Tag: Skyras

  • Keptų bulvių skonis ir baltymai: vietoj grietinės išbandykite islandišką skyrą

    Kepta bulvė daugeliui yra vienas patikimiausių komforto patiekalų, o jos minkštas vidus puikiai „priima“ įvairius priedus. Dažniausias pasirinkimas – grietinė, tačiau ją galima pakeisti kitu pieno produktu, kuris suteikia ryškesnį skonį ir daugiau baltymų – islandišku skyru.

    Kaip rašo „Tasting Table“, nors JAV skyras dažnai priskiriamas jogurtams, iš tiesų tai yra šviežio sūrio rūšis. Jis gaminamas iš lieso pieno, todėl yra itin liesas, bet išsiskiria baltymų kiekiu.

    Tekste teigiama, kad skyras turi apie 1 gramą riebalų 100 gramų, kai grietinėje jų būna apie 18 gramų. Baltymų skirtumas taip pat ryškus: skyras turi apie 11 gramų baltymų 100 gramų, o grietinė – apie 3 gramus.

    Praktiškai tai reiškia, kad toks pakeitimas gali būti patogus tiems, kurie nori sotesnio priedo ir daugiau baltymų, bet vengia riebesnių produktų. Skonis taip pat keičiasi – skyras yra aštresnis, gaivesnis ir labiau primena jogurtą nei „sviestinę“ grietinę.

    Kaip keisti grietinę į skyrą

    Skyrą galima naudoti paprastai – keisti grietinę santykiu vienas prie vieno. Tačiau verta įvertinti jo intensyvesnį rūgštumą: jis gali geriau „subalansuoti“ krakmolingą keptos bulvės skonį, ypač jei dedate sūresnius ar riebesnius priedus.

    Dar vienas skirtumas – tekstūra. Skyras paprastai būna tvirtesnis ir kompaktiškesnis nei įprasta riebi grietinė, tad iš karto gali pasirodyti „standesnis“.

    Kaip sušvelninti skyro tekstūrą ir pritaikyti skoniui

    Jei norisi puresnio, lengviau užtepamo priedo, skyro konsistenciją galima koreguoti. Pavyzdžiui, sumaišyti su citrinų sultimis – jos dar labiau paryškina rūgštumą, o masė tampa lengvesnė.

    Skyrą galima maišyti ranka arba trintuvu, ypač jei norite įmaišyti kitų ingredientų ir išlaikyti vientisą tekstūrą. Dar vienas būdas „atlaisvinti“ konsistenciją – išplakti kartu su sviestu.

    Su kuo skyras labiausiai dera ant keptos bulvės

    Skyras tinka daugeliui įprastų keptos bulvės priedų: laiškiniams česnakams, sūriui ar svogūnų laiškams. Dėl savo rūgštumo jis ypač gerai subalansuoja sūrumą, pavyzdžiui, kai naudojami šoninės gabalėliai ar kiti mėsiški priedai.

    Jis taip pat gali padėti „nukirsti“ stipresnius skonius, kaip čili ar keptos pupelės. O jei norisi saldesnio varianto, skyrą galima pasaldinti medumi ar kitu skystu saldikliu ir derinti net su keptomis saldžiosiomis bulvėmis, kai norisi desertinio varianto.

  • 6 baltymingi jogurtai, kuriuos verta pirkti: maisto autorė pataria, ką rinktis

    Baltymingas jogurtas gali būti greitas būdas papildyti dienos racioną, ypač kai norisi sotaus užkandžio be ilgo gaminimo. Tačiau lentynose pasirinkimas toks didelis, kad rasti tikrai vertą dėmesio variantą – ne taip paprasta.

    JAV leidinys „EatingWell“ pateikia maisto autorės atrinktus jogurtus, kuriuos ji renkasi būtent dėl baltymų kiekio, skonio ir tekstūros. Į sąrašą pateko tiek islandiško tipo skyras, tiek graikiško tipo jogurtai.

    Autorė pabrėžia, kad renkantis jai svarbiausia – kuo daugiau baltymų porcijoje, bet ne mažiau reikšmingas ir skonis: ji vengia variantų, kurie primena „praskiestus ledus“, taip pat dažnai nesirenka jogurtų su vaisių gabaliukais.

    Straipsnyje kartu primenama praktiška taisyklė: verta atidžiai skaityti etiketes – ieškoti gyvų aktyvių kultūrų, įvertinti, iš kur gaunamas saldumas, ir palyginti baltymų kiekį skirtingose pakuotėse.

