CP v2

Tag: Skubios pagalbos numeris 112

  • Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    Grasinimai mokykloms nesiliauja: policija tikrina laiškus ir ragina ugdymo nestabdyti

    2026 metų birželio 3 dieną Kėdainių rajono savivaldybės ugdymo įstaigas pasiekė grasinamojo pobūdžio elektroniniai laiškai. Policija patvirtino gavusi informaciją ir pradėjusi jos patikrinimą, tačiau šiuo metu realios grėsmės požymių neįžvelgia.

    Pasak pareigūnų, tokio pobūdžio pranešimai dažnai siunčiami masiškai, siekiant sukelti paniką, sutrikdyti ugdymo procesą ar patikrinti institucijų reakciją. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o gauta informacija analizuojama pagal turinį, siuntimo požymius ir kitus rizikos kriterijus.

    Saugumo veiksmai mokyklose

    Už mokyklų saugumą atsakingiems darbuotojams rekomenduojama apžiūrėti pastatus ir teritorijas, atkreipiant dėmesį į neįprastus ar be priežiūros paliktus daiktus. Policija pabrėžia, kad radus įtartiną objektą jo liesti nereikėtų, o apie situaciją būtina nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112.

    Taip pat primenama laikytis įprastų saugumo procedūrų: kontroliuoti patekimą į patalpas, registruoti lankytojus, peržiūrėti vidaus tvarkas ir, esant poreikiui, informuoti bendruomenę aiškiai bei be perteklinių detalių. Tai padeda sumažinti įtampą ir išvengti gandų plitimo.

    Policija: ugdymo proceso nestabdyti

    Policija ragina mokyklų administracijas tęsti ugdymo procesą, kol nėra duomenų apie realų pavojų. Kartu gyventojai ir mokyklų bendruomenės nariai kviečiami išlikti budrūs, o pastebėjus įtartiną elgesį ar daiktus, nedelsti kreiptis pagalbos.

    Kilus klausimų ar prireikus papildomos informacijos, policija nurodo konsultuotis Policijos informacijos telefonu +370 700 60 000. Pareigūnai taip pat akcentuoja, kad apie grasinančius laiškus svarbu pranešti mokyklos administracijai, kad ji galėtų koordinuoti veiksmus ir užtikrinti tvarkingą informacijos perdavimą.

  • Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje: kuo skiriasi geltona, raudona ir balta ir ką daryti

    Oro pavojaus perspėjimai Lietuvoje skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę iš oro ir nurodyti, kokių veiksmų imtis. Pranešimai gali būti perduodami sirenomis, įspėjamaisiais pranešimais į telefonus ir per transliuotojus.

    Svarbu suprasti, kad perspėjimo spalva reiškia ne emocinį grėsmės vertinimą, o situacijos lygį ir tai, kiek laiko gali būti iki realaus pavojaus. Kiekvienas etapas turi skirtingą gyventojų elgesio logiką: nuo pasirengimo iki skubaus slėpimosi ir vėlesnio atšaukimo.

    Trys oro pavojaus lygiai

    Tikėtinas oro pavojus (geltona) skelbiamas tada, kai grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau situacija kelia riziką. Gyventojai raginami išlikti ramūs, nusimatyti artimiausią priedangą ir sekti oficialią informaciją.

    Jei pastebėjote skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, rekomenduojama nedelsiant pranešti skubios pagalbos telefonu 112. Taip pat patariama perspėti šalia esančius žmones, bet vengti artintis prie radinio ar jį liesti.

    Oro pavojus (raudona) reiškia, kad neatpažintas objektas skrenda Lietuvos oro erdvėje arba yra didelė tikimybė, kad netrukus įskris ir gali kelti grėsmę. Tokiu atveju gyventojai turi nedelsdami vykdyti perspėjime pateiktus nurodymus ir kuo greičiau slėptis.

    Oro pavojaus nėra (balta) skelbiamas tada, kai grėsmė atšaukiama ir gyventojai gali palikti priedangas bei saugias vietas. Vis dėlto raginama išlikti budriems ir toliau sekti oficialius pranešimus, nes situacija gali kisti.

    Ką daryti gavus pranešimą?

    Jeigu išgirdote sirenas arba gavote perspėjimą telefone, pirmiausia patikrinkite patikimus informacijos kanalus ir laikykitės nurodymų. Rekomenduojama klausytis Lietuvos visuomeninio transliuotojo LRT pranešimų ir sekti civilinės saugos informaciją LT72.

