Skrandžio vėžys retai siejamas su tuo, ką valgome pusryčiams, tačiau tyrėjai vis dažniau analizuoja, kaip kasdieniai pasirinkimai gali būti susiję su ilgalaike rizika. Vienas iš dažniausiai minimų derinių – iš vakaro paruošiamos avižos su spanguolėmis ir apelsinų sultimis.
Kaip rašoma „EatingWell“, šiuose pusryčiuose sudedamosios dalys parinktos taip, kad atlieptų kelias kryptis, kurios mokslinėje literatūroje siejamos su mažesne skrandžio vėžio rizika: daugiau skaidulų, tam tikrų antioksidantų bei mažiau druskos.
Svarbu pabrėžti, kad daug tyrimų šioje srityje yra stebėjimo pobūdžio – jie gali parodyti ryšius, bet neįrodo priežasties ir pasekmės. Tai reiškia, kad joks vienas patiekalas pats savaime negarantuoja apsaugos.
Vis dėlto tokie pusryčiai gali būti praktiškas būdas dažniau rinktis produktus, kurie paprastai laikomi palankiais virškinimo sistemai: pilno grūdo produktus, uogas, fermentuotus pieno produktus, o kartu – rečiau rinktis sūrius, perdirbtus mėsos gaminius.
Kodėl akcentuojamos skaidulos
Pagrindinė šio pusryčių varianto ašis – avižos ir chia sėklos, kurios suteikia daugiau skaidulų. Didesnis skaidulų vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne skrandžio vėžio rizika, o galimi paaiškinimai apima žarnyno mikrobiotos palaikymą ir potencialiai žalingų junginių šalinimą.
Avižos yra pilno grūdo produktas, turintis tirpiųjų skaidulų (beta gliukanų). Chia sėklos papildo patiekalą dar didesniu skaidulų kiekiu ir suteikia šiek tiek augalinių omega-3 riebalų.
Originaliame tekste nurodoma, kad viena porcija gali suteikti apie 9 gramus skaidulų – tai prisideda prie rekomenduojamo 25–38 gramų skaidulų kiekio per parą.
Spanguolės, H. pylori ir vitaminas C
Spanguolės dažnai minimos dėl augalinių junginių (proantocianidinų), kurie, kaip teigiama, gali apsunkinti bakterijos H. pylori prisitvirtinimą prie skrandžio gleivinės. Ilgalaikė H. pylori infekcija yra vienas svarbiausių žinomų skrandžio vėžio rizikos veiksnių.
Tekste pabrėžiama, kad spanguolės nėra gydymas: jei žmogus turi H. pylori, įprastai prireikia sveikatos priežiūros specialisto paskirto gydymo, dažniausiai antibiotikų. Tačiau spanguolės vis tiek išlieka maistinga, antioksidantų turinti uoga.
Apelsinų sultys šiame recepte reikšmingos dėl vitamino C – antioksidanto, kuris gali padėti riboti skrandyje susidarančius N-nitrozo junginius. Šie junginiai gali formuotis iš nitratų ir nitritų, aptinkamų perdirbtuose mėsos produktuose, o moksliniuose šaltiniuose jie siejami su vėžio rizika.
Originaliame tekste taip pat nurodoma, kad didesnis vitamino C gausių produktų ir citrusinių vaisių vartojimas tyrimuose siejamas su mažesne skrandžio vėžio rizika.
Kam tokie pusryčiai tinka ne visada
Šie pusryčiai dažniausiai tinka daugeliui: jie vegetariški, be riešutų ir kiaušinių. Vis dėlto kai kuriems žmonėms gali reikėti korekcijų.
Žmonėms, turintiems celiakiją ar jautrumą gliutenui, verta rinktis sertifikuotas avižas be gliuteno, nes įprastos avižos kartais apdorojamos šalia kviečių. Sergantiems cukriniu diabetu gali būti aktualus angliavandenių kiekis porcijoje ir pridėtinio cukraus dalis.
Turintiems refliuksą citrusai ir spanguolės dėl rūgštingumo kai kada sukelia rėmenį, todėl dalį apelsinų sulčių siūloma keisti pienu. O prie didesnio skaidulų kiekio nepratusiems žmonėms patariama pradėti nuo mažesnės porcijos ir nepamiršti vandens.
Galiausiai akcentuojama, kad skrandžio vėžio rizikai svarbūs ir kiti veiksniai: rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, sūrūs ar druskoje konservuoti produktai, perdirbta ir rūkyta mėsa. Pusryčiai – tik viena dėlionės dalis.
Leave a Reply