CP v2

Tag: Smalkių detektoriai

  • Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Ugniagesiai įspėja: dėl krosnių klaidų gaisrų šoktelėjo, štai ką būtina padaryti dabar

    Prasidėjus šildymo sezonui ugniagesiai gelbėtojai fiksuoja dėsningą tendenciją: atvėsus orams padaugėja gaisrų, kuriuos sukelia netvarkingos krosnys, nevalyti dūmtraukiai ir neatsargus elgesys su šildymo įrenginiais. Būtent šiuo laikotarpiu smarkiai išauga suodžių užsidegimų, perkaitintų krosnių ir netinkamai laikomų pelenų sukeltų incidentų rizika.

    Praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose Lietuvoje padaugėjo beveik penktadaliu, o per tokius gaisrus žuvo 50 žmonių. Ugniagesiai pabrėžia, kad skaudžiausios nelaimės dažniausiai įvyksta namuose, kuriuose nėra veikiančių dūmų detektorių arba šildymo įrenginiai prižiūrimi atmestinai.

    Varėnos rajone situacija taip pat kelia nerimą: dėl krosnių ir dūmtraukių gedimų, netinkamo įrengimo ar eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 18 gaisrų. Palyginti su ankstesniu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia padidėjo 80 proc. ir pareikalavo vieno žmogaus gyvybės.

    Prevencinės patikros ir dažniausios klaidos

    Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai šiemet, vykdydami prevencines akcijas „Saugūs namai“, „Padėk artimui“ ir „Daugiabučiai namai be gaisrų“, jau aplankė 170 gyvenamųjų būstų. Gyventojai konsultuojami, kaip saugiai pasiruošti šildymo sezonui ir sumažinti gaisro bei apsinuodijimo smalkėmis riziką.

    Ugniagesiai akcentuoja, kad kasmet kartojamos rekomendacijos vis dar ignoruojamos: dalis žmonių dūmtraukius išsivalo per vėlai arba nepakankamai dažnai, kūrena per intensyviai, o pelenus pila į degias talpas ar palieka prie pastatų sienų. Riziką didina ir tai, kad dalyje būstų nėra įrengtų autonominių dūmų detektorių, nors jie dažnai lemia, ar žmonės spėja laiku pasitraukti.

    Ką būtina padaryti prieš šalčius

    Ugniagesiai ragina neatidėlioti šildymo įrenginių patikros ir dūmtraukių valymo: dūmtraukius svarbu išvalyti prieš sezoną, o kūrenimo metu tai daryti reguliariai, ypač jei kūrenama intensyviai. Taip pat būtina įvertinti, ar krosnis neįskilusi, ar sandarios durelės, ar nėra perkaitimo požymių ir ar saugūs atstumai iki degių konstrukcijų.

    Didelę dalį nelaimių sukelia kasdieniai įpročiai, todėl ugniagesiai pataria nepalikti kūrenamų įrenginių be priežiūros, neperkrauti krosnių kuru ir pelenus laikyti tik nedegiose, sandariai uždaromose talpose. Elektrinius šildytuvus rekomenduojama jungti tiesiai į sieninį elektros lizdą, jų neuždengti ir nepalikti veikiančių, kai namuose nieko nėra.

    Taip pat primenama pasirūpinti dūmų detektoriais ir reguliariai tikrinti jų veikimą, o būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, įsirengti ir smalkių detektorius. Ypatingas dėmesys raginamas skirti vyresnio amžiaus artimiesiems ir vienišiems kaimynams, kuriems dažnai prireikia pagalbos pasiruošiant sezonui.