    Jei esate lauke, kuo skubiau susiraskite artimiausią priedangą ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo skeveldrų ir sprogimo bangos, pavyzdžiui, rūsį ar požeminę perėją. Jei tokios galimybės nėra, ieškokite reljefo įdubos, griovio ar kitos užuovėjos ir venkite atvirų erdvių.

    Jeigu spėjate per kelias minutes pasiekti priedangą, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, ryšio priemones, geriamojo vandens, būtiniausių vaistų ir kitų pirmo poreikio daiktų, kad prireikus galėtumėte išbūti ilgiau.

    Jei liekate namuose, rinkitės saugiausią patalpą, geriausia be langų, laikykitės dviejų sienų taisyklės ir pasirūpinkite šeimos nariais bei augintiniais. Taip pat patariama be būtino reikalo neskambinti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis.

    Kaip elgtis po atšaukimo

    Gavus pranešimą, kad oro pavojaus nėra, galima palikti priedangas, tačiau verta įvertinti aplinką ir neskubėti į atviras vietas, jei girdimi sprogimai ar matomi dūmai. Aptikus įtartinų daiktų, sprogmenų liekanų ar dronų dalių, reikėtų nesiartinti ir skambinti 112.

    Institucijos pabrėžia, kad pasirengimas prasideda dar iki realios grėsmės, todėl naudinga iš anksto žinoti artimiausias priedangas, susitarti su šeima dėl susitikimo taško ir turėti bent minimalų būtiniausių daiktų krepšį. Tokie žingsniai sutrumpina reakcijos laiką, kai pranešimas ateina netikėtai.

  • Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    Biržuose sutarta dėl ekstremalių situacijų koordinavimo: kas ir kaip atvers priedangas visą parą

    2026 metais gegužės 22 dieną Biržų rajono savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame savivaldybės vadovai ir švietimo, kultūros, sporto, sveikatos bei socialinių paslaugų įstaigų vadovai aptarė pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Susitikime dalyvavo ir savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už civilinę saugą bei įstaigų veiklos koordinavimą.

    Pagrindinis dėmesys skirtas praktiniam veiksmų suderinimui, kad gavus perspėjimą dėl galimo pavojaus būtų aišku, kas priima sprendimus, kas informuoja bendruomenę ir kaip organizuojamas žmonių nukreipimas į priedangas. Akcentuota, kad planai turi veikti realiomis sąlygomis, o ne likti tik dokumentuose.

    „Siekiant išvengti nesusipratimų, galimų klaidų ir chaoso, turime jau dabar pasitikrinti, ar turime realiai veikiančius planus ir ar yra tinkamai parengtos mūsų patalpos“, – sakė Biržų rajono savivaldybės meras Kęstutis Knizikevičius.

    Pasitarime aptarta, kaip elgtis gavus pranešimą apie paskelbtą oro pavojų, ir peržiūrėti įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Švietimo įstaigų vadovai daugiausia dėmesio skyrė vaikų saugumui, atsakomybių pasidalijimui ir patalpų pritaikymui, kad sprendimai būtų įgyvendinami per pirmąsias minutes.

    Savivaldybės civilinės saugos specialistai rekomendavo įstaigoms iš naujo įsivertinti planus ir, jei reikia, juos atnaujinti, suplanuoti personalo mokymus bei užtikrinti, kad priedangos būtų pasiekiamos gyventojams bet kuriuo paros metu. Praktikoje tai reiškia aiškią budėjimo tvarką, kontaktų sąrašus ir sprendimą, kas fiziškai atidaro patalpas.

    „Būtina jau šiandien paskirti atsakingą asmenį, kuris turėtų priedangos raktą ir galėtų ją atverti greitai ir bet kuriuo paros metu“, – sakė Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė.

    Pasitarime priminta, kad oro pavojaus perspėjimai skirstomi į tris lygius. Tikėtinas oro pavojus (geltona) reiškia, kad grėsmę galintys kelti objektai Lietuvos teritorijoje dar nefiksuojami, tačiau gyventojams svarbu išlikti budriems ir, pastebėjus įtartiną objektą, skambinti numeriu 112.

