CP v2

Tag: Skendimai

  • Ko griežtai nedaryti maudykloje per karščius: kasmet pasikartojančios klaidos baigiasi tragedijomis

    Ko griežtai nedaryti maudykloje per karščius: kasmet pasikartojančios klaidos baigiasi tragedijomis

    Artėjant karštam savaitgaliui daug žmonių planuoja vykti prie ežerų ir kitų vandens telkinių. Tačiau gelbėtojai kasmet primena, kad būtent poilsis prie vandens per karščius tampa vienu rizikingiausių scenarijų, jei nepaisoma elementarių taisyklių.

    Didžiausią pavojų kelia staigus kūno atšaldymas įkaitus: šokant į vandenį po ilgo buvimo saulėje gali ištikti šaltas šokas, sutrikti kvėpavimas, apimti panika. Rizika ypač padidėja vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems širdies ar kraujagyslių problemų.

    Viena dažniausių ir skaudžiausių klaidų maudyklose yra alkoholio vartojimas. Apsvaigus blogėja koordinacija, sulėtėja reakcija, dažniau pervertinamos jėgos ir pasirenkamos pavojingos vietos, o tai gali baigtis skendimu net ir tiems, kurie save laiko gerais plaukikais.

    Ne mažiau pavojinga maudytis nepažįstamuose telkiniuose ar vietose, kur nėra gelbėtojų. Srovės, staigūs gylio pokyčiai, dumblėtas dugnas ar vandens augalai gali netikėtai įtraukti, o pagalba atokesnėse vietose dažnai vėluoja.

    Gelbėtojai taip pat ragina vengti šuolių į vandenį nuo lieptų, tiltelių ar krantų, kai nėra aišku, koks dugno gylis ir ar nėra kliūčių. Tokie šuoliai kasmet baigiasi sunkiomis traumomis, įskaitant galvos ir stuburo pažeidimus, o jų pasekmės gali būti negrįžtamos.

    Per karščius svarbu įvertinti ir saulės poveikį: ilgai būnant atviroje saulėje gali ištikti perkaitimas ar šilumos smūgis, pasireiškiantis silpnumu, galvos skausmu, pykinimu ar sąmonės sutrikimu. Labiausiai rizikuoja vaikai, nes jie perkaista greičiau ir dažnai nepastebi pirmųjų simptomų.

    „Jei įkaitote saulėje, į vandenį reikia eiti pamažu, sudrėkinti kūną ir tik tada plaukti, o ne šokti staiga“, – primena gelbėtojai.

    Saugiausia rinktis oficialias, pažymėtas maudyklas, stebėti vaikus be pertraukų ir nepamiršti, kad pripučiami ratai ar čiužiniai nėra gelbėjimo priemonė. Karštomis dienomis padeda ir paprasti įpročiai: daugiau vandens, pertraukos pavėsyje, galvos apdangalas ir atsargus elgesys vandenyje.

  • Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Atviri vandens telkiniai: Tauragės ugniagesiai primena svarbiausias saugumo taisykles vasarai

    Tauragės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba prasidėjus šiltesniam sezonui primena, kad poilsis prie atvirų vandens telkinių kasmet baigiasi nelaimėmis, kurių dalies galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Didesnė rizika kyla ne tik maudantis, bet ir būnant prie kranto, lieptų ar stačių šlaitų.

    Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojingiausios situacijos dažnai susijusios su skubotais sprendimais ir pervertintomis jėgomis. Net ir šiltą dieną vanduo gali būti vėsus, srovė ar dugno nelygumai gali netikėtai pakeisti sąlygas, o panika vandenyje per kelias sekundes tampa lemiamu veiksniu.

    Kas dažniausiai baigiasi nelaime?

    Viena dažniausių priežasčių, dėl kurių prireikia pagalbos, yra šuoliai į nepažįstamą vietą ir bandymai plaukti toliau, nei leidžia pasirengimas. Pavojų didina ir tai, kad ežeruose, upėse bei tvenkiniuose dugnas gali būti nelygus, su akmenimis, šakomis ar staigiomis duobėmis.

