Tag: Slovėnija

  • Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Slovėnija pradeda rengti naują NEPN 2030–2040: kokie scenarijai lems energetikos kryptį iki 2040 metų

    Startuoja naujo plano rengimas

    Slovėnija pradėjo rengti atnaujintą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą (NEPN) 2030–2040 laikotarpiui. Šalis kviečia visuomenę ir ekspertus įsitraukti į konsultacijas dėl ilgalaikių scenarijų, kurie taps būsimos politikos pagrindu.

    NEPN yra pagrindinis valstybės strateginis dokumentas, apibrėžiantis energetikos ir klimato politikos kryptis dešimtmečiui. Jis derinamas su ilgalaikiais klimato tikslais ir Europos Sąjungos teisine sistema, kuri reikalauja reguliariai atnaujinti planus.

    Kokie terminai ir ko tikisi Europos Komisija

    Pagal ES procesą valstybės narės atnaujinto NEPN projekto versiją Europos Komisijai turi pateikti iki 2028 metų sausio 1 dienos. Galutinis dokumentas turi būti patvirtintas iki 2029 metų sausio 1 dienos.

    Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais bus rengiami skaičiavimai ir modeliavimas, o vėliau vyks politiniai sprendimai dėl konkrečių priemonių. Pirmasis etapas yra analitinis pagrindas, įskaitant kelis skirtingus kelius į klimato neutralumą.

    Du įsipareigojimai, kurie formuoja scenarijus

    Slovėnijos rengiami scenarijai remiasi dviem kryptimis, kurios iš anksto užduoda ambicijos lygį. Pirmoji yra ES siekis iki 2040 metų pasiekti 90 proc. grynąjį išmetamųjų teršalų sumažinimą, palyginti su 1990 metų lygiu.

    Antroji kryptis yra nacionalinis Slovėnijos įsipareigojimas klimato neutralumą pasiekti iki 2045 metų. Dėl to 2030–2040 laikotarpis laikomas kritiniu, nes būtent tada dažniausiai priimami sprendimai dėl ilgalaikių investicijų, kurios „užrakina“ emisijų trajektoriją dešimtmečiams.

    Kodėl 2030–2040 laikotarpis laikomas lemiamu

    Per šį dešimtmetį sprendžiama, kokie pajėgumai bus statomi energetikoje, kaip bus modernizuojami elektros tinklai ir kokiu tempu vyks pastatų renovacija. Taip pat tai apima pramonės technologinę kaitą ir transporto elektrifikaciją, kurioms reikia iš anksto suderintų infrastruktūros planų.

    Konsultacijose svarbiausia dalis yra scenarijų pasirinkimas ir prielaidų tikrinimas: energijos vartojimo augimas, elektros paklausos šuolis dėl elektrifikacijos, atsinaujinančių išteklių plėtros tempai ir lankstumo priemonės. Tokie sprendimai daro tiesioginę įtaką tiek energijos kainoms, tiek tiekimo saugumui, tiek klimato tikslų pasiekimui.

    Įtraukdama ekspertus ir visuomenę Slovėnija siekia iš anksto identifikuoti jautriausias sritis ir kompromisus. Būtent nuo to, kaip realistiškai bus įvertinti scenarijai ir investicijų poreikis, priklausys, ar NEPN taps vykdomu planu, o ne vien tik deklaracija.

  • Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    Europinėje jaunimo darbo akademijoje Slovėnijoje – idėjos Kupiškio jaunimui ir nauji metodai

    2026 metų gegužės 5–8 dienomis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Dalė Virbickienė dalyvavo Europinėje darbo su jaunimu akademijoje, vykusioje Kranjska Gora mieste Slovėnijoje. Į vieną ryškiausių Europos jaunimo srities renginių susirinko apie 200 dalyvių iš įvairių šalių.

    Akademijoje susitiko jaunimo darbuotojai, politikos formuotojai, ekspertai, mokytojai, savanoriai ir jaunimo organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys šiemet buvo sutelktas į tai, kaip keičiasi darbas su jaunimu ir kokių įgūdžių reikės artimiausiais metais.

    Kas svarbiausia jaunimo darbe dabar?

    Diskusijose ir praktinėse dirbtuvėse daug kalbėta apie jaunų žmonių poreikių kaitą, emocinę sveikatą ir atsparumo stiprinimą. Dalyviai akcentavo, kad didėjant informacijos srautui ir spaudimui socialiniuose tinkluose, jaunimo darbuotojų vaidmuo vis dažniau apima ir ankstyvą pagalbos nukreipimą.

