Tag: Skiepai

  • Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežiaus Leono XIV kelionė po Pietų Ameriką kelia nerimą: regione plinta tymai

    Popiežius Leonas XIV tęsia kelionę po Pietų Ameriką ir šeštadienį aukoja Mišias Santa Krus de Sukčabamboje šiaurės Peru, o jo sutraukiamos minios kelia papildomą rūpestį sveikatos institucijoms dėl tymų protrūkio regione.

    71 metų pontifikas į šią vietą atskrido sraigtasparniu iš Čiklajo oro bazės, o vakare planuoja grįžti į maldos susitikimą su katalikų bendruomene Šv. Toribijaus de Mogrovecho šventovėje, praneša „Euronews“.

    Popiežius penktadienį sugrįžo į Čiklajų – miestą, kuriame kadaise dirbo ir kurį vadina sau artimu. Čikagoje gimęs pontifikas anksčiau Peru buvo misionierius, vėliau – vyskupas, taip pat turi Peru pilietybę.

    Atviroje erdvėje aukotose Mišiose Čiklajuje dalyvavo apie 500 000 žmonių, o pats popiežius miniai sakė dėkojantis už palaikymą ir maldas, ypač – už jo sveikatą „išbandymų metu“, kuriuos, pasak jo, su Dievo pagalba pavyksta įveikti.

    Tymų atvejų šuolis Amerikoje

    Sveikatos institucijų dėmesį šiemet ypač prikaustė tymų plitimas: nuo sausio iki spalio pabaigos Amerikoje 17 šalių ir teritorijų užfiksuota 57 666 patvirtinti atvejai – beveik penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Taip pat pranešama apie mažiausiai 81 mirtį. Artėjant popiežiaus vizitams, Panamerikos sveikatos organizacija (PAHO) tymų keliamą visuomenės sveikatos riziką masinių religinių susibūrimų kontekste įvertino kaip „labai didelę“.

    Didžiausias nerimas siejamas su nepakankamu skiepijimo lygiu kai kuriose šalyse – ypač Argentinoje ir Peru. PAHO imunizacijos vadovas Danielis Salasas Peraza atkreipė dėmesį, kad dėl situacijos vaikai neina į mokyklą, o dalis jų atsiduria ligoninėse.

    Kodėl tymai tokie pavojingi

    Tymai – itin užkrečiama oro lašeliniu būdu plintanti virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ir būti mirtina. Iš pradžių infekcija pažeidžia kvėpavimo takus, vėliau išplinta po visą organizmą.

    Dažniausi simptomai – aukšta temperatūra, kosulys, sloga ir bėrimas. Nuo tymų yra veiksminga ir palyginti nebrangi vakcina.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad imunitetui užtikrinti vaikams reikia dviejų vakcinos dozių. Bendruomenėje ligos plitimui sustabdyti paprastai būtina, kad pilnai paskiepyta būtų bent 95 proc. gyventojų.

    PSO 2025 metų duomenimis, šią ribą Amerikoje pasiekė tik Urugvajus. Peru skiepijimo aprėptis siekė 90 proc. pirmai dozei ir 82 proc. antrai, o Argentinoje – atitinkamai 84 proc. ir 55 proc.

    Peru ir Argentina stiprina priemones

    Peru 2026 metais užregistruota beveik 3 000 tymų atvejų – tai ketvirtas pagal dydį skaičius Amerikoje po Gvatemalos, Meksikos ir JAV. Penkiuose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą – Limoje, Čiklajuje, Kachamarkoje, Kuske ir Pukalpoje – šiemet nustatyta 170 infekcijų.

    Ruošiantis vizitui, Peru institucijos sustiprino skiepijimo kampanijas, daugiausia dėmesio skirdamos teritorijoms, kuriose fiksuotas didesnis plitimas. Tarp priemonių minimas ir ankstesnis skiepijimas vaikams nuo šešių iki vienuolikos mėnesių bei kampanijos, skirtos žmonėms iki 29 metų.

    Skelbiama, kad iki rugsėjo pabaigos nuo balandį pradėtos intensyvesnės kampanijos jau buvo suleista 1,2 mln. dozių, o dar daugiau nei 2 mln. dozių buvo paruošta papildomam poreikiui.

    Argentinoje, kur buvo laukiama iki 4 mln. žmonių Buenos Airių provincijoje, spalio pabaigoje taip pat paskelbtas įspėjimas dėl su popiežiaus vizitu susijusių sveikatos rizikų. Specialistai nerimauja ir dėl valdžios sprendimų mažinti sveikatos išlaidas, kurie gali apsunkinti imunizacijos kampanijų planavimą bei stebėseną.

    Tuo metu Urugvajus visoje šalyje įvedė sustiprintos epidemiologinės stebėsenos laikotarpį, kuris turėtų tęstis iki lapkričio 29 dienos – dar kelias savaites po popiežiaus išvykimo. Gyventojai raginami užbaigti skiepų kursą, kad nauji užsikrėtimai būtų aptikti kuo greičiau.

