Tag: Skolų restruktūrizavimas

  • PKP Cargo pateikė naujas restruktūrizavimo sąlygas: finansiniams kreditoriams siūlo išmokas grynaisiais

    PKP Cargo birželio 30 dieną Varšuvos teismui pateikė atnaujintas susitarimo su kreditoriais sąlygas vykstančiame sanavimo procese. Bendrovė siekia suderinti skolų restruktūrizavimą taip, kad būtų arčiau galutinio susitarimo su kreditoriais. Tai yra patikslintas variantas, lyginant su pasiūlymais, pateiktais gegužės 29 dieną.

    Esminis pokytis susijęs su finansiniais kreditoriais: jiems numatytas atsiskaitymas pinigais, o ne platesnė skolų konversija į akcijas. Konversija į naujai išleidžiamas akcijas dabar siūloma tik valstybei priklausomoms ar jos kontroliuojamoms geležinkelių sektoriaus įmonėms. Toks modelis turėtų padidinti susitarimo prognozuojamumą ir kreditoriams, ir pačiai bendrovei.

    Kas keičiasi kreditoriams?

    PKP Cargo teigimu, atnaujintos sąlygos parengtos atsižvelgiant į kreditorių lūkesčius ir siekį mažinti skolą nepakenkiant veiklos finansavimui. Bendrovė pabrėžia, kad konversija paliekama ten, kur ji, bendrovės vertinimu, yra labiausiai pagrįsta ekonomiškai ir sistemiškai. Finansų institucijoms, anot bendrovės, svarbiausia buvo sukurti piniginio atsiskaitymo mechanizmą, kuris didintų įgyvendinimo tikimybę.

    „Atnaujintos susitarimo sąlygos yra atsakas į kreditorių lūkesčius. Apribojus konversiją iki valstybės kontroliuojamų subjektų ir pasiūlius piniginius sprendimus finansiniams kreditoriams, siekiame tvariai sumažinti skolą ir išlaikyti galimybes finansuoti veiklą bei investicijas“, – sakė PKP Cargo vadovas Zbigniewas Prusas.

    Kaip nurodo bendrovė, dalies piniginių išmokų šaltinis turėtų būti papildomas kapitalo pritraukimas, įskaitant akcijų emisijas, dėl kurių jau buvo priimti akcininkų sprendimai. Tai svarbi detalė kreditoriams, nes leidžia aiškiau įvertinti, iš ko būtų finansuojamas atsiskaitymas pagal planą.

    Akcijų emisija ir konversijos apimtis

    Vienas iš restruktūrizavimo elementų išlieka dalies skolų konversija į naujos emisijos akcijas, tačiau jos taikymo ratas susiaurintas. Bendrovė planuoja padidinti įstatinį kapitalą išleidžiant daugiau kaip 29 mln. naujų akcijų, kurių nominali vertė po 1 zlotą, o emisijos kaina – 12 zlotų. Perskaičiavus pagal tokias reikšmes, emisijos kaina atitinka apie 2,8 euro, o nominali vertė – apie 0,23 euro už akciją.

    Bendra konvertuojamų reikalavimų vertė, kaip skelbiama, viršija 350 mln. zlotų, tai yra apie 82 mln. eurų. Tokia konversija turėtų sumažinti skolų naštą, tačiau kartu ji reikš esamų akcininkų turimos dalies praskiedimą, jei emisija bus įgyvendinta numatytu mastu.

    Šešios kreditorių grupės ir tolesni terminai

    Atnaujintame projekte kreditoriai suskirstyti į šešias grupes, kurioms numatytos skirtingos patenkinimo taisyklės. Tarp jų yra mokesčių reikalavimai, mažesni komerciniai kreditoriai ir lizingo bendrovės, bankai ir finansų institucijos, taip pat socialinio draudimo reikalavimai bei grupės vidiniai ir kiti kreditoriai. Bendrovė akcentuoja, kad atsiskaitymai pagal grupes planuojami vienkartine išmoka.

