CP v2

Tag: Skaitmeninis saugumas

  • Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai ir algoritmai socialiniuose tinkluose: kaip išmokyti kritiškai vertinti turinį?

    Vaikai šiandien auga aplinkoje, kurioje didelė dalis bendravimo, pramogų ir informacijos vyksta ekranuose. Socialiniai tinklai ne tik padeda atrasti turinį, bet ir formuoja vaikų nuomonę, pomėgius bei emocinę savijautą, nes tai, ką jie mato, dažnai parenka algoritmai.

    Vaiko teisių gynėjai pabrėžia, kad suaugusiųjų užduotis yra ne vien riboti ekranų laiką, bet ir ugdyti kritinį mąstymą. Vaikui svarbu suprasti, kad internete esanti informacija gali būti klaidinanti, o matomi vaizdai ir istorijos neretai pateikiami atrinkti, surežisuoti ar retušuoti.

    „Skaitmeninėje erdvėje vaikai šiandien praleidžia daug laiko, todėl svarbu ne tik rūpintis jų saugumu internete, bet ir ugdyti gebėjimą kritiškai vertinti matomą turinį“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

    Algoritmai socialiniuose tinkluose veikia kaip personalizuoti filtrai: jie reaguoja į paspaudimus, peržiūros trukmę, paieškas ir net sustojimus ties tam tikru įrašu. Dėl to vaikas gali greitai atsidurti siaurame informacijos burbule, kuriame kartojasi tos pačios nuotaikos, temos ar net žalingos žinutės.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ypač paaugliams rizikingas nuolatinis lyginimasis su idealizuotu turiniu. Kai socialiniuose tinkluose dominuoja „tobulo gyvenimo“ įspūdis, vaikams gali stiprėti nerimas, prastėti savivertė, atsirasti spaudimas atitikti nerealistiškus standartus.

    „Algoritmai nusprendžia, ką mato mūsų vaikai: kur jie sustoja, ką spaudžia, kuo domisi. Dėl to dalis vaikų gali būti ilgam įtraukiami į klaidinančio ar žalingo turinio srautą“, – sakė „Mediaskopo“ duomenų strategė Vilūnė Kairienė.

    Kaip ugdyti kritinį vertinimą?

    Ekspertai ragina pradėti nuo paprastų, kasdienių pokalbių: klausti vaiko, ką jis matė, kodėl tas turinys jam pasirodė įdomus, kokias emocijas sukėlė. Tai padeda vaikui ne tik „vartoti“, bet ir reflektuoti, o suaugusiajam geriau suprasti, kokiame informaciniame sraute vaikas gyvena.

    Praktinė taisyklė, kurią lengva įsiminti: sustok, pagalvok, patikrink. Vaiką verta mokyti atskirti nuomonę nuo fakto, ieškoti pirminio šaltinio, pasitikrinti, ar turinys nėra ištrauktas iš konteksto, ir įvertinti, ar įrašas nesiekia manipuliuoti baime ar pykčiu.

    Svarbi ir skaitmeninė higiena: peržiūrėti privatumo nustatymus, aptarti, ką reiškia viešas dalijimasis, kodėl ne visiems verta atskleisti asmeninius duomenis. Taip pat naudinga periodiškai peržiūrėti paieškų ir peržiūrų istoriją, kad algoritmų rekomendacijos nesusiformuotų vien iš atsitiktinių ar impulsyvių paspaudimų.

    Kodėl vien draudimų neužtenka?

    Vaiko teisių specialistai pabrėžia, kad vien draudimai dažnai problemos neišsprendžia, nes vaikas vis tiek ras būdų pasiekti norimą turinį. Daug efektyviau kurti pasitikėjimu paremtą santykį, kuriame vaikas žino, kad gali kreiptis pagalbos, jei pamatė gąsdinantį, seksualizuotą, smurtinį ar kitaip netinkamą turinį.

    Medijų raštingumas šiandien tampa viena svarbiausių kompetencijų, todėl jis turėtų būti ugdomas nuosekliai: namuose, mokykloje ir per bendras taisykles šeimoje. Kuo anksčiau vaikas išmoksta atpažinti algoritmų logiką, reklamą ir manipuliacijas, tuo lengviau jam apsaugoti savo emocinę gerovę ir priimti savarankiškus sprendimus.

  • ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    ES ruošia ribojimus nepilnamečiams: ekspertai perspėja, kur vaikai bėgs iš „TikTok“

    Europos Sąjungoje vis garsiau svarstoma įvesti amžiaus ribą socialiniams tinklams, o kai kurios šalys jau ruošia konkrečius planus. Diskusijas įkaitino Australijos sprendimas uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei 16 metų – tai buvo vienas pirmųjų tokių bandymų pasaulyje.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen gegužės 12 dieną pareiškė, kad Bendrija gali pasiūlyti visai ES taikomą sprendimą dar šią vasarą. Pasak jos, technologijos vystosi žaibiškai ir vis giliau įsiskverbia į vaikystę bei paauglystę, todėl minimalaus amžiaus klausimo nebegalima atidėlioti.

    „Matome, kaip greitai technologijos keičia vaikų ir paauglių kasdienybę, todėl diskusijų dėl minimalaus amžiaus nebegalima ignoruoti“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką sako ekspertai?

    Neuropsichiatras Theo Compernolle, siejamas su Belgijos iniciatyvomis dėl vaikų skaitmeninių įpročių, tokį ribojimą vertina palankiai. Jo teigimu, ilgas slinkimas telefone dažnai pakeičia veiklas, kurios yra svarbios raidai: sportą, gyvą bendravimą, pomėgius ir poilsį.

    Compernolle taip pat pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose paaugliai gali lengvai susidurti su žalingu turiniu, o platformos turi priklausomybę skatinančių savybių. Dėl to, anot jo, socialiniai tinklai turėtų būti reguliuojami panašiai kaip kitos rizikingos vartojimo sritys, kuriose taikomos amžiaus ribos.

    „Tai panašu į alkoholį ar rūkymą: net suaugusiesiems tai nėra geras įprotis, todėl turime amžiaus ribas“, – sakė Theo Compernolle.

    Vis dėlto EU Kids Online tyrimų tinklo atstovė, sociologė Giovanna Mascheroni perspėja, kad draudimas ne visada duoda lauktą rezultatą. Remdamasi Australijoje publikuotais duomenimis, ji teigia, kad amžiaus patikra praktikoje stringa: nors dalis nepilnamečių paskyrų dingo, didelė dalis vaikų vis tiek randa kelių likti platformose.

    Kitas pavojus, apie kurį kalba Mascheroni, yra migracija į mažiau prižiūrimas erdves. Jei populiarios platformos tampa neprieinamos, dalis nepilnamečių pereina į alternatyvias, kur saugumo taisyklės silpnesnės, o turinio moderavimas – menkesnis, įskaitant pokalbių sistemas, paremtas DI.

    „Problema ta, kad tokios sistemos gali būti įtikinamos vien dėl bendravimo manieros, o ne dėl to, kad pateikia patikimą informaciją“, – sakė Giovanna Mascheroni.

    Jos siūlomas kelias – ne absoliutus draudimas, o griežtesnė platformų atsakomybė: saugumo ir privatumo reikalavimai, vaikų teisių apsauga, privalomas rizikų vertinimas ir veiksmingesnės priemonės prieš žalingą turinį. Toks požiūris dera su ES kryptimi stiprinti skaitmeninių paslaugų kontrolę ir didinti didžiųjų platformų atsakomybę.

    Ką galvoja patys paaugliai?

    Paauglių nuomonės taip pat išsiskiria. Dalis jų pritaria minčiai, kad jaunesniems vaikams socialiniai tinklai gali būti per ankstyvi, tačiau 16 metų riba kai kam atrodo per aukšta ir neatitinkanti realybės, kurioje bendravimas ir informacija persikelia į skaitmenines erdves.

    Kiti paaugliai draudimą palaiko būtent dėl turinio, kuris daro spaudimą savivertei ir kūno įvaizdžiui. Jie pabrėžia, kad socialiniuose tinkluose dažnai dominuoja idealizuotos išvaizdos, griežtų dietų ar intensyvaus sporto pavyzdžiai, o kontekstas ir rizikos lieka nutylėtos.