  • Prasidėjo RSV sezonas: pirmieji simptomai ir kam infekcija pavojingiausia

    RSV (respiracinis sincitinis virusas) – vienas dažniausių virusų, sukeliančių kvėpavimo takų infekcijas. Juo gali užsikrėsti įvairaus amžiaus žmonės, o persirgus imunitetas nėra ilgalaikis, todėl infekcija gali kartotis.

    Lenkijos Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto duomenimis, 2023 metais šalyje užregistruota apie 12 tūkst. RSV atvejų, 2024 metais – jau apie 41,6 tūkst., o 2025 metais – daugiau nei 94 tūkst. užsikrėtimų.

    Svarbu įvertinti, kad tai – tik registruoti atvejai. Ne visi sergantys pasidaro RSV testą, o lengvesnės infekcijos neretai praeina be vizito pas gydytoją, todėl realus skaičius gali būti didesnis.

    RSV sezonas Lenkijoje paprastai tęsiasi nuo spalio ar lapkričio iki gegužės, o daugiausia susirgimų fiksuojama žiemą. Dėl to rudenį verta prisiminti profilaktikos taisykles ir būti atidesniems, bendraujant su žmonėmis, kuriems komplikacijų rizika didžiausia.

    Kaip plinta RSV ir kada pasireiškia simptomai

    RSV dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu ir per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Užsikrėsti galima kalbantis, kosint ar čiaudint, taip pat palietus užterštą paviršių ir vėliau – burną, nosį ar akis.

    Inkubacinis laikotarpis paprastai trunka nuo dviejų iki aštuonių dienų. Užsikrėtęs žmogus gali platinti virusą dar iki tol, kol pats aiškiai pajus, kad serga.

    Infekcijos pradžia dažnai primena paprastą peršalimą, todėl vien pagal savijautą patikimai atskirti RSV nuo gripo ar kitų virusų sunku. Simptomai paprastai stiprėja palaipsniui.

    Pirmieji požymiai ir kada reikia skubios pagalbos

    Dažniausiai RSV pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų simptomais, tačiau daliai žmonių infekcija gali progresuoti iki bronchiolito ar plaučių uždegimo.

    Ypač atidūs turėtų būti kūdikių tėvai: mažiausiems vaikams RSV gali pasireikšti ne tik sloga ir kosuliu, bet ir dirglumu, silpnumu, nenoru valgyti, pakitusiu kvėpavimu. Labai mažiems kūdikiams gali pasitaikyti ir apnėjų – trumpų kvėpavimo sustojimų.

    Pavojingi signalai – padažnėjęs ar apsunkintas kvėpavimas, įtraukiami tarpai tarp šonkaulių įkvepiant, pamėlusios lūpos, apnėjos, ryškūs maitinimo sunkumai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicinos pagalba, o esant stipriems kvėpavimo sutrikimams ar pamėlynavimui patariama nedelsiant skambinti numeriu 999.

    Kam RSV kelia didžiausią riziką ir kokia apsauga galima

    Nors RSV gali užklupti bet ką, sunkių komplikacijų rizika skirtingose grupėse nevienoda. Daugiausia rizikuoja kūdikiai, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, taip pat neišnešioti naujagimiai.

    Didesnė rizika nurodoma ir vyresniems nei 60 metų žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų. Tarp labiau pažeidžiamų – sergantieji širdies ir plaučių ligomis (įskaitant LOPL, astmą, širdies nepakankamumą), taip pat žmonės, turintys cukrinį diabetą ar lėtinę inkstų ligą.

    Vienas iš būdų mažinti sunkaus RSV eigos riziką – skiepai. Lenkijoje yra preparatų suaugusiesiems ir vakcina, kuri gali būti skiriama nėščiajai, kad apsauginiai antikūnai būtų perduoti kūdikiui.

    Nėščiųjų skiepijimas, kaip nurodoma, galimas tarp 24 ir 36 nėštumo savaitės, o optimaliu laikotarpiu dažniausiai laikoma 32–36 savaitė – taip kūdikis apsaugomas pirmaisiais šešiais gyvenimo mėnesiais. Tekste pažymima, kad vakcina Lenkijoje nemokama nėščiosioms ir 65 metų bei vyresniems žmonėms, o 60–64 metų amžiaus grupei taikoma 50 proc. kompensacija.

    Skiepai nepakeičia kasdienės profilaktikos: infekcijų sezono metu svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais, prisidengti burną kosint ar čiaudint. Jei vargina sloga, kosulys ar karščiavimas, rekomenduojama riboti kontaktą su kūdikiais ir vyresnio amžiaus žmonėmis.

    Specifinio antivirusinio gydymo, kuris būtų taikomas rutiniškai visais RSV atvejais, paprastai nėra. Daugeliu lengvų atvejų pakanka poilsio, skysčių ir simptomų lengvinimo, o sunkesniais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje, įskaitant deguonies terapiją ir lašinę rehidrataciją.