    Ugniagesiai pabrėžia, kad ypatingo dėmesio reikalauja vaikai ir paaugliai, kurių elgesį prie vandens būtina prižiūrėti nuolat, o ne epizodiškai. Kelių sekundžių gali pakakti, kad vaikas įbristų į gilesnę vietą, paslystų nuo kranto ar išsigąstų netikėtai praradęs atramą po kojomis.

    Kaip sumažinti riziką?

    Rekomenduojama rinktis oficialias maudymosi vietas, kur įrengtas saugesnis priėjimas ir aiškiau įvertinamas gylis. Prieš lipant į vandenį verta įsitikinti, kad nėra staigių gylio pokyčių, o maudantis neplaukti vienam ir nesiremti vien tik savo patirtimi.

    Jei matote skęstantį žmogų, svarbiausia nebandyti gelbėti šokant į vandenį neįvertinus rizikos. Saugiau kviesti pagalbą telefonu 112, mesti plūduriuojantį daiktą ar paduoti šaką, virvę, rankšluostį, išlaikant atstumą nuo vandens krašto, kad gelbėtojas pats netaptų auka.

    Gelbėtojai ragina poilsį prie vandens planuoti atsakingai ir nepamiršti, kad dauguma nelaimių nutinka ramiose, kasdienėse situacijose, kai budrumas sumažėja. Laiku įvertinta rizika, priežiūra ir elementarios taisyklės dažniausiai yra efektyviausia prevencija.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: svarbiausios saugaus maudymosi taisyklės vaikams ir suaugusiesiems

    Vasarą vandens telkiniai vilioja atsigaivinti, tačiau net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali tapti pavojingi. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet fiksuoja nelaimes, kurių dalies būtų galima išvengti laikantis kelių esminių taisyklių. Saugumas prasideda dar krante, o ne tada, kai jau prireikia pagalbos.

    Renkantis vietą maudynėms, saugiausia rinktis oficialius paplūdimius ir prižiūrimas maudyklas. Tokiose vietose dažniau vertinama vandens kokybė, būna aiškesnės ribos, o prireikus pagalba pasiekiama greičiau. Nežinomuose telkiniuose pavojų kelia staigiai gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, ypač kai vaikas paslysta, įkrenta nuo liepto ar netikėtai praranda pusiausvyrą. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę, o ne pasikliauti pripučiamomis rankovėmis ar ratais.

    Vienas pavojingiausių sprendimų yra šokti į nepažįstamą vandens telkinį nuo kranto, liepto ar tiltelio. Net jei vanduo atrodo pakankamai gilus, dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių, o pasekmės neretai būna itin sunkios, įskaitant galvos, kaklo ar stuburo traumas. Saugiau į vandenį bristi pamažu ir įvertinti gylį bei dugną.

    Didelę riziką didina alkoholis, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir trukdo realistiškai įvertinti nuovargį bei oro sąlygas. Net gerai plaukiantys žmonės gali pervertinti jėgas, ypač kai vanduo vėsesnis, kyla bangavimas ar srovė. Todėl svarbu neplaukti per toli ir stebėti, kaip jaučiatės, o pajutus mėšlungį ar silpnumą kuo greičiau artėti prie kranto.

    Vandens transporto priemonėmis, tokiomis kaip valtis ar baidarė, būtina naudotis dėvint gelbėjimosi liemenę. Ji turi būti užsegta ir pritaikyta pagal svorį, nes net trumpas apsivertimas gali baigtis panika, įkvėptu vandeniu ar galvos trauma. Atsargumas ypač svarbus, kai vandenyje daugiau poilsiautojų ir matomumas suprastėja.

    Per audrą, o ypač žaibuojant, maudynės turi būti nutrauktos nedelsiant. Vanduo yra geras elektros laidininkas, o atvirame vandens paviršiuje žmogus gali tapti vienu iš aukštesnių taškų aplinkoje. Be to, stiprėjantis vėjas ir bangavimas gali greitai pabloginti situaciją net arti kranto.

