CP v2

Tag: Skruzdėlės

  • Sodininkai įspėja: šis naminis masalas nuo skruzdėlių gali pritraukti jų dar daugiau

    Sodininkai įspėja: šis naminis masalas nuo skruzdėlių gali pritraukti jų dar daugiau

    Skruzdėlės sode dažnai laikomos naudingomis, nes purena dirvą ir minta kai kuriais kenkėjais, tačiau gausesnės kolonijos gali tapti rimta problema. Įrengti skruzdėlynai su tunelių tinklu sausina dirvą, silpnina augalų šaknis ir kai kuriais atvejais gali prisidėti prie augalų nykimo.

    Didžiausia bėda ta, kad skruzdėlės neretai „bendradarbiauja“ su amarais. Jos minta amarų išskiriama lipčia ir mainais saugo amarus nuo natūralių priešų, todėl augalai patiria dvigubą spaudimą: ir nuo amarų, ir nuo pačių skruzdėlių aktyvumo šaknų zonoje.

    Kodėl saldus masalas nuvilia?

    Internete vis dar populiarėja patarimai skruzdėles „gaudyti“ paliekant sode saldžius produktus, pavyzdžiui, uogienę. Tačiau praktikoje toks būdas dažnai nuvilia: saldus kvapas pritraukia dar daugiau skruzdėlių, o efekto prieš koloniją gali ir nebūti, nes vabzdžiai greitai randa naujus kelius bei maisto šaltinius.

    Be to, paliktas saldus masalas neretai tampa bendru traukos tašku visai vabzdžių „bendruomenei“, ypač šiltuoju sezonu. Todėl problema gali ne sumažėti, o persikelti ar išsiplėsti į kitas daržo vietas.

    Naminė pasta su boraksu

    Vienas dažniau minimų naminių sprendimų – saldi pasta su boraksu, kurią skruzdėlės nuneša į lizdą kartu su maistu. Paprastai ji ruošiama maišant boraksą su cukraus pudra santykiu 1:1 ir įpilant tiek vandens, kad susidarytų tiršta, pastą primenanti masė.

    Mišinys paliekamas ten, kur skruzdėlės juda dažniausiai, arba šalia skruzdėlyno, tačiau svarbiausia – naudoti jį tik taikliai ir saikingai. Jei boraksas bus subertas bet kaip, jis gali tapti papildoma rizika augintiniams, vaikams ar naudingiems sodo gyventojams, todėl masalą verta dėti į atvirą indelį ir laikyti tik probleminėje zonoje.

    „Vietoj cukraus pudros galima naudoti ir paprastą baltą cukrų, tik jo reikėtų daugiau, pavyzdžiui, laikant santykį 1:3, o kaip saldų priedą tinka ir medus ar uogienė“, – teigiama sodininkystės patarimuose, kuriuose aptariami tokie masalai.

    Ką dar verta žinoti

    Jei nenorite naudoti masalų, kai kurie renkasi barjerines priemones ir dirvos paviršiaus pakeitimus, kurie trumpam sutrikdo skruzdėlių takus. Pavyzdžiui, aplink skruzdėlyną paberta kukurūzų miltų juosta ar sausos, birios medžiagos gali veikti kaip laikina kliūtis, nors dažnai efektas būna trumpalaikis.

    Kita dažnai minima priemonė – skruzdėlyno užpylimas verdančiu vandeniu, tačiau ji rizikinga šalia dekoratyvinių ar daržovių lysvių, nes karštis gali pažeisti augalų šaknis. Praktikoje tvaresnį rezultatą dažniausiai duoda priežasčių mažinimas: amarų kontrolė, maisto likučių nenaudojimas lauke ir aiškus probleminių vietų stebėjimas.

  • Mokslininkai į apleistą lapkirčių skruzdėlyną supylė 10 tonų cemento: kas atsivėrė po kasinėjimų

    Brazilijoje mokslininkai, tyrinėdami apleistą lapkirčių skruzdėlių skruzdėlyną, į jo ertmes supylė apie 10 tonų cemento. Sukietėjęs liejinys leido tiksliai atkurti požeminę struktūrą, o vėliau kasinėjant paaiškėjo, kad tai buvo ištisas tunelių ir kamerų tinklas.