    Skyras ir graikiško tipo jogurtai

    Į sąrašą įtrauktas „Icelandic Provisions“ skyras. Autorė teigia, kad šio prekės ženklo skonius vertina už mažesnį saldumą ir švelnesnį rūgštumą, o kai kurių skonių deriniai jai pasirodė neįprasti ir įdomūs.

    Tarp paminėtų faktų – kad šio prekės ženklo natūralus skyras turi 17 gramų baltymų, o aromatizuoti variantai, anot autorės pateikiamų pavyzdžių, dažnai turi po 15 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Dar vienas jos pasirinkimas – „Siggi’s“ skyras. Pasak autorės, vanilinis liesas šio prekės ženklo variantas išsiskiria tuo, kad aromatizuotame jogurte ji matė 16 gramų baltymų vienoje pakuotėje.

    Skirtingo tipo mėgėjams ji mini ir „Tillamook“ graikišką vanilinį jogurtą, kurio, jos nurodymu, vienoje pakuotėje yra 14 gramų baltymų. Autorė pažymi, kad jo tekstūra plonesnė nei skyro ir skonis saldesnis – labiau primena desertą.

    Pigesnis bazinis variantas ir desertui prilygstantis pasirinkimas

    Ieškantiems neutralaus pagrindo, kurį galima gardinti patiems, autorė išskiria „Trader Joe’s“ graikišką liesą natūralų jogurtą. Ji rašo, kad jį renkasi, kai reikia universalaus produkto – pavyzdžiui, su medumi ar granola.

    Į sąrašą pateko ir „Ellenos“ graikiškas jogurtas, kurį autorė apibūdina kaip tokį, kurį norisi valgyti tarsi desertą. Ji atkreipia dėmesį, kad šio prekės ženklo citrinų kremo skonyje yra kiaušinių, o produktą reikia išmaišyti, kad skonis pasiskirstytų tolygiai.

    Autorė pabrėžia, kad šis variantas, nors turi 12 gramų baltymų, išsiskiria ir didesniu cukraus kiekiu (23 gramai) bei kaloringumu, todėl ji jo nelaiko „pilnaverčiu patiekalu“, o veikiau saldžiu desertu.

    Dar vienas paminėtas pasirinkimas – „Stonyfield“ graikiško tipo jogurtai. Autorė rašo, kad tai plačiai parduodamas prekės ženklas, kurį ji mato daugelyje parduotuvių, o kai kuriuos jų variantus vertina dėl baltymų kiekio ir ne per saldaus skonio.

    Kaip išsirinkti baltymingą jogurtą

    Straipsnyje pateikiami keli atrankos principai, kurie gali praversti ir Lietuvos pirkėjams. Pirmiausia – peržiūrėti sudėtį: ieškoti gyvų aktyvių kultūrų ir vengti produktų su daug dirbtinių priedų.

    Taip pat siūloma įvertinti, kuo saldinamas jogurtas. Paminima, kad „be cukraus“ produktai neretai saldinami stevija, kuri kai kuriems žmonėms gali netikti dėl skonio ar jautrumo.

    Galiausiai rekomenduojama palyginti baltymų kiekį ne tik „vienoje pakuotėje“, bet ir pagal svorį – paprastas skaičiavimas padeda suprasti, kuris produktas iš tiesų suteikia daugiau baltymų už tą pačią porciją.

  • Baltymų daugiau be vargo: 5 parduotuvėje perkami pusryčiai, padedantys siekti dienos normos

    Baltymingi pusryčiai gali padėti ilgiau jaustis sotiems ir lengviau išlaikyti energiją ryte, o tai ypač aktualu skubantiems. Vis dėlto kasdien gaminti sudėtingus patiekalus pavyksta ne visiems – todėl gelbsti parduotuvėje randami, greitai paruošiami variantai.

    Kaip rašoma „EatingWell“, autorė po dviejų savaičių baltymingų pusryčių bandymo šį įprotį išlaikė ir vėliau – nors kartais grįžta prie arbatos ir skrebučio. Ji teigia pastebėjusi tokios dienos pradžios privalumų, pavyzdžiui, didesnį susikaupimą ir daugiau energijos.

    Registruota dietologė Marissa Perrotta pabrėžia, kad universalaus vieno skaičiaus nėra – baltymų poreikis priklauso nuo amžiaus, aktyvumo ir sveikatos būklės. Vis dėlto ji siūlo orientacinį tikslą: maždaug 20–30 gramų baltymų vienam valgymui, atsižvelgiant į individualius poreikius.

