Venesuela, po politinių permainų šalį laikinai valdant Delcy Rodríguez, ruošiasi vienam didžiausių skolų pertvarkymų šiuolaikinėje finansų istorijoje. Šalies valdžia planuoja oficialiai pripažinti apie 220 mlrd. eurų siekiančius įsipareigojimus, nors rinkoje iki šiol dažniau buvo minimos gerokai mažesnės sumos.
Tokio masto skolos pripažinimas iš esmės keičia derybų su kreditoriais starto poziciją: kuo didesnė bendra suma, tuo sunkiau rasti kompromisą dėl nurašymo, terminų atidėjimo ar palūkanų mažinimo. Vis dėlto Karakasas siekia aiškaus tikslo – iki metų pabaigos pasiekti principinį susitarimą ir atverti kelią sugrįžimui į tarptautines kapitalo rinkas.
Kas sudaro milžinišką skolą
Didžiausia ir geriausiai dokumentuota dalis – valstybės ir naftos bendrovės PDVSA obligacijos. Prie jų prisideda per nemokėjimo laikotarpį sukauptos palūkanos, todėl vien šis segmentas sudaro reikšmingą bendros sumos dalį.
Kita dalis – įsipareigojimai naftos bendrovėms ir tiekėjams, taip pat pretenzijos dėl ankstesniais metais vykdytų nacionalizacijų ir ekspropriacijų. Papildomą spaudimą kelia ir senesnės paskolos bei finansiniai susitarimai su Kinija ir Rusija, kurių sąlygos ne visuomet skaidrios rinkos dalyviams.
TVF nedalyvavimas kelia klausimų
Investuotojams nerimą kelia tai, kad skolos tvarumo analizė rengiama be Tarptautinio valiutos fondo parašo. Daugelyje didelių restruktūrizavimo atvejų TVF dalyvavimas laikomas patikimumo ženklu, nes fondas vertina, ar šalies planas realistiškas ir ar po pertvarkymo skola vėl netaps nevaldoma.
Pats TVF viešai nurodo su Venesuela palaikantis techninius kontaktus, tačiau procese tiesiogiai nedalyvaujantis. Tai reiškia, kad pagrindinė atsakomybė už skaičius, prielaidas ir prognozes tenka pačiai Venesuelos valdžiai ir jos samdomiems patarėjams.
Rinkų dėmesys – į naftos pinigus
Kreditorių ir rinkų sprendimą galiausiai lems ne tik pripažintos skolos dydis, bet ir realus Venesuelos pajėgumas generuoti valiutos srautus. Centrinio banko duomenimis, pirmąjį ketvirtį naftos pajamos siekė apie 5,1 mlrd. eurų, tačiau tai vis dar nėra lygis, kuris automatiškai garantuotų greitą ir lengvą susitarimą.
Analitikai pabrėžia, kad bet koks pertvarkymas bus glaudžiai susietas su naftos sektoriaus stabilizavimu, gamybos atsigavimu ir aiškesnėmis žaidimo taisyklėmis užsienio partneriams. Dėl to dalis investuotojų abejoja, ar susitarimas realiai įmanomas dar 2026 metais, ir labiau tikisi proveržio 2027 metais.
Artimiausiu metu laukiama vadinamojo ekonominio gyvybingumo plano ir makroekonominės programos, kuri turėtų atskleisti, kaip valdžia mato biudžeto pajamas, infliaciją, valiutos politiką ir valstybės išlaidų ribojimą. Šie dokumentai taps pagrindu deryboms, kurios nulems, ar Venesuela po beveik dešimtmečio izoliacijos sugebės sugrįžti į pasaulines finansų rinkas.
Leave a Reply