    Tyrimas siejamas su lapkirčių skruzdėlėmis Atta laevigata, kurios natūraliai formuoja didelio masto kolonijas. Tokie skruzdėlynai gali užimti dešimtis kvadratinių metrų, o jų gylis kai kuriais atvejais siekia kelis ar net keliolika metrų.

    Eksperimento esmė paprasta: cementas užpildo tuščias ertmes, o vėliau iškastas liejinys parodo tikslų „architektūrinį“ planą. Šiuo atveju paaiškėjo, kad skruzdėlės buvo sukūrusios ne vien atsitiktinius praėjimus, o aiškiai išskaidytą sistemą su „magistralėmis“ ir specialios paskirties kameromis.

    Tarp svarbiausių erdvių – vadinamosios grybų kameros, kuriose lapkirčių skruzdėlės augina grybus, sudarančius jų mitybos pagrindą. Taip pat identifikuojamos atliekų zonos, kurios paprastai atskiriamos nuo pagrindinių kolonijos dalių, kad mažėtų infekcijų ir parazitų plitimo rizika.

    Lapkirtės skruzdėlės yra vienos labiausiai pažengusių „ekosistemų inžinierių“ tarp vabzdžių, nes jų veikla keičia dirvožemio struktūrą, drėgmės režimą ir organinių medžiagų apytaką. Tokios kolonijos statyba reikalauja kolektyvinio darbo metų metus, o iš paviršių išneštas gruntas gali siekti dešimtis tonų.

    Didelis mastas susijęs ir su kolonijos gyventojų skaičiumi: lapkirčių skruzdėlių kolonijose gali gyventi labai daug individų, kuriems reikia pastovaus maisto tiekimo ir stabilios mikroklimato kontrolės. Dėl to atsiranda atskiros zonos maisto apdorojimui, grybų auginimui, perėjimui ir atliekoms.

    Mokslininkų dėmesį dažnai patraukia tai, kad skruzdėlynai nėra tik urvų raizgalynė. Tunelių kryptys, jų susijungimo taškai ir angų išdėstymas gali sudaryti natūralią vėdinimo sistemą, kuri padeda palaikyti tinkamą deguonies kiekį ir išnešti šilumos bei anglies dioksido perteklių.

    Tokiose sistemose gali veikti vadinamasis kamino efektas, kai šiltesnis oras kyla į viršų ir skatina oro apykaitą. Skruzdėlėms tai ypač svarbu, nes grybinėse kamerose mikroklimatas turi būti stabilus, o kolonijos gilumoje oro sąlygos keičiasi lėčiau.

    Tokie cementiniai liejiniai yra vienas efektyviausių būdų pamatyti tai, ko įprastai nematyti plika akimi, nes išardžius skruzdėlyną jo struktūra greitai subyra. Nors metodas kelia etinių ir gamtosauginių klausimų, jis paprastai taikomas apleistiems lizdams, kai siekiama išsaugoti mokslinę informaciją apie kolonijos „statybos logiką“.

  • Virtuvės triukas nuo skruzdėlių: trijų ingredientų mišinys gali sustabdyti jas visam laikui

    Virtuvės triukas nuo skruzdėlių: trijų ingredientų mišinys gali sustabdyti jas visam laikui

    Net ir tvarkinguose namuose skruzdėlės gali sugrįžti vėl ir vėl, nes problema dažnai slypi ne ant stalviršio matomuose vabzdžiuose, o kolonijoje. Jos juda pagal kvapų takus, todėl užtenka kelių trupinių ar lašo saldaus gėrimo, kad po kurio laiko atsirastų ištisos „trasos“.

    Vienas dažniausiai minimų naminių metodų – masalas iš trijų virtuvėje randamų ingredientų: cukraus, valgomosios sodos ir vandens. Cukrus pritraukia skruzdėles kaip maisto šaltinis, o soda, patekus į jų organizmą, sutrikdo jo veiklą, todėl poveikis gali pasiekti ne tik pavienius vabzdžius, bet ir koloniją.