    Taip pat primenama, kad kai kuriems žmonėms (pavyzdžiui, sergantiems inkstų ligomis) baltymų kiekį gali reikėti derinti su sveikatos priežiūros specialistu. O jei tikslą pasiekti sunku, galima rinktis „pusfabrikačius“ pusryčiams ir juos papildyti kitais baltymų šaltiniais.

    Penkios idėjos iš parduotuvės

    Vienas iš siūlomų variantų – „Kodiak Protein-Packed Power Waffles“. Nurodoma, kad dvi vaflių porcijos suteikia 16 gramų baltymų, o pati autorė juos papildo migdolų sviestu ir uogomis.

    Kitas pasirinkimas – natūralus „Icelandic Provisions“ skyras. Skyras apibūdinamas kaip tradicinis islandiškas pieno produktas, kurio konsistencija primena graikišką jogurtą, o vienoje porcijoje esą yra 17 gramų baltymų.

    Skubantiems rytams minimas ir „Amy’s Tofu Scramble Breakfast Wrap“ – teigiama, kad mikrobangų krosnelėje jis paruošiamas per mažiau nei dvi minutes ir turi 10 gramų baltymų. Autorė rašo, kad kartais jį valgo kartu su varške, taip dar padidindama baltymų kiekį.

    Tarp idėjų – ir „Blue Zones Kitchen Burrito Bowl“: dubenėlis su bolivine balanda, tofu ir juodosiomis pupelėmis. Nurodoma, kad vienoje porcijoje yra 11 gramų baltymų bei 7 gramai skaidulų, o sotumą padeda sustiprinti baltymų ir skaidulų derinys.

    Galiausiai siūlomi augaliniai baltymų milteliai „Kos Chocolate Plant Protein Powder“. Teigiama, kad viename samtelyje yra 20 gramų baltymų ir 2 gramai cukraus, o autorė juos plaka su šaldytu bananu.

    Kaip dar lengviau padidinti baltymų kiekį

    Be konkrečių produktų, pateikiamos ir bendros strategijos, kurios gali padėti baltymų gauti daugiau per dieną. Viena jų – paprasti keitimai, pavyzdžiui, įprastą jogurtą pakeisti skyru ar graikiško tipo jogurtu.

    Kitas būdas – „pridurti“ baltymų prie to, ką jau valgote: į sriubas ar salotas įmaišyti pupelių, lęšių ar tofu, o į košes ar kokteilius – baltymų miltelių. Taip pat siūloma turėti patogių atsargų, pavyzdžiui, konservuoto tuno ar lašišos, kad greiti užkandžiai ar pusryčiai nereikalautų ilgo gaminimo.

  • Šis skyr ir kiaušinių triukas pakeis varškę: sūrio nereikia, o sūrio pyragas pavyksta tobulas

    Sūrio pyragas be varškės?

    Jeigu norisi naminio sūrio pyrago, bet šaldytuve nėra varškės, išeitis gali būti paprastesnė, nei atrodo. Skyras dėl tirštos tekstūros ir švelniai rūgštaus skonio desertuose dažnai atstoja tradicinį varškės pagrindą. Toks pyragas būna lengvesnis, o skonis išlieka artimas klasikiniam.

    Šį variantą patogu kepti apvalioje 22–24 centimetrų skersmens formoje, o pjaustyti geriausia tik gerai atvėsinus. Ilgesnis šaldymas padeda masei sutvirtėti, todėl gabalėliai išlaiko gražią formą ir netrupa. Dėl to skyrinis sūrio pyragas ypač tinka, kai desertas ruošiamas iš anksto.

    Kas lemia sėkmę orkaitėje

    Renkantis produktus verta imti natūralų skyrą be priedų, kad saldumą ir aromatą būtų galima kontroliuoti patiems. Dažniausiai skonį išryškina vanilė, o uogos suteikia gaivumo ir spalvos, todėl populiarus pasirinkimas yra mėlynės. Kiaušiniai čia atlieka struktūros „stuburo“ vaidmenį ir padeda masei sustingti.

    Trapus sausainių pagrindas turėtų būti plonas ir tvirtai suspaustas, kad pjaustant nelūžinėtų. Svarbu nepadauginti sviesto, nes per riebus pagrindas praranda traškumą ir gali atsiskirti nuo masės. Kepant verta rinktis lėtesnį režimą ir po kepimo pyragą vėsinti palaipsniui, kad viršus nesuskiltų.