    Oro pavojus (raudona) skelbia apie realią ar tikėtiną grėsmę Lietuvos oro erdvėje, todėl gyventojams nurodoma nedelsti ir vykdyti perspėjimo pranešimuose pateikiamus veiksmus. Tuo metu oro pavojaus nėra (balta) reiškia, kad galima palikti priedangas, tačiau rekomenduojama ir toliau sekti oficialią informaciją.

    Gyventojams priminta, kad išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone svarbiausia nepanikuoti, kuo greičiau rasti artimiausią priedangą, o jei jos pasiekti nepavyksta, slėptis pastate saugiausioje patalpoje. Taip pat rekomenduojama iš anksto apgalvoti, kokius būtiniausius daiktus prireikus pasiimti, ir su šeimos nariais susitarti dėl veiksmų plano, kad kritiniu metu nereikėtų improvizuoti.

  • Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Gyventojams primenama, kaip elgtis kasdienėse situacijose, kurios gali būti susijusios su saugumu: pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Tokios rekomendacijos aktualios ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, nes incidentai gali nutikti bet kur.

    Pastebėjus droną, pirmiausia svarbu įvertinti aplinkybes: ar jis skraido virš jautrių objektų, ar elgiasi neįprastai, ar jo buvimas kelia realų pavojų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama nefotografuoti ir nesistengti jo „numušti“ ar kitaip paveikti, o saugiai pasitraukti į pastogę ir apie situaciją pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia veikti greitai ir ramiai: nedelsti, susirasti artimiausią priedangą arba slėptuvę, o jei tokios nėra, rinktis patalpas be langų ar kuo toliau nuo jų. Taip pat patariama sekti oficialius pranešimus ir instrukcijas, nes perspėjimai gali būti tikslinami pagal besikeičiančią situaciją.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo „nepavojingas“ ar „paliktas netyčia“. Reikėtų atsitraukti, perspėti aplinkinius, kad nesartintų, o apie radinį kuo greičiau pranešti numeriu 112 ir, jei įmanoma, nurodyti tikslią vietą bei matomus požymius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose daugiausia nelaimių kyla dėl smalsumo ir bandymo veikti savarankiškai. Saugiausias sprendimas yra laikytis oficialių rekomendacijų, nekelti rizikos sau ir kitiems bei kuo greičiau perduoti informaciją tarnyboms.

  • Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Dronas, oro pavojus, įtartinas daiktas: aiškūs veiksmai, kurie gali apsaugoti jus ir aplinkinius

    Pastaraisiais metais Europoje daugėja incidentų, kai gyventojai pastebi neaiškius objektus danguje, sulaukia perspėjimų telefonu ar aptinka įtartinus daiktus viešose vietose. Tokiose situacijose svarbiausia išlikti ramiems, greitai sumažinti riziką sau ir aplinkiniams bei vadovautis oficialiais nurodymais.

    Specialistai pabrėžia, kad didžiausios klaidos dažniausiai kyla iš smalsumo ir skubėjimo: žmonės priartėja prie galimai pavojingo objekto, filmuoja ir skelbia vaizdus socialiniuose tinkluose arba ignoruoja įspėjimus. Tuo metu saugiausias pasirinkimas yra atsitraukti, susirasti priedangą ir informaciją perduoti atsakingoms tarnyboms.

    Ką daryti pastebėjus droną?

    Pamačius įtartinai besielgiantį droną, pirmiausia verta pasitraukti iš atvirų erdvių ir eiti į pastato vidų arba artimiausią priedangą. Ypač svarbu neiti prie langų, nelikti balkonuose ir vengti vietų, kur virš galvos nėra jokios dangos.

    Jei dronas skrenda lauke, patariama laikytis vadinamosios dviejų sienų taisyklės: slėptis patalpoje, kuri nėra su langais į lauką, pavyzdžiui, koridoriuje ar vidinėje laiptinės dalyje. Uždarykite langus ir duris, kad sumažintumėte sužeidimų riziką nuo galimų skeveldrų ar smūgio bangos.

    Nesiartinkite prie nukritusio drono ir nebandykite jo liesti, perkelti, ar juo labiau ardyti. Net ir vizualiai „nekaltas“ objektas gali kelti pavojų, todėl saugiausia yra atsitraukti ir apie situaciją pranešti numeriu 112.

