CP v2

Tag: Slovėnija

  • Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Europos Komisija pritarė 59 mln. eurų paramai: Slovėnija spartins elektros kaupimą baterijomis

    Kam skirta parama

    Europos Komisija patvirtino Slovėnijos valstybės pagalbos schemą, kurios vertė siekia 59 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos baterijų energijos kaupimo sistemoms, kurios padeda subalansuoti elektros tinklą ir mažinti atsinaujinančios energijos svyravimų poveikį.

    Pagal patvirtintas sąlygas parama bus teikiama tiesioginių dotacijų forma ir dengiama dalis projektų statybos bei įrengimo kaštų. Schema vertinta pagal Europos Sąjungos taisykles, reguliuojančias valstybės pagalbą, kad ji būtų tikslinė ir nedistortuotų konkurencijos.

    370 megavatvalandžių tikslas

    Skaičiuojama, kad finansavimas leis Slovėnijoje įrengti bent 370 megavatvalandžių naujų atskirai veikiančių baterijų kaupimo pajėgumų. Tokie objektai paprastai jungiami prie tinklo kaip atskira infrastruktūra ir gali greitai reaguoti į elektros paklausos ar gamybos pokyčius.

    Europos Komisija pabrėžė, kad didėjant saulės ir vėjo elektrinių daliai, tinklui reikia daugiau lankstumo priemonių. Baterijų kaupimas laikomas vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, gerinančių stabilumą, patikimumą ir sistemos efektyvumą.

    Terminai ir finansavimo šaltiniai

    Numatyta, kad visa finansinė parama turi būti suteikta iki 2031 metų, o kiekvieno projekto paramos dydis bus siejamas su investicijų kaštais. Tai reiškia, kad galutinė suma priklausys nuo konkrečių projektų apimties ir sąmatų.

    Schema bus finansuojama iš Teisingos pertvarkos fondo ir Modernizavimo fondo, susijusio su ES apyvartinių taršos leidimų sistemos pajamomis. Europos Komisija nurodė, kad pagalba vertinama kaip būtina ir proporcinga siekiant paspartinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos.

  • Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje brangsta degalai: ką keičia kainų lubos ir kiek mokės vairuotojai

    Kroatijoje ir Slovėnijoje šią savaitę fiksuojamas degalų brangimas, nors abi šalys taiko kainų reguliavimo priemones. Kroatijos Vyriausybė rugpjūčio 18 dieną pratęsė degalų kainų reguliavimą, o Slovėnija patvirtino didžiausias leistinas mažmenines kainas už automagistralių ir greitkelių ribų.

    Kroatijoje, palyginti su ankstesniu septynių dienų laikotarpiu, sumažintos reguliuojamos antkainių ribos. Dyzelinui jos apkarpytos 0,01 euro už litrą, o vadinamajam mėlynajam dyzelinui – 0,02 euro už litrą.

    Akcizų tarifai šiuo sprendimu nebuvo keičiami, tačiau šalis ir toliau taiko mažesnius akcizus nei iki energetikos krizės laikotarpio. Skelbiama, kad bešviniam benzinui akcizas yra sumažintas iš viso 0,09 euro už litrą, o dyzelinui – 0,07 euro už litrą.

    Kroatijos institucijos nurodo, kad maksimalios mažmeninės kainos skaičiuojamos pagal praėjusio septynių dienų laikotarpio bazinę iškastinio kuro kainą, taikant nustatytas antkainių lubas. Benzinui antkainis ribojamas iki 0,1435 euro už litrą, dyzelinui – iki 0,1045 euro už litrą, o mėlynajam dyzelinui – iki 0,0236 euro už litrą.

    Taip pat nustatytos suskystintų naftos dujų kainų ribos: propano ir butano mišiniui balionuose – iki 0,9037 euro už kilogramą, o didesnėse talpyklose – iki 0,4416 euro už kilogramą. Naujoji tvarka Kroatijoje galios iki rugpjūčio 24 dienos.

