Antžeminė skaitmeninė televizija (DVB-T) dažnai vis dar vertinama kaip atgyvenęs sprendimas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad Europoje ji išlieka viena pažangiausių ir patikimiausių masinės informacijos sklaidos platformų. Tokį požiūrį Europos ekonomikos kongreso diskusijose išsakė Lenkijos antžeminės televizijos tinklo operatoriaus „Emitel“ vadovas Maciej Pilipczuk.
Jo teigimu, antžeminė TV svarbi ne tik kaip įprastas televizijos žiūrėjimo būdas, bet ir kaip infrastruktūra, kuri kritinėmis situacijomis gali veikti tada, kai kiti kanalai stringa. Tai ypač aktualu didėjant kibernetinių incidentų rizikai, ryšio tinklų apkrovoms ir galimiems elektros tiekimo sutrikimams.
Atsparumas krizėms ir tinklų apkrovai
„Emitel“ akcentuoja, kad antžeminė TV dėl savo veikimo principo gali pasiekti plačią auditoriją net tada, kai mobiliojo ryšio tinklai būna perpildyti, o interneto paslaugų teikimas sutrinka. Tokia platforma tampa vienu iš informacinio atsparumo elementų, ypač kai visuomenei reikia greitai gauti patikimus pranešimus.
„Dociera do wszystkich obywateli niezależnie od kryzysów, niezależnie od blackoutów i od tego, czy sieci komórkowe są przeciążone“, – sakė Maciej Pilipczuk.
Pasak jo, valstybei rizikinga remtis vien tik vienu turinio platinimo kanalu, todėl būtina technologijų diversifikacija. Ši logika vis dažniau minima ir Europos mastu, kalbant apie kritinės infrastruktūros atsparumą bei visuomenės perspėjimo sistemas.
Įmonė taip pat primena apie bandymus su 5G transliavimu, kai televizijos signalas galėtų būti perduodamas į išmaniuosius įrenginius neapkraunant mobiliojo interneto. Tokie sprendimai Europos rinkoje vertinami kaip potenciali priemonė masinėms transliacijoms, kai įprastas srautinio perdavimo modelis gali susidurti su pajėgumų riba.
Nelygios taisyklės tarp transliuotojų ir platformų
Kita svarbi tema – reguliavimo skirtumai. „Emitel“ vadovas atkreipė dėmesį, kad tradiciniai transliuotojai ir antžeminės televizijos infrastruktūros operatoriai veikia griežtesnėje reguliacinėje aplinkoje, o didžiosios skaitmeninės platformos dažnai turi daugiau laisvės.
Pasak jo, tradiciniams rinkos dalyviams taikomi įvairūs įpareigojimai, susiję su priežiūra, ataskaitomis, licencijomis ir leidimų procedūromis, kai tuo metu srautinio perdavimo platformoms ir turinio sklaidai internete reikalavimai neretai yra mažesni arba nevienodai įgyvendinami. Dėl to, anot jo, konkurencija tampa asimetriška, o vietos žiniasklaidai sudėtingiau išlaikyti pozicijas prieš globalius žaidėjus.
„Internete iš esmės neturime pakankamų taisyklių, o didžiosios platformos gali rodyti, ką nori. Tai turi keistis, nes tokia padėtis silpnina vietos medijas ir atiduoda erdvę globalioms platformoms“, – sakė Maciej Pilipczuk.
Šis argumentas siejamas ir su dezinformacijos plitimu, kai turinio moderavimas, atsakomybė už reklamą bei sklaidos skaidrumas skirtinguose kanaluose išlieka nevienodi. Europos Sąjungos lygmeniu pastaraisiais metais plečiami reikalavimai skaitmeninėms platformoms, tačiau rinkos dalyviai vis dar kelia klausimą, ar praktikoje tai užtikrina vienodas sąlygas.
DI, „deepfake“ ir turinio patikimumas
„Emitel“ vadovas taip pat siejo nelygaus reguliavimo problemą su DI plėtra ir „deepfake“ turinio gausėjimu. Jo teigimu, technologiškai generuojami vaizdo, garso ar vaizdiniai klastojimai tampa vis lengviau kuriami, o jų sklaida internete kelia reputacijos, saugumo ir visuomenės informavimo rizikų.
Pasak jo, sprendimas neturėtų būti vien tik papildomi ribojimai, tačiau būtina ieškoti balanso: dalį perteklinių reikalavimų nuo tradicinių transliuotojų mažinti, o platformoms taikyti aiškesnius įsipareigojimus bent jau turinio patikimumo ir klastočių valdymo srityje.
„DI nėra tam, kad pakeistų žmogų, o tam, kad su juo bendradarbiautų“, – sakė Maciej Pilipczuk.
Šis požiūris vis dažniau kartojamas ir žiniasklaidos bei technologijų sektoriuose: DI gali padėti automatizuoti subtitravimą, archyvų paiešką, turinio pritaikymą ar aptikti klastotes, tačiau galutinė atsakomybė už turinio patikimumą, redagavimą ir kontekstą paprastai išlieka žmogui.
Leave a Reply