    Praktiškai mišinys daromas taip, kad susidarytų drėgna, lengvai padedama masė, kurią patogu dėti ten, kur skruzdėlės aktyviausios: prie grindjuosčių, po kriaukle, šalia ventiliacijos angų ar tarpuose prie slenksčių. Svarbu masalą laikyti atokiau nuo vaikų ir augintinių, o padėtas vietas pasirinkti taip, kad skruzdėlės jį lengvai pasiektų.

    Vis dėlto vien masalo gali nepakakti, jei nepašalinama pagrindinė „navigacija“ – kvapų pėdsakai. Skruzdėlės palieka cheminius signalus, kuriais vadovaujasi kitos, todėl net ir po kruopštaus valymo takai gali likti. Tokiais atvejais padeda paviršių nuvalymas vandeniu praskiestu actu arba citrinų sultimis – šios priemonės dažnai naudojamos kvapams neutralizuoti ir maršrutui „nutrinti“.

    Efektyviausia, kai veiksmai kartojami kelias dienas ir stebima, ar mažėja judėjimas tais pačiais keliais. Lygiagrečiai verta sutvarkyti prevenciją: sandariai laikyti maistą, greitai surinkti trupinius, nepalikti atvirų saldumynų, o šiukšliadėžę ištuštinti reguliariai. Jei skruzdėlės vis tiek grįžta, tai gali reikšti, kad yra lengvai pasiekiamas lizdas ar patekimo tarpai, kuriuos reikėtų užsandarinti.

    Kai invazija didelė arba skruzdėlės atsiranda keliose vietose iš karto, praktiškiau rinktis kompleksinį sprendimą: derinti masalus, takų šalinimą ir patekimo kelių uždarymą. O jei namuose yra jautrių žmonių, kūdikių ar augintinių, saugiausia pasitarti su kenkėjų kontrolės specialistais ir nenaudoti abejotinos sudėties priemonių.

  • 8 metų berniuko radinys sode atskleidė, kaip ąžuolų gumbai chemiškai apgauna skruzdėles

    JAV mokslininkų aprašytas atvejis prasidėjo nuo paprasto vaikiško smalsumo: 8 metų berniukas kieme pastebėjo prie skruzdėlyno sukrautas mažas „rutuliukų“ krūveles. Iš pirmo žvilgsnio jos priminė sėklas, tačiau paaiškėjo, kad tai ąžuolų gumbai, kuriuose vystosi vapsvų lervos.

    Vėliau tyrėjai nustatė, kad kai kurios skruzdėlės tokius gumbus renka ir neša į lizdą beveik taip pat, kaip neša sėklas su maistingu priedu. Šis elgesys atskleidė netikėtą trijų organizmų ryšį: ąžuolo, gumbą suformavusios vapsvos ir skruzdėlės, kuri tampa savotišku pernešėju.

    Biologijoje gerai žinomas reiškinys vadinamas mirmekochorija, kai skruzdėlės išnešioja sėklas, nes šios turi riebų, maistingą priedą. Skruzdėlės sėklą parsineša į lizdą, priedą suėda, o pačią sėklą dažnai išmeta ar palieka vietoje, kur ji turi didesnę galimybę sudygti.

    Toks mainų principas augalui naudingas kaip platinimo strategija, o skruzdėlėms tai yra papildomas energijos šaltinis. Dėl to skruzdėlių reakcija į konkrečias riebalų rūgštis sėklose yra gana nuspėjama ir seniai tiriama.

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta ąžuolų gumbams, kuriuos suformuoja dvi giminingos vapsvų rūšys, o ant gumbų būna šviesi „kepurėlė“. Stebėjimai ir eksperimentai parodė, kad skruzdėlės gumbus labiausiai griebia būtent už šios dalies ir ją noriausiai parsineša.

    Laboratorijoje lygintas skruzdėlių susidomėjimas gumbais ir sėklomis: abiem atvejais jos elgėsi panašiai, aktyviai tyrinėjo ir dažnai nešė grobį į lizdą. Kai nuo gumbų buvo pašalinta „kepurėlė“, skruzdėlių dėmesys smarkiai sumažėjo, o atskirai pateikta „kepurėlė“ jas vėl traukė.