    Jei turite galimybę, užfiksuokite kryptį, laiką ir vietą, bet neskelbkite vaizdo įrašų ar nuotraukų viešai. Tokia informacija socialiniuose tinkluose gali pakenkti saugumui, todėl ją geriausia perduoti tik tarnyboms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, būtina sekti oficialius pranešimus per radiją, televiziją ir patikimus institucijų kanalus. Signalai ir pranešimai skirti tam, kad žmonės kuo greičiau persikeltų į saugesnę vietą ir sumažintų buvimą atvirose teritorijose.

    Jei pavojus užklumpa lauke, pirmas tikslas yra kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą vietą, kuri suteikia apsaugą nuo galimų smūgių ir skeveldrų. Jei tokios vietos greitai pasiekti nepavyksta, verta rinktis artimiausią tvirtesnę pastato dalį be langų.

    Jeigu liekate namuose, patariama užtraukti užuolaidas, išjungti ryškų apšvietimą, būti patalpoje be langų arba rūsyje ir į vidų įleisti augintinius. Skambučius artimiesiems reikėtų riboti, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos, o svarbiausią informaciją perduoti trumpomis žinutėmis, jei tinklas leidžia.

    Jei gautumėte nurodymą evakuotis, prieš išeinant būtina užsukti vandens ir dujų sklendes, išjungti elektrą, uždaryti langus ir užrakinti duris. Su savimi verta pasiimti dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir nedidelį kiekį negendančio maisto.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Radus įtartiną daiktą, pagrindinė taisyklė yra paprasta: neliesti, nejudinti ir nebandyti „patikrinti“, kas tai yra. Net nedidelis judesys gali sukelti pavojų, todėl saugiausia yra kuo greičiau pasišalinti tuo pačiu keliu ir perspėti kitus laikytis atstumo.

    Patariama atsitraukti kuo toliau ir, jei įmanoma, prisidengti patvaria konstrukcija arba pastatu, vengiant vietų po langais. Langų duženos sprogimo atveju yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių, todėl atvira erdvė šalia stiklo fasadų nėra saugi.

    Apie radinį nedelsiant praneškite policijai arba numeriu 112 ir aiškiai nurodykite vietą. Nereikia bijoti, kad „sukelsite nepagrįstą aliarmą“: gyventojai neprivalo tiksliai nustatyti daikto pobūdžio, o patikra yra geriau nei pavėluotas reagavimas.

    Kol atvyks pareigūnai, jei tai įmanoma saugiai, padėkite kitiems žmonėms neįeiti į pavojingą zoną ir pasitraukti į šalį. Svarbu ir tai, kad liktumėte netoliese saugiu atstumu, jog galėtumėte tiksliai parodyti, kur objektas buvo pastebėtas.

    Pasirengimas ekstremalioms situacijoms prasideda nuo aiškių veiksmų plano: žinojimo, kur yra artimiausia priedanga, kaip gauti oficialią informaciją ir ką daryti, kad nepakenktumėte nei sau, nei tarnybų darbui. Kuo ramiau ir tiksliau reaguojama, tuo mažesnė tikimybė, kad incidentas virs nelaime.

  • Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Oro pavojus atšauktas: kariuomenė skelbia, kad grėsmės nėra, bet ragina išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė pranešė, kad oro pavojaus signalas atšauktas, o gyventojai gali palikti priedangas ir kitas saugias vietas. Pasak kariuomenės, šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra.

    Anksčiau dalyje šalies buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. Statusas geltona paprastai reiškia, kad ataka dar nevyksta, tačiau rizika vertinama kaip tikėtina ir situacija stebima.

    Vilniaus apskrityje buvo paskelbtas aukštesnio lygio signalas raudona, kuriuo gyventojai raginami nedelsiant eiti į priedangas. Tokie perspėjimai laikomi prevencine civilinės saugos priemone, skirta sumažinti riziką, kol tikslinama informacija.

    Perspėjimas buvo susietas su Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos fiksuota radaro atžyma, turinčia bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Reaguojant į situaciją, buvo aktyvuota NATO oro policijos misija.

    Net ir atšaukus oro pavojų, gyventojai raginami išlikti budrūs, iš anksto nusimatyti artimiausią saugią vietą ir stebėti oficialius pranešimus. Pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, būtina skambinti 112 ir prie jo nesiartinti.

    Savivaldybės primena, kad priedangų vietos ir civilinės saugos informacija turėtų būti pasiekiama gyventojams įprastais savivaldybės kanalais. Aktualu įsivertinti, kur artimiausia priedanga namų, darbo ar ugdymo įstaigos aplinkoje, kad prireikus nereikėtų improvizuoti.

  • Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

    Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

    Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

    Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

    Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

    Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

    Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

    Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

    Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

    Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

    Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

    Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

    Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

    Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

  • Oro pavojaus įspėjimai Lietuvoje atšaukti: ką daryti pastebėjus droną ar radus įtartiną daiktą

    Oro atakos pavojus Vilniaus apskrityje ATŠAUKTAS, statusas – BALTA. Gyventojai gali tęsti įprastą veiklą.
    Alytaus rajone oro atakos pavojus – GELTONA (ataka tikėtina, bet dar nevyksta, gyventojai turėtų nusimatyti priedangas).
    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus (GELTONA) įspėjimas. Priežastis – Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos šiuo metu stebima radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Iš mūsų pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją atliekantys naikintuvai. „GELTONA“ standartiškai reiškia, kad ataka tikėtina, bet dar nevyksta. Šis įvykis panašus į tai, ką pastarosiomis dienomis matome Latvijoje ir Estijoje, gyventojų perspėjimas yra standartinė prevencijos priemonė.

    Ką gyventojams daryti pastebėjus bepilotį orlaivį (droną)?

    Pamačius neaiškios paskirties ar įtartinai besielgiantį droną:

    • Išlikite budrūs ir ramūs.
    • Nedelsdami eikite į pastato vidų arba priedangą (priedangų, kolektyvinės apsaugos statinių žemėlapį rasite LT72 programėlėje).
    • Venkite atvirų erdvių, balkonų ir langų. Nuo drono slėptis reikėtų laikantis dviejų sienų taisyklės, tai yra jei bepilotis orlaivis skrenda lauke, slėptis reikėtų ne kambaryje, kuris turi langą į lauką, o buto koridoriuje.
    • Nesiartinkite prie nukritusių ar pastebėtų dronų – jie gali būti pavojingi. Nesistenkite gaudyti ar sunaikinti drono.
    • Stebėkite drono kryptį ir judėjimą saugiu atstumu. Jei turite galimybę, užfiksuokite informaciją (neviešindami) ir perduokite ją telefonu 112. Nufilmuotų vaizdų neskelbkite socialiniuose tinkluose – tai gali padėti priešui.
    • Laikykitės atsakingų institucijų nurodymų ir sekite oficialius pranešimus.
    • Apsaugokite vaikus, senjorus ir gyvūnus – padėkite jiems pasislėpti saugioje vietoje.
    • Uždarykite duris ir langus, kad sumažintumėte sprogimo skeveldrų ar smūgio bangos riziką.
    • Turėkite paruoštą skubios pagalbos rinkinį (vanduo, pirmosios pagalbos priemonės, dokumentai) ilgalaikei situacijai.
    • Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje, kur esate pridengti iš viršaus (pvz., po tiltu ar stogu), ir likite transporto priemonėje.
    • Informuokite aplinkinius apie bepiločio orlaivio keliamą pavojų.

    Ką daryti gavus perspėjimą apie oro pavojų?

    Jeigu išgirdote perspėjimo sirenas ar gavote perspėjimo pranešimą apie oro pavojų telefone:

    • Klausykitės pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą.
    • Tikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.
    • Jei civilinės saugos signalas „Oro pavojus“ užklumpa gatvėje ar kitoje vietoje, kuo skubiau susiraskite priedangą (daubą, griovį ir pan.), požeminę pėsčiųjų perėją, tunelį, rūsį ir ten pasislėpkite;
    • nepasiduokite panikai, elkitės ramiai, nesinervinkite, susikaupkite ir nurimkite, perspėkite artimuosius, kaimynus.
    • Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos, nevaikščiokite gatvėmis ir atviromis teritorijomis.
    • Gavę nurodymą slėptis, įsivertinkite, ar per kelias minutes pasieksite artimiausią apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jeigu ne, naudokitės kita esamo pastato saugiausia patalpa (rūsiu, patalpa cokoliniame aukšte ar kita patalpa be langų, su tvirtomis sienomis ir lubomis). Jeigu priedanga pasiekiama per trumpą laiką, apsirenkite ir skubėkite į ją. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinių reikmenų, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną, kuriuo galėsite siųsti ir gauti pranešimus.
    • Jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įleiskite į vidų savo augintinius, būkite kambaryje be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje. Jeigu slepiatės rūsyje, apie tai praneškite kaimynams arba draugams, kad jus galėtų išgelbėti užgriuvus.
    • Automobilyje įsijunkite radiją, klausykitės informacinių pranešimų ir rekomendacijų.
    • Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.
    • Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

    Ką daryti radus įtartiną daiktą ar galimą sprogmenį?

