Europoje vienų darbuotojų darbdaviai ieško mėnesiais, o kitų randa gerokai lengviau. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys rodo, kad sudėtingiausia užpildyti mokytojų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų (IT) srities pozicijas.
Tuo metu lengviausiai įdarbinami darbininkai, nekvalifikuoti darbuotojai ir maisto ruošimo padėjėjai, nors atskirų šalių situacija gali gerokai skirtis. Pavyzdžiui, Ispanijoje kaip tik fiksuojamas ryškus maisto ruošimo padėjėjų trūkumas.
Šie trūkumai išlieka net ir prastėjant jaunų žmonių padėčiai darbo rinkoje. EBPO nustatė, kad jos analizuotose šalyse didėja nedarbo atotrūkis tarp jaunų absolventų ir visos darbingo amžiaus populiacijos, o Europos Centrinis Bankas pažymi, kad euro zonoje jaunimo įsidarbinimo perspektyvos silpnėja nuo 2023 metų.
Svarbu tai, kad EBPO taikomas indeksas lygina profesijas kiekvienos šalies viduje: teigiami balai rodo santykinį trūkumą, neigiami – santykinį perteklių. Šis rodiklis neapskaičiuoja konkretaus laisvų vietų ar „trūkstamų“ darbuotojų skaičiaus – jis parodo, kurias profesijas užpildyti sunkiau, palyginti su kitomis toje pačioje šalyje; daugumos valstybių duomenys yra iš 2024 metų.
Kurios profesijos užpildomos sunkiausiai
EBPO apžvelgtose ES šalyse vidutiniškai sunkiausia rasti mokytojų – tai pirmoje vietoje atsidurianti profesija. Toliau rikiuojasi sveikatos priežiūros specialistai ir informacinių ryšių technologijų (IRT) profesionalai.
Į penketuką taip pat patenka sveikatos priežiūros asocijuotieji specialistai (pavyzdžiui, medicinos technikai ir dalis slaugos personalo) bei verslo ir administravimo srities specialistai.
Kita skalės pusė – profesijos, kurias darbdaviai dažniausiai užpildo lengviausiai. Čia pirmauja darbininkai, po jų – nekvalifikuoti (elementarūs) darbuotojai, maisto ruošimo padėjėjai, pardavėjai ir surinkėjai.
Kodėl taip trūksta slaugytojų ir gydytojų
Sveikatos priežiūros profesionalų paieška sudėtinga 23 iš 27 analizuotų šalių, o sveikatos priežiūros asocijuotųjų specialistų – 21 šalyje. Kitaip tariant, tai viena plačiausiai Europoje pasikartojančių darbuotojų stygiaus sričių.
Europos slaugytojų asociacijų federacijos atstovai Paul De Raeve ir Manuel Ballotta „Euronews Business“ teigė, kad Europos sveikatos sistemos nesugeba išlaikyti ir pritraukti „pirmosios linijos“ slaugytojų, todėl slaugos trūkumas tampa plačiai paplitusia problema.
Jų vertinimu, slaugą mažiau patrauklia daro didelis pacientų ir slaugytojų santykis, nesaugios darbo sąlygos ir su darbu susijusios psichikos sveikatos problemos. Taip pat minimi mažesni atlyginimai, ribotos karjeros galimybės, nepakankamas profesijos pripažinimas bei patiriamas priekabiavimas ir smurtas.
Europos gydytojų nuolatinio komiteto prezidentas Ole Johan Bakke taip pat kalbėjo apie prastėjančias darbo sąlygas: gydytojams vis dažniau tenka „užkamšyti“ sistemines spragas ilgesnėmis darbo valandomis ir didesniais krūviais, o smurtas prieš medikus dar labiau didina įtampą. Pasak jo, tokie veiksniai prisideda prie perdegimo ir mažina medicinos patrauklumą kaip ilgalaikę karjerą.
Mokytojų trūkumas – ne vien atlyginimų klausimas
Mokytojų paieška sudėtinga 21 šalyje. Dar šešiose valstybėse (Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Norvegijoje, Ispanijoje ir Turkijoje) EBPO mokymo sritį priskiria prie „iš esmės subalansuotų“.
Europos švietimo darbdavių federacijos generalinis sekretorius Daniel Wisniewski „Euronews Business“ sakė, kad mokytojų trūkumas vis dažniau susijęs ne tik su tuo, kaip greitai užpildomos laisvos vietos, bet ir su ilgalaikiu profesijos patrauklumu bei tvarumu.
Jo teigimu, konkurencingi atlyginimai išlieka svarbūs, tačiau mokytojų darbą apsunkina augantys reikalavimai: mokyklose diegiami skaitmeniniai įrankiai, didėja įtraukties lūkesčiai, daugiau atsakomybės tenka už mokinių gerovę, o taip pat plečiasi administracinių užduočių apimtis. Pasak jo, sprendžiant trūkumą svarbios ir darbo sąlygos, profesinė autonomija, karjeros raida bei mokyklų vadovavimo kokybė.
Kodėl vienose šalyse trūksta vienų darbuotojų, kitose – kitų
EBPO ekonomistė Isabel Skak Olufsen atkreipė dėmesį, kad profesijų trūkumo „žemėlapis“ skiriasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – šalies ekonominė struktūra: kur dominuoja tam tikri sektoriai, ten natūraliai kyla ir didesnė konkrečių darbuotojų paklausa.
Kita pusė – pasiūla. Pasak ekonomistės, šalyse, kuriose mokytojai ir sveikatos priežiūros specialistai apmokami palyginti geriau, darbuotojų trūkumas šiose srityse gali būti mažesnis.
Apžvalgoje taip pat pabrėžiama, kad kai kurios valstybės išsiskiria iš bendro europinio paveikslo. Norvegijoje darbininkai įvardijami kaip sunkiausiai pritraukiami, Prancūzijoje – elementarieji darbuotojai, o Ispanijoje – maisto ruošimo padėjėjai.
Europos darbo institucijos atstovė Pia-Johanna Fallström „Euronews Business“ sakė, kad darbo jėgos trūkumas vis dažniau yra struktūrinis, o ne laikinas: įtaką daro demografiniai pokyčiai, įgūdžių neatitikimas, darbo kokybė ir ribotas darbuotojų mobilumas. Jos teigimu, reikalingi geresni mokymai, patrauklesnės darbo sąlygos ir tikslesnis įgūdžių derinimas su rinkos poreikiais, taip pat sąžiningas mobilumas, kad ten, kur darbuotojų perteklius, žmonės galėtų lengviau rasti darbą ten, kur jų trūksta.
Leave a Reply