    Jei pamatėte skęstantį žmogų, pirmiausia skambinkite numeriu 112 ir kvieskite pagalbą. Saugiausia gelbėti iš kranto, paduodant lazdą, numetant virvę, gelbėjimo ratą ar kitą plūduriuojantį daiktą, o ne plaukiant tiesiai prie skęstančiojo. Panikuojantis žmogus gali įsikibti ir taip sukelti pavojų gelbėtojui.

    Patekus į bėdą vandenyje svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas. Reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje, signalizuoti ranka ir balsu, kad jus pastebėtų. Jei pagauna srovė, dažnai saugiau plaukti į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada judėti link kranto.

    Atsakingas elgesys prie vandens prasideda nuo paprastų sprendimų: pasirinkti saugią vietą, prižiūrėti vaikus, nešokti į nepažįstamą vandenį ir nevartoti alkoholio. Šios taisyklės ne mažina poilsio malonumą, o padeda užtikrinti, kad maudynės baigsis geromis emocijomis. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumos jų galima išvengti.

  • Saugus elgesys prie vandens ir vandenyje: svarbiausios taisyklės, kurios dažniausiai pamirštamos

    Vandens telkiniai vilioja poilsiu ir pramogomis, tačiau statistika kasmet primena, kad neatsargumas prie vandens gali baigtis tragedija. Daugiausia nelaimių nutinka dėl pervertintų jėgų, skubėjimo, alkoholio ir maudynių neprižiūrimose vietose.

    Renkantis maudymosi vietą saugiausia eiti ten, kur įrengti oficialūs paplūdimiai ir budi gelbėtojai. Tokiose vietose paprastai būna pažymėtos maudymosi zonos, įvertintos srovės ir dugno ypatybės, o prireikus pagalba suteikiama greičiau.

    Dažniausios rizikos prie vandens

    Viena pavojingiausių klaidų yra šokti į vandenį nežinant gylio ir dugno, ypač upėse ir karjeruose. Net ir pažįstamoje vietoje dugnas gali būti pasikeitęs, o nardymas į nežinomą vandenį didina sunkių kaklo ir galvos traumų riziką.

    Taip pat pavojinga maudytis vienam, ypač vėsesniu oru ar vakare, kai krenta temperatūra ir sumažėja matomumas. Šaltas vanduo gali sukelti staigią organizmo reakciją, mėšlungį ar paniką, todėl net gerai plaukiantis žmogus gali greitai prarasti kontrolę.

    Kaip elgtis vandenyje?

    Į vandenį briskite pamažu, ypač jei buvo karšta, o vanduo vėsus, nes staigus šokas gali sutrikdyti kvėpavimą. Plaukdami laikykitės arčiau kranto ir neplaukite už plūdurų ar į vietas, kuriose yra laivų ir vandens pramogų eismas.

    Jei pajutote nuovargį ar mėšlungį, stenkitės išlikti ramūs, apsiversti ant nugaros ir taupyti jėgas, kol kvėpavimas stabilizuosis. Svarbu nepanikuoti ir nesiimti staigių judesių, nes jie dažnai tik pagreitina jėgų išsekimą.

    Vaikai ir gelbėjimo priemonės

    Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi iš arti, o ne „iš tolo“ ar paliekant atsakomybę vyresniems vaikams. Net ir seklumoje nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl suaugusiojo dėmesys turi būti nenutrūkstantis.

    Plaukiant valtimi, baidare ar ant irklentės būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę, parinktą pagal svorį ir tinkamai užsegtą. Pripučiamos rankovės ar ratai nėra gelbėjimosi priemonės, todėl jos negali pakeisti liemenės, ypač gilesniame vandenyje.

    Pastebėjus skęstantį žmogų, pirmiausia kvieskite pagalbą telefonu 112 ir gelbėkite iš kranto, paduodami plūduriuojantį daiktą ar virvę. Šokti į vandenį gelbėti nepasiruošus pavojinga, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją.

  • Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Saugumas prie vandens: ką būtina prisiminti maudantis ir plaukiant, kad poilsis nesibaigtų nelaime

    Vasarą vis daugiau žmonių renkasi poilsį prie ežerų, upių ir kitų vandens telkinių, tačiau kartu išauga ir nelaimingų atsitikimų rizika. Gelbėtojai bei civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pavojingiausios situacijos dažniausiai kyla dėl skubėjimo, per didelio pasitikėjimo savo jėgomis ir vaikų palikimo be priežiūros.

    Dažna klaida – šokti į vandenį po ilgesnio buvimo saulėje ar aktyvaus sporto, kai kūnas perkaista. Saugiau yra į vandenį bristi pamažu, pirmiausia apsišlakstant, nes staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti raumenų mėšlungį ar staigų savijautos pablogėjimą.

    Saugus elgesys prie kranto

    Prie vandens telkinio daug rizikos kelia vietos, kur galima netikėtai paslysti ar įkristi: molo kraštai, tilteliai, statūs šlaitai, apaugę krantai. Vaikams tokiose vietose ypač svarbi nuolatinė suaugusiojo priežiūra, nes nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai.

    Renkantis maudymosi vietą verta teikti pirmenybę paplūdimiams ar maudykloms, kur būna daugiau žmonių ir dažnai dirba gelbėtojai. Nuošaliose, nepažįstamose vietose didėja rizika susidurti su staigiais dugno pokyčiais, duobėmis, srovėmis ar povandeniniais objektais.

    Kas pavojingiausia vandenyje?

    Nemokantys plaukti neturėtų eiti giliau nei iki krūtinės, o maudytis vieniems nerekomenduojama net ir patyrusiems plaukikams. Į nežinomą telkinio vietą saugiausia įbristi lėtai, neneriant ir nešokant, nes dugne gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

    Riziką didina ir elgesys, kuris atrodo nekaltas: pavojingi žaidimai vandenyje, bandymai vienas kitą nardinti ar tampyti už kojų. Taip pat nereikėtų valgyti ar kramtyti gumos maudantis, o ypač svarbu neplaukti į laivakelį ir nesiartinti prie praplaukiančių laivų, nes gali įtraukti sraigto sukelta srovė.

    Perkūnijos, škvalo ar viesulo metu vandenyje būti negalima, o taip pat būtina laikytis gelbėtojų signalų: jei paplūdimyje iškelta raudona vėliava, maudytis draudžiama. Jei maudymosi vieta pažymėta plūdurais, jų ribų perplaukti nereikėtų, nes už jų dažnai prasideda gilesnės zonos ar laivybos ruožai.

    Plaukiojimo priemonės ir pagalba skęstant

    Plaukiant valtimi, vandens dviračiu ar kita plaukiojimo priemone gelbėjimosi liemenę reikia užsidėti dar prieš išplaukiant ir dėvėti visą laiką. Ypač pavojinga išdykauti valtyje, ją supti ar vaikščioti, nes net nedidelis judesys gali apversti plaukiojimo priemonę.

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112 ir bandyti padėti saugiais būdais nuo kranto, metant gelbėjimo ratą ar paduodant lazdą. Šokti gelbėti į vandenį be priemonių rekomenduojama tik labai gerai pasirengusiems plaukikams, nes skęstantis žmogus gali instinktyviai sugriebti ir įtraukti po vandeniu.

    Jei skęstate patys, svarbiausia – nepanikuoti: stengtis kuo labiau nurimti, įkvėpti oro ir, jei įmanoma, atsigulti ant nugaros. Dėmesį į save verta atkreipti mojuojant rankomis ar šaukiant, tačiau energiją būtina taupyti, kad išliktumėte vandens paviršiuje iki pagalbos atvykimo.

  • Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajone prasidėjo maudymosi sezonas: ką svarbu žinoti apie saugumą prie vandens

    Pakruojo rajono savivaldybė praneša, kad nuo birželio 1 dienos rajone oficialiai prasidėjo maudymosi sezonas. Gyventojai ir svečiai kviečiami naudotis vandens telkiniais poilsiui, tačiau pirmiausia pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.