  • Ką valgyti ir gerti prieš gripo skiepą ir po jo: gydytojų bei dietologų patarimai

    Tinkamai pasirinktas maistas ir gėrimai prieš skiepą nuo gripo ir po jo gali padėti geriau jaustis bei lengviau ištverti galimus nedidelius šalutinius pojūčius. Medikai primena, kad itin svarbu pasirūpinti skysčiais ir neiti skiepytis visiškai nevalgius.

    Apie tai rašo „EatingWell“, kalbinęs gydytojus, slaugytojus ir dietologus. Jie sutaria: staigių mitybos eksperimentų prieš skiepą nereikia, tačiau keli paprasti įpročiai gali būti naudingi.

    Specialistai pabrėžia, kad gripo sezonui artėjant skiepytis dažniausiai rekomenduojama rudenį, kad organizmas spėtų suformuoti apsaugą dar prieš aktyviausią virusų plitimą. Taip pat primenama, jog gripo vakcina negali „sukelti gripo“ – tai vienas dažniausių mitų.

    Kita svarbi detalė – skiepai rekomenduojami visiems nuo 6 mėnesių amžiaus kasmet. Skiepydamiesi žmonės saugo ne tik save, bet ir aplinkinius: šeimos narius, kolegas, bendramokslius bei tuos, su kuriais susiduria kasdien.

    Patarimai prieš gripo skiepą

    Viena dažniausių rekomendacijų – šiek tiek padidinti suvartojamo vandens kiekį. Medikai pataria kelias dienas iki skiepo sąmoningai išgerti papildomą stiklinę ar dvi vandens per dieną.

    Pakankamas skysčių kiekis padeda organizmui palaikyti įprastą temperatūrą, o tai gali būti aktualu, nes karščiavimas įvardijamas kaip galimas (nors dažniausiai nestiprus) šalutinis poveikis.

    Taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti maistui, kuris siejamas su mažesniu uždegiminiu atsaku organizme. Nors nėra vieno ingrediento ar vitamino, galinčio apsaugoti nuo ligų, subalansuota ir maistingų produktų gausi mityba palaiko imuninės sistemos darbą.

    Dietologai ragina rinktis „spalvingesnę“ lėkštę – įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, kad kasdienėje mityboje netrūktų vitaminų, mineralų ir antioksidantų. Be to, vaisiai ir daržovės prisideda ir prie papildomos hidratacijos.

    Dar vienas praktiškas patarimas prieš skiepą – turėti užkandį. Slaugytojų teigimu, daliai žmonių skiepijimas sukelia nerimą, o kartais dėl jo gali pasitaikyti ir apalpimas. Nedidelis užkandis ir vanduo prieš procedūrą kai kuriais atvejais padeda to išvengti.

    Patarimai po gripo skiepo

    Po skiepo specialistai rekomenduoja ir toliau gerti pakankamai vandens – ypač skiepijimo dieną, taip pat dieną prieš ir po jos. Teigiama, kad dehidratacija gali sustiprinti galvos skausmą, kuris kartais pasireiškia po skiepo.

    Kalbant apie mitybą po vakcinos, pažymima, kad griežtų draudimų paprastai nėra. Vis dėlto, jei žmogus pajunta pykinimą (jis įvardijamas kaip retas ir dažniausiai lengvas šalutinis poveikis), gali praversti paprastesni, lengviau virškinami produktai.

    Tarp tokių paminimi įprasti „sandėliuko“ pasirinkimai – ryžiai ar makaronai, taip pat sūrūs sausainiai. Kaip lengvai toleruojami variantai išskiriami ir bananai bei avokadai.

    Ko tikėtis ir ką svarbu prisiminti

    Specialistai primena, kad lengvi pojūčiai po skiepo paprastai praeina per kelias dienas. Jei prieš skiepą pradėjote gerti daugiau vandens ar rinktis daugiau maistingų produktų, rekomenduojama šiuos įpročius tęsti ir toliau – jie naudingi ne tik gripo sezono metu.

    Kartu akcentuojama, kad skiepas nėra „stebuklinga kulka“: be vakcinacijos, svarbios ir kitos priemonės – rankų higiena, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir bendra subalansuota mityba.

  • Pūslelės – tik pradžia: klastingas juostinės pūslelinės skausmas ir kaip jo išvengti

    Kas yra juostinė pūslelinė?

    Juostinė pūslelinė dažnai siejama su niežtinčia, skausminga pūslelių juosta ant odos, tačiau medikai pabrėžia, kad tai pirmiausia nervų sistemos liga. Ją sukelia vėjaraupių ir juostinės pūslelinės viruso reaktyvacija, kai po persirgtų vėjaraupių virusas lieka „miegoti“ nerviniuose mazguose.

    Virusui vėl suaktyvėjus, pažeidžiami nervai, todėl skausmas gali būti ryškus dar iki bėrimo arba užsitęsti ilgai po to, kai oda jau sugija. Dėl to juostinė pūslelinė vertinama ne tik kaip odos bėrimas, bet ir kaip būklė, galinti sukelti rimtų, ilgalaikių komplikacijų.

    Kuo pavojingos komplikacijos?