    Cheminė analizė parodė, kad „kepurėlėse“ aptinkama riebalų rūgščių, panašių į tas, kurios būdingos sėklų maistingiems priedams. Kitaip tariant, skruzdėlės reaguoja ne tiek į formą, kiek į kvapų ir junginių „parašą“, kuris siunčia signalą, kad radinį verta pasiimti.

    Skirtingai nei sėkloms, gumbų „platinimas“ vapsvoms nebūtinai reiškia didesnį atstumą, nes suaugusios vapsvos gali skristi. Vis dėlto tikėtinas pagrindinis laimėjimas yra apsauga: skruzdėlių lizdai yra po žeme, labiau izoliuoti nuo dalies plėšrūnų, parazitų ir aplinkos poveikio.

    Gumbas, patekęs į lizdą, gali turėti didesnį šansą išvengti kitų vabzdžių parazitavimo ar miško paklotėje tykančių plėšrūnų. Be to, skruzdėlių lizdų aplinka ir jų naudojamos antimikrobinės medžiagos gali mažinti kai kurių patogenų riziką, nors konkreti nauda įvairioms rūšims dar turi būti tikslinama tolesniais tyrimais.

    Mokslininkų teigimu, šis atvejis rodo platesnę tendenciją gamtoje: jei skruzdėlės elgesį galima „įjungti“ tam tikrais cheminiais signalais, į jų pernešimo sistemą gali įsitraukti ne vien augalai ir sėklos. Tai plečia supratimą apie ekosistemų sąveikas ir apie tai, kaip skirtingi organizmai evoliuciškai randa panašius sprendimus.

  • Sodininkai nustebo: „Coca-Cola“ su česnaku po vyšnia atbaido skruzdėles ir amarus

    Sodininkai nustebo: „Coca-Cola“ su česnaku po vyšnia atbaido skruzdėles ir amarus

    Pavasarį ir vasaros pradžioje soduose dažnai suaktyvėja skruzdėlės, amarai ir smulkios muselės, kurios silpnina augalus ir gali mažinti derlių. Nors internete netrūksta patarimų, sodininkai vis dažniau renkasi paprastas, namuose randamas priemones, tačiau jas verta taikyti atsakingai.

    Viena iš aptariamų gudrybių paremta saldžiu gėrimu, česnaku ir rūgštimi, kurie sukuria stiprų kvapą bei fermentacijos tipo reakciją. Šalininkai teigia, kad toks mišinys labiau veikia kaip atbaidanti priemonė, o ne kaip tiesioginis insekticidas.

    Kaip paruošiamas mišinys

    Pirmiausia imamas plastikinis butelis ir jo šone padaroma maždaug 5 centimetrų anga, kad kvapas galėtų sklisti į aplinką. Į butelį supilama apie 150–200 mililitrų „Coca-Cola“, įdedama keli šiek tiek patrinti mėtų lapeliai ir viskas lengvai pamaišoma.

    Tada įdedami du nulupti česnako skiltelės, perpjautos išilgai ir lengvai prispaustos, kad išsiskirtų sultys. Papildomai įpilami keli arbatiniai šaukšteliai 9 proc. acto, o galiausiai atsargiai, mažomis porcijomis, įberiama arbatinis šaukštelis sodos, palaukiant, kol nurims putojimas.

    Kur ir kaip ją įkasti

    Paruoštas butelis įkasamas į žemę taip, kad visas tilptų duobutėje, o anga liktų atvira. Kai kurie sodininkai duobutės dugne pakloja foliją, tikėdamiesi sulėtinti skysčio susigėrimą į dirvą, tačiau svarbiausia, kad butelis būtų stabiliai įtvirtintas.

    Sode, prie vaismedžių, mišinys paprastai užkasamas ne prie pat kamieno, o maždaug 50–60 centimetrų atstumu. Teigiama, kad poveikis gali trukti iki dviejų savaičių, tačiau reali trukmė priklauso nuo temperatūros, kritulių ir dirvos drėgmės.