    Pagal patvirtintas kainas Kroatijoje benzinas kainuos 1,63 euro už litrą, dyzelinas – 1,80 euro už litrą, o mėlynasis dyzelinas – 1,27 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuos 1,24 euro už kilogramą, o balionuose – 1,81 euro už kilogramą.

    Kroatijos skaičiavimu, be valstybės priemonių kainos būtų aukštesnės: benzinas siektų 1,78 euro už litrą, dyzelinas – 2,01 euro už litrą, mėlynasis dyzelinas – 1,36 euro už litrą. Suskystintos naftos dujos talpyklose kainuotų 1,35 euro už kilogramą, o balionuose – 2,05 euro už kilogramą.

    Slovėnijoje rugpjūčio 18–24 dienomis nustatytos maksimalios leistinos mažmeninės kainos už automagistralių ir greitkelių ribų. Standartinio benzino NMB-95 kaina bus 1,582 euro už litrą, standartinio dyzelino – 1,857 euro už litrą.

    Be to, Slovėnijoje patvirtinta ir šildymo kuro kainų riba: šildymo alyva ELKO kainuos 1,470 euro už litrą. Šie skaičiai aktualūs gyventojams, kurie šildymo sezonui atsargas planuoja iš anksto, nes kainos vasaros pabaigoje dažnai tampa indikatoriumi, kokių sąnaudų galima tikėtis rudenį.

    Ekspertai pabrėžia, kad kainų lubos paprastai veikia kaip amortizatorius: jos gali pristabdyti staigius šuolius, tačiau ne visada sustabdo bendrą brangimo kryptį, kai didėja bazinės žaliavų kainos ir logistikos kaštai. Vairuotojams tai reiškia, kad net ir taikant reguliavimą verta sekti savaitinius kainų atnaujinimus ir planuoti degalų pirkimą tada, kai įsigalioja palankesnis perskaičiavimas.

  • Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Būsto sandoriai Europoje vėl šovė į viršų: štai kur 2025 metais augimas didžiausias

    Europos būsto rinka 2025 metais atsigavo: namų ir butų pardavimai augo 17-oje iš 20 stebėtų šalių, o aktyvumą labiausiai skatino sumažėjusios skolinimosi sąnaudos. Nors kainos daugelyje rinkų ir toliau kilo, pirkėjų paklausa grįžo, ypač ten, kur bankai pradėjo siūlyti palankesnes paskolų sąlygas.

    Eurostato duomenys rodo ryškius skirtumus tarp valstybių: pardavimai Kroatijoje per metus smuko 4,1 proc., o Slovėnijoje šoktelėjo net 29,9 proc. Daugiau nei 20 proc. metinį augimą fiksavo Lietuva (22,8 proc.), Austrija (21,4 proc.) ir Belgija (20,2 proc.).

    Kas labiausiai judina rinką?

    Nekilnojamasis turtas euro zonoje išlieka pagrindinė namų ūkių turto dalis, todėl bet kokie palūkanų pokyčiai greitai persiduoda į sandorių skaičių. Rinkos ekspertai pabrėžia, kad pardavimus labiausiai lemia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, gyventojų pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ekonomika ir pasiūlos dydis.

    „Gyvenamojo būsto sandorius labiausiai veikia būsto įperkamumas su paskola, palūkanų normos, pajamos, užimtumas, pasitikėjimas ir būsto pasiūla“, – sakė nekilnojamojo turto patarėjas Mikkas Kalmetas.

    Anot jo, 2025 metais visoje Europos Sąjungoje matėsi platus aktyvumo atsigavimas, nes dalis pirkėjų sugrįžo į rinką po laikotarpio, kai dėl aukštesnių palūkanų sprendimus atidėjo. Tam įtakos turėjo stabilizavęsis „Euribor“ ir didesnis prognozuojamumas nuo 2024 metų pabaigos.