    Didžiausia grėsmė – poherpetinė neuralgija, kai deginantis ar duriantis skausmas išlieka mėnesiais, o kartais ir ilgiau. Tokia komplikacija dažniau ištinka vyresnius žmones, taip pat tuos, kurių imuninė sistema nusilpusi dėl ligų ar gydymo.

    Jei bėrimas atsiranda veido srityje, ypač aplink akį, gali išaugti regėjimo pažeidimo rizika, todėl tokiais atvejais būtina kuo skubesnė gydytojo apžiūra. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad uždelstas gydymas didina užsitęsusio skausmo tikimybę.

    Kas turi didžiausią riziką?

    Rizika susirgti didėja su amžiumi, nes natūraliai silpnėja ląstelinis imunitetas, svarbus šio viruso kontrolei. Didesnė tikimybė susidurti su juostine pūsleline siejama ir su kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei imunitetą silpninančiu gydymu.

    Gydytojai ypatingą dėmesį skiria žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, lėtinėmis širdies, plaučių ar inkstų ligomis, taip pat pacientams, turintiems imunodeficitą ar sergantiems tam tikromis onkologinėmis ligomis. Svarbu žinoti ir tai, kad persirgta juostinė pūslelinė ne visada garantuoja, jog liga nepasikartos.

    Skiepai: kuo skiriasi nuo vėjaraupių?

    Praktikoje dažnai painiojami du skiepų tipai: skiepai nuo vėjaraupių ir skiepai nuo juostinės pūslelinės. Nors abu siejami su tuo pačiu virusu, jų paskirtis skiriasi: vėjaraupių vakcina skiriama tiems, kurie dar nėra persirgę ir neturi imuniteto, o juostinės pūslelinės vakcina – tiems, kurie vėjaraupiais jau yra sirgę ir turi organizme užsilikusį virusą.

    Lietuvoje naudojama vakcina „Shingrix“ yra negyvoji, t. y. joje nėra gyvo viruso, o imunitetas sužadinamas rekombinantiniu antigeno komponentu ir imuninį atsaką stiprinančia medžiaga. Dėl to ji taikoma suaugusiesiems, ypač vyresniame amžiuje ir padidintos rizikos grupėse.

    Ką svarbu žinoti apie skiepijimo schemą ir saugumą?

    Norint pasiekti pilną apsaugą, paprastai reikalingos dvi dozės, o antroji suleidžiama po kelių mėnesių, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijos ir žmogaus būklės. Sprendimą skiepytis turėtų lydėti individuali gydytojo konsultacija, ypač jei vartojami imunitetą veikiantys vaistai ar sergama lėtinėmis ligomis.

    Gydytojai primena, kad prieš skiepą vertinama bendra sveikatos būklė ir galimos kontraindikacijos, o susirgus ūmia infekcija skiepijimas gali būti atidedamas. Kilus staigiam, neįprastam skausmui ar atsiradus bėrimui, ypač veido srityje, delsimas gali kainuoti brangiai, todėl rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į medikus.

  • Pavojingas duetas senjorams: RSV ir pneumokokai gali smogti kartu, įspėja PSO ekspertai

    Pasitinkant šaltąjį sezoną medikai vis dažniau kalba apie vienu metu plintančias kvėpavimo takų infekcijas. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad gripo, RSV ir COVID-19 bangos gali sutapti, o tai ypač pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms.

    Gydytojai atkreipia dėmesį į dar vieną riziką, kuri dažnai lieka nuošalyje, nors pasekmės gali būti sunkios. Tai bakterinė infekcija, kurią sukelia pneumokokai ir kuri gali komplikuoti virusines ligas, ypač kai organizmas jau nusilpęs.

    Kas yra RSV ir kuo jis pavojingas?

    RSV, arba respiracinis sincitinis virusas, dažniausiai siejamas su kūdikiais, tačiau didelę grėsmę jis kelia ir senjorams. Vyresniame amžiuje RSV gali sukelti sunkų bronchitą ar plaučių uždegimą, dažniau prireikia gydymo ligoninėje, ilgiau užtrunka sveikimas.

    Rizika didėja žmonėms, turintiems lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą ar cukrinį diabetą. Tokiais atvejais net ir įprastai prasidedantys simptomai, kaip kosulys ar karščiavimas, gali greitai progresuoti.

    Kodėl pavojinga RSV ir pneumokokų kombinacija?

    Virusai gali pažeisti kvėpavimo takų gleivinę ir susilpninti natūralią apsaugą, todėl bakterijoms lengviau „įsitvirtinti“. Dėl to po virusinės infekcijos neretai išsivysto bakterinės komplikacijos, o pneumokokinė pneumonija senjorams gali būti viena sunkiausių.

    Pneumokokai gali sukelti ne tik plaučių uždegimą, bet ir invazines infekcijas, pavyzdžiui, bakteremiją ar meningitą. Vyresniame amžiuje tokių būklių gydymas sudėtingesnis, o komplikacijų tikimybė didesnė.

    Ką svarbu žinoti apie prevenciją?