    Ką svarbu žinoti dėl saugumo

    Specialistai, kalbėdami apie kenkėjų kontrolę, pabrėžia integruotą augalų apsaugą: pirmiausia stebėti situaciją, taikyti mechanines priemones ir tik tada imtis papildomų sprendimų. Skruzdėlės dažnai „gano“ amarus, todėl vien amarų mažinimas, pavyzdžiui, vandens srove ar muilo tirpalu, neretai duoda greitesnį rezultatą.

    Taikant saldžius mišinius lauke verta prisiminti, kad cukrus gali privilioti ne tik skruzdėles, bet ir kitus vabzdžius, o išpiltas skystis gali patekti į dirvą. Jei tokią priemonę vis tiek bandote, geriau ją laikyti sandariai butelyje, stebėti efektą ir nenaudoti šalia valgomų žolelių ar vietų, kur žaidžia vaikai ar lankosi augintiniai.

    Jei kenkėjų daugėja, o augalai akivaizdžiai nukenčia, patikimesnis kelias yra pasirinkti aiškiai aprašytas, sodo augalams registruotas priemones arba pasitarti su agronomu. Taip sumažinama rizika pakenkti dirvožemiui, naudingiems vabzdžiams ir pačiam derliui.

  • Apelsinų žievelių neišmeskite: 4 gudrūs triukai darže, kurie neretai veikia geriau už trąšas

    Apelsinų žievelės dažnai atsiduria šiukšliadėžėje, tačiau darže jos gali tapti praktiška priemone ir dirvai, ir augalų apsaugai. Jose yra organinių medžiagų ir eterinių aliejų, o skaidydamosi jos papildo kompostą ir gerina dirvos struktūrą.

    Vis dėlto svarbu žinoti ribas: citrusų žievelės suyra lėčiau nei daugelis kitų virtuvės atliekų, be to, jų kvapas ir sudėtis gali veikti vabzdžius. Kad poveikis būtų naudingas, žieveles verta tinkamai paruošti ir naudoti saikingai.

    Kaip naudoti komposte?

    Žieveles galima kompostuoti, nes jos praturtina komposto masę organine anglimi ir nedideliais kiekiais augalams reikalingų elementų. Kad skaidymasis vyktų greičiau, žieveles rekomenduojama gerai išdžiovinti ir smulkiai sukarpyti ar sumalti.

    Smulkintos žievelės gali būti įmaišomos į kompostą arba plonu sluoksniu paskleidžiamos aplink augalus ir užberiamos žeme prieš laistant. Svarbiausia nepadauginti vienoje vietoje, kad nesusidarytų lėtai yrantis sluoksnis, kuris gali trukdyti drėgmei pasiskirstyti.

    Nuo skruzdėlių ir amarų

    Apelsinų žievelėse esantis d-limonenas siejamas su vabzdžius atbaidančiomis savybėmis, todėl kai kurie sodininkai jas naudoja kaip natūralų repelentą. Praktikoje dažniau veikia džiovintų žievelių milteliai, paskleidžiami ten, kur matomas skruzdėlių judėjimas.

    Nuo amarų kartais ruošiamas purškalas: į purkštuvą įdedama šviežios žievelės, užpilama karštu vandeniu ir įlašinama šiek tiek indų ploviklio, kad tirpalas geriau prikibtų prie lapų. Purškiama ant lapų apatinės pusės ir stiebų, tačiau prieš naudojant plačiai verta išbandyti ant kelių lapų, kad neatsirastų pažeidimų.

    Biologiškai suyrantis vazonėlis daigams

    Apelsino puselė gali tapti laikinu vazonėliu sėkloms: išskobkite minkštimą, palikite žievelės „dubeniuką“, pripildykite substrato ir pasėkite. Tai patogu trumpam daiginimo etapui, ypač kai norisi išvengti plastikinių indelių.

    Kai daigai išleidžia vieną ar dvi poras tikrųjų lapelių, juos geriau perkelti į didesnį vazoną ar lysvę. Persodinant žievelę galima švelniai įplėšti, kad šaknims būtų lengviau prasiskverbti, nes citrusų žievelė dirvoje suyra ne iš karto.

