CP v2

Tag: Slovėnija

  • Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Kroatijos ir Slovėnijos pasienyje rasti 4 žuvę migrantai: policija tiria gabenimą sunkvežimiu

    Ką praneša Kroatijos policija

    Kroatijos policija pranešė, kad netoli Slovėnijos sienos rasti keturi žuvę migrantai. Dar du žmonės dėl sunkios būklės buvo nugabenti į ligoninę.

    Pasak pareigūnų, žmonės galėjo būti vežti sunkvežimiu nežmoniškomis sąlygomis. Mirties priežastys iš karto nebuvo įvardytos, pradėtas tyrimas.

    Netoli Kroatijos kaimo Donje Prilišće, maždaug 70 kilometrų į pietvakarius nuo Zagrebo, pareigūnai aptiko dar 13 žmonių. Jie buvo nuvežti į sulaikymo centrą.

    Policija teigia, kad grupė galimai buvo išlaipinta pasienyje, o įtariamas žmonių gabentojas pasišalino. Tiriama, kokiu maršrutu ir kaip tiksliai žmonės buvo pervežti.

    Balkanų maršrutas ir rizikos

    Kroatija yra viena pagrindinių tranzito valstybių Europos Sąjungoje, kuria naudojasi nereguliarūs migrantai, siekiantys pasiekti Vakarų Europą vadinamuoju Balkanų maršrutu. Šiuo keliu judantys žmonės dažnai renkasi pavojingus, nelegalius kirtimus, kad išvengtų kontrolės.

    Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros Frontex duomenimis, 2025 metais Balkanų maršrutu pasinaudojo daugiau nei 12 500 žmonių. Tuo pat metu Tarptautinė migracijos organizacija nurodo, kad nuo 2014 metų šiame kelyje žuvusiais ar dingusiais buvo pranešta apie daugiau nei 400 žmonių.

    Ankstesni incidentai pasienyje

    Šis atvejis nėra vienetinis: anksčiau šiais metais pranešta apie žūtį, kai migrantų valtis apvirto kertant upę iš Bosnijos į Kroatiją. Praėjusį mėnesį, pasak pareigūnų, tame pačiame pasienio regione iš pelkės buvo išgelbėta apie 30 žmonių.

    Žmogaus teisių organizacijos ir tarptautinės institucijos ne kartą pabrėžė, kad griežtesnė kontrolė neretai stumia žmones į dar rizikingesnius maršrutus ir didina priklausomybę nuo kontrabandininkų. Kroatijos tyrėjai dabar aiškinasi, kas organizavo šį pervežimą ir kokios aplinkybės galėjo lemti žūtis.

  • Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Triglav nacionalinis parkas Slovėnijoje: ką pamatyti ir kaip pasiruošti žygiui į 2 864 m viršūnę

    Vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas

    Triglav nacionalinis parkas yra vienintelis Slovėnijos nacionalinis parkas, apimantis didelę Julijos Alpių dalį šalies šiaurės vakaruose. Parko pavadinimas siejamas su aukščiausia Slovėnijos viršūne Triglavu, kurios aukštis siekia 2 864 metrus.

    Parko teritorija užima apie 83,9 kvadratinio kilometro plotą ir yra vienas svarbiausių saugomų kalnų regionų Europoje. Pirmieji apsaugos sprendimai šioje vietovėje pradėti taikyti dar 1924 metais, o dabartinis parko statusas įtvirtintas vėlesniais etapais, plečiant saugomas zonas.

    Kraštovaizdis, augalai ir gyvūnai

    Didelę parko dalį dengia miškai, ypač paplitę pušynai, maumedynai ir bukynai, o aukščiau prasideda subalpinės pievos ir uolėti šlaitai. Dėl didelio aukščių skirtumo čia susidaro įvairios buveinės, todėl parkas laikomas viena biologiškai turtingiausių Slovėnijos teritorijų.

    Triglav nacionaliniame parke randama apie 1 600 augalų rūšių, tarp jų ir Alpių regionui būdingų augalų. Laukinės gamtos stebėtojai čia dažniausiai viliasi pamatyti švilpikų, elnių, taip pat plėšrūnų pėdsakų, o upėse ir šaltuose vandenyse aptinkamos kalnų žuvų rūšys.

    Kur verta nuvykti pirmiausia?

    Vienas populiariausių taškų yra Bohinj ežeras, dažnai minimas kaip vienas gražiausių Slovėnijoje. Maždaug 4 kilometrų ilgio ledyninės kilmės ežeras įsiterpęs slėnyje, o aplinkiniai takai tinka tiek ramesniems pasivaikščiojimams, tiek ilgesnėms dienos išvykoms.

    Netoli ežero keliautojai dažnai aplanko Savica krioklį, kurio aukštis siekia apie 78 metrus. Ši vieta vertinama dėl įspūdingo kanjono reljefo ir palyginti patogios prieigos, todėl tinka ir keliaujantiems su šeima.

    Dar viena ryški parko pažiba yra Tolmino tarpeklis, kuriame takai veda per tiltelius, tunelius ir siaurus uolų koridorius. Tai vienas geriausių pasirinkimų norintiems per trumpą laiką pamatyti dramatišką kalnų upių suformuotą kraštovaizdį.

    Žygis į Triglavą: ką svarbu žinoti

    Triglavos viršūnė laikoma vienu svarbiausių Slovėnijos simbolių, tačiau pats žygis nėra lengvas pasivaikščiojimas. Dalis maršrutų pasižymi dideliu atvirumu, o kai kur įrengtos grandinės ir kopėčios reikalauja tvirtos avalynės, patirties ir atsargumo.

    Priklausomai nuo pasirinkto kelio ir sustojimų, žygis pirmyn ir atgal dažnai trunka apie 12–16 valandų. Dažnai minimas vienas populiariausių startų yra Krma slėnis, tačiau realų maršrutą verta rinktis pagal fizinį pasirengimą, oro prognozę ir dienos šviesos trukmę.

    Planuojant kelionę į parką svarbu atsižvelgti į kalnų sąlygas, kurios gali greitai keistis net ir šiltuoju sezonu. Saugumo sumetimais rekomenduojama iš anksto pasitikrinti takų būklę, laikytis parko taisyklių ir neskubėti, jei maršrutas reikalauja techninių atkarpų.

    „Triglav nacionalinis parkas yra vieta, kur per vieną dieną galima pamatyti ežerus, tarpeklius, krioklius ir aukštikalnių panoramas, tačiau kalnai čia reikalauja pagarbos ir pasiruošimo“, – sakė kalnų gidų bendruomenės atstovas.