„Meta“ reklamos sistemos vėl atsidūrė kritikos centre, kai socialiniuose tinkluose pasirodė apmokėtos reklamos, siejamos su apgaulėmis ir dirbtinio intelekto generuojamais klastojimais. Pastarosiomis dienomis diskusijas kursto ne tik netikros investicijų reklamos, bet ir dar jautresnė tema – seksualinio pobūdžio deepfake’ų kūrimo įrankių reklama.
Lenkijoje jau ne vienerius metus viešai su „Meta“ kovoja verslininkas Rafałas Brzoska, kurio atvaizdas, pasitelkiant deepfake technologiją, esą vėl naudojamas klaidinančiose reklamose „Facebook“ ir „Instagram“. Tokios schemos dažniausiai taikosi į vartotojų pinigus arba asmens duomenis, o žalos rizika išauga dėl didelio reklamos pasiekiamumo.
Diskusijai naują kryptį suteikė DI projekto „Bielik.AI“ bendraautoris Sebastianas Kondrackis. Jis viešai pranešė socialiniame tinkle „LinkedIn“ pastebėjęs sponsorinę reklamą, kurioje buvo reklamuojama programėlė, skirta generuoti seksualinio pobūdžio deepfake turinį, įskaitant „nusižeminimo“ ar „drabužių pašalinimo“ efektą iš nuotraukos.
„Esu priblokštas, kad tokia reklama apskritai praeina patikrą ir tampa apmokama kampanija“, – sakė Sebastianas Kondrackis.
Pasak jo, tokie įrankiai gali tapti skaitmeninio smurto priemone, ypač kai turinys kuriamas be žmogaus sutikimo, o taikiniais neretai tampa nepilnamečiai ar jauni asmenys. Kondrackis teigia užfiksavęs reklamos įrašus ekrano nuotraukomis ir vaizdo įrašu, o po to algoritmai jam ėmė siūlyti daugiau panašaus pobūdžio turinio, kas, jo vertinimu, parodo sistemos mastą.
„Meta“ viešai deklaruoja ribojanti seksualinį išnaudojimą skatinantį turinį ir draudžianti reklamas, kurios padeda kurti intymius klastojimus. Tačiau kritikai pabrėžia, kad praktikoje kontrolė dažnai atsilieka nuo reklamos pirkimo greičio ir nuo to, kaip greitai kūrėjai pritaiko naujus apėjimo būdus.
Ši istorija sutampa su platesne Europos Sąjungos kryptimi griežtinti dirbtinio intelekto skaidrumo ir atsakomybės reikalavimus. DI reglamentavime vis daugiau dėmesio skiriama tam, kad vartotojai būtų informuojami apie sintetinį turinį, o deepfake’ai būtų atpažįstami ir tinkamai pažymimi, ypač kai jie naudojami manipuliacijai ar žalai.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien teisinių reikalavimų nepakanka, jei platformos realiu laiku neįgyvendina griežtesnės reklamos patikros, greitesnio reagavimo į pranešimus ir aiškesnės atsakomybės grandinės. Tokiose situacijose esminis klausimas tampa ne tai, ar taisyklės egzistuoja, o ar jos veiksmingai pritaikomos, kai turinys platinamas mokamos reklamos kanalais.
Žurnalistai kreipėsi į „Meta“ prašydami komentaro dėl minimų reklamų ir jų patikros mechanizmų. Atsakymo rengiant publikaciją dar nebuvo.
Leave a Reply