    Naudojant žieveles darže verta prisiminti ir higieną: jei vaisiai buvo vaškuoti ar apdoroti, žieveles prieš džiovinimą gerai nuplaukite. Taip sumažinsite nepageidaujamų medžiagų patekimo į dirvą riziką ir iš jų gausite daugiau naudos.

  • Padėkite po durimis citrinos žievelę: kodėl tai atbaido skruzdėles ir kitus vabzdžius

    Padėkite po durimis citrinos žievelę: kodėl tai atbaido skruzdėles ir kitus vabzdžius

    Šylant orams į namus dažniau bando patekti skruzdėlės ir kiti smulkūs vabzdžiai. Jie randa kelią pro durų apačią, langų tarpus ar smulkias grindjuosčių ertmes, todėl problema neretai kartojasi net ir tvarkinguose būstuose.

    Viena paprastų priemonių, kurią žmonės pasitelkia vietoje agresyvios chemijos, yra citrinos žievelė. Citrusinių vaisių kvapas daugeliui vabzdžių yra dirginantis, o ypač svarbūs yra žievelėje esantys eteriniai junginiai, todėl tokios priemonės dažnai naudojamos kaip atbaidymo būdas.

    Norint išbandyti šį metodą, pakanka nusilupti truputį citrinos žievelės ir ją sudėti ant servetėlės ar popieriaus. Tuomet suformuokite nedidelį maišelį ir lengvai užspauskite, kad kvapas laikytųsi ilgiau, o prireikus pritvirtinkite gumyte.

    Maišelį padėkite ten, kur vabzdžiai dažniausiai pasirodo: prie įėjimo durų, palangių, ties plyšiais ar kampais. Kvapas sukuria nemalonią zoną, todėl skruzdėlės neretai pakeičia maršrutą ir vengia vietų, kur aromatas stipriausias.

    Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nėra universali išeitis, jei namuose jau yra įsikūrusi kolonija. Specialistai pabrėžia, kad ilgalaikį efektą dažniausiai duoda prevencija: maisto likučių pašalinimas, sandarus produktų laikymas ir įėjimo taškų užsandarinimas.

    Jei citrinos kvapas silpsta, žievelę verta keisti kas kelias dienas, ypač šiltose patalpose. O jei vabzdžių daugėja, verta derinti kelias priemones: išvalyti takus, pašalinti drėgmės židinius ir užtaisyti plyšius, per kuriuos jie patenka į vidų.

  • „Coca-Cola“ ir soda sode: triukas, kuris esą išvaro skruzdėles, bet ekspertai įspėja

    „Coca-Cola“ ir soda sode: triukas, kuris esą išvaro skruzdėles, bet ekspertai įspėja

    Sode skruzdėlės dažnai laikomos vienu įkyriausių kenkėjų, ypač kai jos „ganosi“ amarus ant vaismedžių ir krūmų. Socialiniuose tinkluose plinta patarimas jas atbaidyti mišiniu iš „Coca-Cola“, valgomosios sodos ir acto, užpilamu į duobutę prie medžio.

    Pasiūlymas paprastas: į indą supilamas gazuotas gėrimas, atsargiai įmaišoma soda, o pabaigoje įpilama acto, kad įvyktų stipresnė reakcija. Gautą skystį rekomenduojama supilti į maždaug metro atstumu nuo kamieno iškastą negilią duobutę, ją iškloti folija ir vėl uždengti, paliekant kelioms dienoms.

    Kodėl skruzdėlės atsiranda prie medžių?

    Dažniausiai skruzdėles į vaismedžius atveda ne pats medis, o amarai: skruzdėlės minta jų išskyromis ir todėl juos saugo. Dėl to vien skruzdėlių „išvaikymas“ nebūtinai išspręs problemą, jei ant ūglių ir lapų lieka amarų kolonijos.