    Specialistai ragina infekcijų sezonui ruoštis iš anksto ir rizikos grupėms aptarti apsaugos priemones su šeimos gydytoju. Praktikoje tai dažniausiai reiškia skiepus nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos, o kai kuriose šalyse vyresniems asmenims taip pat rekomenduojama vakcinacija nuo RSV.

    Kasdienėje rutinoje svarbios ir paprastos priemonės: rankų higiena, patalpų vėdinimas, vengimas artimo kontakto su sergančiais žmonėmis. Pajutus stiprėjantį dusulį, krūtinės skausmą, užsitęsusį karščiavimą ar staigų būklės blogėjimą, medikai pataria nedelsti ir kreiptis pagalbos, nes ankstyvas gydymas dažnai lemia baigtis.

    „Senjorams pavojingiausios yra situacijos, kai virusinė infekcija atveria kelią bakterinėms komplikacijoms, todėl svarbiausia yra nelaukti, kol simptomai taps sunkūs“, – sako infekcinių ligų specialistai.

  • Daugybinės ligos smarkiai didina riziką: gydytojai ragina skiepytis dar prieš sezoną

    Vyresniame amžiuje peršalimas ar gripas dažniau baigiasi komplikacijomis ne vien dėl silpstančio imuniteto. Didelę dalį rizikos lemia daugybinės ligos, kai žmogus tuo pačiu serga, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ar medžiagų apykaitos ligomis. Gydytojai primena, kad skiepai aktualūs ne tik senjorams, bet ir vaikams bei darbingo amžiaus suaugusiesiems.

    Specialistai pabrėžia, kad didėjant amžiui dažnėja lėtinės būklės, o jos silpnina organizmo rezervą kovoti su infekcija. Net įprasta virusinė kvėpavimo takų infekcija gali paaštrinti širdies nepakankamumą, cukrinį diabetą ar lėtinę plaučių ligą. Dėl to auga hospitalizacijos ir ilgalaikių pasekmių tikimybė.

    Gripas prasideda anksčiau

    Gripo sezonas paprastai suaktyvėja žiemą, tačiau pasirengti rekomenduojama dar rudenį, kol virusas nepradėjo plačiai plisti. Skiepai sumažina sunkaus ligos eigos ir komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas ar širdies veiklos pablogėjimas, riziką. Skiepytis ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    Medikai atkreipia dėmesį, kad skiepijimas naudingas ir tiems, kurie nejaučia didelės rizikos. Apsauga dažnai reiškia trumpesnę ligos trukmę, mažesnę tikimybę užkrėsti šeimos narius ir mažiau praleistų darbo dienų. Nėščiosioms skiepai padeda sumažinti sunkaus susirgimo tikimybę ir netiesiogiai apsaugo kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.

    RSV ir COVID-19 vis dar pavojingi

    RSV ilgą laiką buvo siejamas su mažais vaikais, tačiau vis dažniau pabrėžiama rizika vyresniems ir sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis. Šis virusas gali sukelti sunkų apatinių kvėpavimo takų pažeidimą ir plaučių uždegimą, todėl profilaktika tampa svarbi prieš prasidedant intensyviam sezonui.

    COVID-19 taip pat neišnyko ir išlieka reikšminga grėsmė pažeidžiamiausioms grupėms. Medikai primena, kad vyresniame amžiuje ar esant gretutinėms ligoms didesnė sunkaus ligos eigos ir mirties rizika, todėl atnaujintos vakcinos išlieka viena svarbiausių apsaugos priemonių.

    Pūslelinė, pneumokokai ir kokliušas

    Po 50 metų didėja juostinės pūslelinės rizika, o komplikacijos gali būti itin skausmingos ir užsitęsti mėnesius ar net metus. Kadangi didžioji dalis suaugusiųjų yra persirgę vėjaraupiais, virusas gali reaktyvuotis vėliau gyvenime. Skiepai gali reikšmingai sumažinti tiek susirgimo, tiek užsitęsusio nervų skausmo tikimybę.

    Pneumokokinės infekcijos pavojingos ir vaikams, ir senjorams, nes gali sukelti invazines ligas, įskaitant sepsį ar meningitą. Tuo metu kokliušo atvejai daugelyje šalių periodiškai išauga, o suaugusiesiems liga neretai užsitęsia ir tampa sunkiai atpažįstama. Gydytojai primena, kad suaugusiesiems aktualios periodinės sustiprinančios dozės.

    „Kuo daugiau gretutinių ligų, tuo mažiau organizmas turi atsargų susidoroti su infekcija, todėl profilaktika yra kritiškai svarbi“, – sakė prof. Adamas Antczakas.

    Medikai ragina skiepijimą planuoti iš anksto, ypač jei žmogus priklauso rizikos grupei arba gyvena kartu su mažais vaikais ar vyresnio amžiaus artimaisiais. Dalis skiepų gali būti kompensuojami, o kai kuriais atvejais skiepytis galima ir vaistinėje, prieš tai pasikonsultavus su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Hepatitas A plinta žaibiškai: atvejų šuolis stulbina, o apsisaugoti galima paprastai

    Atvejų daugėja: kas vyksta?