    Kaip pasigaminti skyrinį pyragą su uogomis

    Prieš pradedant, ingredientus masei verta išimti iš šaldytuvo ir palaikyti kambario temperatūroje. Taip masė susimaišo tolygiau, lieka mažiau gumulėlių, o kepinys iškepa vienodesnis. Orkaitę įkaitinkite iki 160 laipsnių kaitinimo režimu iš viršaus ir apačios, o formą išklokite kepimo popieriumi.

    Pagrindui sutrupinkite 200 gramų sviestinių sausainių ir sumaišykite su 5 šaukštais tirpinto sviesto, tuomet masę įspauskite į formos dugną ir atšaldykite. Įdarui sumaišykite 900 gramų natūralaus skyro, 4 kiaušinių trynius, apie 100 gramų cukraus, 1 arbatinį šaukštelį vanilės ekstrakto, 2 šaukštus bulvių krakmolo ir apie 180 mililitrų 30 proc. riebumo grietinėlės. Baltymus išplakite iki standžių putų ir švelniai įmaišykite į masę.

    Masę supilkite ant pagrindo, išlyginkite ir kepkite apie 55 minutes, kol kraštai sutvirtės, o vidurys liks lengvai spyruokliuojantis. Išjunkite orkaitę, pravirkite dureles ir palikite pyragą viduje dar apie 20 minučių, tada visiškai atvėsinkite. Šaldykite bent 4 valandas, o prieš patiekdami uždėkite apie 1 stiklinę šviežių mėlynių.

    Uogas geriausia dėti tik ant šalto pyrago, kad jos išliktų tvirtos ir nepradėtų leisti sulčių. Jei norisi ryškesnio deserto įspūdžio, paviršių galima pagardinti plonu baltosios šokolado sluoksniu arba lengvai pabarstyti cukraus pudra. Skonis išlieka švelnus, o tekstūra primena klasikinį sūrio pyragą.

  • Jogurtas ar skyras: kuris geriau lieknėjant, o kuris gali labiau padėti imunitetui?

    Jogurtas ar skyras: kuris geriau lieknėjant, o kuris gali labiau padėti imunitetui?

    Pieno produktai daugeliui yra kasdienis pasirinkimas, tačiau tarp natūralaus jogurto ir skyro skirtumai didesni, nei gali pasirodyti. Nors abu yra fermentuoti, jų gamyba, maistinė sudėtis ir tinkamumas skirtingiems tikslams šiek tiek skiriasi.

    Natūralus jogurtas paprastai gaminamas fermentuojant pieną pieno rūgšties bakterijomis, todėl įgauna švelniai rūgštų skonį ir skystesnę arba tirštesnę konsistenciją. Skyras dažnai apibūdinamas kaip islandiškas pieno produktas, artimas varškei ar labai tirštam jogurtui, nes po fermentacijos dalis išrūgų pašalinama, todėl produktas tampa tankesnis.

    Kas svarbiausia lieknėjant?

    Lieknėjant daugeliui aktualūs sotumas ir baltymų kiekis. Skyras dažnai turi daugiau baltymų nei įprastas natūralus jogurtas, o riebalų kiekis neretai būna labai mažas, todėl lengviau surinkti baltymų normą neviršijant kalorijų.

    Vis dėlto vien pavadinimas negarantuoja geresnio pasirinkimo. Vertėtų žiūrėti į maistinę vertę etiketėje ir rinktis produktus be pridėtinio cukraus, saldiklių ar nereikalingų tirštiklių, nes būtent jie dažnai padidina kalorijų kiekį ir mažina naudą kasdienėje mityboje.

    Jogurtas, skyras ir imunitetas

    Ir natūralus jogurtas, ir skyras yra fermentuoti produktai, todėl gali turėti gyvų pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Ši sritis vis dažniau minima kalbant apie bendrą savijautą ir imuninės sistemos veiklą, nes žarnynas yra svarbi organizmo apsaugos grandis.

    Renkantis imunitetui palankesnį variantą, svarbu atkreipti dėmesį, ar produktas iš tiesų turi gyvų kultūrų ir ar jos išlieka iki galiojimo pabaigos. Praktinis pasirinkimas paprastas: kuo trumpesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tuo didesnė tikimybė, kad produktas bus naudingesnis kasdien.

    Kaip išsirinkti parduotuvėje?