    Sodininkystės praktikoje pabrėžiama, kad tvariausi sprendimai yra kompleksiniai: pirmiausia sumažinti amarų kiekį ir nutraukti skruzdėlių kelią į lają. Tam dažniausiai naudojami mechaniniai ir prevenciniai būdai, o priemonės parenkamos pagal tai, ar sodas prižiūrimas ekologiškai, ar taikomos įprastos augalų apsaugos priemonės.

    Ką iš tikrųjų daro gėrimo, sodos ir acto mišinys?

    „Coca-Cola“ ir actas yra rūgštūs, o soda yra šarminė medžiaga, todėl sumaišius vyksta intensyvi cheminė reakcija, išsiskiria daug putų ir anglies dioksido. Tokia reakcija gali turėti trumpalaikį atbaidantį efektą, tačiau patikimų įrodymų, kad tai ilgam sunaikina lizdą ar sustabdo skruzdėlių plitimą, trūksta.

    Be to, saldūs gėrimai gali veikti priešingai nei tikimasi: cukrus ir kvapai kartais pritraukia vabzdžius, ypač jei mišinys patenka ant dirvos paviršiaus. Acto ir rūgštaus gėrimo pylimas į dirvą lokaliai gali keisti dirvožemio reakciją, o tai ne visada naudinga šaknims ir naudingiems dirvos organizmams.

    Saugesnės alternatyvos ir kada kreiptis į specialistus

    Jei skruzdėlės aktyviai lipa į medžius, dažnai rekomenduojama pirmiausia spręsti amarų problemą ir taikyti barjerus, kurie sutrikdo skruzdėlių judėjimą į lają. Taip pat verta peržiūrėti sodo higieną: pašalinti maisto likučius, krituolius, sumažinti vietas, kuriose skruzdėlės gali įsirengti lizdus.

    Kai skruzdėlių yra itin daug, jos kelia grėsmę jauniems sodinukams arba židiniai kartojasi kasmet, racionalu pasitarti su agronomu ar augalų apsaugos specialistu. Toks sprendimas padeda pasirinkti priemones, kurios būtų veiksmingos būtent jūsų dirvai, augalams ir kenkėjų situacijai, kartu išvengiant žalos aplinkai.

  • Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Skruzdėlės ant bijūnų gąsdina? Štai ką jos iš tiesų daro ir kada tai jau pavojingas ženklas

    Pavasarį ir vasaros pradžioje ant bijūnų pumpurų dažnai pasirodo skruzdėlės, todėl dalis sodininkų griebiasi purškalų. Tačiau dažniausiu atveju tai nėra kenkėjai, o natūralios augalo ir vabzdžių sąveikos pasekmė.

    Bijūnų pumpurai ir jų apsauginės dalys išskiria saldžias sultis, kurios vilioja skruzdėles kaip greitas energijos šaltinis. Dėl to jos susirenka ant pumpurų, o žiedams prasiskleidus paprastai greitai dingsta, nes saldžių išskyrų sumažėja.

    Kenkia ar padeda?

    Dažnai kartojamas mitas, kad skruzdėlės graužia pumpurus ar trukdo žydėjimui. Iš tiesų jos daugiausia tiesiog renka saldžias išskyras, o paties žiedo ar lapų paprastai nepažeidžia.

    Kai kuriais atvejais skruzdėlės net gali turėti netiesioginės naudos: gindamos maisto šaltinį jos nuveja dalį kitų smulkių vabzdžių. Vis dėlto tai nėra būtina bijūnų žydėjimo sąlyga, todėl skruzdėlių buvimas savaime nereiškia, kad augalas bus sveikesnis.

    Kada tai signalas apie bėdą?

    Sunerimti verta tada, kai skruzdėlių gausu ne tik ant pumpurų, bet ir ant jaunų ūglių, lapų bei žiedkočių, ypač jau po žydėjimo. Tokiu atveju verta atidžiai apžiūrėti, ar nėra amarų.

    Skruzdėlės dažnai „prižiūri“ amarus, nes minta jų išskiriama lipčiaus medžiaga ir mainais juos saugo nuo plėšrūnų. Amarai augalą jau silpnina realiai: siurbia sultis, gali deformuoti lapus, stabdyti augimą ir bloginti žydėjimą.