    Latvijoje, Liucyne (Latgalos regione), per pastarąsias dvi savaites užfiksuoti 22 nauji hepatito A atvejai, iš jų 20 siejami su viena savivaldybe. Vietos visuomenės sveikatos institucijos pradėjo epidemiologinį tyrimą ir nustatinėja galimus užsikrėtimo kelius.

    Kartu vykdoma kontaktų paieška: medicininė priežiūra taikoma žmonėms, kurie per maždaug 50 dienų turėjo artimą sąlytį su užsikrėtusiais. Toks ilgas laikotarpis siejamas su hepatito A inkubacija, kuri gali trukti kelias savaites.

    Panašios tendencijos fiksuojamos ir Lenkijoje, kur per kelerius pastaruosius metus hepatito A atvejų skaičius augo kelis kartus. Naujausi tarpiniai šių metų duomenys rodo, kad atvejų jau užregistruota daugiau nei per visus praėjusius metus.

    Kaip plinta hepatitas A?

    Hepatitas A dažniausiai plinta fekaliniu oraliniu keliu, kai virusas iš užsikrėtusio žmogaus organizmo per nešvarias rankas ar paviršius patenka į kito žmogaus virškinamąjį traktą. Praktikoje tai dažnai siejama su situacijomis, kai po tualeto nepakankamai kruopščiai nusiplaunamos rankos.

    Užsikrėsti galima ir per užterštą maistą ar vandenį, ypač jei nesilaikoma higienos gaminant, apdorojant ar laikant produktus. Virusas į maistą gali patekti įvairiuose etapuose, todėl protrūkiai kartais siejami su bendru maitinimu ar konkrečiais maisto tiekimo grandinės taškais.

    Infekcija gali plisti ir per artimą kontaktą su sergančiuoju, įskaitant lytinius santykius. Rizika ypač išauga šeimoje, kolektyvuose, kelionėse ar gyvenant sąlygomis, kur sudėtinga užtikrinti nuoseklią higieną.

    Simptomai, eiga ir kada kreiptis į medikus

    Mažiems vaikams liga neretai praeina beveik be simptomų, tačiau suaugusiesiems ji dažniau pasireiškia aiškiai. Būtent todėl virusas gali plisti nepastebimai, kai žmogus dar nežino, kad yra užkrečiamas.

    Inkubacinis laikotarpis dažniausiai trunka nuo 2 iki 7 savaičių, o vidutiniškai apie 28 dienas. Pradžia gali priminti įprastą virusinę infekciją: vargina silpnumas, prastesnė savijauta, kartais pakyla temperatūra, gali pykinti.

    Vėliau gali atsirasti požymių, susijusių su kepenų veikla: patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, pilvo diskomfortas. Tipiškiausias simptomas yra gelta, tačiau ji pasireiškia ne visiems, todėl jos nebuvimas nereiškia, kad hepatito A nėra.

    Jeigu pasireiškia įtartini simptomai arba buvo kontaktas su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozė patvirtinama laboratoriniais tyrimais, įvertinant antikūnų prieš hepatito A virusą rodiklius.

    Gydymas ir svarbiausia prevencija

    Specifinio vaisto, kuris tiesiogiai sunaikintų hepatito A virusą, dažniausiai neskiriama, todėl taikomas palaikomasis gydymas. Daugeliui pacientų svarbiausia poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir subalansuota mityba, o būklė per kelias savaites palaipsniui gerėja.

    Ligai įsibėgėjus ypač svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, nes dalis preparatų gali papildomai apkrauti kepenis. Net ir nereceptinius vaistus saugiausia rinktis pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

    Gera žinia ta, kad hepatitas A netampa lėtine kepenų liga, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems kitomis kepenų ligomis sunki eiga pasitaiko dažniau, todėl kartais prireikia gydymo ligoninėje. Būtent dėl to prevencija laikoma kritiškai svarbia.

    Patikimiausia apsauga nuo hepatito A yra skiepai, suteikiantys ilgalaikį imunitetą. Jie ypač rekomenduojami prieš keliones į regionus, kur hepatitas A paplitęs dažniau, taip pat žmonėms, kurių rizika didesnė dėl darbo ar gyvenimo sąlygų.

    Ne mažiau svarbi ir kasdienė higiena: rankas būtina kruopščiai plauti vandeniu su muilu po tualeto, prieš valgį ir prieš ruošiant maistą. Taip pat svarbu vartoti saugų vandenį ir užtikrinti švarą virtuvėje, nes būtent paprasti įpročiai dažnai sustabdo protrūkius.

  • Erkių platinamos ligos Pakruojo rajone: Laimo atvejų daugėja, ką svarbu žinoti šį sezoną

    Erkių platinamos ligos Pakruojo rajone: Laimo atvejų daugėja, ką svarbu žinoti šį sezoną

    Pakruojo rajone 2026 metais fiksuojamas ankstyvas erkių platinamų ligų sezono suaktyvėjimas: iki gegužės pabaigos registruoti 9 Laimo ligos atvejai, iš jų 2 – vaikams. Palyginimui, per visus 2025 metus rajone nustatyti 46 Laimo ligos atvejai, o erkinio encefalito susirgimų tuomet nebuvo registruota.