    Specialistai kasmet primena, kad daugiausia nelaimių įvyksta ne dėl oro ar vandens sąlygų, o dėl neatsargaus elgesio. Dažniausios rizikos – maudymasis neprižiūrimose vietose, pervertintos jėgos, šokimas į vandenį nežinomose vietose ir vaikų palikimas be suaugusiųjų priežiūros.

    Savivaldybė ragina rinktis gerai žinomas, gyventojų pamėgtas maudymosi vietas ir į vandenį bristi atsargiai, ypač sezono pradžioje. Vanduo birželio pradžioje neretai būna vėsesnis, todėl staigus temperatūros pokytis gali sukelti sveikatos sutrikimų, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems lėtinių ligų.

    Taip pat primenama, kad vaikų saugumui svarbiausia nuolatinė priežiūra: vien akių kontaktas ne visada pakankamas, o pavojingos situacijos susiklosto per kelias akimirkas. Jei nutinka nelaimė ar kyla grėsmė gyvybei, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.

    Pakruojo rajono savivaldybė linki saugios ir smagios vasaros, primindama, kad atsakingas elgesys prie vandens yra paprasčiausias būdas išvengti tragedijų. Maudymosi sezonas – tai poilsis, tačiau budrumas prie vandens išlieka svarbiausia taisyklė visą vasarą.

  • Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Maudynių saugumas vasarą: kur slypi didžiausios rizikos ir ką būtina žinoti prieš lipant į vandenį

    Prasidėjus šiltesniam sezonui, paplūdimiai ir pakrantės greitai prisipildo žmonių, tačiau nelaimės vandenyje dažniausiai įvyksta ne dėl „blogos sėkmės“, o dėl kelių pasikartojančių klaidų. Gelbėtojai ir pareigūnai kasmet primena, kad net ramiai atrodantis ežeras ar upė gali slėpti pavojų, o rizika ypač išauga, kai pervertinamos savo jėgos.

    Svarbiausias principas paprastas: saugiausia maudytis ten, kur vieta yra žinoma ir pritaikyta poilsiui. Oficialiuose paplūdimiuose dažniau prižiūrima vandens kokybė, pažymėtos maudymosi zonos, o dugnas būna patikrintas. Tuo tarpu nepažįstamuose telkiniuose gali pasitaikyti staigių duobių, povandeninių kliūčių, šalto vandens „kišenių“ ir srovių, kurios išsekina net patyrusį plaukiką.

    Vaikai ir sekundžių taisyklė

    Didžiausias dėmesys prie vandens turi tekti vaikams, nes kritinės situacijos jiems gali ištikti per kelias sekundes ir tyliai. Vien buvimas šalia nėra tas pats, kas aktyvi priežiūra, todėl mažamečiai neturėtų likti be suaugusiųjų kontrolės nė trumpam, net jei vanduo atrodo seklus.

    Praktikoje daugiausia saugumo suteikia paprasti sprendimai: aiškiai sutarta maudymosi vieta, taisyklė nelįsti į vandenį vieniems ir tinkamos plūdrumo priemonės. Svarbu atsiminti, kad pripučiami ratai ar kitos pramoginės priemonės nėra lygiavertės gelbėjimosi liemenėms ir neatstoja priežiūros.

    Šuoliai, alkoholis ir per didelis pasitikėjimas

    Viena pavojingiausių klaidų – šuolis į nepažįstamą vandens telkinį. Nežinomas gylis, akmenys, šakos ar staigiai seklėjantis dugnas gali baigtis galvos, kaklo ir stuburo traumomis, kurios pakeičia gyvenimą akimirksniu.

    Ne mažiau rizikinga maudytis apsvaigus nuo alkoholio, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti atstumus bei nuovargį. Net ir geri plaukikai kartais pervertina savo jėgas, todėl saugiausia neplaukti toli nuo kranto ir stebėti, kaip veikia bangos, srovės ir vandens temperatūra, kuri gali greitai „atimti“ jėgas.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų, pirmas žingsnis – skambinti numeriu 112 ir kuo tiksliau nurodyti vietą. Pagalba dažnai vėluoja ne todėl, kad jos nėra, o todėl, kad gelbėtojams sunku greitai rasti tikslią įvykio vietą, ypač prie upių ar atokesniuose ežeruose.