    Didžiausi šuoliai ir išimtys

    Dviženklius augimus 2025 metais rodė ir Liuksemburgas (18,6 proc.), Vengrija (17,3 proc.), Nyderlandai (13,9 proc.), Danija (12,7 proc.), Prancūzija (11,2 proc.) bei Portugalija (10,5 proc.). Artimai 10 proc. ribai priartėjo Latvija (9,2 proc.), Suomija (9 proc.) ir Norvegija (8,3 proc.).

    Tarp didžiųjų Europos ekonomikų aiškiau matėsi Prancūzijos ir Ispanijos dinamika: Ispanijoje pardavimai augo 5,4 proc., o Prancūzijoje po 2024 metų nuosmukio įvyko ryškus lūžis į augimą. Ekspertai tai sieja su pagerėjusiomis finansavimo sąlygomis ir atsigaunančiu pirkėjų pasitikėjimu.

    Ne visur tendencija vienoda: pardavimai mažėjo ne tik Kroatijoje, bet ir Bulgarijoje (2,5 proc.) bei Lenkijoje (1,1 proc.). Skaičiai rodo, kad 2024 metais sandorių kritimą patyrė šešios šalys, o 2025 metais tokių buvo trys, todėl bendra kryptis Europoje tapo pozityvesnė.

    Prancūzija viršijo milijoną sandorių

    Pagal absoliučius skaičius išsiskyrė Prancūzija: 2025 metais ten įvyko daugiau nei 1 000 000 būsto sandorių. Įdomu tai, kad kainų spaudimas šioje rinkoje buvo santūresnis nei daugelyje kitų: per laikotarpį nuo 2025 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio kainos pakilo vos 0,1 proc.

    Nyderlanduose per 2025 metus pasikeitė apie 265 000 būstų savininkų, o Vengrijoje, Belgijoje, Portugalijoje ir Norvegijoje fiksuota po maždaug 130 000–160 000 sandorių. Tuo metu Slovėnija, nors ir parodė didžiausią procentinį šuolį, pagal apimtį išliko mažiausia iš lygintų rinkų – apie 11 000 sandorių.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad mažesnėse rinkose procentiniai pokyčiai dažnai atrodo įspūdingiau, nes bazinis sandorių skaičius yra nedidelis. Vis dėlto bendras vaizdas rodo, kad didelė dalis Europos pirkėjų grįžta į rinką, tačiau pasiūlą ir toliau riboja brangios statybos bei vangus naujų būstų į rinką patekimas.

    „Rinka pradėjo atsigauti stabilizavusis „Euribor“ ir kitoms palūkanų normoms, o žmonėms atsiradus daugiau prognozuojamumo“, – sakė Mikkas Kalmetas.

  • Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Kas lemia sėkmingą kelionę dviese?

    Pirma bendra kelionė poroms dažnai tampa rimtu išbandymu: skirtingi atostogų įpročiai, dienos ritmas ir lūkesčiai greitai išryškėja. Kelionėje tenka derinti kompromisus dėl maršruto, biudžeto, poilsio ir net elementarių dalykų, tokių kaip miegas ar asmeninė erdvė.

    Šį fenomeną pastaraisiais metais vis dažniau aptaria ir kelionių industrija: kelionė neretai pasirenkama kaip praktiškas būdas patikrinti suderinamumą realiomis sąlygomis. Būtent dėl to atsiranda įvairūs reitingai, bandantys ne tik įkvėpti, bet ir sumažinti pirmos kelionės stresą.

    Naujas indeksas: nuo saugumo iki minios streso

    Poroms skirtame Couples’ Holiday Success indekse kryptys vertinamos pagal kelis kriterijus: įperkamumą, saugumą, minios keliamą stresą, miego ir komforto sąlygas bei patirtis, kurios padeda stiprinti ryšį. Kiekviena vieta balais įvertinta pagal atskiras kategorijas, o galutinis rezultatas skaičiuotas kaip vidurkis.

