PlayStation 4 ir PlayStation 5 žaidėjai pastebėjo, kad kai kurie naujai įsigyti skaitmeniniai žaidimai gali tapti nepasiekiami, jeigu konsolė per 30 dienų nuo pirkimo neprisijungia prie interneto. Kol kas „Sony“ oficialiai nepaaiškino, ar tai laikinas sutrikimas, ar sąmoningai įdiegta taisyklė.
Apie problemą garsiau prabilta po to, kai turinio kūrėjas Modded Warfare parodė licencijos galiojimo skaitiklį prie ką tik įsigytų PlayStation 4 žaidimų. Pasibaigus atgaliniam laikui ir taip ir neįvykus prisijungimui, paleidžiant žaidimą gali būti rodomas pranešimas, kad licencijos patikrinti nepavyko.
PlayStation 5 situacija, anot bendruomenės, dar painesnė: meniu aiškaus skaitiklio gali nebūti, o apie problemą vartotojas sužino tik bandydamas paleisti žaidimą. Tai reiškia, kad dalis pirkėjų rizikuoja netikėtai prarasti prieigą prie savo bibliotekos be išankstinio perspėjimo.
Kas siejama su CMOS baterija
Diskusijose iš naujo prisiminta seniau žinoma problema, susijusi su CMOS baterija, kuri palaiko konsolės vidinį laikrodį. Kai tokia baterija išsikrauna, įrenginys gali nebesugebėti teisingai sekti laiko, o tai apsunkina skaitmeninių licencijų patikrą.
Anksčiau šis reiškinys internete buvo vadinamas CBOMB, o „Sony“ vėlesniais atnaujinimais buvo sumažinusi riziką, kad skaitmeniniai pirkimai taptų neprieinami. Tačiau žaidimų išsaugojimu besirūpinanti iniciatyva Does it Play teigia, kad naujas DRM elgesys gali vėl priartinti šią grėsmę bent daliai naujų pirkimų.
„Didžiausia problema ta, kad šis DRM pokytis vėl suaktyvino CBOMB riziką naujiems pirkiniams. Jei CMOS baterija išsikrauna, sistema negali sekti laiko ir dėl to nepajėgia patikrinti licencijos“, – teigiama Does it Play komentare.
Kodėl atsirado 30 dienų riba
Neoficialiai bendruomenėje keliamos kelios versijos, kodėl galėjo atsirasti 30 dienų patikros langas. Viena jų sieja pokytį su bandymu užlopyti spragą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui grąžinimais, kai žaidimas įsigyjamas, atsisiunčiamas, o vėliau prašoma grąžinti pinigus.
Papildomai painiavos kelia internete plintantys tariami pokalbių su technine pagalba vaizdai, kuriuose užsimenama apie reguliarias patikras. Vis dėlto tokie įrodymai nėra patikimi, nes dalis klientų aptarnavimo įrankių remiasi generuojančiu dirbtiniu intelektu ir gali kartoti internete sklandančius teiginius.
Kol nėra aiškaus gamintojo paaiškinimo, reali rizika išlieka tiems, kurie konsolę naudoja be pastovaus interneto ryšio arba ilgesniam laikui ją palieka neprijungtą. Vartotojų teisių požiūriu tai vėl kelia klausimą, ką iš tikrųjų reiškia skaitmeninis pirkimas ir kiek ilgai pirkėjas kontroliuoja įsigytą turinį.
Platesnis ginčas dėl skaitmeninės nuosavybės
Ši situacija įsilieja į platesnes diskusijas Europoje dėl žaidimų išsaugojimo ir vartotojų teisių, kai leidėjai nutraukia paslaugas ar keičia licencijavimo sąlygas. Pastaruoju metu garsiau girdima iniciatyva Stop Killing Games siekia, kad žaidimų leidėjai negalėtų visiškai atimti prieigos prie jau įsigytų produktų vien dėl pasibaigusio serverių palaikymo.
Artimiausiu metu svarbiausia, ar „Sony“ patvirtins, kokiems pirkiniams taikomas 30 dienų reikalavimas ir ar jis bus koreguojamas atnaujinimais. Iki tol žaidėjams, kurie perka skaitmeninius žaidimus, praktiškai saugiausia bent kartą per mėnesį prijungti konsolę prie interneto, kad licencijos būtų atnaujintos.
