CP v2

Tag: Skendimai

  • Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Maudynės be rizikos: gelbėtojai primena svarbiausias taisykles prie ežero, upės ir jūros

    Šylant orams vis daugiau žmonių laiką leidžia prie ežerų, upių ar jūros, o maudynės tampa viena populiariausių vasaros pramogų. Vis dėlto gelbėtojai primena, kad net ramiai atrodantis vanduo gali slėpti pavojų, o nelaimės dažnai nutinka per kelias akimirkas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pabrėžia, kad svarbiausia rinktis žinomas, prižiūrimas vietas. Oficialiuose paplūdimiuose paprastai stebima vandens kokybė, įvertinamas dugnas, pažymimos maudymosi ribos, o prireikus greičiau suteikiama pagalba.

    Pavojai, kuriuos dažniausiai nuvertiname

    Viena didžiausių rizikų – maudynės nežinomose vietose, kur dugnas gali staiga gilėti, pasitaiko duobių, akmenų ar povandeninių kliūčių. Tokiose vietose pavojų kelia ir srovės: net jei krante vanduo atrodo seklus, kiek toliau situacija gali būti visai kita.

    Ne mažiau svarbu atsakingai vertinti savo jėgas ir neplaukti per toli. Nuovargis, šaltesnis vanduo, bangavimas ar srovė gali greitai atimti energiją, o tuomet išsigelbėti tampa gerokai sunkiau net patyrusiems plaukikams.

    Vaikai ir alkoholis – kritiniai veiksniai

    Gelbėtojai primena, kad vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi, net jei maudosi seklumoje. Nelaimė gali įvykti tyliai ir labai greitai, todėl vien buvimas šalia krante nėra tas pats, kas nuolatinis stebėjimas ir pasirengimas sureaguoti.

    Itin pavojinga maudytis ar plaukioti apsvaigus nuo alkoholio, nes jis silpnina koordinaciją, lėtina reakciją ir didina polinkį rizikuoti. Toks derinys ypač pavojingas atvirose vandens telkinių vietose, kur staigiai pasikeitus sąlygoms prireikia greitų sprendimų.

    Ką daryti nelaimės atveju?

    Pamačius skęstantį žmogų pirmiausia reikia kviesti pagalbą telefonu 112. Gelbėtojai ragina nešokti į vandenį neįvertinus rizikos, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti gelbėtoją ir sukelti dar vieną nelaimę.

    „Pastebėję skęstantį žmogų, skambinkite 112 ir meskite jam gelbėjimo ratą, virvę ar bet kokį plūduriuojantį daiktą, o ne rizikuokite plaukti prie jo patys“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai.

    Jei į bėdą patenkate patys, svarbiausia nepanikuoti ir stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje. Taip pat rekomenduojama aiškiai šaukti ir signalizuoti rankomis, o patekus į srovę neplaukti prieš ją tiesiai, o judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš stipriausios tėkmės.

    Gelbėtojai taip pat primena vengti maudynių per audrą, ypač žaibuojant, nes vanduo gerai laidus elektrai. Saugiausias sprendimas tokiu metu yra kuo greičiau pasitraukti nuo vandens ir ieškoti pastogės.

  • Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo klaidų neatleidžia: 8 taisyklės, kurios dažniausiai apsaugo nuo nelaimių maudantis

    Vanduo traukia ir vaikus, ir suaugusiuosius, o šiltuoju sezonu poilsis prie ežerų, upių ar jūros tampa kasdienybe. Tačiau net ir ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų: staigiai gilėjantį dugną, povandenines kliūtis, stipresnę srovę ar šaltą vandenį, greitai atimantį jėgas.

    Lietuvoje kasmet fiksuojamos nelaimės vandenyje, o gelbėtojai pabrėžia, kad dalies jų būtų galima išvengti laikantis paprastų taisyklių. Daugiausia rizikos kyla tada, kai pervertinamos savo jėgos, pasirenkamos neprižiūrimos vietos arba maudomasi apsvaigus.

    Saugiausios vietos ir vaikų priežiūra

    Maudytis rekomenduojama tik gerai žinomose, patikrintose vietose, o dar geriau – oficialiuose paplūdimiuose, kur prižiūrima vandens kokybė ir dažniau būna gelbėtojai. Nežinomose vietose gali būti duobių, akmenų, nuolaužų, staigių dugno nuolydžių ar netikėtai stiprios srovės.

    Vaikų prie vandens negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net ir seklumoje. Nelaimė gali įvykti per kelias sekundes, todėl mažesniems vaikams verta rinktis gelbėjimosi liemenes ar kitas plūdrumo priemones, tačiau jos nepakeičia budraus suaugusiojo dėmesio.

    Dažniausios klaidos vandenyje

    Viena pavojingiausių klaidų – šokti į nepažįstamą vandens telkinį. Šuolis į nežinomo gylio vietą gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus, o gylis tinkamas.

    Maudytis apsvaigus nuo alkoholio griežtai nerekomenduojama, nes prastėja reakcija, koordinacija ir gebėjimas įvertinti riziką. Ne mažiau svarbu neplaukti per toli: net geri plaukikai gali netikėtai pavargti, o vėsesnis vanduo, bangavimas ar srovė greitai sumažina ištvermę.

    Plaukiant valtimi, baidare ar naudojantis kitomis vandens transporto priemonėmis, gelbėjimosi liemenė turėtų būti dėvima viso plaukimo metu. Gelbėtojai primena, kad nelaimės dažnai įvyksta ne vien dėl vandens, bet ir dėl neatsargaus greičio, prasto matomumo ar dėmesio stokos.

    Ką daryti pamačius skęstantį ir kaip elgtis patekus į bėdą

    Audros metu, ypač žaibuojant, vandenyje būti pavojinga, nes vanduo gerai laidžia elektrą, o atviroje erdvėje žmogus gali tapti vienu aukščiausių taškų. Be to, pablogėjus orui gali sustiprėti bangavimas ir srovės, todėl išlipti į krantą reikia kuo greičiau.

    Pamačius skęstantį žmogų svarbiausia nepanikuoti ir nedelsiant skambinti numeriu 112. Skęstančiajam saugiausia paduoti ar mesti plūduriuojantį daiktą, gelbėjimo ratą, virvę ar lentą, nes tiesioginis plaukimas prie panikuojančio žmogaus gali baigtis tuo, kad jis instinktyviai įsikibs ir paskandins gelbėtoją.

    Jei į bėdą pateko pats, pirmiausia reikia stengtis išsilaikyti vandens paviršiuje ir nepasiduoti panikai, nes ji greitai išeikvoja jėgas. Reikia kviestis pagalbą, o patekus į stiprią srovę neplaukti tiesiai prieš ją: saugiau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada siekti kranto.

    Atsakingas elgesys, blaivus situacijos vertinimas ir elementarių taisyklių laikymasis dažniausiai lemia, ar poilsis prie vandens baigsis geromis emocijomis. Gelbėtojai primena, kad saugumas prasideda nuo paprastų sprendimų dar prieš įbrendant į vandenį.

    Parengta pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informaciją.