    Ne mažiau dėmesio skirta tam, kaip jaunus žmones įtraukti į sprendimų priėmimą ne formaliai, o realiai suteikiant atsakomybę. Praktikoje tai reiškia daugiau bendrakūros, kai veiklų turinį, taisykles ar net biudžeto prioritetus dalinai sprendžia patys jauni žmonės.

    Nuo stalo žaidimų iki virtualios realybės

    Renginio programoje vyko įrankių ir metodų mugė, kur pristatyti inovatyvūs darbo su jaunimu sprendimai. Tarp jų buvo edukaciniai stalo žaidimai, patyriminės veiklos ir virtualios realybės parodos, kurios naudojamos įtraukti jaunimą į temas, kurias įprastai aptarti sunkiau.

    Taip pat pristatytos mobilaus darbo su jaunimu iniciatyvos, kai paslaugos ir veiklos perkeliamos arčiau jaunuolių kasdienybės: į mokyklas, bendruomenes ar mažesnes gyvenvietes. Šis modelis vis plačiau taikomas ten, kur jaunimo pasiekiamumas per įprastus centrus yra ribotas.

    DI poveikis jaunimui ir darbuotojų vaidmuo

    Atskirose sesijose aptartas dirbtinio intelekto poveikis jaunimui ir kasdieniams įpročiams, įskaitant mokymąsi bei informacijos patikimumą. Pabrėžta, kad jaunimo darbuotojams svarbu ne tik reaguoti į technologinius pokyčius, bet ir ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą.

    Pasak renginyje dalyvavusių atstovų, DI įrankiai gali padėti planuoti veiklas ar kurti turinį, tačiau kartu kelia rizikų dėl privatumo, klaidinančios informacijos ir priklausomybės nuo automatizuotų sprendimų. Todėl vis dažniau akcentuojamas skaitmeninis raštingumas kaip praktinis jaunimo darbo elementas.

    Dalyvavimas akademijoje Dalėi Virbickienei suteikė galimybę parsivežti naujų idėjų ir metodų, kuriuos planuojama pritaikyti dirbant su Kupiškio rajono jaunimu. Taip pat užmegzti ryšiai su kitų šalių praktikais gali tapti pagrindu bendroms iniciatyvoms ir tarptautiniams projektams.

  • Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkai nori traukinio į Kroatiją visus metus: paaiškėjo, kada tai gali tapti realybe

    Lenkijos susisiekimo institucijos svarsto galimybę sezoninį maršrutą į Kroatiją paversti ištisus metus veikiančiu. Šiuo metu tiesioginis PKP Intercity traukinys „Adriatic Express“ kursuoja tik vasaros laikotarpiu ir sulaukia didelio keleivių susidomėjimo.

    Pasak viešai skelbiamos informacijos, planas būtų ambicingas: traukinys galėtų važiuoti iki šešių kartų per savaitę visais metų mėnesiais. Tam būtinos suderintos tarptautinės schemos, nes maršrutas kerta kelias valstybes, o dalis reiso vyksta per Austriją ir Slovėniją.

    „Norime, kad šis maršrutas būtų patogus ne tik vasarą, bet ir kitais metų laikais, tačiau tai priklauso nuo infrastruktūros ir tarptautinių susitarimų“, – sakė Lenkijos susisiekimo ministerijos atstovai.

    Vis dėlto greito pokyčio tikėtis neverta. Viena pagrindinių priežasčių – Slovėnijoje planuojami ir vykdomi geležinkelių infrastruktūros darbai, kurie riboja tvarkaraščių stabilumą ir pajėgumus, ypač intensyviausiuose koridoriuose.

    Pagal dabartines prognozes, ištisus metus kursuojantis „Adriatic Express“ realiausiai galėtų startuoti ne anksčiau kaip 2028 metais. Iki tol maršrutas turėtų išlikti sezoninis, net jei vasarą reisų skaičius didės.

    Jau artimiausiame sezone numatomi ir praktiniai patobulinimai keleiviams. Planuojama dažnesnė kelionių pasiūla, o taip pat maršruto logistika, kai Liublianoje sąstatas gali būti skaidomas į vagonus, keliaujančius skirtingomis kryptimis, pavyzdžiui, link Kroatijos uostamiesčių.

