CP v2

Tag: Slovėnija

  • Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Pirma kelionė dviese: indeksas išrinko geriausias vietas poroms, o lyderis nustebins ne vieną

    Kas lemia sėkmingą kelionę dviese?

    Pirma bendra kelionė poroms dažnai tampa rimtu išbandymu: skirtingi atostogų įpročiai, dienos ritmas ir lūkesčiai greitai išryškėja. Kelionėje tenka derinti kompromisus dėl maršruto, biudžeto, poilsio ir net elementarių dalykų, tokių kaip miegas ar asmeninė erdvė.

    Šį fenomeną pastaraisiais metais vis dažniau aptaria ir kelionių industrija: kelionė neretai pasirenkama kaip praktiškas būdas patikrinti suderinamumą realiomis sąlygomis. Būtent dėl to atsiranda įvairūs reitingai, bandantys ne tik įkvėpti, bet ir sumažinti pirmos kelionės stresą.

    Naujas indeksas: nuo saugumo iki minios streso

    Poroms skirtame Couples’ Holiday Success indekse kryptys vertinamos pagal kelis kriterijus: įperkamumą, saugumą, minios keliamą stresą, miego ir komforto sąlygas bei patirtis, kurios padeda stiprinti ryšį. Kiekviena vieta balais įvertinta pagal atskiras kategorijas, o galutinis rezultatas skaičiuotas kaip vidurkis.

    Indeksą pristatė santykių ir sekso terapeutė Georgina Vass, projektą įgyvendinusi kartu su mados prekės ženklu „Pour Moi“. Reitingo logika paprasta: pirmai kelionei parankiausios tos kryptys, kuriose lengviau išvengti konfliktų dėl tempo, nuovargio ir „per didelio programos“.

    Lyderis Europoje: Gardos ežeras

    Pirmą vietą reitinge užėmė Gardos ežeras Italijoje. Vertinime ši kryptis ypač gerai pasirodė dėl aplinkos, palankios ramiam laikui dviese, ir dėl komforto, kas pirmai kelionei neretai būna svarbiau nei intensyvus lankytinų objektų sąrašas.

    Gardos ežeras taip pat pristatomas kaip praktiškas pasirinkimas dėl patogaus susisiekimo iš didesnių miestų šiaurės Italijoje, todėl planuojant trumpesnes atostogas galima mažiau laiko skirti logistikai. Be to, lyginant su garsesnėmis kryptimis, čia paprastai lengviau rasti ramesnių vietų be didžiausių turistų srautų.

    „Pirmai kelionei svarbiausia sumažinti kasdienio ritmo trintį ir turėti erdvės tiesiog pabūti kartu“, – sakė Georgina Vass.

    Kur dar verta vykti pirmai kelionei?

    Antrą vietą reitinge užėmė Bledo ežeras Slovėnijoje, vertinamas dėl vaizdingos aplinkos ir paprasto atostogų formato: pasivaikščiojimai, apžvalgos taškai ir galimybė neskubant planuoti dieną. Tokios kryptys dažnai tinka poroms, kurios nori romantiško fono, bet nenori persitempti.

    Trečioje vietoje atsidūrė Essaouira Maroke, išsiskyrusi aukštu įperkamumo įvertinimu. Toliau rikiuojasi Giethoorn Nyderlanduose, garsėjantis „be automobilių“ patirtimi, ir Kotoras Juodkalnijoje, kur atostogos derina senamiesčio maršrutus su panoraminiais vaizdais nuo tvirtovės.

    Į indekso dvidešimtuką taip pat pateko Tulum Meksikoje, Santorinis Graikijoje, Amalfio pakrantė ir Venecija Italijoje, Dubrovnikas Kroatijoje, Kiotas Japonijoje, Madeira Portugalijoje, Zanzibaras Tanzanijoje ir Farerų salos Danijoje. Bendras vardiklis aiškus: kryptys, kuriose lengva derinti poilsį, pasivaikščiojimus ir vieną kitą ryškesnę patirtį, dažniau laikomos saugiu pasirinkimu pirmoms atostogoms dviese.

  • Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Kroatija ir Slovėnija didina dujų pralaidumą Rogatec jungtyje: kada atsiras nauji pajėgumai

    Pasirašyta deklaracija dėl Rogatec jungties

    Slovėnijos ir Kroatijos dujų perdavimo sistemos operatoriai Plinovodi ir Plinacro pasirašė deklaraciją, kuria siekiama didinti Rogatec tarpvalstybinės jungties pralaidumą dujų srautams iš Kroatijos į Slovėniją.

