Tag: Skrandžio vėžys

  • Pusryčiai, kurie gali mažinti skrandžio vėžio riziką: avižos su spanguolėmis ir apelsinu

    Skrandžio vėžys retai siejamas su tuo, ką valgome pusryčiams, tačiau tyrėjai vis dažniau analizuoja, kaip kasdieniai pasirinkimai gali būti susiję su ilgalaike rizika. Vienas iš dažniausiai minimų derinių – iš vakaro paruošiamos avižos su spanguolėmis ir apelsinų sultimis.

    Kaip rašoma „EatingWell“, šiuose pusryčiuose sudedamosios dalys parinktos taip, kad atlieptų kelias kryptis, kurios mokslinėje literatūroje siejamos su mažesne skrandžio vėžio rizika: daugiau skaidulų, tam tikrų antioksidantų bei mažiau druskos.

    Svarbu pabrėžti, kad daug tyrimų šioje srityje yra stebėjimo pobūdžio – jie gali parodyti ryšius, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Tai reiškia, kad joks vienas patiekalas pats savaime negarantuoja apsaugos.

    Vis dėlto tokie pusryčiai gali būti praktiškas būdas dažniau rinktis produktus, kurie paprastai laikomi palankiais virškinimo sistemai: pilno grūdo produktus, uogas, fermentuotus pieno produktus, o kartu – rečiau rinktis sūrius, perdirbtus mėsos gaminius.

    Kodėl akcentuojamos skaidulos

    Pagrindinė šio pusryčių varianto ašis – avižos ir chia sėklos, kurios suteikia daugiau skaidulų. Didesnis skaidulų vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne skrandžio vėžio rizika, o galimi paaiškinimai apima žarnyno mikrobiotos palaikymą ir potencialiai žalingų junginių šalinimą.

    Avižos yra pilno grūdo produktas, turintis tirpiųjų skaidulų (beta gliukanų). Chia sėklos papildo patiekalą dar didesniu skaidulų kiekiu ir suteikia šiek tiek augalinių omega-3 riebalų.

    Originaliame tekste nurodoma, kad viena porcija gali suteikti apie 9 gramus skaidulų – tai prisideda prie rekomenduojamo 25–38 gramų skaidulų kiekio per parą.

    Spanguolės, H. pylori ir vitaminas C

    Spanguolės dažnai minimos dėl augalinių junginių (proantocianidinų), kurie, kaip teigiama, gali apsunkinti bakterijos H. pylori prisitvirtinimą prie skrandžio gleivinės. Ilgalaikė H. pylori infekcija yra vienas svarbiausių žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių.

    Tekste pabrėžiama, kad spanguolės nėra gydymas: jei žmogus turi H. pylori, įprastai prireikia sveikatos priežiūros specialisto paskirto gydymo, dažniausiai antibiotikų. Tačiau spanguolės vis tiek išlieka maistinga, antioksidantų turinti uoga.

    Apelsinų sultys šiame recepte reikšmingos dėl vitamino C – antioksidanto, kuris gali padėti riboti skrandyje susidarančius N-nitrozo junginius. Šie junginiai gali formuotis iš nitratų ir nitritų, aptinkamų perdirbtuose mėsos produktuose, o moksliniuose šaltiniuose jie siejami su vėžio rizika.

    Originaliame tekste taip pat nurodoma, kad didesnis vitamino C gausių produktų ir citrusinių vaisių vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne skrandžio vėžio rizika.

    Kam tokie pusryčiai tinka ne visada

    Šie pusryčiai dažniausiai tinka daugeliui: jie vegetariški, be riešutų ir kiaušinių. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali reikėti korekcijų.

    Žmonėms, turintiems celiakiją ar jautrumą gliutenui, verta rinktis sertifikuotas avižas be gliuteno, nes įprastos avižos kartais apdorojamos šalia kviečių. Sergantiems cukriniu diabetu gali būti aktualus angliavandenių kiekis porcijoje ir pridėtinio cukraus dalis.

    Turintiems refliuksą citrusai ir spanguolės dėl rūgštingumo kai kada sukelia rėmenį, todėl dalį apelsinų sulčių siūloma keisti pienu. O prie didesnio skaidulų kiekio nepratusiems žmonėms patariama pradėti nuo mažesnės porcijos ir nepamiršti vandens.

    Galiausiai akcentuojama, kad skrandžio vėžio rizikai svarbūs ir kiti veiksniai: rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, sūrūs ar druskoje konservuoti produktai, perdirbta ir rūkyta mėsa. Pusryčiai – tik viena dėlionės dalis.

  • Skrandžio vėžys ilgai tyliai progresuoja: šiuos simptomus lengva supainioti su nevirškinimu

    Skrandžio vėžys ilgai tyliai progresuoja: šiuos simptomus lengva supainioti su nevirškinimu

    Skrandžio vėžys dažnai vystosi nepastebimai, o pirmieji požymiai būna nespecifiniai ir primena įprastus virškinimo sutrikimus. Rėmuo, raugėjimas, pykinimas, sumažėjęs apetitas ar deginimas viršutinėje pilvo dalyje dažniau siejami su refliuksu, gastritu, opalige, stresu ar mitybos klaidomis.

    Gydytojai pabrėžia, kad ypač svarbu stebėti simptomų trukmę ir pasikartojimą. Jei negalavimai atsirado neseniai, tęsiasi kelias savaites, kartojasi arba nepraeina nepaisant įprasto gydymo, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą.

    Kada simptomai tampa įtartini?