    Keleiviams svarbus ir kainos klausimas, tačiau jos kasmet priklauso nuo vežėjų sprendimų, tarptautinių rinkliavų bei vietų paklausos. Ankstesniais metais pigiausi bilietai į Kroatijos kryptį startuodavo nuo maždaug 46 eurų, tačiau galutinės šio sezono kainos paprastai paaiškėja prasidėjus oficialiai prekybai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad naktinių ir tolimųjų tarptautinių traukinių paklausa Europoje auga, ypač ieškant alternatyvų skrydžiams. Vis daugiau keleivių renkasi keliones geležinkeliu dėl patogumo, galimybės vykti su daugiau bagažo ir mažesnio poveikio aplinkai, tačiau tokiems maršrutams būtini patikimi koridoriai ir stabilūs tvarkaraščiai.

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.

  • Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas

    Triglav nacionalinis parkas yra vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas, apimantis didelę Julijos Alpių dalį šalies šiaurės vakaruose. Parko pavadinimas siejamas su aukščiausia Slovėnijos viršūne Triglavu, kurios aukštis siekia 2 864 metrus.

    Parko teritorija užima apie 83,9 kvadratinio kilometro plotą ir yra vienas svarbiausių saugomų kalnų regionų Europoje. Pirmieji apsaugos sprendimai šioje vietovėje pradėti taikyti dar 1924 metais, o dabartinis parko statusas įtvirtintas vėlesniais etapais, plečiant saugomas zonas.

    Kraštovaizdis, augalai ir gyvūnai

    Didelę parko dalį dengia miškai, ypač paplitę pušynai, maumedynai ir bukynai, o aukščiau prasideda subalpinės pievos ir uolėti šlaitai. Dėl didelio aukščių skirtumo čia susidaro įvairios buveinės, todėl parkas laikomas viena biologiškai turtingiausių Slovėnijos teritorijų.

    Triglav nacionaliniame parke randama apie 1 600 augalų rūšių, tarp jų ir Alpių regionui būdingų augalų. Laukinės gamtos stebėtojai čia dažniausiai viliasi pamatyti švilpikų, elnių, taip pat plėšrūnų pėdsakų, o upėse ir šaltuose vandenyse aptinkamos kalnų žuvų rūšys.

    Kur verta nuvykti pirmiausia?

    Vienas populiariausių taškų yra Bohinj ežeras, dažnai minimas kaip vienas gražiausių Slovėnijoje. Maždaug 4 kilometrų ilgio ledyninės kilmės ežeras įsiterpęs slėnyje, o aplinkiniai takai tinka tiek ramesniems pasivaikščiojimams, tiek ilgesnėms dienos išvykoms.

    Netoli ežero keliautojai dažnai aplanko Savica krioklį, kurio aukštis siekia apie 78 metrus. Ši vieta vertinama dėl įspūdingo kanjono reljefo ir palyginti patogios prieigos, todėl tinka ir keliaujantiems su šeima.

    Dar viena ryški parko pažiba yra Tolmino tarpeklis, kuriame takai veda per tiltelius, tunelius ir siaurus uolų koridorius. Tai vienas geriausių pasirinkimų norintiems per trumpą laiką pamatyti dramatišką kalnų upių suformuotą kraštovaizdį.

    Žygis į Triglavą: ką svarbu žinoti

    Triglavos viršūnė laikoma vienu svarbiausių Slovėnijos simbolių, tačiau pats žygis nėra lengvas pasivaikščiojimas. Dalis maršrutų pasižymi dideliu atvirumu, o kai kur įrengtos grandinės ir kopėčios reikalauja tvirtos avalynės, patirties ir atsargumo.

    Priklausomai nuo pasirinkto kelio ir sustojimų, žygis pirmyn ir atgal dažnai trunka apie 12–16 valandų. Dažnai minimas vienas populiariausių startų yra Krma slėnis, tačiau realų maršrutą verta rinktis pagal fizinį pasirengimą, oro prognozę ir dienos šviesos trukmę.

    Planuojant kelionę į parką svarbu atsižvelgti į kalnų sąlygas, kurios gali greitai keistis net ir šiltuoju sezonu. Saugumo sumetimais rekomenduojama iš anksto pasitikrinti takų būklę, laikytis parko taisyklių ir neskubėti, jei maršrutas reikalauja techninių atkarpų.

    „Triglav nacionalinis parkas yra vieta, kur per vieną dieną galima pamatyti ežerus, tarpeklius, krioklius ir aukštikalnių panoramas, tačiau kalnai čia reikalauja pagarbos ir pasiruošimo“, – sakė kalnų gidų bendruomenės atstovas.