    Artimiausiais mėnesiais ES diskusija suksis apie tai, kas praktiškai būtų laikoma veiksminga amžiaus patikra, kaip nepažeisti privatumo ir kaip užkirsti kelią vaikų perėjimui į mažiau saugias platformas. Tuo pat metu kai kurios valstybės narės, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ar Graikiją, svarsto nacionalinius sprendimus, kurie galėtų tapti bandomaisiais modeliais visai Bendrijai.

  • „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    Startuolis „Project Eleven“, dirbantis su pokvantinio saugumo sprendimais, naujoje ataskaitoje įspėja, kad vadinamasis Q-Day, kai kvantiniai kompiuteriai galėtų realiai kelti grėsmę šiandienos šifravimui, gali ateiti jau 2030 metais. Įmonė teigia, kad lūžis iki 2033 metų yra labiau tikėtinas nei ne, nors laiko intervalas gali svyruoti į abi puses.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažanga kvantinių skaičiavimų srityje gali vykti ne tolygiai, o šuoliais. Tokia dinamika reiškia, kad ilgą laiką pokyčiai gali atrodyti nedideli, o vėliau per trumpą laiką įvyktų ryškus pajėgumų šuolis dėl sparčiai gerėjančios aparatinės įrangos ir algoritmų.

    Kuo Q-Day svarbus šifravimui?

    Dabartinės skaitmeninės saugos sistemos plačiai remiasi viešojo rakto kriptografija, kuri laikoma saugia todėl, kad klasikiniams kompiuteriams per brangu ir per lėta atlikti tam tikrus skaičiavimus. Kvantiniai kompiuteriai, pasiekę pakankamą mastą ir stabilumą, teoriškai galėtų šiuos skaičiavimus atlikti nepalyginamai greičiau ir taip susilpninti įprastus kriptografinius standartus.

    „Project Eleven“ argumentuoja, kad didžiausias pavojus slypi ne vien pačiame lūžio taške, bet ir pasirengimo trukmėje. Jei infrastruktūrai, programinei įrangai ir vartotojams pereiti prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnės kriptografijos prireiks tiek pat ar daugiau laiko, nei liko iki grėsmės, realiai rizika jau yra čia.

    Kriptovaliutos: didelė vertė, ilgas perėjimas

    Ataskaitoje išskiriama ir kriptovaliutų ekosistema, kur saugumas glaudžiai susijęs su kriptografiniais parašais ir adresais. „Project Eleven“ skaičiavimu, esant tam tikroms sąlygoms, kvantinė rizika galėtų paliesti apie 6 900 000 bitkoinų, nes kai kurios lėšos laikomos adresuose ar schemose, kurios teoriškai gali būti jautresnės, jei raktų informacija kada nors buvo atskleista blokų grandinėje.

    Net jei Q-Day būtų atidėtas, perėjimas prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių piniginių ir adresų galėtų užtrukti kelerius metus. Toks migravimas reikalauja ne tik techninių pakeitimų, bet ir koordinacijos tarp kūrėjų, paslaugų teikėjų, biržų bei pačių vartotojų.

    „Kvantinių pajėgumų pažanga gali atrodyti lėta, o tada per trumpą laiką įvykti didelis šuolis“, – sakė „Project Eleven“ atstovai, apibendrindami ataskaitos logiką.

    Ką daro rinka ir didieji žaidėjai

    Kriptovaliutų bendruomenėje jau svarstomi scenarijai, kaip sumažinti galimą žalą ir sudaryti sąlygas saugiam perėjimui. Viena iš krypčių yra sprendimai, kurie leistų šiandien įrodyti piniginės valdymą neatskleidžiant papildomos informacijos, kuri ateityje galėtų padėti atakuoti senesnius adresus.

    Pokvantinio saugumo tema aktuali ne tik kriptovaliutoms. Technologijų sektoriuje jau diegiami ir standartizuojami kvantiniams kompiuteriams atsparesni algoritmai, o dalis bendrovių viešai skelbia apie planus per artimiausius metus perkelti vidines sistemas bei produktus į naujesnius kriptografijos modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktinis saugumo stiprinimas paprastai prasideda gerokai anksčiau nei pasirodo reali grėsmė, nes atnaujinimai turi pasiekti milžinišką skaičių sistemų. Todėl diskusijos apie Q-Day laiką dažnai vertinamos kaip signalas planuoti migraciją, o ne bandymas tiksliai atspėti datą.