendžia problemos, jei signalas iš esmės „neateina“ dėl kliūčių arba netinkamos krypties.

    Jei antena turi aktyvų stiprintuvą, jai gali reikėti maitinimo per USB arba atskirą adapterį. Toks sprendimas kartais pagerina priėmimą, bet vietose su stipriu signalu gali sukelti trikdžius, todėl svarbu įvertinti realias sąlygas namuose.

    Kur pastatyti, kad veiktų HD

    Geriausia pradėti nuo siųstuvo krypties įvertinimo ir anteną statyti prie lango, kuris „žiūri“ į siųstuvą. Net kelių metrų skirtumas bute gali pakeisti rezultatą, nes signalą smarkiai veikia sienos, perdangos ir metaliniai paviršiai.

    Pastatę anteną įjunkite kanalų paiešką ir patikrinkite signalo stiprumą bei kokybę televizoriaus nustatymuose. Jei vaizdas stringa ar garsas trūkinėja, pabandykite perkelti anteną aukščiau, pavyzdžiui, ant spintelės, ir pasukti ją keliais laipsniais.

    Dažna klaida yra anteną paslėpti už televizoriaus, tarp laidų, lentynoje ar prie metalinių daiktų, kurie gali ekranizuoti signalą. Taip pat verta laikyti atokiau nuo „Wi-Fi“ maršrutizatorių, kompiuterių ir kitų elektronikos prietaisų, jei pastebite papildomus trukdžius.

    Kada verčiau rinktis lauko anteną

    Jei kambarinė antena net ir prie lango neužtikrina stabilaus vaizdo, tikėtina, kad signalas jūsų būste yra per silpnas arba per daug iškraipytas. Tokiais atvejais dažnai padeda lauko antena, nes ji montuojama ten, kur mažiau kliūčių ir geresnė „matomumo“ zona siųstuvo kryptimi.

    Taip pat svarbu įsitikinti, kad televizorius ar priedėlis iš tiesų palaiko DVB-T2 ir vaizdo kodavimą, naudojamą transliacijose. Jei įranga senesnė, gali reikėti atskiro DVB-T2 imtuvo, kitaip net ir geras signalas negarantuos vaizdo.

    Galiausiai, jei situacija neaiški, verta atlikti paprastą testą: kelioms valandoms pasiskolinti kitą anteną ir palyginti rezultatą. Skirtingi modeliai dėl konstrukcijos ir stiprinimo realiomis sąlygomis gali elgtis nevienodai, todėl „popieriniai“ parametrai ne visada pasako viską.

  • Antžeminė skaitmeninė TV – ne praeitis: „Emitel“ ragina sulyginti taisykles su platformomis

    Antžeminė skaitmeninė televizija (DVB-T) dažnai vis dar vertinama kaip atgyvenęs sprendimas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad Europoje ji išlieka viena pažangiausių ir patikimiausių masinės informacijos sklaidos platformų. Tokį požiūrį Europos ekonomikos kongreso diskusijose išsakė Lenkijos antžeminės televizijos tinklo operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciej Pilipczuk.

    Jo teigimu, antžeminė TV svarbi ne tik kaip įprastas televizijos žiūrėjimo būdas, bet ir kaip infrastruktūra, kuri kritinėmis situacijomis gali veikti tada, kai kiti kanalai stringa. Tai ypač aktualu didėjant kibernetinių incidentų rizikai, ryšio tinklų apkrovoms ir galimiems elektros tiekimo sutrikimams.

    Atsparumas krizėms ir tinklų apkrovai

    „Emitel“ akcentuoja, kad antžeminė TV dėl savo veikimo principo gali pasiekti plačią auditoriją net tada, kai mobiliojo ryšio tinklai būna perpildyti, o interneto paslaugų teikimas sutrinka. Tokia platforma tampa vienu iš informacinio atsparumo elementų, ypač kai visuomenei reikia greitai gauti patikimus pranešimus.