    Pastebėję įtartiną daiktą:

    • Nelieskite įtartino daikto ar sprogmens.
    • Įsidėmėkite – kol jūs nepaliesite sprogmens, greičiausiai jis nesprogs.
    • Tuo pačiu keliu pasitraukite nuo įtartino daikto ar sprogmens saugiu atstumu.
    • Kas yra saugus atstumas? Yra sakoma, „jei tu matai bombą – bomba mato tave“, todėl reikia pasitraukti kuo toliau ar pasislėpti už patvarios konstrukcijos, geriausia pastato. Atkreipkite dėmesį, ar virš jūsų galvos nėra langų. Įvykus sprogimui, dūžtančių langų šukės gali jus sužeisti.
    • Apie įtartiną daiktą ar sprogmenį nedelsiant praneškite policijai.
    • Dažnai žmonės nesiryžta pranešti policijai apie rastus įtartinus daiktus ar sprogmenis dėl dviejų priežasčių: jie nėra įsitikinę, kad rastas daiktas yra sprogmuo ir todėl bijo būti apkaltinti melagingu pranešimu. Pirma – jūs nesate specialistas, todėl negalite ir neprivalote tiksliai nustatyti, ar įtartinas daiktas yra sprogmuo. Klysti yra žmogiška. Geriau išminuotojams patikrinti įtartiną daiktą, kuris nėra sprogmuo, nei atvykti į įvykio vietą po sprogimo. Antra – baudžiama tik jei jums iš anksto žinoma, kad tai nėra sprogmuo ir jei jūs, skatinami chuliganiškų ar kitų paskatų, pranešate apie rastus sprogmenis.
    • Iki atvyks policija pasistenkite, kad į pavojingą teritoriją nepatektų kiti asmenys, arba pavojingoje teritorijoje jau esantys asmenys pasitrauktų saugiu atstumu.
    • Vienam tai atlikti yra sunku, todėl paprašykite kitų asmenų pagalbos.
    • Būtinai sulaukite policijos pareigūnų.
    • Nes tik jūs galėsite tiksliai nurodyti įtartino daikto ar sprogmens buvimo vietą bei apibūdinti jį.

    72 LT informacija

  • Mažeikiai ruošiasi „ORLEN 2026“ civilinės saugos pratyboms: ką išbandys ir kaip bus informuojami gyventojai

    Mažeikių rajono savivaldybėje surengtas tarpinis planavimo pasitarimas, skirtas pasirengti savivaldybės lygio civilinės saugos kompleksinėms jungtinėms pratyboms „ORLEN 2026“. Pratybos numatytos birželio 8 ir 9 dienomis, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas institucijų sąveikai ir gyventojų apsaugai.

    Pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos, AB „ORLEN Lietuva“, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, Karo komendantūros, seniūnijų ir kitų institucijų atstovai. Aptarti pratybų scenarijai, atsakomybės ir praktiniai sprendimai, kurie realios krizės atveju lemia veiksmų greitį.

    Kas bus imituojama pratybose

    Pratybų metu planuojama imituoti pramoninę avariją AB „ORLEN Lietuva“ teritorijoje, kai kiltų gaisro ir užteršto oro grėsmė. Tokiais atvejais svarbiausia ne tik operatyvus gelbėtojų darbas, bet ir aiški, laiku pateikta informacija žmonėms, kad jie žinotų, ką daryti pirmosiomis minutėmis.

    Numatyta aktyvuoti Savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir praktiškai patikrinti sprendimų priėmimo grandinę. Taip pat bus organizuojamas gyventojų perspėjimas, dalinė evakuacija, surinkimo ir priėmimo punktų veikla bei tarpinstitucinis reagavimas.

    Gyventojų perspėjimas ir evakuacija

    Planavimo metu aptarti gyventojų perspėjimo kanalai, informacijos perdavimo tvarka ir ryšio priemonės, kad pranešimai būtų vienodi ir nekeltų painiavos. Taip pat derinti evakavimo maršrutai, galimi eismo ribojimai, viešosios tvarkos užtikrinimas ir veikimas, jei situacija paliestų kelias gyvenamąsias teritorijas.