    Laimo liga 2025 metais nustatyta įvairaus amžiaus gyventojams, o dalis užsikrėtusiųjų net nepastebėjo įsisiurbusios erkės – tokių atvejų buvo 13. Specialistai primena, kad tai įprasta situacija, nes erkės įkandimas gali būti nejuntamas, o ligos požymiai pasireiškia vėliau.

    Kur dažniausiai užsikrečiama?

    Duomenys rodo, kad rizika siejama ne tik su mišku. Gyventojai dažniausiai nurodė užsikrėtimo vietas savo sodybose (16 atvejų) ir miške (7 atvejai), tačiau atvejai fiksuoti ir prie upių, miesto teritorijoje bei parkuose.

    Dėl to profilaktika aktuali ir gyvenant mieste, ir turint sodybą ar sodą. Erkės aktyviausios šiltuoju metų laiku, o susirgimai dažniausiai registruojami gegužės–spalio mėnesiais, kai žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje.

    Kaip sumažinti riziką kieme ir gamtoje?

    Siekiant mažinti erkių gausą aplink namus, rekomenduojama reguliariai šienauti žolę kiemuose, soduose, pagrioviuose ir pamiškėse nuo ankstyvo pavasario. Patariama neauginti žolės aukštesnės nei 10 centimetrų, nes aukštesnėje augmenijoje erkėms lengviau išlikti ir pasiekti žmogų ar gyvūną.

    Einant į mišką ar aukštesnės žolės vietoves, verta rinktis šviesius drabužius ilgomis rankovėmis ir ilgas kelnes bei dėvėti šviesios spalvos galvos apdangalą. Taip lengviau pastebėti užropojusią erkę, o viršutinius drabužius rekomenduojama apipurkšti repelentais.

    Skiepai ir gydymas: kuo skiriasi encefalitas ir Laimo liga?

    Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktika yra skiepai. Šiuo metu nemokama vakcina skiriama 50–60 metų amžiaus gyventojams, dėl jos reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.

    Ilgiausią apsaugą suteikia trijų dozių schema: pirmosios dvi dozės paprastai įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Vėliau reikalingos palaikomosios dozės, o pirmoji jų dažniausiai skiriama praėjus 3 metams po trečiosios dozės.

    Skiepų nuo Laimo ligos šiuo metu nėra, todėl ypač svarbi apsauga nuo erkių ir ankstyvas simptomų atpažinimas. Laimo liga gydoma antibiotikais, tačiau delsimas gali didinti komplikacijų riziką, todėl įtarus infekciją rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

  • Ne tik Laimo liga: 5 pavojingos erkių platinamos ligos, kurių simptomus lengva pražiopsoti

    Erkių aktyvumo sezonas Lietuvoje paprastai prasideda anksti pavasarį ir, priklausomai nuo oro, tęsiasi iki vėlyvo rudens. Šylantis klimatas ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas erkėms išgyventi, todėl rizika susidurti su jomis išlieka didelė ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose ar kiemuose.

    Daugelis yra girdėję apie Laimo ligą, tačiau erkės gali platinti ir kitas infekcijas, kurių pradžia dažnai primena peršalimą ar virusinę infekciją. Būtent todėl dalis žmonių į medikus kreipiasi per vėlai, o tai gali baigtis sudėtingomis komplikacijomis.

    Laimo liga: dažna, bet klastinga

    Laimo liga yra viena dažniausių erkių platinamų infekcijų Europoje. Klasikinis požymis yra didėjanti žiedinė paraudimo dėmė aplink įkandimo vietą, tačiau bėrimas pasireiškia ne visiems, todėl vien jo nebuvimas rizikos nepanaikina.

    Pradžioje liga gali sukelti karščiavimą, galvos skausmą, nuovargį, raumenų ir sąnarių skausmus. Negydoma antibiotikais ji gali progresuoti ir pažeisti nervų sistemą, sąnarius ar širdį, o simptomai kartais užsitęsia mėnesiams.

    Erkinis encefalitas: kai lemia valandos

    Erkinis encefalitas yra virusinė liga, nuo kurios antibiotikai nepadeda, o komplikacijos gali būti itin sunkios. Nereta eiga yra dvifazė: iš pradžių kelioms dienoms pasireiškia karščiavimas ir bendras silpnumas, vėliau būklė gali trumpam pagerėti, o po to išsivysto centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai.

    Įspėjamieji ženklai yra stiprus galvos skausmas, pykinimas, sprando stingimas, šviesos baimė, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimai. Patikimiausia apsauga yra skiepai, o pajutus įtartinus simptomus po erkės įkandimo ar buvimo gamtoje svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

    Anaplazmozė ir erlichiozė: infekcijos, panašios į gripą

    Anaplazmozė ir erlichiozė yra bakterinės infekcijos, kurios dažnai prasideda staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, galvos ir raumenų skausmais, ryškiu silpnumu. Kadangi bėrimas pasitaiko ne visada, šias ligas lengva supainioti su sezoniniu virusu.