    Jei prioritetas yra sotumas po užkandžio ar pusryčių, dažnai pranašesnis bus skyras dėl didesnio baltymų kiekio ir tirštos konsistencijos. Jei norisi švelnesnio skonio, universalaus produkto kokteiliams ar kepiniams, natūralus jogurtas gali būti patogesnis pasirinkimas.

    Abiem atvejais verta vengti desertinių versijų su skoniais, nes jose neretai būna gerokai daugiau cukraus. Geriausia bazė kasdienai yra natūralus produktas, o saldumą ir skonį galima susikurti patiems, pridedant uogų, vaisių ar riešutų.

  • Jagodos su cukrumi – prastas įprotis po 60-ies: dietologai siūlo sotesnį derinį

    Jagodos su cukrumi – prastas įprotis po 60-ies: dietologai siūlo sotesnį derinį

    Dubuo mėlynių ar šilauogių, pabarstytų cukrumi, daugeliui siejasi su vaikystės skoniu. Tačiau dietologai pabrėžia, kad vyresniame amžiuje verta keisti proporcijas: mažinti pridėtinį cukrų ir uogas derinti su natūraliais fermentuotais pieno produktais, pavyzdžiui, kefyru ar natūraliu skyru.

    Toks pasirinkimas svarbus ne tik dėl kalorijų. Su amžiumi dažniau pasitaiko gliukozės apykaitos sutrikimų, 2 tipo cukrinis diabetas, didėja antsvorio rizika, o fizinis aktyvumas neretai mažėja. Dėl to saldinti uogas keliais šaukšteliais cukraus tampa įpročiu, kuris greičiau pakelia cukraus kiekį kraujyje ir trumpina sotumo jausmą.

    Pačios uogos jau turi natūralių cukrų, bet kartu suteikia skaidulų ir biologiškai aktyvių augalinių junginių, siejamų su tamsia jų spalva. Papildomas cukrus nepadidina maistinės vertės, o dažnai tik užgožia uogų skonį ir padidina bendrą patiekalo energinę vertę.

    Dietologų siūloma alternatyva paprasta: uogas maišyti su kefyru arba natūraliu skyru. Baltymai ir tirštesnė konsistencija padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl tokia užkandžio versija dažniau tampa realiu antru pusryčiu ar pavakariais, o ne greitu saldumynu, po kurio netrukus vėl norisi užkandžiauti.

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, paprastai lengvesnės tekstūros nei grietinė, o jo skonis švelniai rūgštus. Uogos suteikia skaidulų ir gaivumo, o kefyras papildo patiekalą baltymais, kalciu ir fermentacijos metu susidarančiais komponentais, kurie dažnai įtraukiami į subalansuotos mitybos rekomendacijas.

    Dar vienas variantas – kokteilis: kefyrą galima suplakti su šviežiomis ar šaldytomis uogomis. Kai uogos prinokusios, papildomai saldinti dažniausiai nereikia, o sotumui padidinti tinka įmaišyti šaukštą maltų linų sėmenų ar avižų.

    Natūralus skyras išsiskiria didesniu baltymų kiekiu ir dažniausiai mažesniu riebumu, todėl daugeliui tinka kaip sotesnė užkandžio bazė. Vyresniame amžiuje pakankamas baltymų kiekis mityboje siejamas su raumenų masės ir fizinės funkcijos palaikymu, todėl uogos su natūraliu skyru gali būti praktiškas sprendimas tiems, kuriems sunku surinkti baltymų normą per dieną.

    Renkantis svarbu atkreipti dėmesį į sudėtį: geriausia imti natūralų produktą ir uogas įsidėti patiems. Paruoštuose uoginiuose variantuose neretai būna pridėtinio cukraus, sirupų ar saldinto užpildo, todėl toks pasirinkimas gali paneigti visą idėją mažinti saldumą.

    Jeigu natūralus skyras atrodo per rūgštus, dalį uogų galima sutrinti šakute – jos išleis sulčių ir natūraliai pasaldins desertą. Skoniui praturtinti tinka cinamonas, vanilė, keli riešutai ar šaukštelis chia sėklų, tačiau verta prisiminti, kad riešutai ir sėklos didina patiekalo kaloringumą.

    Dažnam užtenka paprastos porcijos: viena sauja uogų ir apie 150–200 gramų kefyro arba skyro. Sergant cukriniu diabetu uogas ir priedus reikėtų įskaičiuoti į individualų mitybos planą, o esant inkstų ligoms ar nurodymui riboti baltymus, baltymingesnius produktus verta aptarti su gydytoju ar dietologu.