    Vienas iš galimų ankstyvų signalų yra greitas sotumo jausmas. Žmogus pradeda valgyti su apetitu, tačiau jau po kelių kąsnių pajunta pilnumą ir nebegali suvalgyti įprastos porcijos.

    Toks simptomas nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau turėtų paskatinti išsitirti, jei kartu atsiranda pykinimas, apetito stoka, skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje, silpnumas arba svorio kritimas.

    „Užsitęsusių problemų nereikėtų ilgai aiškinti vien persivalgymu ar stresu“, – sakė Tomasz Olesiński.

    Kraujavimas ir mažakraujystė – signalai nedelsti

    Pilvo skausmas dažniausiai turi gerybinę priežastį, tačiau budrumą turėtų kelti jo užsitęsęs ar nuolat pasikartojantis pobūdis. Jis gali būti jaučiamas kaip spaudimas, deginimas ar bukas skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kartais sustiprėjantis po valgio.

    Skubaus įvertinimo reikalauja kraujavimo iš virškinamojo trakto požymiai. Kraujas gali būti matomas vemiant, o kartais vėmalai įgauna kavos tirščių vaizdą; taip pat gali pasireikšti juodos, deguto pavidalo išmatos.

    Nedidelis, akiai nepastebimas kraujavimas ilgainiui gali sukelti mažakraujystę. Tuomet vargina nuolatinis nuovargis, silpnumas, odos paburkimas ar blyškumas, dusulys, o ypač neramina šių požymių derinys su svorio kritimu ir prastesniu valgymu.

    Rizikos veiksniai ir kaip nustatoma liga

    Tarp svarbiausių rizikos veiksnių minimas ilgalaikis užsikrėtimas bakterija Helicobacter pylori. Riziką didina ir rūkymas, nutukimas, mityba, kurioje daug sūdytų, rūkytų ar itin perdirbtų produktų, taip pat ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai ir šeiminis polinkis.

    Rizika didėja su amžiumi, tačiau nei rizikos veiksnių buvimas, nei jų nebuvimas negarantuoja aiškaus atsakymo dėl ligos. Dėl to gydytojai ragina vertinti simptomų visumą ir jų dinamiką, o ne vieną atskirą požymį.

    Pagrindinis skrandžio vėžio diagnostikos tyrimas yra gastroskopija, kurios metu apžiūrima skrandžio gleivinė ir paimami mėginiai iš įtartinų vietų. Galutinai patvirtinti arba paneigti diagnozę leidžia histologinis ištyrimas, o nedelsti ypač svarbu, jei atsiranda rijimo sutrikimai, kraujavimo požymiai, neaiškus svorio kritimas ar ryškus silpnumas.

  • Gydytojas įspėja: 5 ankstyvi skrandžio vėžio ženklai, kuriuos daugelis praleidžia

    Skrandžio vėžys ilgą laiką gali progresuoti beveik nepastebimai, o pirmieji signalai dažnai palaikomi įprastais virškinimo sutrikimais. Gydytojai pabrėžia, kad laiku atlikti tyrimai reikšmingai padidina galimybes ligą nustatyti anksti ir sėkmingai gydyti.

    Gastroenterologas išskiria penkis simptomus, kurių nereikėtų nuvertinti, ypač jei jie kartojasi ar tęsiasi kelias savaites. Svarbu vertinti ne vieną požymį atskirai, o jų trukmę, intensyvumą ir derinį.

    Vienas dažniausių ankstyvų signalų – užsitęsęs rėmuo ar deginimas, pilvo diskomfortas, kuris nepraeina pakeitus mitybą ar pavartojus įprastų vaistų nuo refliukso. Jei tokie simptomai kartojasi nuolat, gydytojai rekomenduoja neatidėlioti konsultacijos ir aptarti, ar nereikalingi papildomi tyrimai.

    Kitas įspėjantis ženklas – ankstyvas sotumo jausmas, kai žmogus pasijunta pavalgęs po kelių kąsnių. Tai gali būti susiję su skrandžio funkcijos sutrikimu, o retais atvejais ir su dariniais, mažinančiais skrandžio talpą.

    Trečias svarbus požymis – nepaaiškinamas svorio kritimas be dietos ar didesnio fizinio krūvio. Jis gali atsirasti dėl sumažėjusio apetito, blogesnio maisto pasisavinimo ar kitų organizmo pokyčių, todėl toks pokytis turėtų būti įvertintas gydytojo.

    Ketvirtas simptomas – nuolatinis pykinimas, ypač jei jis nepraeina arba atsiranda vėmimas. Nors pykinimą gali sukelti įvairios priežastys, užsitęsę simptomai yra pagrindas atlikti išsamesnį ištyrimą.

    Pavojingiausiu signalu laikomos juodos, deguto spalvos išmatos, kurios gali rodyti kraujavimą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje. Tokiu atveju delsti negalima, reikalinga skubi medicinos pagalba.

    Specialistai akcentuoja, kad nė vienas iš šių požymių savaime dar nereiškia vėžio diagnozės. Vis dėlto, jei simptomai tęsiasi, stiprėja ar pasireiškia keli kartu, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą ir aptarti, ar reikalingi kraujo tyrimai, išmatų tyrimai dėl slapto kraujo ar endoskopinis ištyrimas.

    Skrandžio vėžio riziką gali didinti kai kurie veiksniai, tarp jų Helicobacter pylori infekcija, rūkymas, gausus sūdytų ir rūkytų produktų vartojimas, taip pat šeiminė anamnezė. Dėl to gydytojai ragina ne tik reaguoti į simptomus, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje rūpintis rizikos mažinimu bei profilaktika.