    Indeksą pristatė santykių ir sekso terapeutė Georgina Vass, projektą įgyvendinusi kartu su mados prekės ženklu „Pour Moi“. Reitingo logika paprasta: pirmai kelionei parankiausios tos kryptys, kuriose lengviau išvengti konfliktų dėl tempo, nuovargio ir „per didelio programos“.

    Lyderis Europoje: Gardos ežeras

    Pirmą vietą reitinge užėmė Gardos ežeras Italijoje. Vertinime ši kryptis ypač gerai pasirodė dėl aplinkos, palankios ramiam laikui dviese, ir dėl komforto, kas pirmai kelionei neretai būna svarbiau nei intensyvus lankytinų objektų sąrašas.

    Gardos ežeras taip pat pristatomas kaip praktiškas pasirinkimas dėl patogaus susisiekimo iš didesnių miestų šiaurės Italijoje, todėl planuojant trumpesnes atostogas galima mažiau laiko skirti logistikai. Be to, lyginant su garsesnėmis kryptimis, čia paprastai lengviau rasti ramesnių vietų be didžiausių turistų srautų.

    „Pirmai kelionei svarbiausia sumažinti kasdienio ritmo trintį ir turėti erdvės tiesiog pabūti kartu“, – sakė Georgina Vass.

    Kur dar verta vykti pirmai kelionei?

    Antrą vietą reitinge užėmė Bledo ežeras Slovėnijoje, vertinamas dėl vaizdingos aplinkos ir paprasto atostogų formato: pasivaikščiojimai, apžvalgos taškai ir galimybė neskubant planuoti dieną. Tokios kryptys dažnai tinka poroms, kurios nori romantiško fono, bet nenori persitempti.

    Trečioje vietoje atsidūrė Essaouira Maroke, išsiskyrusi aukštu įperkamumo įvertinimu. Toliau rikiuojasi Giethoorn Nyderlanduose, garsėjantis „be automobilių“ patirtimi, ir Kotoras Juodkalnijoje, kur atostogos derina senamiesčio maršrutus su panoraminiais vaizdais nuo tvirtovės.

    Į indekso dvidešimtuką taip pat pateko Tulum Meksikoje, Santorinis Graikijoje, Amalfio pakrantė ir Venecija Italijoje, Dubrovnikas Kroatijoje, Kiotas Japonijoje, Madeira Portugalijoje, Zanzibaras Tanzanijoje ir Farerų salos Danijoje. Bendras vardiklis aiškus: kryptys, kuriose lengva derinti poilsį, pasivaikščiojimus ir vieną kitą ryškesnę patirtį, dažniau laikomos saugiu pasirinkimu pirmoms atostogoms dviese.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.

  • Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos mėnesio įveda naują elektros dalijimosi mechanizmą, skirtą gyventojams ir smulkesniems vartotojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Sistema leis saulės elektrinių savininkams perduoti nepanaudotą pagamintą elektrą kitiems šalies vartotojams.

    Svarbi naujovė ta, kad dalyviai neprivalės būti kaimynai ar gyventi tame pačiame mieste. Elektrą bus galima dalintis su bet kuriuo gavėju Slovėnijos teritorijoje, jei tik dalijimasis nebus laikomas komercine veikla.

    Pagal skelbiamas taisykles, gavėjais negalės tapti didelės įmonės ir subjektai, kuriems toks elektros perdavimas prilygtų profesionaliam pardavimui. Tuo metu vartotojai, dalyvaujantys metinėje neto apskaitos savarankiško apsirūpinimo sistemoje, galės jungtis tik kaip elektros teikėjai, bet ne kaip gavėjai.

    Kaip veiks dalijimasis?