    Vienas iš akcentų – pasirengimas realiam skambučiui numeriu 112, kuris pratybų metu bus pažymėtas „PRATYBOS“. Toks žymėjimas padeda atskirti mokomąją situaciją nuo tikro pagalbos prašymo ir sumažina riziką apkrauti tarnybas klaidingais iškvietimais.

    Antroji diena: mobilizacinė dalis

    Antrąją pratybų dieną numatyta tarpinstitucinio lygmens mobilizacinė dalis. Bus imituojama mobilizacijos valdymo grupės veikla, persikėlimas į atsarginę darbo vietą ir rekvizicijos procedūros, kurios aktualios plačios apimties krizėse.

    Organizatoriai pabrėžia, kad visuomenė apie pratybas bus informuojama iš anksto, o visa su jomis susijusi informacija bus aiškiai žymima „PRATYBOS“. Informacija planuojama skelbti Savivaldybės interneto svetainėje, socialiniuose tinkluose ir kitais oficialiais kanalais, kad būtų išvengta nepagrįsto nerimo.

  • Ugniagesiai primena saugų elgesį Palangoje: ko nepamiršti gamtoje, prie vandens ir namuose

    Palangos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba artėjant aktyviam poilsio sezonui ragina miesto gyventojus ir svečius elgtis atsakingai gamtoje bei prie vandens telkinių. Pasak ugniagesių, daug nelaimių kyla dėl skubėjimo, neįvertintų sąlygų ir elementarių saugos taisyklių nepaisymo.

    Didžiausias dėmesys skiriamas maudynėms jūroje ir kituose vandens telkiniuose, kur situacija gali greitai pasikeisti dėl bangavimo, srovių ar vėjo. Ugniagesiai primena stebėti ženklus paplūdimiuose, įvertinti savo plaukimo galimybes ir nepalikti vaikų be nuolatinės suaugusiųjų priežiūros.

    Rizikos prie vandens telkinių

    Gelbėtojai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik toli nuplaukus, bet ir brendant, šokant į nežinomą gylį ar maudantis esant prastam matomumui. Net ir patyrusiems poilsiautojams rekomenduojama nesiimti rizikingų veiksmų, jei jaučiamas nuovargis ar sveikata prastesnė.

    Taip pat akcentuojama, kad saugumas priklauso ir nuo aplinkos: slidūs akmenys, molingas dugnas ar staigiai gilėjantis krantas gali tapti nelaimės priežastimi. Ugniagesiai ragina rinktis prižiūrimas maudynių vietas, o pastebėjus pavojingą situaciją nedelsti ir skambinti skubios pagalbos numeriu 112.

    Gaisrų prevencija namuose

    Ugniagesiai gelbėtojai primena nepamiršti ir gaisrų prevencijos būstuose, ypač kai dalis žmonių ilgesniam laikui išvyksta atostogauti. Rekomenduojama įsitikinti, kad dūmų detektoriai veikia, elektros instaliacija nėra pažeista, o namuose nepaliekami be priežiūros įjungti prietaisai.

    Primenama atsakingai elgtis su atvira ugnimi kiemuose ir gamtoje, o rūkant ar naudojant grilį pasirūpinti, kad žarijos būtų visiškai užgesintos. Ugniagesių teigimu, būtent smulkios klaidos dažniausiai ir virsta incidentais, kurių galima išvengti laiku pasirūpinus elementariais saugumo veiksmais.

    Rekomendacijos nuomotojams ir poilsiautojams

    Palangoje aktualios ir trumpalaikės nuomos situacijos, todėl tarnyba primena rekomendacijas būsto nuomotojams: aiškiai informuoti svečius apie evakuacijos kelią, užtikrinti, kad būtų veikiantys dūmų detektoriai, ir pateikti pagrindines gaisrinės saugos taisykles. Poilsiautojai raginami skirti minutę susipažinti su instrukcijomis, net jei apsistoja tik kelioms dienoms.

    Ugniagesiai pabrėžia, kad saugus poilsis prasideda nuo paprastų sprendimų: įvertinti sąlygas, laikytis taisyklių ir nelaukti, kol rizika taps realia problema. Pastebėjus gaisro ar skendimo grėsmę, svarbiausia nedelsti ir nedelsiant kviesti pagalbą numeriu 112.