    Įmonės sutaria koordinuotai įgyvendinti techninius, teisinius ir eksploatacinius sprendimus, kad papildomi pajėgumai būtų prieinami laiku ir būtų galima patikimiau planuoti regiono dujų srautus.

    Koks pralaidumas planuojamas

    Pagal paskelbtus planus, užbaigus Kroatijoje numatytus dujotiekių projektus, Rogatec jungties pralaidumas galėtų išaugti iki 170 000 kubinių metrų per valandą.

    Nurodoma, kad toks pralaidumas galėtų būti pasiektas nuo 2026 metų gruodžio 31 dienos, kai bus baigti atitinkami vamzdynų ruožai, finansuojami pagal Kroatijos Nacionalinį ekonomikos gaivinimo ir atsparumo planą.

    Kokie projektai susiję su plėtra

    Rogatec jungties didinimas siejamas su Kroatijos magistralinių dujotiekių tinklo stiprinimu, įskaitant Bosiljevo–Sisak ir Kozarac–Sisak ruožus.

    Atnaujintas tinklas turėtų sudaryti sąlygas transportuoti didesnius dujų kiekius tarp šalių ir lanksčiau nukreipti srautus, kai rinkoje keičiasi paklausa ar tiekimo maršrutai.

    Kodėl tai svarbu regiono rinkai

    Didesni tarpvalstybiniai pajėgumai paprastai didina tiekimo saugumą ir konkurenciją, nes leidžia greičiau perskirstyti dujas tarp rinkų ir geriau išnaudoti skirtingus įvežimo kelius.

    Tokie projektai Baltijos ir Vidurio Europos regione vertinami kaip ilgalaikė priemonė mažinti trikdžių riziką ir užtikrinti, kad dujų infrastruktūra atitiktų kintančius vartojimo ir tiekimo scenarijus.

  • Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos startuoja su elektros dalijimusi: ką galės daryti saulės elektrinių prosumeriai

    Slovėnija nuo liepos mėnesio įveda naują elektros dalijimosi mechanizmą, skirtą gyventojams ir smulkesniems vartotojams, gaminantiems elektrą iš atsinaujinančių šaltinių. Sistema leis saulės elektrinių savininkams perduoti nepanaudotą pagamintą elektrą kitiems šalies vartotojams.

    Svarbi naujovė ta, kad dalyviai neprivalės būti kaimynai ar gyventi tame pačiame mieste. Elektrą bus galima dalintis su bet kuriuo gavėju Slovėnijos teritorijoje, jei tik dalijimasis nebus laikomas komercine veikla.

    Pagal skelbiamas taisykles, gavėjais negalės tapti didelės įmonės ir subjektai, kuriems toks elektros perdavimas prilygtų profesionaliam pardavimui. Tuo metu vartotojai, dalyvaujantys metinėje neto apskaitos savarankiško apsirūpinimo sistemoje, galės jungtis tik kaip elektros teikėjai, bet ne kaip gavėjai.

    Kaip veiks dalijimasis?

    Elektros dalijimasis bus apskaitomas 15 minučių atsiskaitymo intervalais, todėl lemiama taps ne tik bendra mėnesio ar metų gamyba, bet ir tai, kada konkrečiai susidaro perteklius. Teikėjas galės susitarti su vienu ar keliais gavėjais ir nustatyti, kokia dalis perteklinės elektros kiekvienu 15 minučių laikotarpiu jiems priskiriama.

    Susitarimų proporcijas bus galima koreguoti kartą per mėnesį per „Moj Elektro“ savitarnos portalą, kuriame registruosis tiek teikėjai, tiek gavėjai. Tai suteiks lankstumo, pavyzdžiui, keičiantis namų ūkių vartojimui sezoniškai ar pasikeitus gavėjų ratui.

    Fiziškai elektra į gavėjo namus ar verslo vietą nebus „nusiunčiama“ konkrečiu laidu. Vietoje to dalijimasis bus įforminamas administraciniu įrašu, kuris parodys, kad į tinklą patiektas kiekis priskiriamas kitam vartotojui.

    Praktiškai tai reikš, kad dalijama elektra atsispindės gavėjo sąskaitoje už elektrą, mažindama energijos tiekimo dalį tais 15 minučių intervalais, kai teikėjo saulės elektrinė pagamina perteklių. Tinklo mokesčiai ir kiti reguliuojami komponentai, kaip nurodoma, iš esmės nesikeis, išskyrus tam tikrus metinės neto apskaitos atvejus.

    Jeigu gavėjas per konkretų 15 minučių laikotarpį nepanaudos viso jam priskirto kiekio, nepanaudota dalis atiteks gavėjo elektros tiekėjui. Tai reiškia, kad gavėjui ekonomiškai naudingiausia, kai jo vartojimas sutampa su dalijamos saulės energijos gamyba.