    Mitybos specialistai primena, kad vienas desertas neišspręs virškinimo ar savijautos problemų. Žarnyno veiklai svarbūs ir skysčiai, judėjimas, pakankamas daržovių bei viso grūdo produktų kiekis, taip pat vartojami vaistai ir bendra sveikatos būklė.

  • Ne tik pienas ar varškė: 3 pieno produktai, kuriuos verta valgyti dažniau – štai kodėl

    Ne tik pienas ar varškė: 3 pieno produktai, kuriuos verta valgyti dažniau – štai kodėl

    Pieno produktai daugeliui išlieka vienu paprasčiausių būdų kasdien gauti kalcio, kuris svarbus kaulams ir dantims. Suaugus ir senstant jo poreikis neišnyksta, o kaulų tvirtumui ypač reikšmingas kalcio, vitamino D ir fizinio aktyvumo derinys.

    Be kalcio, pieno produktai paprastai suteikia visaverčių baltymų, B grupės vitaminų, fosforo ir kalio. Vis dėlto svarbi ne tik produktų grupė, bet ir pasirinkimas: kuo paprastesnė sudėtis ir kuo mažiau pridėtinio cukraus, tirštiklių ar desertinių priedų, tuo geriau.

    Dietologai dažnai akcentuoja, kad dalis žmonių pieną renkasi retai, tačiau pieno produktų pasaulis tuo nesibaigia. Yra variantų, kurie mažomis porcijomis gali duoti apčiuopiamos naudos ir lengvai įsilieja į kasdienį meniu.

    Parmezanas: mažiau reikia, daugiau duoda

    Kietasis, ilgai brandintas sūris, pavyzdžiui, parmezanas, išsiskiria tuo, kad nedidelė jo porcija gali suteikti daug kalcio. Dėl intensyvaus skonio jo paprastai užtenka visai nedaug, todėl jis dažnai tampa patogiu būdu papildyti patiekalą maistinėmis medžiagomis.

    Parmezanas tinka ne tik makaronams ar salotoms: jis pagyvina daržovių patiekalus, omletus, sriubas tyres ar pilno grūdo patiekalus. Svarbu prisiminti, kad tai gana sūrus ir kaloringas produktas, todėl geriausia jį laikyti priedu, o ne pagrindine patiekalo dalimi.

    Skyras: daug baltymų ir geras sotumas

    Skyras yra tirštas pieno produktas, vertinamas dėl didesnio baltymų kiekio, todėl jis gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Dėl neutralokio skonio jis tinka tiek pusryčiams, tiek kaip užkandis po sporto ar bazė greitam desertui.

    Praktiškiausia rinktis natūralų skyrą, nes vaisiniai variantai neretai turi daugiau cukraus ar saldiklių. Sveikesnę versiją paprasta susikurti patiems, įmaišant uogų, vaisių, riešutų, avižų ar nedidelį kiekį medaus.

    Kefyras: fermentuotas pasirinkimas žarnynui

    Kefyras yra fermentuotas pieno gėrimas, kuriame yra pieno rūgšties bakterijų, todėl jis dažnai siejamas su žarnyno mikrobiotos tema. Mokslinių apžvalgų duomenimis, fermentuoti pieno produktai gali būti siejami su palankesniais virškinimo rodikliais ir kai kuriais atvejais neutraliu ar švelniai palankiu poveikiu uždegimo žymenims.

    Kefyrą paprasta vartoti kasdien: gerti vieną, naudoti kokteiliams, šaltibarščiams ar padažams. Geriausia rinktis natūralų, be cukraus ir aromatų, o jei rūgštokas skonis nepatinka, jį galima derinti su uogomis, bananu ar cinamonu.

    Apie pieno produktus vis dar sklando mitas, kad jie savaime didina uždegiminius procesus, tačiau didelės apimties mokslinės apžvalgos tokio teiginio sveikiems žmonėms paprastai nepatvirtina. Daugeliu atvejų poveikis vertinamas kaip neutralus, o fermentuotų produktų atveju kartais minimos ir galimos naudos.

    Vis dėlto pieno produktai tinka ne visiems. Esant alergijai pieno baltymams jų reikėtų vengti, o netoleruojant laktozės dažnai geriau tinka fermentuoti arba be laktozės produktai, nors individuali tolerancija gali skirtis.

    Svarbiausia išlaikyti saiką ir bendrą raciono kokybę. Parmezanas, skyras ir kefyras gali būti vertingi pasirinkimai, tačiau geriausiai veikia kaip subalansuotos mitybos dalis kartu su daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais ir pakankamu skysčių kiekiu.

