CP v2

Tag: Skendimas

  • Karštyje šita maudynių klaida gali baigtis ligonine: gydytojai įspėja, ko nedaryti

    Per kaitrą daug kas ieško atgaivos ežeruose ir upėse, tačiau viena dažna klaida gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis. Specialistai įspėja, kad pavojingiausia yra staiga šokti ar nerti į vėsesnį vandenį, kai kūnas įkaitęs nuo saulės.

    Nors oras įkaista greitai, vandens telkiniai sušyla gerokai lėčiau, todėl net po kelių karštų dienų vanduo gali išlikti šaltas. Toks staigus temperatūrų skirtumas gali sukelti vadinamąją šalto šoko reakciją, kuri pasireiškia nekontroliuojamu oro įkvėpimu, padažnėjusiu kvėpavimu ir panika.

    Kas yra šalto šoko reakcija

    Šalto šoko reakcija pavojinga tuo, kad žmogus gali nevalingai staigiai įkvėpti, o tai ypač rizikinga, jei tuo momentu galva atsiduria vandenyje. Toks refleksas laikomas viena dažnų priežasčių, kodėl nelaimės vandenyje nutinka net ir mokantiems plaukti.

    Svarbu tai, kad vanduo nebūtinai turi būti ledinis. Šalto šoko simptomai gali pasireikšti ir maždaug iki 24 laipsnių temperatūros vandenyje, ypač jei žmogus prieš tai buvo perkaitęs, pavargęs ar patyręs stresą.

    Pavojingiausios yra pirmosios minutės po panirimo, nes organizmas dar nespėja prisitaikyti. Dėl staigios reakcijos gali sutrikti koordinacija, pablogėti orientacija ir gebėjimas valdyti kvėpavimą, o tai vandenyje kritiškai svarbu.

    Kodėl per karščius rizika didėja

    Karštomis dienomis papildomu rizikos veiksniu tampa dehidratacija. Net ir nedidelis skysčių trūkumas gali lemti, kad širdžiai tenka dirbti intensyviau, kad palaikytų kraujotaką ir kraujospūdį.

    Kadangi šalto šoko reakcija veikia širdies ir kraujagyslių sistemą bei nervų sistemą, dehidratacija gali sustiprinti organizmo atsaką į staigų šaltį. Dėl to atsargumo ypač reikia žmonėms, turintiems širdies ar kraujotakos sutrikimų.

    Prie rizikos prisideda ir alkoholis, saldūs bei daug kofeino turintys gėrimai, nes jie gali skatinti skysčių netekimą ir silpninti savikontrolę. Perkaitimas, nuovargis ir ilgas buvimas saulėje taip pat mažina gebėjimą greitai įvertinti pavojų.

    Kaip saugiai bristi į vandenį

    Ekspertai rekomenduoja į vandenį eiti palaipsniui, pirmiausia suvilgant kojas ir rankas. Taip pat verta apsitaškyti vėsesniu vandeniu kaklą ar riešus, kad organizmas po truputį prisitaikytų prie temperatūros.

    Lėtas įėjimas suteikia laiko suvaldyti kvėpavimą ir išvengti staigaus nevalingo įkvėpimo. Jei vis dėlto pajuntate dusulį ar paniką, saugiausia laikytis arčiau kranto, sustoti, susikoncentruoti į lėtą kvėpavimą ir tik tada tęsti maudynes.

    Jei vanduo atrodo neįprastai šaltas, o kūnas įkaitęs, verta apskritai atsisakyti šuolių nuo tiltelių ar staigių nėrimų. Daugeliu atvejų būtent toks skubėjimas ir tampa lemtinga klaida.

  • Maudynės be rizikos: svarbiausios taisyklės vaikams ir suaugusiesiems prie vandens telkinių

    Vanduo vilioja ir vaikus, ir suaugusiuosius, o poilsis prie ežerų, upių ar jūros daugeliui tampa vasaros kasdienybe. Vis dėlto net ramiai atrodantis telkinys gali slėpti pavojų, todėl pareigūnai kasmet primena paprastas, bet gyvybiškai svarbias elgesio taisykles.

    Saugiausia maudytis gerai žinomose, oficialiai prižiūrimose vietose, kur stebima vandens kokybė ir įrengtos maudyklos. Nežinomuose telkiniuose riziką didina staiga gilėjantis dugnas, duobės, povandeninės kliūtys ir srovės, kurias ypač sunku įvertinti atvykus pirmą kartą.

    Vaikai prie vandens

    Vaikų negalima palikti be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros net seklumoje, nes pavojinga situacija gali susidaryti per kelias sekundes. Mažesniems vaikams verta parinkti tinkamas gelbėjimosi liemenes, tačiau jos neatstoja budraus stebėjimo ir atsakomybės.

    Su vaikais svarbu iš anksto susitarti dėl aiškių ribų, kur galima bristi, o kur ne, ir priminti, kad žaidimai vandenyje turi taisykles. Prie vandens taip pat vertinga turėti telefoną su įkrauta baterija, kad prireikus būtų galima nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Viena pavojingiausių klaidų yra šuoliai į nepažįstamą vandens telkinį, kai nežinomas gylis ar dugno struktūra. Toks sprendimas gali baigtis galvos, kaklo ar stuburo traumomis, todėl prieš lipant į vandenį būtina įsitikinti, kad dugnas saugus.

    Nelaimių riziką smarkiai didina alkoholis, nes silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą įvertinti realų pavojų. Net patyrę plaukikai turėtų vengti plaukti per toli, nes nuovargis, banguotumas, šaltas vanduo ar srovė gali greitai atimti jėgas.

    Ką daryti, jei žmogus skęsta?

    Pamačius skęstantį žmogų, svarbiausia išlikti ramiems ir nedelsiant skambinti 112. Skęstančiajam reikėtų mesti gelbėjimo ratą, virvę ar kitą plūduriuojantį daiktą ir stengtis padėti iš kranto, nes panikuojantis žmogus gali netyčia įtraukti į pavojų ir gelbėtoją.

    Jei į bėdą patenkate patys, stenkitės nepanikuoti ir taupyti jėgas, laikytis virš vandens, kviesti pagalbą balsu ir rankos mostais. Patekus į stipresnę srovę, nereikėtų plaukti tiesiai prieš ją, geriau judėti į šoną, kol pavyks ištrūkti iš srovės zonos, ir tik tada artėti prie kranto.

    Taip pat svarbu nesimaudyti audros metu, ypač žaibuojant: vanduo gerai praleidžia elektrą, o atviroje erdvėje ant vandens žmogus gali tapti aukščiausiu tašku. Atsakingas elgesys, dėmesys aplinkai ir elementarios taisyklės padeda užtikrinti, kad poilsis prie vandens baigtųsi geromis, o ne skaudžiomis istorijomis.