    Kaina ir teisiniai susitarimai

    Skirtingai nei klasikinė parama ar vienpusis perdavimas, Slovėnijos modelyje numatyta galimybė sutarti dėl kainos. Teikėjas galės „parduoti“ elektrą vienam ar keliems gavėjams už iš anksto sutartą tarifą, kuris bus įtvirtintas teisiniu susitarimu.

    Kaina priklausys tik nuo šalių susitarimo, todėl galimi ir simboliniai sandoriai, pavyzdžiui, dalijantis su šeimos nariais ar draugais. Toks lankstumas turėtų sudaryti sąlygas atsirasti naujiems bendruomeniniams sprendimams, kai saulės elektrinių perteklius panaudojamas ten, kur jo labiausiai reikia.

    Įvestas 15 minučių atsiskaitymo principas atspindi platesnę Europos energetikos kryptį pereinant prie detalesnės apskaitos ir skatinant vartojimą derinti prie gamybos. Tai ypač aktualu augant saulės generacijai, kai dienos metu tinkluose dažniau susidaro perteklius, o vakare išauga poreikis balansavimui.

    Pateikiamas ir tipinis pavyzdys: jei gamintojas per atsiskaitymo laikotarpį iš tinklo sunaudoja 7 000 kilovatvalandžių, o į tinklą patiekia 9 000 kilovatvalandžių, jis gali dalį, pavyzdžiui, 1 000 kilovatvalandžių, priskirti gavėjui. Likęs nepaskirstytas perteklius būtų apskaitomas pagal tuo metu galiojančias pertekliaus taisykles.

    Ką tai gali reikšti rinkai?

    Toks modelis gali padėti geriau išnaudoti vietinę atsinaujinančią generaciją ir sumažinti atvejų, kai saulės elektrinių perteklius suparduodamas už mažą kainą arba tampa tinklo valdymo iššūkiu. Gavėjams tai atveria galimybę pigiau apsirūpinti dalimi elektros, ypač jei jie gali perkelti vartojimą į dienos valandas.

    Kartu sistema reikalauja aiškių sutarčių ir skaidrios apskaitos, nes dalijimasis taps sąskaitų dalimi ir turės tiesioginį poveikį tiekėjų balansavimui. Artimiausiais mėnesiais rinkos dalyviai stebės, kaip greitai prisijungs vartotojai ir ar 15 minučių logika realiai paskatins keisti vartojimo įpročius.

  • Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija grąžina aplinkosauginį mokestį degalams: benzino akcizas mažinamas iki birželio

    Slovėnija iš dalies atnaujina aplinkosauginį mokestį degalams, kuris taikomas dėl anglies dioksido emisijų daromos oro taršos. Numatoma, kad nuo 2026 metų gegužės 12 dienos iki 2026 metų birželio 1 dienos mokestis benzinui, dyzelinui ir šildymui skirtam kurui sieks 25,90 euro už vieną anglies dioksido toną.

    Kitoms energijos rūšims tarifas nesikeičia. Žibalui, suskystintoms gamtinėms dujoms, suskystintoms naftos dujoms, sunkiems mazutams, taip pat dujiniams ir kietiems degalams ir toliau bus taikomas 30,85 euro už toną anglies dioksido mokestis.

    Kas keičiasi vartotojams?

    Valdžia aiškina, kad skirtingi tarifai parinkti įvertinus energijos produktų naudojimo paskirtį ir poveikį aplinkai, taip pat galimą įtaką galutiniams vartotojams. Sprendimą papildomai grindžia siekis, kad pokytis būtų kuo artimesnis kainų neutralumui degalinėse, nors galutinę kainą vis tiek lemia ir naftos produktų rinka, ir mokesčių struktūra.

    Laikinas mokesčio sustabdymas Slovėnijoje buvo patvirtintas 2026 metų kovo 23 dieną. Jo sugrąžinimą šiuo metu leido degalų didmeninių kainų kritimas, kuris suteikia erdvės koreguoti mokesčius nepadidinant galutinės kainos staigiu šuoliu.

    Benzinui mažinamas akcizas

    Kartu su aplinkosauginio mokesčio grąžinimu mažinamas ir akcizas bešviniam benzinui. Jis nustatomas 0,42625 euro už litrą, kai anksčiau siekė 0,47457 euro už litrą.

    Dyzelinui ir šildymui skirtam kurui akcizų tarifai nesikeičia ir lieka jau anksčiau sumažintame lygyje. Dyzelinui toliau taikomas 0,33000 euro už litrą akcizas, o šildymo kurui – 0,07875 euro už litrą.

    Kodėl tai svarbu?