    Išmokėjimas visoms grupėms numatomas iki paskutinės 12-ojo mėnesio dienos po to mėnesio, kai būtų oficialiai paskelbta apie įsiteisėjusį sprendimą patvirtinti susitarimą. Toliau sąlygas vertins kreditorių taryba, o PKP Cargo dėl pakitimų kreipėsi į teisėją-komisarą prašydama pratęsti nuomonės pateikimo terminą iki rugpjūčio 31 dienos.

  • Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Po Maduro nuvertimo – skola šokiruoja: Venesuela pripažins 220 mlrd. eurų ir ruošia mega sandorį

    Venesuela, po politinių permainų šalį laikinai valdant Delcy Rodríguez, ruošiasi vienam didžiausių skolų pertvarkymų šiuolaikinėje finansų istorijoje. Šalies valdžia planuoja oficialiai pripažinti apie 220 mlrd. eurų siekiančius įsipareigojimus, nors rinkoje iki šiol dažniau buvo minimos gerokai mažesnės sumos.

    Tokio masto skolos pripažinimas iš esmės keičia derybų su kreditoriais starto poziciją: kuo didesnė bendra suma, tuo sunkiau rasti kompromisą dėl nurašymo, terminų atidėjimo ar palūkanų mažinimo. Vis dėlto Karakasas siekia aiškaus tikslo – iki metų pabaigos pasiekti principinį susitarimą ir atverti kelią sugrįžimui į tarptautines kapitalo rinkas.

    Kas sudaro milžinišką skolą

    Didžiausia ir geriausiai dokumentuota dalis – valstybės ir naftos bendrovės PDVSA obligacijos. Prie jų prisideda per nemokėjimo laikotarpį sukauptos palūkanos, todėl vien šis segmentas sudaro reikšmingą bendros sumos dalį.

    Kita dalis – įsipareigojimai naftos bendrovėms ir tiekėjams, taip pat pretenzijos dėl ankstesniais metais vykdytų nacionalizacijų ir ekspropriacijų. Papildomą spaudimą kelia ir senesnės paskolos bei finansiniai susitarimai su Kinija ir Rusija, kurių sąlygos ne visuomet skaidrios rinkos dalyviams.

    TVF nedalyvavimas kelia klausimų

    Investuotojams nerimą kelia tai, kad skolos tvarumo analizė rengiama be Tarptautinio valiutos fondo parašo. Daugelyje didelių restruktūrizavimo atvejų TVF dalyvavimas laikomas patikimumo ženklu, nes fondas vertina, ar šalies planas realistiškas ir ar po pertvarkymo skola vėl netaps nevaldoma.

    Pats TVF viešai nurodo su Venesuela palaikantis techninius kontaktus, tačiau procese tiesiogiai nedalyvaujantis. Tai reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už skaičius, prielaidas ir prognozes tenka pačiai Venesuelos valdžiai ir jos samdomiems patarėjams.

    Rinkų dėmesys – į naftos pinigus

    Kreditorių ir rinkų sprendimą galiausiai lems ne tik pripažintos skolos dydis, bet ir realus Venesuelos pajėgumas generuoti valiutos srautus. Centrinio banko duomenimis, pirmąjį ketvirtį naftos pajamos siekė apie 5,1 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar nėra lygis, kuris automatiškai garantuotų greitą ir lengvą susitarimą.

    Analitikai pabrėžia, kad bet koks pertvarkymas bus glaudžiai susietas su naftos sektoriaus stabilizavimu, gamybos atsigavimu ir aiškesnėmis žaidimo taisyklėmis užsienio partneriams. Dėl to dalis investuotojų abejoja, ar susitarimas realiai įmanomas dar 2026 metais, ir labiau tikisi proveržio 2027 metais.

    Artimiausiu metu laukiama vadinamojo ekonominio gyvybingumo plano ir makroekonominės programos, kuri turėtų atskleisti, kaip valdžia mato biudžeto pajamas, infliaciją, valiutos politiką ir valstybės išlaidų ribojimą. Šie dokumentai taps pagrindu deryboms, kurios nulems, ar Venesuela po beveik dešimtmečio izoliacijos sugebės sugrįžti į pasaulines finansų rinkas.