    Gelbėtojai ragina patiems nerizikuoti ir neplaukti tiesiai prie skęstančiojo, nes panikuojantis žmogus gali instinktyviai įsikibti ir paskandinti gelbėtoją. Daug saugiau mesti gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą ir bandyti išlaikyti atstumą, kol atvyksta pagalba.

    Jei į bėdą pateko pats plaukikas, svarbiausia nepanikuoti ir taupyti jėgas, stengiantis išsilaikyti vandens paviršiuje. Patekus į stipresnę srovę, paprastai nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks iš jos ištrūkti, ir tik tada artėti prie kranto.

    Poilsis prie vandens turėtų būti maloni vasaros dalis, todėl verta laikytis kelių aiškių principų: rinktis prižiūrimas vietas, nepalikti vaikų be dėmesio, nešokti į nepažįstamą vandenį, nesimaudyti apsvaigus ir iš anksto pagalvoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Vanduo klaidų neatleidžia, tačiau daugumą rizikų galima suvaldyti paprastu atsakingumu.

  • Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos Atlanto pakrantėje nuskendo du žmonės: pareigūnai įspėja dėl mirtinų plėšriųjų srovių

    Prancūzijos pietvakariuose, Žirondos departamento Atlanto pakrantėje, per atskirus incidentus nuskendo du žmonės. Pareigūnai teigia, kad nelaimes lėmė pavojingos plėšriosios srovės, o šiltas savaitgalio oras į paplūdimius sutraukė minias.

    Vietos tarnybų duomenimis, 56 metų Vokietijos pilietę bangos ir srovė nunešė į jūrą prie Lège-Cap-Ferret, moteris nuskendo. Netoliese, Lacanau vietovėje, per kitą incidentą žuvo 60 metų vyras.

    Nuo penktadienio Žirondos gelbėtojai iš vandens ištraukė 31 žmogų. Pajūrio savivaldybės ir gelbėjimo tarnybos ragino poilsiautojus laikytis maksimalaus budrumo ir neignoruoti įspėjimų vėliavomis bei gelbėtojų nurodymų.

    Kas yra plėšriosios srovės?

    Plėšriosios srovės yra siauros, tačiau labai stiprios vandens srovės, kurios nuo kranto traukia į atvirą jūrą. Jos dažniausiai susidaro, kai lūžtančios bangos į krantą atstumia didelį vandens kiekį, o šis, ieškodamas kelio atgal, susitelkia į vieną intensyvų srautą.

    Pavojus tas, kad plėšriąsias sroves ne visada lengva pastebėti: jos gali atrodyti kaip ramesnė, tamsesnė vandens juosta tarp lūžtančių bangų. Net patyrusiems plaukikams tokia srovė gali greitai atitraukti nuo kranto ir sukelti paniką.

    Ką daryti pakliuvus į srovę?

    Gelbėtojai pabrėžia, kad patekus į plėšriąją srovę nereikėtų plaukti tiesiai į krantą prieš srovę, nes taip greitai išsenkama. Saugiausia judėti lygiagrečiai krantui, kol pavyksta išplaukti iš srovės juostos, ir tik tada grįžti į krantą.

    Jei jėgos senka, rekomenduojama išlikti vandens paviršiuje, signalizuoti rankomis ir kviesti pagalbą. Svarbiausia nepanikuoti ir stengtis atkreipti gelbėtojų dėmesį.

    Karštis atnešė ir papildomą riziką

    Prancūzijos pietvakariuose savaitgalį fiksuota neįprastai aukšta šiam metų laikui temperatūra, kai kur ji viršijo 30 laipsnių Celsijaus. Toks karštis paskatino žmones ieškoti atgaivos vandenyje, tačiau kartu padidino ir nelaimių riziką, ypač esant sudėtingoms jūros sąlygoms.

    Vietos pareigūnai primena, kad net ir esant geram orui jūra gali būti pavojinga, todėl būtina įvertinti bangavimą, sroves ir oficialius perspėjimus. Poilsiautojai raginami rinktis saugomas maudymosi vietas ir nebristi į vandenį, jei paplūdimyje keliama raudona vėliava.

  • Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti

    Vasara prie vandens: dažniausios nelaimių priežastys ir paprastos taisyklės, kurios gelbsti


    Globalios Naujienos

    Vanduo traukia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Poilsis prie ežero, upės ar jūros vasarą tampa neatsiejama laisvalaikio dalimi. Tačiau net ir ramiai atrodantis vandens telkinys gali būti pavojingas. Kasmet Lietuvoje užregistruojama skaudžių nelaimių, kurių daugelio būtų galima išvengti laikantis elementarių saugumo taisyklių. Todėl, artėjant vasarai, pareigūnai nori priminti, kaip saugiai elgtis prie vandens telkinių ir vandenyje.

    Pagrindinės saugaus elgesio taisyklės:

    1. Maudykitės tik žinomose vietose;
    2. Rekomenduojama rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose prižiūrima vandens kokybė ir yra įrengta maudykla ar paplūdimys. Nežinomose vietose gali būti duobių, stipri srovė, povandeninių kliūčių ar staiga gilėjantis dugnas;
    3. Niekada nepalikite vaikų be priežiūros. Vaikai prie vandens turi būti nuolat stebimi, net jei vanduo atrodo seklus. Nelaimė gali įvykti vos per kelias sekundes. Mažesni vaikai turėtų dėvėti gelbėjimosi liemenes arba specialias apsaugos priemones, kurios naudojamos tik su tėvų priežiūra;
    4. Nešokinėkite į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vandens telkinį gali baigtis sunkiomis traumomis – galvos, kaklo ar stuburo sužalojimais. Prieš brisdami ar lipdami į vandenį visuomet įsitikinkite, kad dugnas saugus, vandens gylis tinkamas;
    5. Nesimaudykite apsvaigę nuo alkoholio. Alkoholis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti pavojų. Daug nelaimių vandenyje įvyksta būtent dėl neatsakingo elgesio vartojant alkoholį;
    6. Neplaukite per toli. Net geri plaukikai gali pavargti ar patekti į pavojingą situaciją. Nepamirškite, kad vandens temperatūra, bangos ar srovė gali greitai atimti jėgas;
    7. Atsargiai naudokitės vandens transporto priemonėmis. Plaukiant valtimi, baidare ar vandens motociklu būtina dėvėti gelbėjimosi liemenę. Taip pat svarbu laikytis saugaus greičio ir stebėti aplinką;
    8. Nesimaudykite vandens telkiniuose per audrą, o ypač žaibuojant. Net jei esate puikus plaukikas, audros metu susidarančios atgalinės srovės gali akimirksniu nunešti jus gilyn į jūrą, ežerą ar kitą vandens telkinį. Vanduo yra puikus elektros laidininkas. Žaibas dažniausiai trenkia į aukščiausią aplinkos tašką, o lygiame vandens paviršiuje tuo tašku tampate jūs.

    Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, pirmiausia išlikite ramūs ir nedelsdami skambinkite Skubios pagalbos numeriu 112. Skęstančiajam, jei įmanoma, meskite gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą. Svarbu prisiminti, kad panikuojantis žmogus gali netyčia paskandinti ir gelbėtoją, todėl neplaukite prie skęstančiojo, jei nesate tam pasirengę ar apmokyti.

    Jei į bėdą patekote patys, pirmiausia stenkitės išsilaikyti virš vandens. Nepanikuokite – panika atima daug jėgų ir trukdo racionaliai mąstyti. Kelkite rankas ir garsiai šaukite, kad jus pastebėtų. Jei patekote į stiprią upės ar jūros srovę, nesistenkite plaukti tiesiai prieš ją. Plaukite į šoną, kol ištrūksite iš srovės zonos, ir tik tada grįžkite į krantą.

    Poilsis prie vandens turi teikti džiaugsmą, o ne baigtis nelaime. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir saugumo taisyklių laikymasis padeda apsaugoti save bei kitus. Rūpinkimės savo ir artimųjų saugumu – vanduo klaidų neatleidžia.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos inf.

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.