    Laiku paskirti antibiotikai dažniausiai leidžia išvengti sunkių pasekmių, tačiau delsimas didina komplikacijų riziką. Didesnę sunkių formų tikimybę turi vyresni nei 50 metų žmonės ir tie, kurių imunitetas nusilpęs.

    Kaip sumažinti riziką ir ką daryti įkandus

    Veiksmingiausia strategija yra prevencija: gamtoje dėvėkite uždarus drabužius, rinkitės šviesias spalvas, naudokite sertifikuotus repelentus, o grįžę namo apžiūrėkite kūną, galvos odą ir drabužius. Erkė dažnai įsisiurbia ten, kur oda plonesnė, todėl svarbu tikrinti pažastis, kirkšnis, kelių linkius.

    Įsisiurbusią erkę reikia pašalinti kuo greičiau, suimant ją kuo arčiau odos ir traukiant tolygiai, nesukiojant. Jei per artimiausias dienas ar savaites atsiranda karščiavimas, neįprastas silpnumas, galvos skausmas, bėrimas ar neurologiniai simptomai, būtina kreiptis į gydytoją ir pasakyti apie erkės įkandimą ar buvimą gamtoje.

  • Apsauga nuo erkių be chemijos: miškininkai pataria du paprastus būdus, kurie veikia

    Erkių sezonas įsibėgėja, o šiltesni pavasariai ir ilgesnis aktyvus laikotarpis reiškia, kad rizika gamtoje išlieka didelė ne tik miškuose, bet ir parkuose ar sodybose. Specialistai primena, kad erkės gali pernešti erkinį encefalitą ir Laimo ligą, todėl svarbiausia yra nuosekli prevencija.

    Miškininkai siūlo dvi paprastas, lengvai pritaikomas priemones, kurios gali padėti dar prieš erkei įsisiurbiant. Pirmoji – drabužių lipnus volelis pūkams rinkti: perbraukus juo kelnes, striukę ar kojinių zoną, ant lipnaus paviršiaus gali likti ropojančios erkės.

    Antras būdas – lipni juosta, kurią prieš išeinant galima apsukti aplink kulkšnis ir riešus tose vietose, kur baigiasi kelnių klešnės ir rankovės. Idėja paprasta: erkėms bandant patekti po drabužiais, jos prilimpa prie juostos, todėl sumažėja tikimybė, kad jos pasieks odą.

    Miškininkai pabrėžia, kad vien repelentais pasikliauti nereikėtų, nes tai gali sukurti klaidingą saugumo jausmą, ypač jei priemonė panaudota per mažai arba jos poveikis jau susilpnėjo. Patikimiausia praktika išlieka mechaninė apsauga: ilgos kelnės, marškiniai ilgomis rankovėmis ir galvos apdangalas, ypač einant per aukštą žolę ar krūmynus.

    Rekomenduojama rinktis šviesesnius drabužius ne dėl to, kad jie atbaido erkes, o todėl, kad ant jų lengviau pastebėti ropojančius parazitus. Erkės dažnai neįkanda iš karto – jos gali kurį laiką judėti drabužiais ir kūnu, ieškodamos vietos su plonesne oda.

    Dažniausiai erkės renkasi kelių ir alkūnių linkius, kirkšnis, sritis už ausų, galvos odą, taip pat tarpupirščius. Įkandimas neretai būna nepastebimas, nes erkės seilėse yra medžiagų, slopinančių skausmą, todėl po pasivaikščiojimo verta apžiūrėti kūną ir nusiprausti duše.

    Kaip saugiai ištraukti erkę

    Įsisiurbusią erkę geriausia šalinti kuo greičiau, naudojant pincetą arba specialų erkėms šalinti skirtą įrankį. Erkė suimama kuo arčiau odos ir traukiama tolygiai, vengiant sukinėjimo ar stipraus spaudimo, kad nepatektų daugiau seilių į žaizdą.

    Specialistai pataria netepti erkės riebalais, alkoholiu ar kitomis medžiagomis, nes tai gali padidinti infekcijos riziką. Ištraukus erkę, įkandimo vietą reikia dezinfekuoti, o kelias savaites stebėti savijautą ir odą: paraudimas, plintantis žiedu, karščiavimas ar sąnarių skausmai yra signalai kreiptis į medikus.

    Ką dar verta prisiminti šį sezoną

    Efektyviausia erkinio encefalito prevencija yra skiepai, o gamtoje svarbu derinti kelias priemones: tinkamus drabužius, kūno ir drabužių patikrą, taip pat atsargumą vietose, kur daug žolės ir lapijos. Net trumpas pasivaikščiojimas gali būti rizikingas, jei vėliau neapžiūrimi drabužiai ir oda.

    Grįžus namo verta persirengti, drabužius išpurtyti ar iškart skalbti, o augintinius apžiūrėti, nes erkės dažnai parnešamos į namus su šunų ar kačių kailiu. Paprasti įpročiai, tokie kaip lipnus volelis ar lipni juosta, gali tapti papildomu barjeru, ypač šeimoms su vaikais.