CP v2

Tag: Skyras

  • Ne vien skyras ar varškė: liesesnis pelėsinis sūris gali tikti lieknėjant, jei laikotės porcijų

    Nors lieknėjant pieno produktai dažnai siejami su skyru, varške ar grūdėta varške, į racioną gali tilpti ir kai kurie pelėsiniai sūriai. Svarbiausia atsižvelgti į porcijos dydį, kalorijų kiekį ir sudėtį, o ne automatiškai išbraukti visą kategoriją.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad sotumui didžiausią įtaką daro baltymų kiekis, bendras energijos kiekis ir tai, kaip maistas dera su kitais produktais lėkštėje. Dėl to net ir kaloringesnis produktas gali būti tinkamas, jei jo suvalgoma mažai ir jis padeda išvengti užkandžiavimo.

    Kas keičiasi renkantis light?

    Pastaraisiais metais parduotuvėse daugėja light pelėsinių sūrių versijų, kuriose riebalų kiekis sumažintas, o skonis išlaikomas pritaikius gamybos technologiją. Toks pasirinkimas leidžia lengviau suvaldyti dienos kalorijų balansą, ypač kai tikslas yra kalorijų deficitas.

    Pavyzdžiui, liesesnis camembert tipo sūris gali turėti apie 202 kilokalorijas 100 gramų, o riebalų kiekis deklaruojamas mažesnis maždaug 60 proc. nei įprasto produkto. Tačiau tai nereiškia, kad galima suvalgyti visą pakuotę: 170 gramų porcija sudarytų daugiau nei 340 kilokalorijų.

    Ką verta patikrinti etiketėje?

    Renkantis sūrį lieknėjant, verta įvertinti tris dalykus: kalorijų kiekį, riebalų dalį ir ingredientų sąrašą. Kokybiško sūrio sudėtyje dažniausiai užtenka pieno, druskos, bakterijų kultūrų, fermento ir pelėsio kultūros.

    Pelėsiniuose sūriuose įprastai naudojama ir pelėsio kultūra, pavyzdžiui, Penicillium candidum, kuri suteikia būdingą skonį ir tekstūrą. Etiketėje kartais matomas ir kalcio chloridas, kuris dažnai naudojamas kaip technologinis priedas struktūrai stabilizuoti.

    Jei sūryje yra riešutų ar kitų priedų, verta įsivertinti jų kiekį: jie gali pagerinti maistinę vertę, bet kartu greitai padidinti porcijos kaloringumą. Praktikoje geriausiai veikia aiški taisyklė: mažesnė sūrio porcija, daugiau daržovių ar kitų mažai kaloringų priedų.

    Kaip pelėsinį sūrį valgyti lieknėjant?

    Pelėsinis sūris suteikia baltymų ir riebalų, todėl mažas kiekis gali padėti ilgiau jaustis sotiems. Vis dėlto dėl druskos ir sočiųjų riebalų jis dažniau turėtų būti priedas, o ne pagrindinė patiekalo dalis.

    Lengviausia jį įtraukti į subalansuotą patiekalą, kuriame yra skaidulų: pilno grūdo duona, daržovės, žalumynai ar vaisiai. Pavyzdžiui, sumuštinyje pakanka kelių riekelių sūrio su rukola ir kriauše, o salotose jis gali pakeisti riebesnį padažą.

    Atsargiau pelėsinius sūrius turėtų vertinti žmonės, kuriems aktualus druskos ribojimas, sergantys inkstų ligomis ar turintys širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Taip pat svarbu įvertinti individualų netoleravimą, alergijas ir rinktis pasterizuoto pieno produktus.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su specialistu.

  • Atsisakiau grietinės agurkuose: ši mizerija su skyru turi daugiau baltymų ir yra lengvesnė

    Tradicinę agurkų mizeriją vis dažniau keičiu į variantą be grietinės: padažui naudoju skyrą. Tiršta jo konsistencija ir švelniai rūgštus skonis išlaiko pažįstamą mizerijos charakterį, bet patiekalas tampa maistingesnis.

    Skyras yra baltymų gausus fermentuotas pieno produktas, kuris daugeliu atvejų turi mažiau riebalų nei įprasta grietinė. Dėl to agurkų salotos išlieka kremiškos, tačiau būna lengvesnės ir labiau sotinančios.

    Toks pasirinkimas ypač pasiteisina vasarą, kai norisi gaivių, greitai paruošiamų pietų priedų. Skyras neužgožia agurkų skonio, o tik subtiliai jį paryškina, todėl salotos išlieka gaivios ir švelnios.

    Pagardinti galima klasikiniu deriniu: krapais, žiupsneliu druskos ir pipirų. Jei norisi artimesnio tradiciniam skoniui, tinka ir labai nedidelis kiekis cukraus, tačiau dažnai pakanka natūralaus agurkų saldumo.

    Mizerija su skyru dera prie jaunų bulvių, kepto kiaušinio, maltinių, orkaitėje keptos vištienos ar žuvies. Ji tinka ir kaip lengvas užkandis su duona ar skrebučiu, o dėl didesnio baltymų kiekio dažnai atstoja sotesnę salotų porciją.

  • Šie pusryčiai turi daugiau baltymų nei kiaušinis: suvalgę ryte, mažiau užkandžiausite dieną

    Baltymai yra viena svarbiausių maistinių medžiagų: jie padeda palaikyti raumenų masę, dalyvauja fermentų ir hormonų gamyboje, prisideda prie imuninės sistemos veiklos. Tačiau kasdienybėje baltymai dažniausiai vertinami dėl kito efekto – jie ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl po tokio pusryčio rečiau norisi užkandžiauti.

    Didelis vištos kiaušinis paprastai turi apie 6 gramus baltymų, todėl jis laikomas patogiu pasirinkimu pusryčiams. Vis dėlto yra nemažai produktų, kurie įprastoje porcijoje baltymų gali turėti daugiau, o kartu suteikti ir papildomos naudos, pavyzdžiui, daugiau skaidulų arba gerųjų riebalų.

    Kodėl baltymai ryte svarbūs?

    Po saldžios bandelės ar vien dribsnių sotumas dažnai trumpalaikis, nes toks maistas paprastai greičiau suvirškinamas ir ne visada padeda stabilizuoti apetitą. Baltymingi pusryčiai virškinami lėčiau, o kartu su skaidulomis gali padėti išvengti staigių alkio bangų dienos eigoje.

    Mitybos specialistai dažnai pabrėžia, kad geriausiai veikia derinys, kai baltymai valgomi kartu su skaidulomis ir sveikaisiais riebalais. Praktikoje tai gali būti viso grūdo duona, daržovės, uogos, riešutai ar avižos, o ne vien baltyminis produktas atskirai.

    Produktai, aplenkiantys kiaušinį

    Rūkyta lašiša yra vienas ryškiausių pavyzdžių: 100 gramų gali būti apie 20 gramų baltymų, todėl net nedidelė porcija dažnai „aplenkia“ kiaušinį. Ji tinka ant sumuštinio su viso grūdo duona, su varške, avokadu ar daržovėmis, tačiau verta įvertinti druskos kiekį, ypač jei ribojate sūrų maistą.

    Graikiškas jogurtas ir skyras – patogus sprendimas, kai norisi greitų pusryčių be ilgo gaminimo. Priklausomai nuo produkto ir porcijos, indelyje gali būti nuo keliolikos iki daugiau nei 20 gramų baltymų, o pridėjus uogų, avižų ar riešutų pusryčiai tampa dar sotesni.

    Varškė ar grūdėtoji varškė taip pat dažnai turi daugiau baltymų nei vienas kiaušinis, ypač jei valgoma įprasta porcija. Ją galima rinktis tiek sūriai, su žolelėmis ir daržovėmis, tiek saldžiau, su uogomis ar vaisiais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų saldintuose variantuose.

    Juodosios pupelės – dar vienas variantas, ypač tiems, kurie renkasi augalinį maistą: pusė puodelio virtų pupelių gali turėti apie 8 gramus baltymų, o puodelis – apie 15 gramų. Be to, pupelės suteikia skaidulų, todėl sotumas paprastai išlieka ilgiau, o jas lengva įmaišyti į tortiliją, užtepėlę ar dubenėlį su daržovėmis.

    Ką dar verta įtraukti?

    Baltymingiems pusryčiams tinka ir tofu, tempeh, edamame, lęšiai, avinžirniai, humusas, kefyras su didesniu baltymų kiekiu, taip pat chia sėklos. Ne visi šie produktai mažoje porcijoje turės daugiau baltymų nei kiaušinis, tačiau iš jų lengva sudėti visavertį, sotų patiekalą.

    Jei tikslas – mažiau užkandžiauti, svarbiausia ne vien baltymų kiekis, o stabilus ir subalansuotas pusrytis. Dažniausiai geriausią rezultatą duoda baltymų, skaidulų ir kuo mažiau perdirbtų angliavandenių derinys, pritaikytas jūsų dienos ritmui.

  • Skyras vietoj kiaušinių: baltymų bomba, kuri ilgiau sotina ir gali padėti mesti svorį

    Skyras vietoj kiaušinių: baltymų bomba, kuri ilgiau sotina ir gali padėti mesti svorį

    Kodėl baltymai tokie svarbūs?

    Baltymai kasdienėje mityboje siejami su ilgesniu sotumu, stabilesniu apetitu ir geresniu atsistatymu po fizinio krūvio. Specialistai pabrėžia, kad baltymų verta įtraukti į kiekvieną valgymą, o ypač į pusryčius, nes būtent tada dažnas renkasi greituosius angliavandenius.

    Pakankamas baltymų kiekis svarbus ne tik sportuojantiems: jis padeda palaikyti raumenų masę, o metant svorį tai ypač aktualu. Kai baltymų per mažai, dažniau norisi užkandžiauti, o energijos svyravimai gali būti ryškesni.

    Skyras: kuo jis išsiskiria?

    Skyras yra tirštas islandiško tipo pieno produktas, gaminamas nusunkiant išrūgas ir naudojant pieno rūgšties bakterijų kultūras. Dėl gamybos būdo jis paprastai turi daugiau baltymų nei įprastas jogurtas ir išlieka ganėtinai liesas.

    Dažnai nurodoma, kad skyras gali turėti apie 10–12 gramų baltymų 100 gramų produkto, tačiau tikslūs skaičiai priklauso nuo gamintojo. Be baltymų, jis gali būti kalcio, fosforo, cinko ir vitamino B12 šaltinis, todėl tinka kaip kasdienis pasirinkimas subalansuotoje mityboje.

    Kada skyras gali pakeisti kiaušinius?

    Kiaušiniai vertinami dėl aukštos biologinės vertės baltymų ir aminorūgščių profilio, tačiau ne visi juos toleruoja ar nori valgyti kasdien. Tokiais atvejais skyras gali būti patogus pasirinkimas pusryčiams ar užkandžiui, kai norisi paprastai padidinti baltymų kiekį.

    Skyras ypač praverčia žmonėms, kurie riboja gyvūninės kilmės produktus, nemėgsta varškės arba nori įvairesnio raciono. Visgi svarbu atsiminti, kad vienas produktas nepakeičia visos mitybos kokybės, todėl bendras dienos racionas išlieka lemiamas.

    Kaip rinktis ir su kuo valgyti?

    Renkantis skyrą verta patikrinti sudėtį ir pirmenybę teikti natūraliam, be pridėtinio cukraus. Saldinti variantai gali turėti gerokai daugiau cukraus, todėl sotumo nauda gali būti trumpesnė, o kalorijų kiekis didesnis.

    Saldžiai versijai tinka uogos, vaisiai, riešutai ar avižos, o sūriai galima maišyti su česnaku, žolelėmis ir prieskoniais, naudoti kaip padažo pagrindą salotoms ar dubenėliams. Skyras taip pat gali pakeisti dalį majonezo ar grietinės, kai norisi lengvesnės, bet baltymingesnės alternatyvos.

    Jei siekiate reguliuoti svorį, pravartu stebėti ne tik baltymų kiekį, bet ir bendrą energijos balansą, miegą bei fizinį aktyvumą. Esant sveikatos problemoms ar virškinimo jautrumui, individualų racioną geriausia aptarti su gydytoju ar dietologu.

  • 3 minutės ir desertas paruoštas: dietistė atskleidė skyrinius ledus su daug baltymų

    3 minutės ir desertas paruoštas: dietistė atskleidė skyrinius ledus su daug baltymų

    Namų gamybos ledai iš skyro tampa vis populiaresni tarp žmonių, kurie nori saldumynų, bet siekia mažiau cukraus ir daugiau maistinės vertės. Tokiam desertui dažniausiai pakanka trintuvo, kelių produktų iš šaldiklio ir kelių minučių laiko. Rezultatas primena kreminius ledus, o sudėtį lengva prisitaikyti pagal savo poreikius.

    Dietistų rekomenduojamuose receptuose skyras vertinamas dėl didesnio baltymų kiekio ir švelnaus skonio. Prie jo derinami šaldyti vaisiai, pavyzdžiui, braškės ar bananai, o kremiškumo ir sotumo suteikia riešutų sviestas. Toks derinys tinka vasarą, po treniruotės ar tada, kai norisi greito šalto užkandžio.

    Kaip pasigaminti per 3 minutes?

    Greitajai versijai dažniausiai naudojami keturi ingredientai: skyras, šaldytas bananas, šaldytos uogos ir riešutų sviestas. Viską sudėjus į trintuvą, masė sutrinama iki vientisos, tirštos konsistencijos ir iškart patiekiama. Jei desertas pasidaro per minkštas, jį galima trumpam įdėti į šaldiklį.

    Dietistė Magdalena Kucik, kuria remiantis pristatomas receptas, pabrėžia, kad toks desertas dažnai paruošiamas greičiau nei nueiti iki parduotuvės. Dėl to jis patogus tiems, kurie nori kontroliuoti sudėtį ir porcijos dydį. Skonį galima keisti pasirenkant kitus vaisius ar skirtingo skonio skyrą.

    Maistinė vertė ir kam tinka?

    Skyriniai ledai dažnai pristatomi kaip lengvesnė alternatyva klasikiniams ledams, nes juose paprastai būna mažiau pridėtinio cukraus. Baltymai padeda ilgiau jaustis sotiems, todėl toks desertas kai kam sumažina norą užkandžiauti vėliau. Vis dėlto galutinis kaloringumas priklauso nuo priedų, ypač riešutų sviesto ar šokolado.

    Renkantis ingredientus verta atkreipti dėmesį į skoninto skyro sudėtį, nes dalis jų turi daugiau cukraus. Norint dar paprastesnės sudėties, tinka natūralus skyras, o saldumą suteikia prinokęs šaldytas bananas ar uogos. Jei svarbus baltymų kiekis, papildomai galima naudoti daugiau skyro arba dalį vaisių pakeisti mažiau cukraus turinčiomis uogomis.

    Kodėl skyras toks populiarus?

    Skyras yra islandiškas pieno produktas, savo tekstūra artimas labai tirštam jogurtui. Jis išsiskiria santykinai didesniu baltymų kiekiu ir švelniu skoniu, todėl dažnai naudojamas tiek pusryčiams, tiek desertams. Dėl tirštumo jis ypač tinkamas ledų tipo desertams, kuriems nereikia specialios ledų gaminimo mašinos.

    Praktiškai tai vienas paprasčiausių būdų pasigaminti kremišką desertą namuose, išvengiant ilgo virimo ar sudėtingų technologijų. Be to, tokį receptą lengva pritaikyti: vieni renkasi kakavą, kiti prideda šokolado drožlių ar kokosų, o vasarą dažnai išnaudoja šaldytas uogas. Svarbiausia taisyklė paprasta: kuo paprastesnė sudėtis, tuo aiškiau matysite, kas patenka į jūsų dubenėlį.

  • Dietetyczka: lody na diecie są OK, ale te popularne „light“ gali pakenkti labiau nei grietininiai

    Kada ledai netrukdo lieknėti

    Kreminiai, amatininkų gaminami ledai šiltuoju sezonu vėl tampa vienu populiariausių desertų, tačiau daugelis jų vengia dėl grietinėlės ir cukraus. Vis dėlto dietetikų požiūris aiškus: lieknėjimą lemia bendras dienos energijos balansas, o ne vienas produktas.

    Jei porcija nedidelė ir ji įtelpa į dienos planą, ledai nebūtinai sugriaus svorio mažinimo tikslus. Daug svarbiau, kiek dažnai desertą renkamės ir ar jis nepakeičia maistingų patiekalų, ypač turinčių baltymų bei skaidulų.

    Sorbetai ne visada geresni

    Dažnas įsitikinimas, kad vaisiniai sorbetai ar vandens ledai automatiškai yra sveikesni, ne visada pasitvirtina. Pramoniniuose produktuose neretai dominuoja cukrus, gliukozės ir fruktozės sirupai, o tai gali lemti greitą gliukozės šuolį ir vėliau ateinantį alkį.

    Grietininiai ledai, ypač su riešutais ar kitais priedais, gali turėti daugiau sotumo suteikiančių riebalų ir baltymų. Toks derinys kai kuriems žmonėms padeda lengviau kontroliuoti apetitą, nors kaloringumas paprastai būna didesnis.

    Geriausia išeitis namuose

    Praktiškas kompromisas norintiems saldumo be perteklinių priedų yra naminiai ledai, kurių sudėtį galima tiksliai kontroliuoti. Dažnai rekomenduojamas pagrindas yra tirštas, baltymingas skyras: jame paprastai daugiau baltymų ir mažiau riebalų nei grietinėlėje.

    Vaisiai suteikia saldumą ir skonį, o papildomą cukrų galima mažinti ar visai jo atsisakyti. Toks desertas patogus ir tuo, kad baltymai prisideda prie sotumo, todėl lengviau išvengti persivalgymo vėliau tą pačią dieną.

    „Tai greitas ir sotus desertas, kurio sudėtį galima visiškai kontroliuoti“, – pabrėžė specialistė.

    Atsargiau vertinami pramoniniai „light“ ledai: sumažinus cukrų jie kartais kompensuojami saldikliais, o daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti virškinimo diskomfortą. Be to, „lengvo“ produkto įvaizdis neretai sumažina budrumą ir skatina suvalgyti daugiau nei planuota.

    Norint ledus įtraukti į lieknėjimą, dažniausiai veikia paprasta taisyklė: rinktis mažesnę porciją, valgyti lėčiau ir derinti su įprastu, baltymų turinčiu dienos racionu. Taip desertas lieka malonumu, o ne priežastimi nutraukti planą.

  • Naujas hitas lieknėjantiems: kvargas sotina labiau nei skyras ir turi stebėtinai mažai kalorijų

    Kvargas – skandinaviško tipo varškės produktas, kurio tekstūra primena švelnų, kremišką varškės sūrį. Lyginant su islandišku skyru, jo skonis dažnai būna švelnesnis ir mažiau rūgštus, todėl jis lengvai pritaikomas tiek saldiems, tiek neutraliems patiekalams.

    Pastaraisiais metais didelio baltymų kiekio pieno produktai tapo vienu populiariausių pasirinkimų žmonėms, siekiantiems reguliuoti svorį. Priežastis paprasta: baltymai paprastai didina sotumą ir padeda lengviau laikytis subalansuoto kalorijų kiekio, ypač kai užkandžiai keičiami maistingesniais variantais.

    Dažnai pabrėžiama, kad 100 gramų kvargo gali būti apie 11 gramų baltymų. Toks kiekis, priklausomai nuo konkretaus gamintojo, gali padėti ilgiau jaustis sočiam ir sumažinti norą užkandžiauti tarp valgymų, o tai daugeliui tampa viena pagrindinių kliūčių metant svorį.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad neriebios versijos paprastai turi labai mažai riebalų, o angliavandenių kiekis išlieka santykinai nedidelis. Kai kuriuose produktuose 100 gramų gali būti apie 64 kilokalorijos, tačiau tikslius skaičius verta pasitikrinti etiketėje, nes jie skiriasi pagal sudėtį ir skoninius priedus.

    Kaip ir kiti fermentuoti pieno produktai, kvargas gali turėti pieno rūgšties bakterijų, kurios siejamos su žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Vis dėlto poveikis priklauso nuo konkretaus produkto, bakterijų kultūrų ir bendrų mitybos įpročių, todėl jis neturėtų būti vertinamas kaip vienintelis sprendimas virškinimui gerinti.

    Kvargas taip pat yra kalcio šaltinis, o šis mineralas svarbus kaulams, dantims ir normaliai raumenų funkcijai. Praktinis pliusas tas, kad kvargą lengva įtraukti į dienos racioną: jis tinka pusryčiams su uogomis, kaip baltymingas užkandis ar kaip pagrindas greitiems patiekalams.

    Kaip rinktis ir vartoti?

    Jei tikslas – mažesnis kalorijų kiekis, dažniausiai racionalu rinktis natūralų, be pridėtinio cukraus kvargą. Skoninės versijos gali būti patogios, tačiau jos neretai turi daugiau cukraus, todėl bendras kalorijų kiekis gali išaugti nepastebimai.

    Gaminant namuose kvargas gali pakeisti dalį riebesnių ingredientų: tinka įmaišyti į tešlą, gaminti užtepėles ar naudoti kaip padažų pagrindą. Vis dėlto svarbiausia išlieka bendras racionas, pakankamas daržovių kiekis, reguliarus judėjimas ir realistiškas kalorijų balansas.

    Paprasta idėja: kvargo blynai

    Vienas populiariausių būdų panaudoti kvargą – greiti blynai su kiaušiniais ir miltais. Tokie pusryčiai dažnai vertinami dėl to, kad yra sotesni, o priedus lengva pritaikyti pagal tikslą: nuo uogų ir vaisių iki riešutų ar papildomos kvargo porcijos.

    Kepant verta atkreipti dėmesį į riebalų kiekį keptuvėje, nes būtent jis gali smarkiai padidinti galutinę patiekalo energinę vertę. Jei norisi dar lengvesnio varianto, dalį miltų galima keisti avižiniais ar pilno grūdo, o saldumą kurti vaisiais, o ne cukrumi.

  • Ši pica tinka lieknėjant: paprastas triukas ir iki 45 g baltymų vienoje porcijoje

    Ši pica tinka lieknėjant: paprastas triukas ir iki 45 g baltymų vienoje porcijoje

    Ar galima valgyti picą lieknėjant?

    Pica dažnai laikoma riebiu ir kaloringu pasirinkimu, tačiau jos maistinė vertė labiausiai priklauso nuo tešlos ir priedų. Renkantis plonesnę tešlą, daugiau daržovių ir liesesnius baltymų šaltinius, pica gali tapti visaverčiu patiekalu net ir metant svorį.

    Mitybos specialistai primena, kad svorio pokytį pirmiausia lemia bendras paros energijos balansas, o ne vienas konkretus patiekalas. Todėl pica gali tilpti į racioną, jei kontroliuojamos porcijos, ribojami itin riebūs priedai ir padažai.

    Kas picą paverčia kaloringa bomba?

    Didžiausi kalorijų „keltuvai“ dažniausiai yra stora tešla, daug sūrio, riebios dešros, šoninė ir majoneziniai padažai. Prie to prisideda ir gausūs papildomi padažai, kurie lengvai prideda šimtus papildomų kalorijų, nors sotumo beveik nesuteikia.

    Ne mažiau svarbi ir druskos bei sočiųjų riebalų gausa, ypač kai pica valgoma dažnai. Tokiu atveju verta dažniau rinktis naminį variantą, nes tuomet paprasčiau kontroliuoti ingredientus ir jų kiekius.

    Baltyminė picos tešla su skyrų

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo baltymingos picos idėja, kurios pagrindas yra skyras ir nedidelis kiekis miltų. Tokia tešla paprastai būna sotesnė, o didesnis baltymų kiekis gali padėti ilgiau išlaikyti sotumą, kas ypač aktualu mažinant svorį.

    Šio tipo receptuose dažnai akcentuojama, kad viena porcija gali turėti iki 45 gramų baltymų, priklausomai nuo naudojamo sūrio ir mėsos pasirinkimo. Vis dėlto galutinis rezultatas labiausiai priklauso nuo konkrečių produktų maistingumo ir porcijos dydžio.

    Tešlai paprastai naudojama apie 150 gramų natūralaus skyro, maždaug 90 gramų miltų ir šiek tiek kepimo miltelių bei druskos. Skoniui pridedama raudonėlio ar česnako miltelių, o pagrindui tinka pomidorų koncentratas ar tirštesnis pomidorų padažas be pridėtinio cukraus.

    Ant viršaus dažniausiai dedama liesesnė „mozzarella“, šiek tiek kumpio ar saliamio ir daugiau daržovių. Norint dar labiau sumažinti kalorijų kiekį, dalį sūrio galima pakeisti daržovėmis, o mėsos priedus rinktis liesesnius.

    Tešla užminkoma, iškočiojama ir kepama iki 240 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 18–20 minučių. Kad pica būtų traškesnė, ją patariama kepti ant įkaitintos skardos ar picos akmens, o padažų kiekį laikyti saikingą.

    Jei tikslas yra lieknėti, svarbu nepamiršti ir bendro dienos konteksto: pica neturėtų tapti kasdieniu įpročiu, o šalia verta pridėti daržovių salotų. Tokiu būdu patiekalas bus sotesnis, o bendra lėkštė labiau subalansuota.