    „Dociera do wszystkich obywateli niezależnie od kryzysów, niezależnie od blackoutów i od tego, czy sieci komórkowe są przeciążone“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Pasak jo, valstybei rizikinga remtis vien tik vienu turinio platinimo kanalu, todėl būtina technologijų diversifikacija. Ši logika vis dažniau minima ir Europos mastu, kalbant apie kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės perspėjimo sistemas.

    Įmonė taip pat primena apie bandymus su 5G transliavimu, kai televizijos signalas galėtų būti perduodamas į išmaniuosius įrenginius neapkraunant mobiliojo interneto. Tokie sprendimai Europos rinkoje vertinami kaip potenciali priemonė masinėms transliacijoms, kai įprastas srautinio perdavimo modelis gali susidurti su pajėgumų riba.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita svarbi tema – reguliavimo skirtumai. „Emitel“ vadovas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir antžeminės televizijos infrastruktūros operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje, o didžiosios skaitmeninės platformos dažnai turi daugiau laisvės.

    Pasak jo, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi įvairūs įpareigojimai, susiję su priežiūra, ataskaitomis, licencijomis ir leidimų procedūromis, kai tuo metu srautinio perdavimo platformoms ir turinio sklaidai internete reikalavimai neretai yra mažesni arba nevienodai įgyvendinami. Dėl to, anot jo, konkurencija tampa asimetriška, o vietos žiniasklaidai sudėtingiau išlaikyti pozicijas prieš globalius žaidėjus.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes tokia padėtis silpnina vietos medijas ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis argumentas siejamas ir su dezinformacijos plitimu, kai turinio moderavimas, atsakomybė už reklamą bei sklaidos skaidrumas skirtinguose kanaluose išlieka nevienodi. Europos Sąjungos lygmeniu pastaraisiais metais plečiami reikalavimai skaitmeninėms platformoms, tačiau rinkos dalyviai vis dar kelia klausimą, ar praktikoje tai užtikrina vienodas sąlygas.

    DI, „deepfake“ ir turinio patikimumas

    „Emitel“ vadovas taip pat siejo nelygaus reguliavimo problemą su DI plėtra ir „deepfake“ turinio gausėjimu. Jo teigimu, technologiškai generuojami vaizdo, garso ar vaizdiniai klastojimai tampa vis lengviau kuriami, o jų sklaida internete kelia reputacijos, saugumo ir visuomenės informavimo rizikų.

    Pasak jo, sprendimas neturėtų būti vien tik papildomi ribojimai, tačiau būtina ieškoti balanso: dalį perteklinių reikalavimų nuo tradicinių transliuotojų mažinti, o platformoms taikyti aiškesnius įsipareigojimus bent jau turinio patikimumo ir klastočių valdymo srityje.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciej Pilipczuk.

    Šis požiūris vis dažniau kartojamas ir žiniasklaidos bei technologijų sektoriuose: DI gali padėti automatizuoti subtitravimą, archyvų paiešką, turinio pritaikymą ar aptikti klastotes, tačiau galutinė atsakomybė už turinio patikimumą, redagavimą ir kontekstą paprastai išlieka žmogui.

  • Nazieminė skaitmeninė TV nėra atgyvena: „Emitel“ vadovas apie atsparumą krizėms ir taisykles rinkai

    Nazieminė skaitmeninė televizija Europoje sparčiai keičiasi ir jau seniai nėra vien tik tradicinis TV signalas antenoje. Interaktyvios funkcijos, turinio atidėjimas ir vaizdo paslaugos pagal poreikį tampa prieinamos ir šioje platformoje, o jos infrastruktūra laikoma svarbia visuomenės informavimo grandimi.

    Apie tai Europos ekonomikos kongreso metu kalbėjo Lenkijos radijo ir televizijos siuntimo tinklų operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciejus Pilipczukas. Jo teigimu, skaitmeninė antžeminė TV išlieka viena moderniausių ir plačiausiai pasiekiamų platformų regione.

    Atsparumas krizei ir ryšių perkrovai

    Pasak M. Pilipczuko, antžeminė televizija turi svarbų pranašumą ekstremalių situacijų metu, kai dalis ryšio paslaugų gali sutrikti. Transliavimas iš siųstuvų tinklo leidžia vienu metu pasiekti masinę auditoriją, neapkraunant mobiliojo ryšio infrastruktūros taip, kaip tai nutinka populiarioms interneto transliacijoms.