    Dar viena retesnė problema kyla, jei skruzdėlės įsikuria prie pat bijūno šaknų ir suformuoja urvus. Tada šaknys gali prasčiau kontaktuoti su dirva, augalas sunkiau pasisavina vandenį ir maisto medžiagas, o krūmas akivaizdžiai skursta.

    Jei ant bijūnų matote tik pavienes skruzdėles ant pumpurų, dažniausiai užtenka stebėti situaciją ir neskubėti naudoti chemijos. Jei kartu aptinkate amarų ar krūmas pradeda silpti, tuomet tikslinga spręsti būtent amarų kontrolę ir gerinti augalo priežiūros sąlygas.

  • Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Amarai ir skruzdėlės sode dings greičiau? Triukas su buteliu ir naminiu tirpalu be chemijos

    Kodėl amarai plinta taip greitai?

    Amarai yra vieni dažniausių sodo kenkėjų: jie siurbia augalų sultis, silpnina ūglius, deformuoja lapus ir gali pernešti virusines ligas. Šiltu ir sausu oru jų populiacija auga ypač sparčiai, o kolonijos per kelias dienas gali išplisti per visą lysvę ar šiltnamį.

    Prie problemos dažnai prisideda skruzdėlės. Jos minta amarų išskiriama lipnia medžiaga ir dėl to saugo amarus nuo natūralių priešų, perneša juos ant naujų augalų ir padeda kolonijoms plėstis.

    Paprasta gaudyklė skruzdėlėms

    Jei prie lysvių ar po akmenimis pastebite skruzdėles, nebūtina iškart griebtis stiprių chemikalų. Paprasta gaudyklė gali sumažinti jų aktyvumą aplink augalus, o kartu netiesiogiai pristabdyti ir amarų plitimą.

    Tam tinka įprastas plastikinis butelis. Šone padaromas pailgas, siauras įpjovimas, kad į vidų galėtų patekti daugiau vabzdžių, o dugne paliekamas plonas sluoksnis saldaus masalo, pavyzdžiui, uogienės ar kito saldėsių likučio.

    Šiek tiek saldaus masalo galima patepti ir ant butelio išorės, kad susidarytų kvapo takas. Butelį verta įleisti į žemę ten, kur matomas didžiausias skruzdėlių judėjimas, ir lengvai apiberti kraštus, kad jis stabiliai laikytųsi.

    Naminių purškalų idėjos amarams

    Amarams dažnai taikomi kontaktiniai tirpalai, kurie padengia vabzdžius ir juos nusilpnina. Praktikoje svarbiausia purkšti kruopščiai, nes amarai dažniausiai slepiasi lapų apačioje ir ant jaunų ūglių.

    Vienas paprastesnių variantų yra svogūnų ir česnakų užpilas. Smulkintas svogūnas ir keli česnako skiltelės užpilami karštu vandeniu, palaikomi kelias valandas, o atvėsusiu skysčiu apipurškiami augalai, ypatingą dėmesį skiriant lapų apatinėms pusėms.

    Kitas naminis sprendimas yra vandens tirpalas su amoniaku, į kurį įmaišoma šiek tiek skysto muilo, kad geriau priliptų prie lapų. Purškiant svarbu nepadauginti ir rinktis vėsesnį paros metą, kad sumažėtų augalų pažeidimo rizika.

    Ką dar verta žinoti dėl saugumo ir efekto

    Net ir natūralios priemonės ne visada yra visiškai neutralios augalams, todėl prieš purškiant geriausia išbandyti ant kelių lapų. Jei po paros nematyti nudegimų ar dėmių, galima apdoroti didesnį plotą.

    Ilgalaikiam rezultatui svarbu mažinti ir skruzdėlių aktyvumą, ir pačių amarų kolonijas, taip pat skatinti natūralius jų priešus, pavyzdžiui, boružes. Jei užkrėtimas labai stiprus, vien naminių tirpalų gali nepakakti, tuomet verta rinktis registruotas augalų apsaugos priemones pagal kultūrą ir laikytis etiketės nurodymų.