  • Ne vien skyras ar varškė: liesesnis pelėsinis sūris gali tikti lieknėjant, jei laikotės porcijų

    Nors lieknėjant pieno produktai dažnai siejami su skyru, varške ar grūdėta varške, į racioną gali tilpti ir kai kurie pelėsiniai sūriai. Svarbiausia atsižvelgti į porcijos dydį, kalorijų kiekį ir sudėtį, o ne automatiškai išbraukti visą kategoriją.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sotumui didžiausią įtaką daro baltymų kiekis, bendras energijos kiekis ir tai, kaip maistas dera su kitais produktais lėkštėje. Dėl to net ir kaloringesnis produktas gali būti tinkamas, jei jo suvalgoma mažai ir jis padeda išvengti užkandžiavimo.

    Kas keičiasi renkantis light?

    Pastaraisiais metais parduotuvėse daugėja light pelėsinių sūrių versijų, kuriose riebalų kiekis sumažintas, o skonis išlaikomas pritaikius gamybos technologiją. Toks pasirinkimas leidžia lengviau suvaldyti dienos kalorijų balansą, ypač kai tikslas yra kalorijų deficitas.

    Pavyzdžiui, liesesnis camembert tipo sūris gali turėti apie 202 kilokalorijas 100 gramų, o riebalų kiekis deklaruojamas mažesnis maždaug 60 proc. nei įprasto produkto. Tačiau tai nereiškia, kad galima suvalgyti visą pakuotę: 170 gramų porcija sudarytų daugiau nei 340 kilokalorijų.

    Ką verta patikrinti etiketėje?

    Renkantis sūrį lieknėjant, verta įvertinti tris dalykus: kalorijų kiekį, riebalų dalį ir ingredientų sąrašą. Kokybiško sūrio sudėtyje dažniausiai užtenka pieno, druskos, bakterijų kultūrų, fermento ir pelėsio kultūros.

    Pelėsiniuose sūriuose įprastai naudojama ir pelėsio kultūra, pavyzdžiui, Penicillium candidum, kuri suteikia būdingą skonį ir tekstūrą. Etiketėje kartais matomas ir kalcio chloridas, kuris dažnai naudojamas kaip technologinis priedas struktūrai stabilizuoti.

    Jei sūryje yra riešutų ar kitų priedų, verta įsivertinti jų kiekį: jie gali pagerinti maistinę vertę, bet kartu greitai padidinti porcijos kaloringumą. Praktikoje geriausiai veikia aiški taisyklė: mažesnė sūrio porcija, daugiau daržovių ar kitų mažai kaloringų priedų.

    Kaip pelėsinį sūrį valgyti lieknėjant?

    Pelėsinis sūris suteikia baltymų ir riebalų, todėl mažas kiekis gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Vis dėlto dėl druskos ir sočiųjų riebalų jis dažniau turėtų būti priedas, o ne pagrindinė patiekalo dalis.

    Lengviausia jį įtraukti į subalansuotą patiekalą, kuriame yra skaidulų: pilno grūdo duona, daržovės, žalumynai ar vaisiai. Pavyzdžiui, sumuštinyje pakanka kelių riekelių sūrio su rukola ir kriauše, o salotose jis gali pakeisti riebesnį padažą.

    Atsargiau pelėsinius sūrius turėtų vertinti žmonės, kuriems aktualus druskos ribojimas, sergantys inkstų ligomis ar turintys širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Taip pat svarbu įvertinti individualų netoleravimą, alergijas ir rinktis pasterizuoto pieno produktus.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su specialistu.

  • Atsisakiau grietinės agurkuose: ši mizerija su skyru turi daugiau baltymų ir yra lengvesnė

    Tradicinę agurkų mizeriją vis dažniau keičiu į variantą be grietinės: padažui naudoju skyrą. Tiršta jo konsistencija ir švelniai rūgštus skonis išlaiko pažįstamą mizerijos charakterį, bet patiekalas tampa maistingesnis.

    Skyras yra baltymų gausus fermentuotas pieno produktas, kuris daugeliu atvejų turi mažiau riebalų nei įprasta grietinė. Dėl to agurkų salotos išlieka kremiškos, tačiau būna lengvesnės ir labiau sotinančios.

    Toks pasirinkimas ypač pasiteisina vasarą, kai norisi gaivių, greitai paruošiamų pietų priedų. Skyras neužgožia agurkų skonio, o tik subtiliai jį paryškina, todėl salotos išlieka gaivios ir švelnios.