    Elektros dalijimasis bus apskaitomas 15 minučių atsiskaitymo intervalais, todėl lemiama taps ne tik bendra mėnesio ar metų gamyba, bet ir tai, kada konkrečiai susidaro perteklius. Teikėjas galės susitarti su vienu ar keliais gavėjais ir nustatyti, kokia dalis perteklinės elektros kiekvienu 15 minučių laikotarpiu jiems priskiriama.

    Susitarimų proporcijas bus galima koreguoti kartą per mėnesį per „Moj Elektro“ savitarnos portalą, kuriame registruosis tiek teikėjai, tiek gavėjai. Tai suteiks lankstumo, pavyzdžiui, keičiantis namų ūkių vartojimui sezoniškai ar pasikeitus gavėjų ratui.

    Fiziškai elektra į gavėjo namus ar verslo vietą nebus „nusiunčiama“ konkrečiu laidu. Vietoje to dalijimasis bus įforminamas administraciniu įrašu, kuris parodys, kad į tinklą patiektas kiekis priskiriamas kitam vartotojui.

    Praktiškai tai reikš, kad dalijama elektra atsispindės gavėjo sąskaitoje už elektrą, mažindama energijos tiekimo dalį tais 15 minučių intervalais, kai teikėjo saulės elektrinė pagamina perteklių. Tinklo mokesčiai ir kiti reguliuojami komponentai, kaip nurodoma, iš esmės nesikeis, išskyrus tam tikrus metinės neto apskaitos atvejus.

    Jeigu gavėjas per konkretų 15 minučių laikotarpį nepanaudos viso jam priskirto kiekio, nepanaudota dalis atiteks gavėjo elektros tiekėjui. Tai reiškia, kad gavėjui ekonomiškai naudingiausia, kai jo vartojimas sutampa su dalijamos saulės energijos gamyba.

    Kaina ir teisiniai susitarimai

    Skirtingai nei klasikinė parama ar vienpusis perdavimas, Slovėnijos modelyje numatyta galimybė sutarti dėl kainos. Teikėjas galės „parduoti“ elektrą vienam ar keliems gavėjams už iš anksto sutartą tarifą, kuris bus įtvirtintas teisiniu susitarimu.

    Kaina priklausys tik nuo šalių susitarimo, todėl galimi ir simboliniai sandoriai, pavyzdžiui, dalijantis su šeimos nariais ar draugais. Toks lankstumas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems bendruomeniniams sprendimams, kai saulės elektrinių perteklius panaudojamas ten, kur jo labiausiai reikia.

    Įvestas 15 minučių atsiskaitymo principas atspindi platesnę Europos energetikos kryptį pereinant prie detalesnės apskaitos ir skatinant vartojimą derinti prie gamybos. Tai ypač aktualu augant saulės generacijai, kai dienos metu tinkluose dažniau susidaro perteklius, o vakare išauga poreikis balansavimui.

    Pateikiamas ir tipinis pavyzdys: jei gamintojas per atsiskaitymo laikotarpį iš tinklo sunaudoja 7 000 kilovatvalandžių, o į tinklą patiekia 9 000 kilovatvalandžių, jis gali dalį, pavyzdžiui, 1 000 kilovatvalandžių, priskirti gavėjui. Likęs nepaskirstytas perteklius būtų apskaitomas pagal tuo metu galiojančias pertekliaus taisykles.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Toks modelis gali padėti geriau išnaudoti vietinę atsinaujinančią generaciją ir sumažinti atvejų, kai saulės elektrinių perteklius suparduodamas už mažą kainą arba tampa tinklo valdymo iššūkiu. Gavėjams tai atveria galimybę pigiau apsirūpinti dalimi elektros, ypač jei jie gali perkelti vartojimą į dienos valandas.

    Kartu sistema reikalauja aiškių sutarčių ir skaidrios apskaitos, nes dalijimasis taps sąskaitų dalimi ir turės tiesioginį poveikį tiekėjų balansavimui. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, kaip greitai prisijungs vartotojai ir ar 15 minučių logika realiai paskatins keisti vartojimo įpročius.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.