    Tokie sprendimai rodo, kaip valstybės balansuoja tarp klimato politikos tikslų ir infliacijos bei pragyvenimo kaštų spaudimo. Aplinkosauginiai mokesčiai Europos Sąjungoje dažnai naudojami kaip priemonė mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jie paprastai derinami su akcizų ir kitų dedamųjų korekcijomis, kad rinkoje būtų išvengta staigių kainų šuolių.

    Praktikoje degalų kainas lemia keli sluoksniai: žaliavos ir perdirbimo kaštai, logistika, prekybos maržos, taip pat akcizai ir su emisijomis susieti mokesčiai. Todėl Slovėnijos pasirinktas modelis, kai vienas mokestis grąžinamas, o kitas mažinamas, yra bandymas išlaikyti prognozuojamą kainų dinamiką ir kartu nepaleisti iš rankų taršos mažinimo signalo.

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.

  • Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas

    Triglav nacionalinis parkas yra vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas, apimantis didelę Julijos Alpių dalį šalies šiaurės vakaruose. Parko pavadinimas siejamas su aukščiausia Slovėnijos viršūne Triglavu, kurios aukštis siekia 2 864 metrus.

    Parko teritorija užima apie 83,9 kvadratinio kilometro plotą ir yra vienas svarbiausių saugomų kalnų regionų Europoje. Pirmieji apsaugos sprendimai šioje vietovėje pradėti taikyti dar 1924 metais, o dabartinis parko statusas įtvirtintas vėlesniais etapais, plečiant saugomas zonas.

    Kraštovaizdis, augalai ir gyvūnai

    Didelę parko dalį dengia miškai, ypač paplitę pušynai, maumedynai ir bukynai, o aukščiau prasideda subalpinės pievos ir uolėti šlaitai. Dėl didelio aukščių skirtumo čia susidaro įvairios buveinės, todėl parkas laikomas viena biologiškai turtingiausių Slovėnijos teritorijų.

    Triglav nacionaliniame parke randama apie 1 600 augalų rūšių, tarp jų ir Alpių regionui būdingų augalų. Laukinės gamtos stebėtojai čia dažniausiai viliasi pamatyti švilpikų, elnių, taip pat plėšrūnų pėdsakų, o upėse ir šaltuose vandenyse aptinkamos kalnų žuvų rūšys.

    Kur verta nuvykti pirmiausia?

    Vienas populiariausių taškų yra Bohinj ežeras, dažnai minimas kaip vienas gražiausių Slovėnijoje. Maždaug 4 kilometrų ilgio ledyninės kilmės ežeras įsiterpęs slėnyje, o aplinkiniai takai tinka tiek ramesniems pasivaikščiojimams, tiek ilgesnėms dienos išvykoms.

    Netoli ežero keliautojai dažnai aplanko Savica krioklį, kurio aukštis siekia apie 78 metrus. Ši vieta vertinama dėl įspūdingo kanjono reljefo ir palyginti patogios prieigos, todėl tinka ir keliaujantiems su šeima.

    Dar viena ryški parko pažiba yra Tolmino tarpeklis, kuriame takai veda per tiltelius, tunelius ir siaurus uolų koridorius. Tai vienas geriausių pasirinkimų norintiems per trumpą laiką pamatyti dramatišką kalnų upių suformuotą kraštovaizdį.

    Žygis į Triglavą: ką svarbu žinoti

    Triglavos viršūnė laikoma vienu svarbiausių Slovėnijos simbolių, tačiau pats žygis nėra lengvas pasivaikščiojimas. Dalis maršrutų pasižymi dideliu atvirumu, o kai kur įrengtos grandinės ir kopėčios reikalauja tvirtos avalynės, patirties ir atsargumo.

    Priklausomai nuo pasirinkto kelio ir sustojimų, žygis pirmyn ir atgal dažnai trunka apie 12–16 valandų. Dažnai minimas vienas populiariausių startų yra Krma slėnis, tačiau realų maršrutą verta rinktis pagal fizinį pasirengimą, oro prognozę ir dienos šviesos trukmę.

    Planuojant kelionę į parką svarbu atsižvelgti į kalnų sąlygas, kurios gali greitai keistis net ir šiltuoju sezonu. Saugumo sumetimais rekomenduojama iš anksto pasitikrinti takų būklę, laikytis parko taisyklių ir neskubėti, jei maršrutas reikalauja techninių atkarpų.

    „Triglav nacionalinis parkas yra vieta, kur per vieną dieną galima pamatyti ežerus, tarpeklius, krioklius ir aukštikalnių panoramas, tačiau kalnai čia reikalauja pagarbos ir pasiruošimo“, – sakė kalnų gidų bendruomenės atstovas.