    Pagardinti galima klasikiniu deriniu: krapais, žiupsneliu druskos ir pipirų. Jei norisi artimesnio tradiciniam skoniui, tinka ir labai nedidelis kiekis cukraus, tačiau dažnai pakanka natūralaus agurkų saldumo.

    Mizerija su skyru dera prie jaunų bulvių, kepto kiaušinio, maltinių, orkaitėje keptos vištienos ar žuvies. Ji tinka ir kaip lengvas užkandis su duona ar skrebučiu, o dėl didesnio baltymų kiekio dažnai atstoja sotesnę salotų porciją.

  • Šie pusryčiai turi daugiau baltymų nei kiaušinis: suvalgę ryte, mažiau užkandžiausite dieną

    Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų: jie padeda palaikyti raumenų masę, dalyvauja fermentų ir hormonų gamyboje, prisideda prie imuninės sistemos veiklos. Tačiau kasdienybėje baltymai dažniausiai vertinami dėl kito efekto – jie ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl po tokio pusryčio rečiau norisi užkandžiauti.

    Didelis vištos kiaušinis paprastai turi apie 6 gramus baltymų, todėl jis laikomas patogiu pasirinkimu pusryčiams. Vis dėlto yra nemažai produktų, kurie įprastoje porcijoje baltymų gali turėti daugiau, o kartu suteikti ir papildomos naudos, pavyzdžiui, daugiau skaidulų arba gerųjų riebalų.

    Kodėl baltymai ryte svarbūs?

    Po saldžios bandelės ar vien dribsnių sotumas dažnai trumpalaikis, nes toks maistas paprastai greičiau suvirškinamas ir ne visada padeda stabilizuoti apetitą. Baltymingi pusryčiai virškinami lėčiau, o kartu su skaidulomis gali padėti išvengti staigių alkio bangų dienos eigoje.

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad geriausiai veikia derinys, kai baltymai valgomi kartu su skaidulomis ir sveikaisiais riebalais. Praktikoje tai gali būti viso grūdo duona, daržovės, uogos, riešutai ar avižos, o ne vien baltyminis produktas atskirai.

    Produktai, aplenkiantys kiaušinį

    Rūkyta lašiša yra vienas ryškiausių pavyzdžių: 100 gramų gali būti apie 20 gramų baltymų, todėl net nedidelė porcija dažnai „aplenkia“ kiaušinį. Ji tinka ant sumuštinio su viso grūdo duona, su varške, avokadu ar daržovėmis, tačiau verta įvertinti druskos kiekį, ypač jei ribojate sūrų maistą.

    Graikiškas jogurtas ir skyras – patogus sprendimas, kai norisi greitų pusryčių be ilgo gaminimo. Priklausomai nuo produkto ir porcijos, indelyje gali būti nuo keliolikos iki daugiau nei 20 gramų baltymų, o pridėjus uogų, avižų ar riešutų pusryčiai tampa dar sotesni.

    Varškė ar grūdėtoji varškė taip pat dažnai turi daugiau baltymų nei vienas kiaušinis, ypač jei valgoma įprasta porcija. Ją galima rinktis tiek sūriai, su žolelėmis ir daržovėmis, tiek saldžiau, su uogomis ar vaisiais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų saldintuose variantuose.

    Juodosios pupelės – dar vienas variantas, ypač tiems, kurie renkasi augalinį maistą: pusė puodelio virtų pupelių gali turėti apie 8 gramus baltymų, o puodelis – apie 15 gramų. Be to, pupelės suteikia skaidulų, todėl sotumas paprastai išlieka ilgiau, o jas lengva įmaišyti į tortiliją, užtepėlę ar dubenėlį su daržovėmis.

    Ką dar verta įtraukti?

    Baltymingiems pusryčiams tinka ir tofu, tempeh, edamame, lęšiai, avinžirniai, humusas, kefyras su didesniu baltymų kiekiu, taip pat chia sėklos. Ne visi šie produktai mažoje porcijoje turės daugiau baltymų nei kiaušinis, tačiau iš jų lengva sudėti visavertį, sotų patiekalą.

    Jei tikslas – mažiau užkandžiauti, svarbiausia ne vien baltymų kiekis, o stabilus ir subalansuotas pusrytis. Dažniausiai geriausią rezultatą duoda baltymų, skaidulų ir kuo mažiau perdirbtų angliavandenių derinys, pritaikytas jūsų dienos ritmui.