    „Dar turime laiko išvengti nelaimių, tačiau tam reikia veikti dabar: patikrinti šildymo įrenginius, pasirūpinti detektoriais ir neignoruoti elementarių saugos taisyklių“, – sakė Varėnos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

  • Šildymo sezonas jau čia: viena dažniausių klaidų namuose gali baigtis gaisru – ką būtina patikrinti

    Šildymo sezonas jau čia: viena dažniausių klaidų namuose gali baigtis gaisru – ką būtina patikrinti

    Rudeniui įsibėgėjus ir prasidėjus šildymo sezonui, namuose padaugėja rizikų, kurios vasarą dažnai pamirštamos. Daugiau kūrename krosnis ir židinius, jungiame elektrinius šildytuvus, o uždarose patalpose praleidžiame daugiau laiko, todėl menka klaida gali turėti rimtų pasekmių.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenys rodo, kad šaltuoju metų laiku gaisrų priežastys dažnai kartojasi: netvarkingi šildymo įrenginiai, neprižiūrėti dūmtraukiai, elektros instaliacijos gedimai ir neatsargus elgesys su ugnimi. Dėl to specialistai ragina nelaukti pirmųjų didesnių šalčių ir profilaktiškai patikrinti svarbiausias namų vietas.

    Kamino ir krosnies patikra

    Jeigu šildotės krosnimi, židiniu ar kieto kuro katilu, vienas svarbiausių darbų prieš intensyvų kūrenimą yra dūmtraukio priežiūra. Suodžių sankaupos didina užsidegimo tikimybę, o net ir nedideli dūmtraukio pažeidimai gali lemti šilumos patekimą į degias konstrukcijas.

    Patikrinkite, ar krosnyje, židinyje, kamine nėra įtrūkimų, plyšių, ištrupėjusio mūro ar nesandarumų. Palėpėje verta apžiūrėti dūmtraukį ypač atidžiai, nes ten pažeidimai kartais pastebimi iš juodų dėmių ar pasikeitusios spalvos.

    Taip pat svarbu, kad prieš pakurą būtų nedegus pagrindas, o degios medžiagos nebūtų laikomos šalia šildymo įrenginių. Kūrenamos krosnies ar židinio nepatartina palikti be priežiūros, o įkūrimui negalima naudoti greitai užsiliepsnojančių skysčių.

    Elektriniai šildytuvai ir instaliacija

    Atvėsus orams neretai pirmiausia įjungiami elektriniai šildytuvai, tačiau tuomet greitai išauga tinklo apkrova. Dažna problema yra kelių galingų prietaisų jungimas į vieną lizdą ar ilgintuvą, ypač senuose būstuose, kur instaliacijos būklė ne visada atitinka šiandienos apkrovas.

    Saugiau nenaudoti pažeistų laidų, rozetių ar kištukų ir vengti savadarbių ar techniškai netvarkingų prietaisų. Elektrinių šildytuvų negalima uždengti drabužiais ar ant jų džiovinti skalbinių, o išeinant iš namų tokie prietaisai turi būti išjungiami.

    Detektoriai, gesintuvas ir planas

    Dūmų detektorius yra vienas paprasčiausių įrenginių, kuris gali laiku įspėti apie gaisrą, ypač naktį, kai žmogus liepsnos ar dūmų dar nepastebi. Prieš sezoną verta patikrinti, ar detektorius veikia, ar tinkama baterija ir ar įrenginys nėra uždulkėjęs.

    Naudojant krosnis, židinius ar kitus degimo įrenginius, svarbu nepamiršti ir smalkių pavojaus. Smalkės yra bespalvės ir bekvapės, todėl jų žmogus gali nejausti, o tokiose patalpose rekomenduojama įsirengti smalkių detektorių.

    Namuose pravartu turėti techniškai tvarkingą gesintuvą ir žinoti, kaip juo naudotis. Jei gaisro nepavyksta užgesinti iš karto, būtina nedelsiant išeiti, perspėti kitus, uždaryti duris ir skambinti numeriu 112.

    Zarasų rajono savivaldybė ragina gyventojus nelaukti pirmųjų šalčių ir skirti kelias minutes namų patikrai. Prevencija dažniausiai prasideda nuo paprastų veiksmų: prižiūrėto dūmtraukio, tvarkingos įrangos, atsakingo elektros naudojimo ir veikiančių detektorių.

  • Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Šaltasis sezonas jau čia: šios PAGD rekomendacijos gali apsaugoti nuo gaisro ir smalkių

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) primena, kad prasidėjus šildymo sezonui namuose daugėja gaisrų ir apsinuodijimų smalkėmis rizika. Didžiausi pavojai kyla kūrenant krosnis ir židinius, naudojant elektrinius šildytuvus ar netinkamai eksploatuojant dujinius prietaisus.

    Specialistai pabrėžia, kad vien šilumos neužtenka, svarbu užtikrinti ir tvarkingą įrangą bei saugius įpročius. Dalis nelaimių įvyksta dėl smulkių klaidų, pavyzdžiui, paliktos be priežiūros ugnies, perkrautų ilgintuvų ar nevalyto dūmtraukio.

    Krosnys, židiniai, katilai

    Prieš pradedant intensyviau kūrenti rekomenduojama patikrinti šildymo įrenginį ir dūmtraukį, o susikaupusius suodžius pašalinti. Šildymo sezono metu suodžius patariama valyti ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, nes suodžių sluoksnis didina dūmtraukio užsidegimo tikimybę.

    Pastebėjus įtrūkimus, nesandarumus ar kitus gedimus, įrenginio naudoti nereikėtų, kol gedimai nepašalinti. Taip pat svarbu nepalikti kūrenamos krosnies ar židinio be priežiūros ir neleisti jų prižiūrėti mažamečiams vaikams.

    PAGD primena nenaudoti degių skysčių ugniai įkurti, o malkas, drabužius ir kitas degias medžiagas laikyti ne mažesniu kaip 0,5 metro atstumu nuo šildymo įrenginių. Karštus pelenus ir žarijas būtina pilti tik į nedegų indą ir jo nelaikyti prie degių daiktų ar pastatų.

    Elektriniai šildytuvai ir dujiniai prietaisai

    Naudojant elektrinius šildytuvus svarbiausia rinktis techniškai tvarkingus prietaisus ir naudoti juos pagal gamintojo paskirtį. Vienas dažniausių pavojų namuose yra perkrauti elektros lizdai ir ilgintuvai, kai į vieną vietą jungiami keli didelės galios įrenginiai.

    Elektrinius šildytuvus reikėtų laikyti atokiau nuo užuolaidų, baldų, patalynės ir kitų degių daiktų, o drabužių ant jų nedžiovinti. Išeinant iš namų patariama elektrinius šildymo prietaisus išjungti, o pastebėjus kaistančius ar kibirkščiuojančius laidus, kištukus ar lizdus nedelsiant nutraukti naudojimą.

    Dujinius prietaisus būtina eksploatuoti pagal instrukciją ir užtikrinti patalpų vėdinimą, neuždengiant ventiliacijos angų. Pajutus dujų kvapą negalima naudoti atviros ugnies ir negalima junginėti elektros prietaisų, jei saugu, reikia užsukti dujas, išvėdinti patalpas, išeiti į lauką ir kviesti pagalbą telefonu 112.

    Taip pat pabrėžiama, kad dujinė viryklė nėra skirta patalpoms šildyti, toks įprotis didina smalkių susidarymo ir nelaimės riziką. Smalkės yra nematomos ir bekvapės, todėl pavojus gali būti pastebėtas per vėlai.

    Detektoriai ir veiksmai gaisro metu

    PAGD primena, kad kiekviename gyvenamajame būste privalo būti įrengtas bent vienas autonominis dūmų detektorius. Svarbu reguliariai patikrinti jo veikimą paspaudžiant testavimo mygtuką ir laiku pakeisti maitinimo elementus.

    Namuose, kuriuose naudojamos krosnys, židiniai ar kiti kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorių. Vien turėti detektorių nepakanka, jis turi būti tinkamai sumontuotas ir nuolat veikti.

    Kilus gaisrui pirmiausia būtina pasirūpinti žmonių saugumu, jei įmanoma, nedelsiant išeiti iš pavojingos patalpos, perspėti kitus ir skambinti telefonu 112. Specialistai ragina nerizikuoti gyvybe bandant gesinti išplitusį gaisrą savarankiškai.