Dronas virš galvos ar perspėjimas telefone: ką daryti iškart, kad apsaugotumėte save ir artimuosius?

Pastaraisiais metais visuomenė vis dažniau susiduria su situacijomis, kurios anksčiau atrodė retos: neaiškūs objektai danguje, perspėjimo pranešimai telefone ar įtartini radiniai viešose vietose. Tokiais atvejais svarbiausia ne panikuoti, o veikti pagal aiškią logiką: slėptis, informuoti atsakingas tarnybas ir nesudaryti papildomų rizikų sau bei aplinkiniams.

Specialistai primena, kad pasirengimas ekstremalioms situacijoms nėra baimės ženklas. Tai praktinis įgūdis, kuris padeda sutaupyti kritiškai svarbias minutes ir sumažina sužeidimų tikimybę, ypač jei netoliese įvyksta sprogimas, krenta nuolaužos ar suaktyvėja oro pavojaus signalai.

Ką daryti pamačius droną?

Pastebėjus neįprastai žemai skrendantį, įtartinai manevruojantį ar neaiškios paskirties droną, pirmiausia reikėtų kuo greičiau pasitraukti iš atviros erdvės. Saugiausia yra pastato vidus arba priedanga, kur mažesnė rizika nukentėti nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

Prie langų, balkonuose ar atvirose terasose likti nerekomenduojama, nes dūžtantys stiklai yra vienas dažniausių sužeidimų šaltinių. Jei esate patalpoje, verta rinktis vietą toliau nuo išorinių sienų ir langų, laikantis vadinamos dviejų sienų taisyklės: tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos.

Nukritusio ar ant žemės pastebėto drono liesti negalima, taip pat nereikėtų bandyti jo pernešti, ardyti ar kitaip „neutralizuoti“. Tokie objektai gali turėti pavojingų komponentų, o bet koks kontaktas gali sukelti papildomą riziką.

Jei turite galimybę, saugiu atstumu įsidėmėkite kryptį, laiką ir vietą, o informaciją perduokite skubios pagalbos telefonu 112. Vaizdų ir tikslių lokacijų viešinimo socialiniuose tinkluose reikėtų vengti, nes tai gali pakenkti operatyviam tarnybų darbui ir padidinti saugumo grėsmes.

Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

Gavus perspėjimą apie oro pavojų telefonu arba išgirdus sirenas, reikėtų nedelsiant patikrinti oficialius pranešimus ir vykdyti nurodymus. Patikimiausi informacijos šaltiniai tokiais atvejais yra nacionalinis radijas ir televizija, taip pat institucijų skelbiami pranešimai.

Jei signalas užklupo lauke, svarbiausia kuo greičiau rasti priedangą: požeminę perėją, tunelį, rūsį ar kitą nuo viršaus pridengtą vietą. Jei tokios vietos nėra, reikėtų trauktis į artimiausią pastatą ir rinktis patalpą be langų, su tvirtesnėmis sienomis.

Jeigu liekate namuose, rekomenduojama užtraukti užuolaidas, atsitraukti nuo langų ir pasirinkti saugiausią būsto vietą. Taip pat verta įsileisti augintinius į vidų, o ryšio priemones naudoti atsakingai, kad linijos nebūtų perkrautos: skambinti tik dėl būtinos pagalbos ar kritinės informacijos.

Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Su savimi pasiimkite dokumentus, būtiniausius vaistus, geriamojo vandens ir minimalų atsargų kiekį, kad galėtumėte išbūti savarankiškai bent kelias valandas.

Radote įtartiną daiktą: kaip elgtis?

Įtartiną daiktą, galimą sprogmenį ar neaiškias nuolaužas svarbiausia palikti ten, kur radote. Nelieskite, nejudinkite ir nebandykite „patikrinti“, kas tai yra, nes net ir iš pirmo žvilgsnio nepavojingas objektas gali kelti grėsmę.

Atsitraukite tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, ir pasirinkite saugų atstumą, geriausia prisidengdami tvirta konstrukcija arba pastatu. Jei įmanoma, įspėkite netoliese esančius žmones nesiartinti ir, nelaukdami, informuokite policiją ar skubios pagalbos tarnybas telefonu 112.

Specialistai pabrėžia, kad pranešti verta net tada, kai nesate tikri, ar radinys pavojingas. Gyventojai neprivalo patys nustatyti objekto pobūdžio, o melagingu pranešimu laikoma tik sąmoninga informacija, kai iš anksto žinote, kad pavojaus nėra.

Iki atvykstant pareigūnams, jei tai saugu, pasistenkite, kad į teritoriją nepatektų kiti asmenys. Svarbu sulaukti tarnybų ir, jei reikia, tiksliai parodyti radinio vietą bei apibūdinti, kaip jis atrodo ir kada buvo pastebėtas.

Pasirengimas prasideda nuo paprastų dalykų: žinojimo, kur slėptis, ką pasiimti ir kam skambinti. Kritiniu momentu būtent aiškus veiksmų planas dažniausiai padeda išvengti klaidų, kurios kainuoja brangiausiai.

Comments

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *