Tag: Slaugytojai

  • EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    EBPO: Europoje labiausiai trūksta mokytojų, medikų ir IT specialistų – štai kodėl

    Europoje vienų darbuotojų darbdaviai ieško mėnesiais, o kitų randa gerokai lengviau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad sudėtingiausia užpildyti mokytojų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų (IT) srities pozicijas.

    Tuo metu lengviausiai įdarbinami darbininkai, nekvalifikuoti darbuotojai ir maisto ruošimo padėjėjai, nors atskirų šalių situacija gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje kaip tik fiksuojamas ryškus maisto ruošimo padėjėjų trūkumas.

    Šie trūkumai išlieka net ir prastėjant jaunų žmonių padėčiai darbo rinkoje. EBPO nustatė, kad jos analizuotose šalyse didėja nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos, o Europos Centrinis Bankas pažymi, kad euro zonoje jaunimo įsidarbinimo perspektyvos silpnėja nuo 2023 metų.

    Svarbu tai, kad EBPO taikomas indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami balai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Šis rodiklis neapskaičiuoja konkretaus laisvų vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus – jis parodo, kurias profesijas užpildyti sunkiau, palyginti su kitomis toje pačioje šalyje; daugumos valstybių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kurios profesijos užpildomos sunkiausiai

    EBPO apžvelgtose ES šalyse vidutiniškai sunkiausia rasti mokytojų – tai pirmoje vietoje atsidurianti profesija. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo srities specialistai.

    Kita skalės pusė – profesijos, kurias darbdaviai dažniausiai užpildo lengviausiai. Čia pirmauja darbininkai, po jų – nekvalifikuoti (elementarūs) darbuotojai, maisto ruošimo padėjėjai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Kodėl taip trūksta slaugytojų ir gydytojų

    Sveikatos priežiūros profesionalų paieška sudėtinga 23 iš 27 analizuotų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje. Kitaip tariant, tai viena plačiausiai Europoje pasikartojančių darbuotojų stygiaus sričių.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta „Euronews Business“ teigė, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti „pirmosios linijos“ slaugytojų, todėl slaugos trūkumas tampa plačiai paplitusia problema.

    Jų vertinimu, slaugą mažiau patrauklia daro didelis pacientų ir slaugytojų santykis, nesaugios darbo sąlygos ir su darbu susijusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi mažesni atlyginimai, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto prezidentas Ole Johan Bakke taip pat kalbėjo apie prastėjančias darbo sąlygas: gydytojams vis dažniau tenka „užkamšyti“ sistemines spragas ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais, o smurtas prieš medikus dar labiau didina įtampą. Pasak jo, tokie veiksniai prisideda prie perdegimo ir mažina medicinos patrauklumą kaip ilgalaikę karjerą.

    Mokytojų trūkumas – ne vien atlyginimų klausimas

    Mokytojų paieška sudėtinga 21 šalyje. Dar šešiose valstybėse (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) EBPO mokymo sritį priskiria prie „iš esmės subalansuotų“.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski „Euronews Business“ sakė, kad mokytojų trūkumas vis dažniau susijęs ne tik su tuo, kaip greitai užpildomos laisvos vietos, bet ir su ilgalaikiu profesijos patrauklumu bei tvarumu.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbą apsunkina augantys reikalavimai: mokyklose diegiami skaitmeniniai įrankiai, didėja įtraukties lūkesčiai, daugiau atsakomybės tenka už mokinių gerovę, o taip pat plečiasi administracinių užduočių apimtis. Pasak jo, sprendžiant trūkumą svarbios ir darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros raida bei mokyklų vadovavimo kokybė.

    Kodėl vienose šalyse trūksta vienų darbuotojų, kitose – kitų

    EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen atkreipė dėmesį, kad profesijų trūkumo „žemėlapis“ skiriasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – šalies ekonominė struktūra: kur dominuoja tam tikri sektoriai, ten natūraliai kyla ir didesnė konkrečių darbuotojų paklausa.

    Kita pusė – pasiūla. Pasak ekonomistės, šalyse, kuriose mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai apmokami palyginti geriau, darbuotojų trūkumas šiose srityse gali būti mažesnis.

    Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios valstybės išsiskiria iš bendro europinio paveikslo. Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, Prancūzijoje – elementarieji darbuotojai, o Ispanijoje – maisto ruošimo padėjėjai.

    Europos darbo institucijos atstovė Pia-Johanna Fallström „Euronews Business“ sakė, kad darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra struktūrinis, o ne laikinas: įtaką daro demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimas, darbo kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas. Jos teigimu, reikalingi geresni mokymai, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis įgūdžių derinimas su rinkos poreikiais, taip pat sąžiningas mobilumas, kad ten, kur darbuotojų perteklius, žmonės galėtų lengviau rasti darbą ten, kur jų trūksta.

  • EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    EBPO: Europoje sunkiausia rasti mokytojų, medikų ir IT specialistų – kodėl?

    Mokytojai, sveikatos priežiūros specialistai ir IT darbuotojai Europoje patenka tarp sunkiausiai darbdavių užpildomų pozicijų. Tuo metu paprastų darbininkų ar maisto ruošimo pagalbininkų daugelyje šalių įdarbinti gerokai lengviau.

    Tokias tendencijas, remdamasi EBPO duomenimis, aprašo „Euronews“. Šis vaizdas nėra vienodas visose valstybėse: pavyzdžiui, Ispanijoje būtent maisto ruošimo pagalbininkų trūkumas išsiskiria kaip itin ryškus.

    Įdomu tai, kad darbo jėgos stygius kai kuriose profesijose tęsiasi net ir tuo metu, kai jaunimui įsitvirtinti darbo rinkoje darosi sunkiau. EBPO pastebi, kad analizuotose šalyse didėjo nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos.

    Dar vieną signalą pateikia Europos Centrinis Bankas: euro zonoje jaunų žmonių įsidarbinimo perspektyvos nuo 2023 metų susilpnėjo. Kitaip tariant, kai kurių darbuotojų trūksta, bet tai nereiškia, kad visiems lengva rasti norimą darbą.

    Kurios profesijos – „deficite“, o kurios lengviausiai randamos

    EBPO ataskaitoje „Mapping Skill Shortages in OECD Countries“ mokymas vidutiniškai įvardijamas kaip sunkiausiai užpildoma profesijų grupė tarp vertintų ES šalių. Po jos rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių bei ryšių technologijų (IRT) profesionalai.

    Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo profesionalai.

    Lengviausiai, pagal šią metodiką, paprastai randami darbininkai. Toliau sąraše – elementarių darbų darbuotojai, maisto ruošimo pagalbininkai, pardavėjai ir surinkėjai.

    Svarbu pabrėžti, kad EBPO indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami įverčiai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Jis neskaičiuoja laisvų darbo vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus, o daugumos šalių duomenys yra iš 2024 metų.

    Kodėl taip trūksta medikų ir slaugytojų

    EBPO duomenimis, sveikatos priežiūros specialistų trūkumas fiksuojamas 23 iš 27 nagrinėtų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje.

    Europos slaugytojų asociacijų federacijos (EFN) atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta teigia, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti slaugytojų, dirbančių „pirmojoje linijoje“, todėl slaugytojų stygius yra itin plačiai paplitęs.

    Jų teigimu, slaugos patrauklumą mažina dideli pacientų ir slaugytojų santykiai, nesaugios darbo sąlygos ir plačiai paplitusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi žemi atlyginimai, ribotos karjeros perspektyvos, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.

    Europos gydytojų nuolatinio komiteto (CPME) prezidentas Ole Johan Bakke atkreipia dėmesį į prastėjančias darbo sąlygas: dėl sisteminių darbuotojų trūkumų gydytojams esą tenka kompensuoti situaciją ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais.

    Mokytojų trūkumas – ne vien algų klausimas

    Mokytojų stygius, pagal EBPO, ryškus 21 šalyje. Dar šešiose (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) mokymo sritis įvardijama kaip iš esmės subalansuota.

    Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski pabrėžia, kad problema tampa platesnė nei vien neužpildytos laisvos vietos: vis dažniau kalbama apie ilgalaikį mokytojo profesijos patrauklumą ir tvarumą.

    Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbas sudėtingėja: mokyklos diegia skaitmenines priemones, siekia įtraukesnių klasių, prisiima daugiau atsakomybės už mokinių gerovę, o kartu auga ir administracinė našta.

    Wisniewski akcentuoja, kad sprendžiant mokytojų trūkumo problemą svarbūs ir kiti veiksniai – darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros galimybės bei mokyklų lyderystės kokybė.

    IRT specialistų paklausa ir klausimas, ką pakeis DI

    IRT profesionalai ir verslo bei administravimo profesionalai laikomi sunkiai randamais 18 šalių. EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen aiškina, kad skaitmenizacija padidino IRT specialistų paklausą.

    Kartu ji atkreipia dėmesį, kad dirbtinio intelekto pažanga ateityje gali sumažinti kai kurių IRT specialistų poreikį, ypač pradinio lygio pozicijose. Vis dėlto tai pateikiama kaip galimas scenarijus, o ne jau įvykęs pokytis.

    Kodėl skirtingose šalyse vaizdas skiriasi

    Nors bendras Europos paveikslas gana aiškus, dalis šalių išsiskiria. Pavyzdžiui, Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, nors daugumoje analizuotų šalių jie patenka tarp lengviausiai randamų.

    Priešinga situacija fiksuojama Ispanijoje, kur būtent maisto ruošimo pagalbininkai priskiriami sunkiausiai užpildomoms pozicijoms. Prancūzijoje kaip sunkiausiai pritraukiami minimi elementarių darbų darbuotojai.

    Olufsen pažymi, kad skirtumus lemia ir ekonomikos struktūra: skirtingose šalyse darbo jėgos paklausą formuoja nevienodi sektoriai. Taip pat reikšmę turi darbuotojų pasiūla ir tokie veiksniai kaip atlyginimai, profesijos patrauklumas bei šalių gebėjimas rengti reikiamos kvalifikacijos specialistus.

    Europos darbo institucijos (ELA) atstovė Pia-Johanna Fallström priduria, kad darbo jėgos trūkumai vis dažniau tampa struktūriniai, o ne laikini. Tam įtakos turi demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimai, darbo vietų kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas.

    Jos teigimu, sprendimų kryptys – geresnis mokymas, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis darbuotojų įgūdžių derinimas su darbdavių poreikiais. ELA analizė taip pat rodo, kad profesija, kurios vienoje šalyje trūksta, kitoje gali būti perteklinė.

  • Šaudynės Krokuvos turgaus aikštėje: norvegų turistai puolė gelbėti sužeistos moters

    Šeštadienį Krokuvos pagrindinėje turgaus aikštėje įvykusios šaudynės galėjo baigtis dar didesne tragedija, tačiau sužeistai moteriai laiku suteikta pagalba padėjo išgelbėti jos gyvybę.

    Dramatiškų įvykių epicentre atsidūrė turistai iš Norvegijos – slaugytoja ir buvęs greitosios medicinos pagalbos darbuotojas, rašo Lenkijos žiniasklaida.

    Pasak pranešimų, užpuolikas šūvius paleido iš važiuojančio automobilio, o aikštėje kilo panika ir žmonės puolė skirstytis.

    Tuomet norvegų pora nedelsdama ėmėsi veiksmų ir skubėjo padėti nukentėjusiesiems, kol sužeista moteris sulaukė tolesnės pagalbos.

    Gelbėti puolė slaugytoja ir buvęs paramedikas

    Liudininkų teigimu, šaudymo akimirką norvegų turistai greitai įvertino situaciją ir ėmėsi pirmosios pagalbos priemonių sužeistai moteriai.

    Nurodoma, kad būtent profesionalūs jų įgūdžiai – slaugos ir skubiosios medicinos patirtis – padėjo operatyviai reaguoti ir stabilizuoti nukentėjusiosios būklę iki atvykstant medikams.

    Incidentas Krokuvos centre priminė, kaip greitai įprasta diena turistų pamėgtoje vietoje gali virsti ekstremalia situacija, kurioje lemiamos tampa pirmosios minutės.

    Daugiau detalių apie užpuoliką ir moters būklę pateiktoje informacijoje nenurodoma.

  • Kruvina drama Krokuvoje: slaugytoja Iwona gelbėjo sužeistuosius, jos dukra baiminosi dėl mamos

    Krokuvoje įvykęs kruvinas išpuolis sukrėtė Lenkiją – 24 metų Michał O. pradėjo šaudyti į praeivius, žuvo šeši žmonės, dar keliolika buvo sužeisti.

    Tarp pirmųjų į pagalbą nukentėjusiesiems skubėjo slaugytoja Iwona iš Didžiosios Lenkijos vaivadijos Jarocino. Moteris nė akimirkos nesudvejojo ir pradėjo gaivinti sužeistuosius.

    Kol Iwona kovojo dėl aukų gyvybių, dramą iš kitos pusės išgyveno jos dukra – ji baiminosi dėl mamos saugumo, kai ši atsidūrė šaudynių vietoje.

    Ši istorija išryškino, kaip tokiose situacijose civiliai medikai ir kiti praeiviai gali tapti lemtingais žmonių gelbėtojais, tačiau kartu rizikuoja savo pačių gyvybe.

    Slaugytoja nedelsdama pradėjo gaivinimą

    Kaip skelbia lenkų portalas „Super Express“, Iwona, dirbanti slaugytoja, pamačiusi sužeistuosius ėmėsi veiksmų iš karto – ji pradėjo reanimuoti užpultuosius.

    Pranešime pabrėžiama, kad moteris buvo atvykusi ne iš Krokuvos – ji kilusi iš Jarocino, tačiau kritiniu momentu reagavo kaip profesionalė, nesvarstydama apie asmeninę riziką.

    Dukros nerimas dėl mamos saugumo

    Slaugytojos artimiesiems ši situacija tapo itin įtempta – dukra nerimavo, ar mama nebus sužeista ir ar jai pavyks saugiai pasitraukti iš pavojingos vietos.

    Tokios aplinkybės dažnai lieka už kadro, tačiau jos parodo, kad didvyriški veiksmai krizių metu paliečia ne tik pačius gelbėtojus, bet ir jų šeimas.

  • Nyderlandų „Buurtzorg“ fenomenas: slauga be vadovų žada 25 proc. mažesnes išlaidas

    Nyderlandų „Buurtzorg“ fenomenas: slauga be vadovų žada 25 proc. mažesnes išlaidas

    Nyderlanduose sukurta „Buurtzorg“ namų slaugos sistema per kelis dešimtmečius tapo vienu garsiausių pavyzdžių, kaip arčiau žmogaus perkelta priežiūra gali keisti visą sveikatos apsaugą. Modelio esmė paprasta: mažos, savarankiškai sprendimus priimančios slaugytojų komandos teikia ne tik medicininę pagalbą, bet ir padeda vyresniems žmonėms išlikti savarankiškiems namuose.

    Tokios pagalbos nauda ypač ryški senstančiose visuomenėse, kur auga demencijos, Parkinsono ligos ir kitų lėtinių būklių paplitimas. Slauga namuose daugeliui pacientų reiškia ne tik patogumą, bet ir orumą, mažesnę hospitalizacijų riziką bei didesnį kasdienio gyvenimo stabilumą.

    Slauga, kuri prasideda nuo santykio

    „Buurtzorg“ praktikoje slaugytojo darbas nėra vien procedūros ar vaistų kontrolė. Vizitų metu vertinamas žmogaus savarankiškumas, namų aplinka, artimųjų įsitraukimas, o prireikus telkiamas socialinių paslaugų tinklas.

    Šis požiūris atitinka ir platesnę Europos sveikatos politikos kryptį, kai vis daugiau dėmesio skiriama integruotai priežiūrai bendruomenėje. Tikslas yra kuo ilgiau išlaikyti žmogų namuose, o į stacionarą nukreipti tik tada, kai to iš tiesų reikia.

    Be vadovų, bet su atsakomybe

    Skirtingai nei daugelyje tradicinių organizacijų, „Buurtzorg“ komandoms vadovų grandis beveik neegzistuoja. Slaugytojai patys planuoja darbą, derina grafikus, sprendžia dėl pacientų priežiūros prioritetų ir palaiko ryšį su kitais specialistais.

    Tokią struktūrą 2006 metais pradėjo buvęs slaugytojas Jos de Blok, kritikavęs biurokratiją ir sprendimų nutolinimą nuo paciento. Jo idėja buvo grąžinti profesinę autonomiją tiems, kurie dirba arčiausiai žmogaus, kartu sumažinant administracines išlaidas.

    „Jei į darbą nesikiši ten, kur nereikia, slaugytojai jaučia atsakomybę ir kasdien stengiasi pacientui padaryti geriausia“, – sakė Jos de Blok.

    Ar tai tikrai mažina kaštus?

    „Buurtzorg“ argumentas yra tai, kad stiprus ryšys su pacientu leidžia greičiau pastebėti problemas ir jų išvengti dar ankstyvoje stadijoje. Praktikoje tai gali reikšti mažiau komplikacijų, trumpesnius vizitus ateityje ir retesnį stacionarinį gydymą.

    Pats organizacijos įkūrėjas yra ne kartą viešai teigęs, kad panašius principus plačiau pritaikius sveikatos sistemoje išlaidos galėtų mažėti apie 25 proc. Nors skirtingose šalyse rezultatai priklauso nuo finansavimo modelio ir paslaugų prieinamumo, tendencija aiški: efektyvumas dažnai siejamas su mažesne biurokratija ir geresne koordinacija.

    „Parodėme, kad darant teisingus dalykus tinkamu metu galima veikti greičiau ir su mažiau pinigų“, – sakė Jos de Blok.

    Šiandien „Buurtzorg“ Nyderlanduose vienija apie 15 000 darbuotojų, o jos principai pritaikomi partnerių iniciatyvose daugiau nei dvidešimtyje šalių. Tuo pat metu visoje Europoje matoma ta pati įtampa: slaugytojų trūkumas, perdegimas ir senėjanti visuomenė verčia ieškoti modelių, kurie padėtų išlaikyti paslaugų kokybę bei patrauklias darbo sąlygas.

    „Buurtzorg“ istorija rodo, kad pokytis gali prasidėti nuo paprasto klausimo: kaip organizuoti slaugą taip, kad pirmiausia laimėtų pacientas, o specialistai galėtų dirbti pagal savo kompetenciją, o ne pagal biurokratines instrukcijas.

  • Vilkijos PSPC slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė pacientų padėkos projekte Ačiū medikams 2026

    Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro bendrosios praktikos slaugytoja Beatričė Pareigienė sulaukė ryškaus pacientų ir jų artimųjų įvertinimo naujienų portalo „Lrytas“ projekte Ačiū medikams 2026. Šioje iniciatyvoje žmonės kviečiami viešai padėkoti sveikatos priežiūros specialistams už profesionalumą, rūpestį ir kasdienį darbą.

    Pacientų paliktose padėkose slaugytojai dažniausiai akcentuojamas dėmesingumas, kantrybė ir aiškus bendravimas, ypač tada, kai žmogui reikia ne tik medicininės pagalbos, bet ir žmogiško palaikymo. Tokie atsiliepimai sveikatos sistemoje tampa svarbiu pasitikėjimo ženklu, nes slaugytojai neretai yra pirmasis kontaktas, nuo kurio priklauso paciento patirtis ir ramybė.

    Šis pripažinimas svarbus ne vien asmeniškai, bet ir visai Vilkijos PSPC komandai, nes atspindi bendrą paslaugų kokybę ir pacientų patiriamą saugumo jausmą. Pirminėje sveikatos priežiūroje, kur daug dėmesio skiriama lėtinių ligų stebėsenai, prevencijai ir pacientų edukacijai, slaugytojo vaidmuo dažnai tampa esminiu grandies stabilumui.

    Projektai, kuriuose žmonės gali viešai išreikšti padėką medikams, prisideda prie pozityvesnio sveikatos priežiūros įvaizdžio ir primena, kad kasdieniai, dažnai nepastebimi darbai turi realų poveikį pacientų savijautai. Vilkijos PSPC bendruomenė džiaugiasi, kad pacientų pasitikėjimas ir pagarba atiteko jų kolegei.

    Beatričės Pareigienės pavyzdys rodo, kad profesionalumas slaugoje matuojamas ne tik atliktomis procedūromis, bet ir gebėjimu išgirsti, paaiškinti ir lydėti pacientą per sudėtingas situacijas. Tokia padėka tampa vienu aiškiausių ženklų, jog pastangos yra pastebimos.

  • Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Tyrimas Ispanijoje: nesaugios sutartys ir per dideli krūviai stumia slaugytojus išeiti iš darbo

    Kodėl slaugytojai svarsto išeiti?

    Ispanijoje atliktas didelės apimties tyrimas rodo, kad slaugytojų norą palikti profesiją lemia ne viena priežastis, o susikertančios sisteminės problemos. Pagrindiniai veiksniai – darbo vietos nestabilumas, per dideli krūviai ir prastėjančios slaugos kokybės pojūtis.

    Tyrimas, paremtas daugiau nei 20 000 slaugos specialistų atsakymų, laikomas didžiausiu tokio pobūdžio šalyje. Jo išvados publikuotos mokslo žurnale, o analizę koordinavo Ispanijos sveikatos apsaugos institucijos kartu su Carlos III sveikatos institutu.

    Skaičiai iškalbingi: 39,6 proc. apklaustųjų teigė svarstantys per artimiausius 10 metų pasitraukti iš profesijos. Dar 17 proc. nurodė, kad tai galėtų padaryti per dvejus metus.

    Didžiausi rizikos veiksniai

    Tyrime išskiriama, kad laikinos darbo sutartys reikšmingai didina pasitraukimo tikimybę – ji išauga 33 proc. Slaugytojai taip pat akcentuoja, kad nestabilumas tiesiogiai veikia motyvaciją ir ilgalaikį planavimą, įskaitant galimybes kelti kvalifikaciją ar rinktis specializaciją.

    Ypač didelis poveikis siejamas su pacientų sauga: prastesnės saugos vertinimas pasitraukimo riziką didina 81 proc. Tokie rodikliai rodo, kad sprendimas išeiti dažnai susijęs ne tik su asmeniniais karjeros lūkesčiais, bet ir su nuolatiniu moraliniu nuovargiu, kai trūksta resursų kokybiškai priežiūrai užtikrinti.

    Daugiau nei pusė ketinančių pasitraukti – 56,5 proc. – kaip pagrindinę priežastį įvardijo stabilumo stoką. Toliau minimi menkas profesijos pripažinimas ir darbo sąlygos, kurias nemaža dalis darbuotojų laiko neatitinkančiomis atsakomybės lygio.

    Regionų skirtumai ir „praleista slauga“

    Tyrimas atskleidė ryškius skirtumus tarp regionų: Madrido, Kanarų salų, Galisijos ir Balearų salų slaugytojai žymiai dažniau nei Navaros regione svarsto pasitraukimą. Autoriai tai sieja su nevienodomis darbo sąlygomis, skirtingu sveikatos sistemos organizavimu ir personalo planavimu.

    Dar viena problema – neatitikimas tarp parengimo ir realaus darbo: tik 34,5 proc. slaugytojų, turinčių specializaciją, dirba pagal savo sritį. Tai didina nusivylimą, silpnina profesinę tapatybę ir mažina paskatas likti sistemoje.

    Kasdienės darbo realijos atsispindi ir vadinamojoje „praleistos slaugos“ situacijoje: apie 60 proc. apklaustųjų pripažino, kad dėl laiko stokos jiems tenka praleisti dalį būtinos priežiūros veiksmų. Toks spaudimas ilgainiui virsta perdegimu ir skatina ieškoti darbo už sveikatos sistemos ribų.

    Ne tik Ispanijos problema

    Ispanijos duomenys atspindi platesnę Europos tendenciją: senstančios visuomenės, augantys paslaugų poreikiai ir personalo trūkumas didina įtampą ligoninėse ir pirminėje sveikatos priežiūroje. Daugelyje šalių profesinės sąjungos ir darbdaviai fiksuoja sunkumus užpildant pamainas, o ankstyvas pasitraukimas iš profesijos tampa vis dažnesnis.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad slaugytojų išlaikymui būtinos kryptingos priemonės: stabilesnės sutartys, didesnis profesinis pripažinimas, aiškesnės karjeros trajektorijos ir krūvio valdymas. Priešingu atveju talentų nutekėjimas gali tapti viena svarbiausių grėsmių sveikatos sistemų tvarumui artimiausiais metais.

  • Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinė slaugytojų diena: Kelmės meras dėkoja už rūpestį ir primena, kas laiko sveikatos sistemą

    Tarptautinės slaugytojų dienos proga Kelmės rajono savivaldybė pasveikino rajono slaugytojus ir padėkojo už kasdienį darbą su pacientais. Sveikinime pabrėžtas slaugytojų profesionalumas, kantrybė ir žmogiška šiluma, kuri neretai tampa svarbiausia pagalba gydymo metu.

    Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius akcentavo, kad slaugytojų darbas matomas ne tik ligoninėse ar poliklinikose, bet ir globos, slaugos, ambulatorinių paslaugų srityse. Pasak jo, būtent slaugytojai dažniausiai pirmieji pastebi paciento būklės pokyčius ir užtikrina, kad pagalba būtų suteikta laiku.

    „Dėkojame už jūsų rūpestį, kantrybę, profesionalumą ir kasdien dovanojamą žmogišką šilumą“, – sakė Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius.

    Tarptautinė slaugytojų diena minima gegužės 12 dieną, siejant ją su Florence Nightingale gimimo data. Ši diena daugelyje šalių skirta atkreipti dėmesį į slaugytojų indėlį sveikatos apsaugos sistemoje, jų kompetencijų svarbą bei iššūkius, su kuriais susiduriama kasdienėje praktikoje.

    Sveikinime slaugytojams palinkėta stiprybės, sveikatos, prasmingų akimirkų ir nuoširdaus pacientų dėkingumo. Savivaldybė pabrėžė, kad slaugytojų darbas yra ne tik medicininė pagalba, bet ir nuolatinis emocinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

  • Ukmergės PSPC Tarptautinė slaugytojų diena: padėkos, jubiliejai ir žinutė apie pašaukimą

    2026 metais gegužės 12 dieną VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centre paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Įstaigoje skambėjo padėkos ir sveikinimai slaugytojams, kurie kasdien užtikrina pacientų priežiūrą ir emocinį saugumą.

    Ukmergės PSPC išsiskiria tuo, kad tai daugiausia slaugytojų turinti gydymo įstaiga rajone, todėl ši diena čia tapo proga akcentuoti komandos mastą ir darbo svarbą. Tarptautinė slaugytojų diena pasaulyje minima minint Florence Nightingale gimimo datą, o kasmet vis daugiau dėmesio skiriama darbuotojų trūkumui ir profesijos prestižui.

    Renginyje sveikino rajono vadovai

    Į Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus organizuotą renginį susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir mero patarėja Goda Juzėnaitė. Šventėje taip pat dalyvavo Ukmergės PSPC atstovai ir sveikatos srities bendruomenė.

    Tarp sveikinusiųjų buvo vyriausioji gydytoja Gitana Čepienė, Poliklinikos vedėjo pareigas laikinai einantis šeimos gydytojas Justas Šakalys, slaugos administratorė Laima Sadauskienė bei ambulatorinių ir paliatyvių slaugos paslaugų namuose koordinatorė Renata Šapranauskaitė. Renginyje akcentuota, kad slaugytojų vaidmuo apima ne tik procedūras, bet ir nuolatinį ryšį su pacientu.

    Pašaukimas, empatija ir kasdieniai iššūkiai

    Renginio metu Lietuvos slaugytojų sąjungos Ukmergės PSPC skyriaus pirmininkė, bendruomenės slaugytoja Aldona Kalesnikienė pristatė pranešimą Slauga – profesija iš pašaukimo. Jame kalbėta apie profesijos prasmę, empatijos svarbą ir situacijas, su kuriomis slaugytojai susiduria kasdien.

    Pranešime taip pat apžvelgtas Ukmergės PSPC slaugytojų darbas ir atsakomybės spektras, pradedant ambulatorine priežiūra ir baigiant pagalba pacientams namuose. Pastaraisiais metais šioje srityje vis dažniau akcentuojama ir emocinio perdegimo prevencija, nes slauga yra viena didžiausią psichologinę įtampą keliančių profesijų sveikatos sistemoje.

    Padėkos ir sveikinimai jubiliejų proga

    Už ilgametį, atsakingą ir nuoširdų darbą meras Darius Varnas įteikė padėkas bendruomenės slaugytojoms Almai Staliulionienei, Oksanai Kociubai, Birutei Paškevičienei ir Ramintai Satkevičienei. Šie įvertinimai tapo simboliniu akcentu, primenančiu, kad kokybiška sveikatos priežiūra prasideda nuo žmonių, dirbančių arčiausiai paciento.

    Taip pat pasveikintos jubiliejus mininčios bendrosios praktikos slaugytojos Audronė Diakienė ir Asta Ribašauskienė, bendruomenės slaugytoja Dalia Butkevičienė bei psichikos sveikatos slaugytoja Giedrė Rušėnienė. Renginyje pabrėžta, kad skirtingos slaugos sritys reikalauja skirtingų kompetencijų, tačiau visur esminis išlieka žmogaus orumas ir pasitikėjimas.

    Šventinę nuotaiką kūrė Ukmergės kultūros centro Dainavos skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Romantika“, vadovaujamas Loretos Talutienės. Tarptautinės slaugytojų dienos minėjimas Ukmergėje tapo proga ne tik padėkoti, bet ir priminti, kad slaugytojų darbas yra viena svarbiausių sveikatos sistemos atramų.

  • Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kas kuria Marijampolės PSPC kasdienybę: 188 specialistai, 17 tūkst. pacientų ir 800 skambučių

    Kasdienė įstaigos apimtis

    Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre kasdien sprendžiami klausimai, su kuriais susiduria dauguma gyventojų: registracija vizitams, tyrimai, siuntimai, konsultacijos ir pagalba tada, kai jos reikia skubiai. Įstaiga veikia kaip pirmasis kontaktas su sveikatos sistema, todėl darbo tempas čia retai sulėtėja.

    Centre dirba 188 specialistai: šeimos gydytojai, slaugytojai, odontologai, psichikos sveikatos komanda, socialinės globos darbuotojai ir kiti darbuotojai. Prie šeimos gydytojų prisirašę daugiau nei 17 tūkstančių pacientų, tad vien organizacinių sprendimų kasdien prireikia labai daug.

    Įstaigos duomenimis, per dieną suteikiama daugiau kaip 500 sveikatos priežiūros paslaugų. Registratūra ir kitos grandys telefonu sulaukia nuo 400 iki 800 skambučių, o už kiekvieno jų slypi konkreti situacija, kurią reikia išspręsti greitai ir tiksliai.

    Kaip atrodo diena centre?

    Darbas prasideda dar prieš septintą ryto: ruošiami kabinetai, tikslinami vizitų grafikai, derinami slaugos išvykimai į namus ir specialistų darbo planai. Kai pacientai ima rinktis koridoriuose, vienu metu vyksta konsultacijos, procedūros, tyrimai ir registracija.

    Pasibaigus priėmimams gydytojų ir slaugytojų darbotvarkė nesibaigia: vertinami tyrimai, pildomi medicininiai dokumentai, rengiami siuntimai, tęsiamos konsultacijos telefonu. Praktikoje tai reiškia, kad dalis sprendimų dėl paciento gydymo priimama jau po kabineto durų užvėrimo.

    Centre teikiama ir pagalba pacientams namuose, pasitelkiant tam pritaikytus automobilius bei reikalingą įrangą. Tokios paslaugos ypač svarbios vyresnio amžiaus ar judėjimo sunkumų turintiems žmonėms, kai kelionė į gydymo įstaigą tampa rimtu iššūkiu.

    Ne tik gydymas, bet ir emocinė pagalba

    Įstaigos veikla apima ne vien šeimos mediciną: dirbama ir Psichikos sveikatos dienos stacionare, taip pat slaugos ir socialinės globos skyriuose bei Gudelių ambulatorijoje. Skirtinguose padaliniuose sprendžiami tiek medicininiai, tiek kasdienės priežiūros klausimai, kai žmogui reikia nuolatinės pagalbos.

    Centro vadovė Dženita Sabašinskienė pabrėžia komandos vaidmenį ir tai, kad paslaugų kokybę lemia ne tik procedūros, bet ir žmogiškas kontaktas. Pacientams dažnai svarbu ne vien gydymo planas, bet ir aiškus paaiškinimas, kantrybė bei jausmas, kad jie nėra palikti vieni su problema.

    Įstaiga nuolat ieško modernesnių sprendimų ir geresnių sąlygų pacientams bei darbuotojams, tačiau pagrindinis veiklos principas išlieka tas pats: pirminėje grandyje svarbiausia yra prieinamumas ir nuoseklus paciento kelias nuo pirmo skambučio iki tęstinės priežiūros.

    „Svarbiausia čia yra žmogus ir komanda, kuri dėl jo dirba“, – sakė Dženita Sabašinskienė.