    „Ji pasiekia visus piliečius nepriklausomai nuo krizių, nepriklausomai nuo elektros tiekimo sutrikimų ir nuo to, ar mobiliojo ryšio tinklai yra perkrauti“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jis pabrėžė, kad valstybė neturėtų remtis viena technologija ir turėtų diversifikuoti informacijos sklaidos kanalus. Toks požiūris, jo vertinimu, didina sistemos atsparumą ir sumažina riziką, kad kritiniu metu visuomenė liks be patikimos informacijos.

    5G broadcast bandymai ir TV telefone

    „Emitel“ vadovas taip pat priminė, kad įmonė praėjusiais metais pradėjo 5G broadcast technologijos bandymus. Ši kryptis siejama su galimybe transliuoti linijinę televiziją į išmaniuosius telefonus taip, kad tai nevirstų papildoma našta mobiliojo ryšio tinklams.

    Tokie sprendimai Europoje vertinami kaip papildomas scenarijus masinio informavimo situacijoms, kai vienu metu turinį bando pasiekti itin daug žmonių. Praktinis poveikis priklauso nuo reguliavimo, dažnių politikos ir įrenginių palaikymo, tačiau pats modelis išryškina antžeminės sklaidos stiprybę masinei auditorijai.

    Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų

    Kita interviu dalis buvo skirta rinkos reguliavimo klausimams. M. Pilipczukas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje nei didžiosios skaitmeninės platformos ir srautinių transliacijų paslaugos.

    Jo teigimu, linijiniai transliuotojai susiduria su įpareigojimais, susijusiais su atsiskaitymu reguliuotojui, licencijavimo mokesčiais bei sudėtingomis procedūromis dėl vietos multipleksuose. Tuo metu interneto platformose, anot jo, turinio sklaida dažnai vyksta su gerokai mažesniais reikalavimais.

    „Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes ši situacija stabdo vietinių medijų plėtrą ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Jo nuomone, sprendimas turėtų būti subalansuotas: dalį naštos nuimti nuo tradicinių transliuotojų, o platformoms taikyti aiškesnius minimalius reikalavimus ten, kur kyla visuomeninė rizika. Kaip vieną iš tokių sričių jis įvardijo išaugusią manipuliuoto turinio problemą.

    DI, „deepfake“ ir skaitmeninis raštingumas

    Diskusijoje akcentuota, kad DI plėtra didina riziką, jog internete daugės tikroviškai atrodančių suklastotų vaizdo, garso ar grafinių įrašų. Tokie „deepfake“ gali būti naudojami klaidinimui, reputacijos atakoms ar net koordinuotoms dezinformacijos kampanijoms.

    M. Pilipczukas pabrėžė, kad vien techninių priemonių gali nepakakti, todėl svarbus ir skaitmeninis raštingumas bei aiškesnės taisyklės turinio platformoms. Jo vertinimu, rinkai reikia vienodesnių žaidimo taisyklių, kad tradicinės medijos ir infrastruktūros operatoriai nebūtų stumiami į nepalankią konkurencinę padėtį.

    Kalbėdamas apie DI darbo rinkoje, „Emitel“ vadovas akcentavo, kad technologijos tikslas neturėtų būti žmogaus pakeitimas. Jo nuomone, svarbiausia – ugdyti kompetencijas, kad DI taptų įrankiu, didinančiu produktyvumą ir padedančiu atlikti sudėtingas užduotis.

    „DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciejus Pilipczukas.

    Interviu kontekstas atskleidžia bendresnę tendenciją: valstybės ir verslai ieško modelio, kaip suderinti inovacijas, informacinį saugumą ir sąžiningą konkurenciją tarp tradicinių transliuotojų bei globalių platformų. Kartu tai primena, kad antžeminė skaitmeninė TV išlieka ne tik vartojimo, bet ir atsparumo infrastruktūra.